Virta dešra yra populiarus maisto produktas, vertinamas dėl savo universalumo, greito paruošimo ir prieinamumo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra virta dešra, kokios yra jos savybės, kaip ją pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį perkant. Aptarsime ir tai, kodėl svarbu atkreipti dėmesį į informaciją ant pakuotės, o ne tik į elektroninės parduotuvės aprašymą.
Kas yra virta dešra?
Virta dešra - tai mėsos gaminys, pagamintas iš smulkintos mėsos (dažniausiai kiaulienos, jautienos arba jų mišinio), riebalų, prieskonių ir kitų ingredientų. Šis mišinys yra kimšamas į natūralų arba dirbtinį apvalkalą ir termiškai apdorojamas verdant. Virta dešra gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo naudojamų ingredientų ir gamybos technologijos.
Aukščiausios rūšies ŽEMAITIŠKA virta dešra gaminama iš kiaulienos, pagardinama malonaus aromato ir skonio prieskoniais. Virta dešra, „Daktariška“, „Mėgėjų“, su lašinukais ar be jų - šlapios dešros pasirinkimo netrūksta.
Virtos dešros istorija ir populiarumas
Pirmosios virtos dešros gydytojų buvo skirtos žmonėms, kurie turėjo sveikatos problemų, nes gaminyje buvo nedaug riebalų. Prieš pusę amžiaus šlapios dešros buvo galima gauti paskyrus gydytojui. Nuo to ir kilo „Daktariškos“ dešros pavadinimas. Tačiau seniai daktarai neberašo receptų dešroms ir abejoja jų maistine verte.
Lietuvoje šlapia dešra parduotuvėse imta prekiauti prieš 85 m. Šlapios dešros pasirinkimas parduotuvėse - begalinis. Tai kone kultinis produktas, o išpopuliarėjo jis sovietmečiu. Vyresnieji atsimena, kad prieš pusę amžiaus būta daug rūšių šlapios dešros - nuo aukščiausios kategorijos „Daktariškos“ iki kur kas pigesnių ir prastesnių dešrų. „Sovietmečiu trūko daugelio maisto produktų, mėsos taip pat. Šlapia dešra - galimybė pagaminti mėsišką produktą panaudojant įvairius ingredientus“, - pasakoja istorinės Lietuvos virtuvės žinovas.
Sudėtis ir gamybos pokyčiai
Mums virta dešra reikalinga ir gamintojai ją mums pateikia. Bet ar žinome, iš ko gaminamos tos šlapios dešros, ar vartotojai paskaito jų etiketes?
Štai taip skambėjo senosios šlapios dešros receptas: 70 proc. kiaulienos, 25 proc. aukščiausios rūšies jautienos, 3 proc. kiaušinių ir 2 proc. pieno. Tačiau sudėtis kardinaliai pasikeitė nuo tų laikų, kai buvo sukurta dar praeitame amžiuje. „Faktas, kad dabartinė dešra sudėtimi yra toli gražu nuo buvusiosios. Nei jautienos, nei kiaulienos ten greičiausiai nerasime“, - teigia K.
Istorinės „Daktariškos“ dešros receptūroje minimos jautienos dabar rasti beveik neįmanoma, užtat aptinkama lašinių ir aibė skonio stipriklių. „Dešrelės nėra gaminamos iš aukščiausios kokybės kumpinės mėsos ar išpjautinės. Tai gaminama iš nuopjovų - to, kas lieka išpjausčius mėsą“, - aiškina Vilniaus kolegijos Chemijos ir maisto technologijos katedros docentė.
Per dešimtmečius tobulėjo technologijos, išplito įvairių priedų panaudojimo galimybės. Mėsos gamyklos technologas, kuriantis šlapios dešros receptą, prilyginamas restorano virtuvės šefui, kuriančiam patiekalą.
Sudėties evoliucija: palyginimas
Ši lentelė iliustruoja, kaip keitėsi virtos dešros sudėtis bėgant metams:
| Aspektas | Tradicinis receptas (pvz., „Daktariška“ seniau) | Šiuolaikinis gaminys (bendros tendencijos) |
|---|---|---|
| Mėsos procentas | 70% kiaulienos, 25% aukščiausios rūšies jautienos | Gali būti mažiau mėsos, naudojamos nuopjovos, kiaulių odelės |
| Kiti mėsos produktai | Minimaliai, aukštos kokybės | Lašiniai, kiaulienos baltymai, mechaninės mėsos atskyrimo produktai |
| Kiti ingredientai | Kiaušiniai (3%), pienas (2%), svogūnai, česnakai, pipirai | Lieso pieno milteliai, valgomoji druska, cukrus, įvairūs prieskonių mišiniai |
| Maisto priedai (E numeriai) | Minimaliai arba nebuvo | Stabilizatoriai (pvz., E451), antioksidantai (pvz., E316), konservantai (pvz., E262, E250), skonio stiprikliai (pvz., E621, E635), dažikliai, tirštikliai, emulsikliai (gali būti 5-17 priedų) |
| Konsistencija | Minkštesnė | Kietesnė, standesnė dėl priedų |
| Galiojimo laikas | Trumpesnis | Iki 2 mėnesių dėl konservantų |
Aukščiausios rūšies virta dešra: į ką atkreipti dėmesį?
