Matto Bonduranto biografinio literatūrinio kūrinio apie savo protėvių gyvenimą dvidešimtojo amžiaus pradžioje dėka, kiekvienas kino mylėtojas gauna visiškai nepagražintą istoriją apie sunkius ir nepavydėtinus laikus, kai už žmogų kalbėjo ginklai. „Virš įstatymo“ (angl. Lawless) - tai drama, kriminalinis trileris, nukeliantis į Ameriką sauso įstatymo (prohibicijos) eros įkarštyje. Šis australų režisieriaus Johno Hillcoato filmas, sukurtas remiantis Matto Bonduranto romanu „Girčiausia pasaulyje apygarda“, pasakoja apie vienos šeimos, užsiimančios alkoholio kontrabanda, istoriją. Vienintelis įstatymas, kuriam jie paklūsta - išgyventi.
Dvidešimto amžiaus pradžia, Amerikos miestai pradeda klestėti, tačiau gatvėse nelabai yra saugu, nes jose karaliauja ginklai bei jų savininkai - negailestingi gangsteriai. Priėmus sausąjį įstatymą, padėtis šalyje dar labiau pablogėjo, net ir valdžios vyrai naudojasi kontrabandininkų paslaugomis gauti alkoholio. Nors tokios tematikos filmą lengva praleisti, smalsumą sužadino jau trečią kartą susibėganti kompanija: režisierius Johnas Hillcoatas (kuris ir šiaip vertas pagarbos už nepopsišką McCarthy “Kelias” ekranizaciją) ir scenaristas Nickas Cave’as, šiaip labiau pažįstamas kaip muzikuojantis bei dainuojantis asmuo.
Gangsterių filmai: žvilgsnis į žanrą ir „Virš įstatymo“ vieta jame
Labai keistas jausmas, kai kelis metus iš eilės nepasirodo jokių filmų apie gangsterius ir mafiją, nebent vienas geresnis į kelis metus. Tačiau šiais metais net keturi labai įdomūs projektai pasiekia žiūrovus, todėl juos yra itin sunku vertinti. Naujos kartos mafija juostoje „Kazino apiplėšimas“, septintojo dešimtmečio gatvių karaliai juostoje „Ledinis“, greitai pasirodantys penktojo dešimtmečio stilingieji nusikaltėliai juostoje „Gangsterių medžiotojai“ ir, žinoma, šis, sauso įstatymo laikotarpį vaizduojantis filmas. Maloniausia yra stebėti visos šios kriminalinės problemos Amerikoje ištakas, todėl režisieriaus Johno Hillcoato darbas labiausiai intriguoja savo turiniu.
Žiūrint bendrai į tokią temą kaip gangsteriai, galima pasakyti, jog tai geriausias dvidešimto amžiaus pradžios apie juos pasakojantis filmas nuo 1990 metų brolių Coenų „Milerio kelionės trukmės“. Filmas, kuris po daugelio metų vėl leidžia pasinerti į kriminalinio Amerikos pasaulio ištakas, kai gatvėse karaliavo kulkosvaidžiai, skrybėlės bei kieti vyrukai, norintys nelegaliai užsidirbti pinigų pragyvenimui.
Siužeto linija ir pagrindiniai motyvai
Trys broliai iš JAV provincijos sauso įstatymo (prohibicijos) eros įkarštyje ryžosi užkūrti stiprių gėrimų varymo fabrikėlį ir aptarnauti degančios trauktinės geidžiančią liaudį. Vienas geriausių savo apskrityje, brolių Bondurantų klanas, gaminantis švariausią viskį grafystėje, nesiskundžia pajamomis, gautomis iš alkoholio pardavimų. Tačiau atėjus į šalį krizei net ir jiems kyla didelis pavojus, kai į miestelį atvyksta specialusis agentas, reketuojantis aplinkui visus šio neįprasto užsiėmimo savininkus. Šeimos verslo bėdos prasidėjo, kai Čikagos prokuroras atsiuntė į komandiruotę žvėriškai brutalų FTB agentą, kuris apygardoje pasėja smurto sėklą.
