Paukščių migracija - tai sezoninis reiškinys, kai paukščiai keliauja iš perėjimo vietų į žiemojimo regionus ir atgal. Istoriškai susiformavo prieš dešimtis milijonų metų kaip adaptacija prie sezoniškai besikeičiančio klimato. Paukščių migracija padeda paukščiams per visus metus optimaliai išnaudoti tinkamas gyventi buveines ir mitybos išteklius. Paukščių migracija yra genetiškai determinuota ir kinta veikiant aplinkos sąlygoms. Keičiantis klimatui, keičiasi ir migravimo pobūdis, atstumai, laikas, kryptys, keliai. Didėja migruojančių rūšių ar populiacijų skaičius nuo pusiaujo ašigalių link.
Pagrindinė priežastis, kodėl paukščiai migruoja, yra maisto trūkumas šaltuoju metų laiku. Didelė dalis paukščių Lietuvoje yra vabzdžialesiai, todėl žiemą jie neturi kuo maitintis. Jie parskrenda tik balandį, kai atgyja vabzdžiai, o išskrenda rugsėjį, kai atšąla ir maisto sumažėja. Kita priežastis, kodėl paukščiai palieka Lietuvą, yra fiziologinis neprisitaikymas prie atšiaurių žiemos sąlygų. Kai kurių rūšių pelėdos, kurios nemoka maitintis giliame sniege ir neturi storo pūkų sluoksnio, išskrenda iš Lietuvos, o jei neišskrenda, neretai žūva.
Tačiau yra ir paukščių, kurie išmoksta prasimanyti ar susimedžioti gyvūninės kilmės maisto, pavyzdžiui, žvirbliai, zylės, paukštvanagiai ir suopiai, kurie gali likti žiemoti Lietuvoje.
Nors Afrikoje visuomet šilta ir apstu maisto, paukščiai vis tiek grįžta į Lietuvą. Gyvenimas ties pusiauju šiltas, tačiau dienos, kai paukščiai gali maitintis, trukmė yra ganėtinai trumpa. O štai šiaurėje šiltuoju metų laiku maisto susirasti lengva, o ir naktys trumpos. Štai šiauriau, prie poliarinio rato, naktų visai nėra.
Paukščių migracijos keliai Lietuvoje
Lietuvos geografinė vieta yra itin tinkama stebėti migruojančius paukščius. Virš mūsų šalies driekiasi vienas intensyviausių paukščių migracijos kelių - vadinamasis Baltosios-Baltijos jūrų migracijos kelias. Migruojančių paukščių koncentracija Lietuvos pajūryje ir pamaryje tiesiog stulbina. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje galima matyti, kaip virš vakarinės šalies dalies teka nenutrūkstanti milijonų paukščių srovė.
Vienas iš didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje paukščių migracijos kelias eina pro Lietuvą. Iš šiaurės, rytų, palei Baltijos jūrą krantu. Būna tokių rekordinių dienų rudeninės migracijos metu, kai Lietuvos pajūriu praskrenda apie 3 mln. paukščių. Tačiau tokių dienų pasitaiko ne kasmet. Vis dėlto kasmet būna viena kita diena, kai pajūryje praskrenda apie 1 mln. paukščių.
Dauguma Lietuvos paukščių rūšių skrenda žiemoti į Vakarų Europą, Viduržemio jūros regiono šalis (varnėnai, dirviniai vieversiai, liepsnelės, pempės, įvairių rūšių strazdai), kiti - iki Afrikos pusiaujo ar šio žemyno pietinės dalies, į Artimuosius Rytus ar Pietų Aziją (baltieji gandrai, čiurliai, gegutės, šelmeninės ir langinės kregždės).
Ventės ragas, esantis rytinėje Kuršių marių pakrantėje, yra ideali vieta gaudyti ir žieduoti paukščius. Kasmet čia sužieduojama 130 - 150 rūšių paukščių. Iš Ventės rago toliausiai į Rytus (Krasnojarsko kraštą) yra nuskridęs svirbelis, toliausiai į Pietus - upinė žuvėdra, rasta Pietų Afrikoje. Toliausiai į Vakarus nuplasnojo alksninukas, o į Šiaurę - ankstyvoji pečialinda.
Migracijos pradžia ir pabaiga
Nėra konkrečios datos, kada prasideda paukščių migracija. Tačiau galima nustatyti laikotarpius, kada ir kokių rūšių paukščių migracija yra intensyviausia. Jau antroje vasaros pusėje, liepos mėnesį, pajūrio gyventojai gali pastebėti pirmuosius migrantus - tilvikus ir žuvėdras. Tuo metu pasirodo ir plėšriosios žuvėdros, riestasnapiai, juodkrūčiai, islandiniai bėgikai. Liepos pabaigoje migrantų skaičius didėja, o rugpjūčio pradžioje jų gausa tiesiog pribloškia.
