Šiame straipsnyje nagrinėsime virtą bajorų paštetą, jo sudėtį, gamybos procesą, kokybės užtikrinimo aspektus ir vartotojų pasirinkimus. Remiamasi turima informacija apie mėsos perdirbimą, higienos reikalavimus ir vartotojų nuostatas, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius į maisto priedus.
Mėsos produktų gamybos ir higienos reikalavimai
Vadovaujantis naujai patvirtintais reikalavimais ir standartais, mėsos perdirbimo pastatai turėtų būti gelžbetoniniai ar plytiniai, o vidinės sienos - iš specialaus betono. Grindys turi būti išklotos specialiu betonu ar kitomis medžiagomis, kurias lengva plauti ir dezinfekuoti. Pagalbinėse patalpose grindys gali būti cementinės arba asfalto. Apšvietimas turi būti geras, o langų ir grindų santykis - 1:7 arba 1:8.
Įrankiai ir įrengimai turi būti lengvai dezinfekuojami ir pagaminti iš nerūdijančio plieno. Medinis inventorius netinka, o stalai turėtų būti padengti nerūdijančiu plienu. Vanduo turi atitikti visus higieninius reikalavimus ir kokybės valstybinį standartą. Grindims ir sienoms plauti turi būti naudojamas karštas kalcinuotos sodos tirpalas. Skerdžiant sergančius gyvulius, tirpalas turi būti 2% aktyvaus chloro.
Darbuotojai turi laikytis asmeninės higienos, o jų sveikatą reguliariai turi tikrinti medicinos personalas. Taip pat turi būti ištiriama, ar dirbantieji nėra bacilų ar parazitų nešiotojai. Darbe privaloma dėvėti švarius drabužius ir avalynę. Grindys turi būti atsparios vandeniui ir puvimui, lengvai valomos bei dezinfekuojamos ir paklotos taip, kad vanduo lengvai nutekėtų į surinkimo šulinėlius su grotelėmis. Taip pat turi būti sudarytas optimalus kiekis įrangos rankų plovimui ir dezinfekavimui bei atskirų kabinų įrankių bei prijuosčių plovimui bei dezinfekavimui karštu vandeniu. Vandens čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis.
Instrumentai ir darbo įrenginiai, tokie kaip išpjaustymo stalai su nuimamais pjaustymo paviršiais, konteineriai, konvejerinės juostos ir pjūklai, turi būti pagaminti iš antikorozinės medžiagos, neteršiančios mėsos, lengvai valomi ir dezinfekuojami.
Vandentiekiu turi būti tiekiamas geriamasis šaltas vanduo, karštas bei sumaišytas reikiamos temperatūros vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normas ir valstybinius standartus. Negeriamo vandens tiekimas išimtiniais atvejais yra leidžiamas garų gamybai, priešgaisrinei sistemai ir šaldymo įrenginių aušinimui. Neįpakuotos mėsos negalima laikyti atšaldymo patalpose, jeigu jos nebuvo išvalytos ir dezinfekuotos. Darbui su mėsa naudojami įrengimai ir instrumentai turi būti švarūs ir tvarkingi. Patalpos, instrumentai ir darbo įrengimai neturi būti naudojami kitiems tikslams. Reikia naudoti tik patvirtintas plovimo, dezinfekavimo ar panašias priemones, kurios negadina darbo įrengimų, instrumentų ir nekenkia šviežiai mėsai. Jas panaudojus, instrumentus ir darbo įrengimus reikia gerai praplauti geriamuoju vandentiekio vandeniu. Darbo metu plovimo, dezinfekavimo ir panašios medžiagos turi būti laikomos atskiroje patalpoje.
RVASVT sistemos taikymas mėsos pramonėje
RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) vadovai padeda užtikrinti maisto saugą ir kokybę. Maisto produktai, žaliavos ir ingredientai pagal mikrobiologinę, cheminę ir fizinę riziką yra suskirstomi į rizikos grupes. Produktas žymimas „+“, jei ši savybė jam priskirtina, o jei ne - „0“. Rizikos savybė A - speciali grupė, kuriai priskiriami nesterilūs maisto produktai, pagaminti arba skirti tam tikroms gyventojų grupėms.