Šis filmas pastatytas remiantis tikrais įvykiais, nes autorius ištyrė ir aprašė savo paties senelio Jacko Bonduranto nusikaltimus Virdžinijos valstijoje. Knygos neskaičiau, bet iš knygos kritikų atsiliepimų galima suvokti, kad truputis meilės linijų ir visi kraujo fontanai, sugurintos nosys, nuo ausies iki ausies perpjautos gerklės, kiaušiukai maišelyje figūravo ir knygoje, tad ekrane reikėjo tik tai apžaisti kiek subtiliau, kad kriminalinė drama nevirstų kruvinu siaubo filmu. Siužetinė linija irgi gana įdomiai atrodo, nėra nuobodu stebėti veiksmą, klausytis tikrai prasmingų dialogų. Nors ir jų pateikimas nėra visai paprastas, matosi žaidimas su pačiu žiūrovu, kai pateikiamas dialogas, veiksmas, po to vėl dialogas ir vėl veiksmas. Filmo privalumas dar ir tai, jog viskas yra sukoncentruota ties provincija, nėra didelių miestų, juostos metu netgi matosi išreiškiamas ano laikotarpio miesto ir kaimo žmonių mentalitetas, o ir pačių gangsterių portretai labai jau skiriasi. Visgi prisiminus Džoną Dilindžerį iš 2009 metų „Visuomenės priešų“ ir palyginus su Bondurantų pasirodymu dideliame ekrane matomi skirtumai, o laikotarpis tai tas pats. Meilės niuansas labai paviršutiniškai pateikiamas, tačiau tai juostą pagražina, padaro ją labiau žmogiška, leidžia atsipalaiduoti nuo gerklių pjovimo bei mirtinų Foresto smūgių. Tačiau nėra ši juosta siūta vien brutaliais siūlais, čia rasite ir humoro, ir romantikos, ir prieš nieką galvos nelenkiančio žmogaus istoriją.
Smurto estetika ir personažų gvildenimas
Vienas svarbiausių kozirių, kurį labai subtiliai naudojo kino kūrėjas, yra puikiai išreikšta smurto idėja, o jo pateikimas rodomas taip estetiškai, lyg fone skambėtų koks Mocartas. Brutaliai realistiški vaizdai, kraupiai nuteikiantys žiūrovą suvokti, kokie negailestingi žmonės kadaise buvo gangsteriai, kokiais būdais jie kankino kitus, nes šiais laikais visgi joks nusikaltėlis neaplieja savo aukos karšta smala ir neapiberia plunksnomis. Kovos scenos, susišaudymai parodyti puikiausiu rakursu, dėka kurio stilingoji juostos pusė padaro nemažą efektą pačiam filmui. Žinoma, šioje juostoje puikiai parodomas ne vien tik smurtas.
Visgi režisierius žaidžia su detalėmis, anų metų pasaulėžiūrą išreiškia personažų transformacijomis. Ypač parodomas vidinis Džeko pasaulis, jo trapumas ir estetikos siekimas, prabangos reikšmė vargšui žmogui, o kartu ir dvasiniai įsitikinimai, mirties bei žudymo svarba jo gyvenimo kryžkelėje, tačiau ir šeimos vertybės išreiškiamos gana atvirai, be jokių pagražinimų. Įdomiai pasirinktas pasakojimo būdas, nes žiūrovas viską mato būtent Džeko akimis, kaip jis supranta šį negailestingą pasaulį, nors jo personažas nėra toks šviesus kaip Foresto, kuris savo ramia būsena priverčia labiau jį užjausti, o kartu ir lenkia savo oponentus filosofine prasme.
Kūrybinė komanda ir techniniai aspektai
Dėl knygos, kurią puikiai ekranizavo australų režisierius, mes gauname solidų pamatą, padedantį orientuotis šioje niūrioje ir gana sunkioje epochoje. Visos padėkos visgi turi keliauti tiek režisieriui, tiek filmo scenaristui, Nickui Cave‘ui, kuriam tai yra trečias bendradarbiavimas su australu šioje srityje bei stipriausiai atliktas darbas. „Virš įstatymo“ scenarijų adaptavo Nick'as Cave's - garsus muzikantas, dainų kūrėjas, rašytojas, kompozitorius ir scenaristas.
Filmo kūrybinė grupė apima Režisierių: Johną Hillcoatą („Kelias“), Scenarijaus autorių: Nicką Cave (pagal Matt Bondurant romaną) ir Muzikos kompozitorius: Nicką Cave'ą ir Warreną Ellisą.
Stebint juostos foną ir techninę jo pusę, kuri labai kokybiškai atspindi laikotarpį, didžiausios padėkos turėtų keliauti kostiumų dizaineriams bei dekoracijas sukūrusiems asmenims. Viskas atrodė labai tikroviškai, purvinai, žaviai. Prancūzų kilmės operatorius Benoitas Delhomme‘as irgi atliko gerbtiną darbą, jo meistriški kameros rakursai priverčia įsijausti į rodomą kino ekranuose brutalųjį veiksmą. Garso takelis, kurį sukūrė juostos scenaristas Nickas Cave‘as, taipogi džiugina ausis kompozicijomis, todėl įsijausti į ano laikotarpio provincijos gyvenimo užkulisius yra dar paprasčiau.