Pirmieji paukščiai, kurie palieka Lietuvą, anot V. Jusio, yra varnėnai. Nors šiltėjant klimatui Nemuno deltoje galima pastebėti net 1000 žiemojančių varnėnų, Vakarų Lietuvoje jau nebestebina žiemą leidžiančios pempės, įprastai varnėnai Lietuvą palieka birželį - liepą, po to, kai išsiperi. Jei pavasaris ankstyvas, migracija prasideda gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, vėlesniais pavasariais - birželio viduryje ir birželio pabaigoj lietuviški varnėnai jau už tūkstančio kilometrų. Juos čia pakeičia ta pati rūšis, tik atskridusi iš šiauriau: Estijos, Suomijos, šiaurės vakarų Rusijos.
Kregždžių migracija taip pat prasideda vasaros pabaigoje. Dalis paukščių jau patraukia toliau, o dalis dar būriuojasi ir naktimis skrenda tūpti į nendrynus. Įspūdingiausi urvinių kregždžių susirinkimai stebimi Rusnėje. Pirmieji išskrenda įvairūs vabzdžialesiai paukščiai: gegutės, volungės, devynbalsės, nendrinukės, žiogeliai, pečialindos, musinukės. Gervių, pempių ir dirvinių sėjikų sankaupos vis didėja.
Paukščių balsai pamaryje aidi iki pat lapkričio pradžios, nors masinė migracija prasidėjo gana anksti - tik prasidėjus rugsėjui. Paprastai migracijos pikas būna antroje rugsėjo pusėje, šiemet paukščiai išvykimą į šiltus kraštus paankstino. Iki lapkričio, rimtesnio atšalimo, mariose pasiliko gervės, baltieji garniai, kormoranai.
Birds of Passage - A Secret Journey Through the Skies | Free Documentary Nature
Rekordininkai ir pavojai
Tarp migruojančių paukščių yra ir tikrų rekordininkų. Vienas iš jų - ilgauodegė žuvėdra, kuri palikusi šiaurę skrenda per Ramųjį vandenyną ar palei Europos ir Afrikos pakrantes Antarkties jūrų link, kartais patekdama net į Indijos vandenyną. Į vieną pusę ji nuskrenda 16-19 tūkst. kilometrų. Mažesnį atstumą įveikia šelmeninės kregždės ar baltieji gandrai, iš Skandinavijos pasiekiantys Pietų Afriką. Didžiausius atstumus migruoja paukščiai, skrendantys virš ekologiškai nepalankių teritorijų. Pvz., maži sausumos žvirbliniai migruoja virš Meksikos įlankos.
Tačiau ne visi paukščiai keliauja saugiai. Gandrai migruoja siauru koridoriumi per Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, Izraelį iki Pietų Afrikos. Ten jiems šilta, tačiau aplink tyko pavojai: medžioja plėšrūnai, gaudo maistui ir žmonės. Beje, mūsų sparnuočiams, ypač mažiems paukšteliams - lakštingaloms, devynbalsėms ir kitiems, nesaugu ir šiltose Europos šalyse, kai kuriose jų nuo seno yra tradicija juos gaudyti maistui. Labai liūdna, bet po ilgos kelionės iš šiaurės atskridusius paukštelius Viduržiemio jūros šalyse, ypač Maltoje, Italijoje, Prancūzijoje pasitinka šūviai, spąstai.
Lietuvos ornitologai yra sunerimę dėl paukščių svečiose šalyse apsaugos. Visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad Pietų Prancūzijoje buvo nušauta Lietuvoje sužieduota Balinė pelėda. Juodkrantėje sužieduota pelėda, nuskridusi beveik 2 tūkst. kilometrų, Pietų Prancūzijoje buvo tiesiog nušauta. Tai parodė rentgeno nuotrauka - jos kūne aiškiai matėsi du šratai. Viduržemio jūros regione paukščiai vis dar gaudomi, šaudomi ir valgomi, prisidengiant „senomis tradicijomis“. Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas V. Jusys sako, kad tokiu būdu žūsta milijonai mūsų šalies paukščių. Ne visos, pavyzdžiui, Lietuvoje saugomos rūšys, tokį patį statusą turi ir kitose šalyse.
Nerimą keliančios tendencijos
Pastaraisiais metais ornitologai pastebi nerimą keliančias tendencijas. Visų pirma, mažėja migruojančių paukščių skaičius. Įprastai per metus Lietuvoje sužieduojama apie 80 tūkst. paukščių, tačiau šiemet sužieduota vos 44 tūkst. Ornitologai stebisi ir įtaria, kad tokio rezultato priežastys - nepalankūs orai bei užsienio šalių besaikis mėgavimasis mūsų paukščiais kaip skanėstu.
Antra, pastebimi besikeičiantys migracijos įpročiai. Dėl klimato atšilimo kai kurie paukščiai žiemoja arčiau Lietuvos, pavyzdžiui, gulbės nebylės, kurios anksčiau skrisdavo į Didžiąją Britaniją, dabar žiemoja Kaune, prie hidroelektrinės.