Mėsos maistinė vertė
Sudarius tinkamas mėsos produktų perdirbimo sąlygas, pagerėja produktų kokybė. Atitinkami maisto produktai gaminami atsižvelgiant į mėsos rūšinę bei maistinę vertę. Mėsą sudaro raumeninis, riebalinis, jungiamasis ir kaulinis audiniai. Didžiausią reikšmę biologiniu atžvilgiu turi pilnaverčiai baltymai, kuriuose yra visos žmogui reikalingos nepakeičiamos amino rūgštys. Rūgštys, kurių organizmas pasigaminti negali, yra vadinamos nepakeičiamomis. Baltymai, neturintys kokios nors amino rūgšties, yra vadinami nevisaverčiais. Mėsoje yra daugiau kaip 85% visaverčių amino rūgščių. Ekstrahuojamos medžiagos teikia mėsai kvapą, aktyvina žmogaus virškinamųjų liaukų veiklą.
8 maisto produktai, kurie žaloja mūsų smegenų veiklą
Raumeninio audinio sudėtis
Raumeniniame audinyje yra apie 77% vandens ir 23% sausų medžiagų. Iš jų baltymų 18-21%, riebalų 1-3%, ekstrahuojamų azotinių medžiagų 1-2%, mineralinių druskų, vitaminų. Raumenyse yra šiek tiek cholesterino: skersaruožiuose raumenyse - 0,3%, širdies - 0,5%. Raumenyse yra ir dalis ekstraktinių medžiagų, kurias sudaro azotinės ir neazotinės nebaltyminės medžiagos. Nebaltyminių azotinių ekstraktinių medžiagų raumenyse būna vidutiniškai 0,35%. Daugiau šių medžiagų būna suaugusių ir mažiau - jaunų gyvulių mėsoje.
Neazotinės ekstraktinės raumenų medžiagos (angliavandeniai) - tai glikogenas ir jo apykaitos produktai: dekstrinas, maltozė, gintaro, pieno ir pirovynuogių rūgštys bei kt. Mėsoje yra 0,3-1% glikogeno. Nuo glikogeno pakitimų bręstančioje mėsoje labai priklauso svarbiausios mėsos savybės. Raumenyse yra apie 1% mineralinių medžiagų. Daugiausiai yra kalio 0,36%, fosforo 0,2%, natrio 0,08%, geležies 0,07%, chloro 0,05%. Be to, raumenyse yra šiek tiek įvairių mikroelementų: vario, mangano, cinko, nikelio ir kt.
Raumenyse gausu vitaminų. Juose yra nemažai B grupės vitaminų, randama ir kitų vandenyje ar riebaluose tirpstančių vitaminų. Vitaminų kiekis mėsoje priklauso nuo gyvulio rūšies, amžiaus, sveikatos, metų laiko ir pašaro kokybės prieš skerdžiant. Subproduktuose (kepenyse, smegenyse, inkstuose) vitaminų yra daugiau negu raumenyse. Mėsoje yra maždaug tiek vitaminų (mg% valgomojoje dalyje): E-0,5-0,7, tiamino (B1) - 0,1-0,8, riboflamino - 0,13-0,36, nikotino rūgšties (PP) - 0,3-3,0. Be jų mėsoje dar yra šiek tiek vitaminų A, D, C. Visi šie vitaminai yra būtini žmogaus organizmui.
Jungiamojo audinio svarba
Jungiamasis audinys yra mažiau maistingas už raumeninį, todėl skerdenos dalys, turinčios daug jungiamojo audinio (pvz.: kaklas, pilvaplėvė, galūnės), yra menkos maistinės vertės. Jungiamajame audinyje esantys baltymai - kalogenas, elastinas ir retikulinas - yra nepilnaverčiai ir sunkiai virškinami. Elastinas skyla veikiamas kasos liaukos išskiriamo fermento elastazės. Jo neveikia pepsinas, labai lėtai skaldo tripsinas, todėl praktiškai organizmas elastino neįsisavina ir daug jo turintys audiniai netinka maistui. Įmonėje mėsa, turinti daugiau jungiamojo audinio, naudojama žemesnės rūšies gaminių gamybai.