Aukščiausios rūšies virta dešra, tokia kaip „Daktariška“, pasižymi aukštesne kokybe ir geresnėmis savybėmis. Štai keletas aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tokią dešrą:
-
Konsistencija: Aukštos kokybės virta dešra turėtų būti standžios konsistencijos, nesuglebusi ir ne per minkšta. Tai rodo, kad gaminys pagamintas iš tinkamų ingredientų ir laikantis technologinių reikalavimų. „Dabar jau kietesnė, kad geriau pjautųsi, kąstųsi.“
-
Skonis ir kvapas: Malonus skonis ir kvapas yra svarbūs aukštos kokybės dešros požymiai. Turėtų būti jaučiamas harmoningas mėsos ir prieskonių aromatas, be pašalinių kvapų ar kartumo. „Buvo dedama svogūnų, česnakų, pipirų.“
-
Sudėtis: Atidžiai perskaitykite sudėtį. Aukštos kokybės dešroje turėtų būti kuo mažiau dirbtinių priedų, tokių kaip konservantai, dažikliai ar skonio stiprikliai. Pirmenybę teikite dešroms, pagamintoms iš natūralių ingredientų. Svarbiausia - pasižiūrėti, kas maisto produkto etiketėje parašyta pirmoje vietoje. Jeigu ten randame kiaulių odeles, tai nėra mėsa, - teigia K.
-
Išvaizda: Dešros spalva turėtų būti natūrali, rausva arba šviesiai rožinė. Venkite dešrų su ryškiai raudona arba pilka spalva, nes tai gali būti ženklas, kad gaminyje yra daug dažiklių arba jis yra nešviežias. Kodėl taip skiriasi šių dešrų spalva, skoniai ir net konsistencija?
Jei išrasta tokios dešros receptūra, kodėl gamintojai dar ją „tobulina“: mėsą keičia nuopjovomis, kiaulių odelėmis ir panašiais produktais?
Maisto priedai ir jų reikšmė
Gaminant dešras naudojami stabilizatoriai ir konservantai, dėl kurių produkto galiojimo terminas pailgėja iki 2 mėnesių. Maisto priedai nebūtinai yra vien chemija, kaip žmonės mėgsta sakyti. Tai kartais gali būti citrinos rūgštis, kuri yra labai natūralus produktas. Tačiau, „pagal Europos Sąjungos direktyvas, maisto priedai negali užmaskuoti neigiamų produkto savybių, tačiau gali pabrėžti skonines savybes.“
Naudojami ir priedai: tirštikliai, emulsikliai. Bet jeigu jų yra 17-a, gali būti ir tokių, kurie sukels alergijas arba skatins vaikų hiperaktyvumą, - pažymi K. Daugumoje šlapių dešrų apsiribojama 5-10 E priedų. „Ar įsivaizduojate aukščiausios rūšies šlapią dešrą su 17 E priedų etiketėje? „Vartotojų kontrolei“ pavyko rasti tokį gaminį rekordininką.“
„Jeigu yra labai daug maisto priedų, siūlyčiau tokio produkto nesirinkti, nes turėtume vartoti mažiausiai perdirbtus produktus, tuos, kuriuos galime atpažinti. Jeigu yra 17 maisto priedų, net neverta atlikti analizės“, - įsitikinusi I. Šie priedai suteikia gaminiui kvapnumo, standumo ir pan. Jų naudojimas griežtai reglamentuojamas, tad gal nereikėtų vengti ar saugotis šių maisto priedų? Bet kodėl naudojami abejotini skonio stiprikliai, o ne česnakas, svogūnas ar kiti prieskoniai?
Veterinarijos gydytoja E. Kiškienė sako, kad maisto priedai būtini prekinei išvaizdai: „Jei iš išvirtos mėsos gamintume dešrą, neturėtume nei spalvos, nei konsistencijos, nei kandumo.“ Dėl konservavimo ir spalvos paryškinimo į abejotinos kokybės mėsos gaminius dedama ir natrio nitrito, geriau žinomo salietros pavadinimu. Viena įmonė pabandė nenaudoti dažiklių ir į rinką paleisti natūralios spalvos dešrą. Pirkėjai pasižiūrėjo, kad spalva ne ta, ir nenorėjo. Dešros pirko mažiau ir ji neišsilaikė, - pamena E.
Maisto priedų naudojimo reglamentas buvo priimtas tik 2008 m., bet iki šios dienos taisytas beveik 100 kartų. Tai daroma siekiant saugoti vartotojus.
Sveikata ir rizika
Medikai šlapių dešrų nelaiko visaverčiu maistu ir pataria dažnai nepiktnaudžiauti. „Maisto priedai, daug riebalų, cukraus, druskos... Galima vesti rodyklę link visų lėtinių ligų, pagal kurias mes pirmaujame Europoje“, - pabrėžia K.