Anot specialistų, tiesiog ėmė drastiškai mažėti sparnuočių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Intensyvus ir vis besiplečiantis žemės ūkis daro įtaką. Aplinkos tarša. Mažėjant vabzdžių populiacijai ima trūkti maisto ir paukščiams. Kuo mažiau maisto, tuo mažiau paukščių mūsų kraštuose peri. Kitas dalykas - nykstančios natūralios sparnuočių veisimosi buveinės. Kertami miškai, laukai šimtais hektarų užsėjami rapsais, iškertami pakelių krūmynai, pakelės nušienaujamos. Modernizuojant žemės ūkius, statant naujus pastatus, griaunant tvartus taip pat naikinamos buvusios plunksnuočių perėjimo vietos.
Klimato šiltėjimas turi įtakos paukščių migracijai. Dėl šiltėjančių žiemų kai kurie paukščiai Lietuvą palieka vėliau ir sugrįžta anksčiau, o kai kurie net pasilieka žiemoti Lietuvoje. Pavyzdžiui, pempės pastaraisiais metais Lietuvą palieka vos mėnesiui ar dviem. Tačiau tolimieji migrantai, tokie kaip kregždės, gandrai ir gegutės, kurie skrenda žiemoti į Afriką, savo migracijos grafikus keičia mažai.
Paukščių stebėjimas ir apsauga
Lietuva yra svarbi stotelė paukščių migracijos kelyje, todėl ornitologai atidžiai stebi šį procesą ir renka duomenis apie migruojančių paukščių rūšis bei skaičių. Ventės rago ornitologinės stoties tinkluose migracijos metu per dieną patenka tūkstančiai sparnuočių. Gražių rudens savaitgalių dar tikrai sulauksime, o kai geras oras - norisi ir pakeliauti, nesėdėti namuose. Vienas iš tokių patrauklių kelionės objektų - tai Ventės ragas ar Rusnės sala kaimyniniame Šilutės rajone, kur galima gėrėtis spalvinga gamta, neaprėpiamais vandenų plotais ir dar į pietus besiruošiančiais paukščių pulkais.
Migruojantys paukščiai - vienas iš gražiausių reginių rudenį pamaryje. Sparnuotų migrantų šiemet ypač daug, džiaugiasi gamtininkai. Vasara kaip reta buvo šilta ir palanki auginti jauniklius. Zylės (juodosios, didžiosios, pilkosios), nykštukai, pečialindos, liepsnelės, kregždės, kikiliai masiškai pakliūva į tinklus Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur prieš kelionę paukšteliams užsegamas žiedelis. Į stotį atklysta ir daug „užsieniečių“ su žiedeliais įvairiomis kalbomis. O Rusnės, Mingės, Kuršių marių vandenys ir padangė mirga, klega nuo paukščių gausybės: vieni rikiuojasi skrydžiui, kiti dar tik ruošiasi, treti jau skrenda… Smagu išlydėti, žinant, kad tikrai sugrįš į gimtuosius vandenis.
Ornitologams padeda daug savanorių: štai viena paauglė mergaitė, įsimylėjusi paukščius, atvažiuoja su tėvais kas savaitgalį net iš Vilniaus. Ji vikriai gaudo iš tinklo paukštelius, deda į krepšelį ir neša uždėti žiedelį.
Paukščių migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse. Viena jų veikia ir Ventės rage, kurioje paukščiai yra žieduojami. Paukščių migracijos yra rudeninės (kai sparnuočiai skrenda žiemoti į šiltus kraštus) ir pavasarinės (kai paukščiai grįžta į Lietuvą perėti ir praleisti šiltojo metų sezono). Pastaruoju metu paukščiams vis dažniau yra uždedami GPS siųstuvai, kurie yra brangūs, tačiau suteikia kur kas daugiau informacijos nei žiedeliai. Stoties ornitologai, bendradarbiaudami su Gamtos tyrimų centru, Klaipėdos universitetu, šioje srityje vykdo plačius tyrimus.
Lietuvoje šiemet stebėtas net 106 051 sparnuotis, priklausantis 127 paukščių rūšiai. Gausiausiai skrido paprastieji kikiliai - 30 415, didžiosios zylės - 19 909 ir paprastieji varnėnai - 8 954. Be šių, gausiai skrido: paprastoji pempė (6 252), stebėti didžiųjų kormoranų (4 553), didžiųjų ančių (4 535), laukių (3236) būriai.
Ornitologija ir paukščių stebėjimas Lietuvoje nėra labai populiarus, tačiau stebint paukščius galima ne tik juos pažinti, bet ir suprasti gamtoje vykstančius procesus bei jų tarpusavio ryšius. Be to, paukščių stebėtojai turi unikalią galimybę susipažinti su jų migracijos įpročiais ir užfiksuoti įdomius faktus.