Kuo daugiau mėsoje riebalinio audinio, tuo didesnė jos energetinė vertė (kaloringumas). Maistingiausia ir skaniausia yra pirmos kategorijos mėsa, kurioje yra 14-19%, 12-15% riebalų. Kai riebalų būna per daug ar per mažai, mėsa yra ne tokia skani ir ne tokia maistinga. Mėsa, turinti tam tikrą riebalų (ypač įsiterpusių į raumenis) ir raumenų santykį (marmurinė mėsa), yra skanesnė ir jos kulinarinės savybės yra geresnės. Biologiškai labai svarbios nesočiosios riebiosios rūgštys, ypač turinčios dvi ir daugiau dvigubų jungčių (linolino, arachido), nes šios rūgštys žmogaus organizme yra nesintetinamos.
Žmogus per parą gauna 0,1-0,3 g cholesterino. Jo kiekis priklauso nuo maisto sudėties. Kadangi cholesterinas chemiškai pastovus ir beveik netirpsta organizmo skysčiuose, todėl iš organizmo šalinamas labai lėtai. Taigi jis pamažu kaupiasi žmogaus organizme. Todėl įmonėje į tai atsižvelgiama gaminant atitinkamus gaminius. Šimte gramų mėsos yra 30-40% suaugusio žmogaus baltymų poreikio parai normos. Baltymuose yra aminorūgščių, kurios vartojamos kaip ląstelių statybinė medžiaga, šaltinis. Mėsos riebalus organizmas suvartoja energijos balansui ir ląstelių struktūroms atnaujinti. Nustatyta, kad žmogaus organizmui būtinas tam tikras nesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis. Riebalai padeda virškinimo metu geriau įsisavinti patekusius į organizmą riebaluose tirpius vitaminus.
Dešrų kokybė priklauso nuo to, kokios kokybės mėsą mes naudojame jų gamybai. Tačiau norint praturtinti dešrų skonines, maistines savybes, yra naudojami papildomi priedai, tokie kaip pienas, varškė, kiaušiniai, kvietiniai ar sojų miltai, bulvių ar ryžių krakmolas, vynas, konjakas ir kiti komponentai. Su gyvulininkystės produktais - mėsa, pienu, kiaušiniais - žmogus gauna apie 60% reikalingų baltymų. Galvijų mėsa - jautiena ir veršiena sudaro apie 50% mėsos gamybos balanso.
Kiaulienos panaudojimas mėsos gaminiuose
Karštai rūkytiems kiaulienos gaminiams naudojama atšaldyta arba sušaldyta I, II, III, IV kategorijų kiauliena. Sušaldyta kiauliena prieš naudojimą atšildoma. Kiauliena, palyginti su jautiena, turi daugiau riebalų, bet mažiau baltymų ir vandens. Dėl to kiauliena yra kaloringesnė. Ypač kaloringi kiaulienos riebalai (39,3 kJ). Juose yra nesočių, žmogaus organizmui būtinai reikalingų rūgščių. Kiaulienos mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio nei jautienoje. Be to, kiaulienos jungiamasis audinys yra žymiai minkštesnis. Dėl šių priežasčių gaunami minkštesni ir skanesni karšto rūkymo gaminiai. Karka ir kulninė - tai skerdenos dalis nuo kulno ir sąnario su oda ir kaulu. Kadangi karka ir kulninė yra apatinėje skerdenos dalyje, joje yra daug jungiamojo audinio.
Šaldymo technologijos įtaka mėsos produktų kokybei
Produktams didžiausią reikšmę turi sušaldymo greitis ir gylis, kad sustabdyti mikroorganizmų vystymąsi. Viršutinė temperatūros riba yra -10°C, o žemutinė - apie -60°C. Prie -60°C produktas pasidaro labai trapus. Nuo kristalų dydžio priklausys natūralios mėsos fizinė struktūra, o nuo kristalų išsidėstymo tolygumo - defrostuotos mėsos vandens baltymų sistemos būvis. Mėsos sultys pradeda sušalti - (0,6-1-2)°C temperatūros, kraujas (0,55-0,56)°C, kiaušinio baltymas - 0,45°C. Kuo stipriau sūdyta mėsa, tuo žemesnėje temperatūroje užšąla. Sušąlant vandeniui, naujam kiekiui sušaldyti reikės žemesnės temperatūros, pvz., -1,5°C sušąla apie 30% vandens. Kai visas tirpalas užšąla, vad. Kriohidratiniu tašku (mėsos -62 -65°C). Kristalizacijos centrui susidaryti reikia -4,-5°C. Žemesnėje temperatūroje susidaro daugiau kristalizacijos centrų, kristalai būna mažesni, o aukštesnėje - priešingai. Nedideli kristalai grupuojasi susidarymo vietoje ir defrostuojant gerai atšaldo.