Slenkant pabaigos titrams pamačiau Terrence Malicko pavardę ir net įtikėjau, jog jis, daug nesiafišuodamas, prikišo nagus prie vizualinės filmo pusės, tik vėliau sužinojau, jog padėka šiam buvo už filmo pavadinimo perleidimą, nes Malickas anksčiau taip pat buvo pavadinęs savo būsimą projektą.
Įsimintini aktorių vaidmenys
Vienas svarbiausių šios juostos privalumų bei reklaminių triukų yra stulbinantis aktorių kolektyvas, todėl stebint mylimiausių ekrano dievaičių nepriekaištingą vaidybą, kiekvienas personažas įgauna dar didesnio žavesio.
| Aktorius | Personažas (pagrindinis vaidmuo) |
|---|---|
| Shia LaBeouf | Džekas Bondurantas |
| Tomas Hardy | Forestas Bondurantas |
| Guy Pearce | Specialusis agentas Čarlis Reiksas |
| Jessica Chastain | Megija Bovls |
| Gary Oldmanas | Floidas Banneris |
Pagrindinio vaidmens atlikėjas, stipriai Holivude įsitvirtinęs aktorius Shia Labeauf, jau kelintą sykį vaidina vieną ir tą patį personažą, tik keičiasi jo apranga, o stebint jo veido mimiką atrodo, lyg jis pats jau nori, kad iš kažkokio krūmo ar kanalizacijos liuko iššoktų gigantiškas transformeris ir pradėtų naikinti viską aplinkui. Kartais net ir juokinga pasidaro žiūrint į jo visą laiką atidarytą iš nuostabos burną bei greitai ištariamus žodžius. Jaunojo aktoriaus partneris, kylantis kaip ant mėlių kino pasaulyje Tomas Hardy‘is, su kiekvienu savo nauju pasirodymu vis labiau ir labiau keri žiūrovą, tiesiog nesuvokiamas talentas bei atsidavimas personažams, kurie ilgai lieka atmintyje, todėl jo suvaidintas Forestas buvo vienas gražiausių juostos momentų.
Pagrindinio antagonisto vaidmenį gavęs australas Guy‘us Pearce‘as irgi puikiausiai įkūnija korumpuoto miesto specialaus agento portretą, jog žiūrint kiekvieną sceną su juo jaučiama labai didelė neapykanta jo personažui, o tai išties puikus jausmas, kai taip įtikinančiai žmogus perteikia blogį. Puikiai pasirodo ir gracija, stiliumi, manieromis nesipuikuojantis Gary‘is Oldmanas, subtilus gangsterio įvaizdis, kurio pasirodymu galėsite grožėtis keliolika minučių. Moteriškoji pusė, susidedanti iš talentingosios Jessicos Chastain bei vis dar neatrandančios savęs vaidyboje jaunutės Mijos Wasikowskos, santūriai, estetiškai, bet nelabai įsimenančiai atlieka savo darbą. Gaila, bet bendrai kalbant, tai visgi vyrams šioje juostoje suteikiama pirmenybė ir jie atliko jiems lieptą darbą puikiai.
Apibendrinimas ir vertinimas
„Virš įstatymo“ - tai sunkus, niūrus, brutaliai žavus filmas, skirtas labiausiai vyriškai auditorijai, parodantis tikrąją brolių jėgą, pasipriešinimą sistemai bei sauso įstatymo laikotarpio žmonių gyvenimą. Filmas tikrai stiprus: pradėjus, atsitraukti nesinori. Veiksmo vieta ne koks didmiestis su dainuojančiais kabaretais, o mažas miestelis, vienkiemis ir atokiai nuo pašalinių akių įrengta varykla. „Virš įstatymo” siužetas visumoje nuspėjamas, standartiškai herojiškas, nors ir paremtas tikrais faktais pagal Matto Bonduranto knygą „Girčiausia pasaulyje apygarda“ apie prosenelį ir du jo brolius prohibicijos laikais nebojančius įstatymo, toliau varančius ir išvežiojančius spiritą bei kovojančius su įstatymo sergėtojais. Žiūrovas pavergiamas kietais dialogais, nestringančia vietoje istorija, pasakojimu iš jauniausiojo, dar tik žengiančio iš paauglystės į vyriškumą, brolio perspektyvos ir - netikėčiausia - dekoracijų, panoramų, kadrų, rakursų meniškumu. Filmo vertinimas: 9/10.
tags: #virs #istatymo #gerifilmai