Nors žinoma, kad skonio stiprikliai E621 ir E635 didina alergijos riziką ir kai kuriose šalyse yra draudžiami, jie dar keliauja į lietuviškas dešras. Yra priedų, kurie dėl dažno vartojimo gali pripratinti prie skonio ir produkto, o juk tada vartotojui apgauti savo skonio receptorius būna dar sunkiau. Specialistai negali vienareikšmiškai išskirti pavojingiausių sveikatai E priedų. Bet kodėl tada ligoninėse pacientams pusryčiams mielai dalijama šlapia dešra su rieke duonos ir sviestu, jei tai toks prastas gaminys?
Kaina: ar dešra pigiau už mėsą?
Būtų įdomu paskaičiuoti, ar teisūs sakantieji, kad šlapia dešra yra pigesnis gaminys už tiesiog mėsos gabalą. Nors mėsos kilogramas kainuoja apie 5 eurus, šlapios dešros - apie 7-is, o kartais - net 10 eurų. Tad pigumas yra labiau mitas, nei realybė.
Prekės išvaizda ir pakavimo ypatumai
Svarbu suprasti, kad realios prekės išvaizda gali šiek tiek skirtis nuo esančios nuotraukoje. Prekės, kurias gausite, gali būti kitokioje pakuotėje bei kitokios išvaizdos ar formos. Informacija, kurią pateikiame internetinėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio.
Informacija ant pakuotės: kodėl ji svarbesnė už aprašymą internete?
Informacija produkto aprašyme, kuri pateikiama elektroninėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio, todėl nėra tapati informacijai, nurodomai ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose. Virta kiaulienos dešra WELL DONE su sūriu, aukščiausia rūšis, be pridėtinio aromato ir skonio stipriklio E621, grynas kiekis 300 g, apvalkalas nevalgomas - tai pavyzdys, kokia detali informacija pateikiama ant pakuotės, kartu su išsamiu sudedamųjų dalių sąrašu ir maistingumo duomenimis.
Štai kodėl visada rekomenduojame perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės:
-
Tikslus sudėties aprašymas: Ant pakuotės visada nurodoma tiksli produkto sudėtis, įskaitant visus ingredientus ir priedus. Tai padeda įsitikinti, kad dešra atitinka jūsų mitybos poreikius ir neturite alergijos kuriam nors ingredientui. Pavyzdys: sudedamosios dalys: kiauliena (kilmės šalis ES), kiaulienos lašiniai, vanduo, lieso PIENO milteliai 1,6%, valgomoji druska, cukrus, stabilizatorius E451, kvapioji medžiaga, prieskonių mišinys įvairiomis dalimis (pipiras, macis), antioksidantas E316, kvapioji rūkymo medžiaga, kiaulienos baltymai, konservantai: E262, E250.
-
Maistinė vertė: Ant pakuotės nurodoma produkto maistinė vertė - kalorijų kiekis, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis. Tai padeda kontroliuoti suvartojamų maistinių medžiagų kiekį ir planuoti savo mitybą. Ant pakuotės pateikiama informacija apie 100g produkto maistingumą.
-
Galiojimo data: Ant pakuotės nurodoma galiojimo data, kuri rodo, iki kada produktas yra tinkamas vartoti. Vartoti pasibaigusio galiojimo produktai gali būti pavojingi sveikatai.
-
Gamintojo rekomendacijos: Ant pakuotės gali būti nurodytos gamintojo rekomendacijos dėl produkto laikymo ir paruošimo. Laikantis šių rekomendacijų, galima užtikrinti geriausią produkto kokybę ir skonį.
-
Alergenai: Ant pakuotės privalo būti nurodyti alergenai, jei jų yra produkte. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems alergiją maistui.
Virta dešra pasaulyje
Nereikėtų manyti, kad šlapia dešra - tik pas mus užsilikęs sovietmečio palikimas. Panašių gaminių turi ir kitos tautos: italai didžiuojasi mortadelos dešra, atitikmenų turi ir graikai, ir marokiečiai. Žinoma, ir mūsų pusbroliai lenkai - iš ten dažnas jos ir parsiveža, ir dar kaimynams parūpina. Apskritai lenkų virtuvėje virtos dešros užima ypatingą vietą. Čia įprasta dešras mažiau sumalti, be to, gaminio skonis papildytas žolelių gausa, ypač mairūnu.
Kaip patiekti virtą dešrą?
Virta dešra yra universalus produktas, kurį galima patiekti įvairiais būdais:
-
Šalta: Virta dešra gali būti valgoma šalta kaip užkandis arba dedama į sumuštinius.
-
Kepta: Dešrą galima kepti keptuvėje arba ant grotelių. Kepta dešra įgauna traškią plutelę ir intensyvesnį skonį.
-
Virta: Dešrą galima virti vandenyje arba sultinyje.
Norintiems išbandyti sveikesnį variantą, maisto tinklaraštininkė Evelina Stundžienė gamino naminį sveikesnį šlapios dešros variantą.