Žema temperatūra mėsos ir jos produktų nesterilizuoja, o tik palaiko - sustabdo mikroorganizmų veiklą. Sušąlant pradžioje kristalizacijos centrai susidaro tarpląstelinėje medžiagoje, kadangi esantis skystis yra mažesnės koncentracijos negu ląstelėje, be to, vanduo teka iš ląstelės. Didėjant kristalams, pažeidžiama jungiamojo audinio plėvelė. Sušaldžius mėsą, fermentai nesuskyla, tačiau sumažėja jų veikla. Kuo greičiau sušaldoma mėsa, tuo ankščiau stabdomi analizės procesai. Tai ypač svarbu endokrininei, fermentinei žaliavai, pvz., insulino aktyvumas sumažėja pusantro karto, jeigu kasos liauka buvo užšaldyta iki -15°C lėtai. O hipofizio auka gali sudaryti net kenksmingas medžiagas, komplikuojančias preparatų gamybą.
Sušaldant tik paskersto gyvulio mėsą -24°C temperatūroje, raumeninės skaidulos ir tarpinis jungiamasis audinys padidėja, tačiau išsaugo savo formą. Sušaldžius mėsą pomirtinio sustingimo būvyje, pasikeičia raumenų skaidulų konfigūracija, kuri išlieka iki 15 mėn. Jungiamąjį audinį suplėšo ledo kristalai arba ištempia, todėl didinant sušaldymo greitį sumažėja naudingų maisto - baltyminių ir ekstraguojamų medžiagų nuostoliai. Sandėliuojant ilgesnį laiką skerdeną, ledo kristalai auga, ”senėja” koloidinė baltyminė sistema.
Ilgam laikymui mėsą reikia sušaldyti tuojau pat paskerdus, dar šiltą kol ji nesutingus. Jeigu negalima sušaldyti šiltą mėsą, reikia ją sušaldyti, kai atsileidžia po pomirtinio sustingimo. Tokiu būdu terminiai nudžiūvimo nuostoliai sumažėja du kartus. Bendra apdorojimo šalčiu trukmė sumažėja 41-43 %. Šaldymo plotų išnaudojimo koeficientas padidėja 40%, o darbo našumas - 43 %. Ypač naudinga sušaldyti šiltus subproduktus. Išpjausčius dalimis, galima patalpoje daugiau pakrauti. Kad produktai nedžiūtų, reikia įpakuoti į drėgmę nepraleidžiančias medžiagas (aliumininę foliją, polimerines medžiagas). Įpakuojama su vakuumu, kad neliktų oro tarpų, nes oras blogas šilumos laidininkas. Naudojant agregatuose šaldymo skystį, šilumos atidavimo koeficientas padidėja 20 kartų. Tolimesniam laikymui tinkamiausia perduoti, kai vidinė temperatūra yra keliais laipsniais aukštesnė už kameros temperatūrą. Sušaldant, kamera turi būti pakrauta iš karto, o ne su pertraukomis, kai dalis jau buvo sušaldyta. Ventiliacija per parą turi pakeisti 1-2 kartus. Neturi būti pašalinių kvapų, nes mėsa gerai sugeria pašalinius kvapus. Šiltą skerdieną reikia šaldyti ne aukštesnėje kaip -25 °C. Šiltos mėsos sušaldymo trukmė yra 20 % didesnė, negu atšaldytos. Tačiau sušaldyta iki -50 °C temperatūros. Be to, gali būti įvairūs agregatai ir kameros. Skerdenų sušaldymas vykdomas kamerose. Mėsos produktų bei gaminių mažagabaritinis sušaldymas vykdomas greitas sušaldymo aparatuose (membraniniuose ar blokiniuose). Čia produktas gali būti sušaldomas per 4 val. ir greičiau. Sušaldyta skerdena ir produktai turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip -10 °C, siekiant išvengti mikrobiologinio proceso intensyvėjimo.
Sūdymo svarba ir priedai mėsos gaminiuose
Valgomoji druska naudojama ne žemesnės kaip I rūšies, 0,1 ir 2 mm malimo. Nitritinė druska - tai balti kristalų pavidalo milteliai (natrio nitrito ir druskos mišinys). Natrio nitritas yra nuodingas, todėl jo kiekis griežtai ribojamas. Natrio nitrito kiekis mėsoje neturi viršyti 0,05%. Esant natrio nitrito pertekliui, susidaro ne raudona, o pilka ar net žalia spalva. Nitritinė druska naudojama kristalų pavidalu. "Schinken maxx" yra skystas kompleksinis priedų mišinys, skirtas injektavimui. Injekuotas skystis pagerina pjūvio, skonio ir aromato kokybę. Sudėtyje yra natrio gliutamato. "Ham komplex" arba "Azn peklamat n maksi" yra fosfatinis preparatas, kurio sudėtyje yra karegenanų. Jis skirtas karšto rūkymo mėsos gaminių įšvirkštimui, struktūriniams stambaus ir vidutinio smulkumo mėsos gaminių su didesne išeiga gamybai. Sąnaudų norma nuo 40 iki 50 g 1 l sūrymo. Naudojama iki 60% nuo žaliavos svorio.
Virtas bajorų paštetas 270 g: sudėtis ir maistinė vertė
„Pikok“ prekės ženklas siūlo platų mėsos gaminių asortimentą, įskaitant dešreles, paštetus ir saliamius. Tarp jų yra ir virtas bajorų paštetas.
Sudėtis:
- Kiaulių kepenys
- Vanduo
- Kiauliena
- Kiaulienos lašiniai
- Druska
- Dekstrozė
- Emulsiklis E472c
- Prieskoniai įvairiomis dalimis ir jų ekstraktai
- Antioksidantai E316, E330
- Cukrus
- Aromato ir skonio stipriklis E621 (natrio gliutamatas)
- Kvapiosios medžiagos (yra rūkymo kvapiosios medžiagos, PIENO)
- Dirbtinis medus
- Tirštikliai E412, E407a
- Konservantas E250 (natrio nitritas)
Pašteto apvalkalas yra nevalgomas. Produktas yra termiškai apdorotas. Kiaulienos kilmės vieta: ES. Pagaminta Lietuvoje. Atplėšus apvalkalą, produktą suvartoti per 48 val., bet ne vėliau nei iki vartojimo termino pabaigos. Galimi paukštienos ar kitos mėsos pėdsakai. Po apvalkalu gali būti susidariusi žalsva spalva, būdinga virtoms kepenims.
Maistinė vertė 100 g produkto:
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100 g) |
|---|---|
| Energinė vertė | 947 kJ / 228 kcal |
| Riebalai | 18 g |
| iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių | 7,2 g |
| Angliavandeniai | 1,5 g |
| iš kurių cukrų | 1,0 g |
| Baltymai | 13 g |
| Druska | 1,3 g |
Gali būti šių alergenų pėdsakų: SALIERŲ, PIENO (įskaitant LAKTOZĘ), GLITIMO, GARSTYČIŲ, SEZAMO sėklų, SOJOS ir jų produktų.
Vartotojų pasirinkimai ir maisto priedų dilema
Vartotojai vis labiau domisi maisto produktų sudėtimi ir stengiasi rinktis produktus be dirbtinių priedų. Natrio gliutamatas (E621) yra vienas iš priedų, kuris sukelia daugiausiai diskusijų. Nors jis yra plačiai naudojamas maisto pramonėje kaip skonio stipriklis, dalis vartotojų vengia produktų, kurių sudėtyje yra šio priedo.
Glutamo rūgštis (Glutamic acid) - tai α-amino rūgštis, kurią beveik visi gyvi organizmai naudoja baltymų biosintezei. Žmogaus organizmas ją gali sintetinti, todėl ji nėra nepakeičiama. Ji taip pat yra stimuliuojantis neurotransmiteris stuburinių nervų sistemoje ir yra gamma-aminosviesto rūgšties (GABA) pirmtakas GABA-erginiuose neuronuose. Glutamatas, kaip neurotransmiteris, vaidina pagrindinį vaidmenį nervų aktyvacijoje. Šis anijonas taip pat atsakingas už pikantišką (umami) skonį tam tikruose maisto produktuose ir yra naudojamas glutamato skonio prieduose, tokiuose kaip MSG (mononatrio glutamatas).
Taip pat aktualus sorbitolio naudojimas silkėje, nes acte jis gali išskirti kancerogenišką formaldehidą. Vartotojai atkreipia dėmesį į gamintojų pasirinkimus ir ieško alternatyvų be šių priedų.