Nuo seno duona lietuvių kultūroje užima garbingą vietą ant stalo, simbolizuodama sotumą, namų jaukumą ir svetingumą. Sveikos piramidės pagrindą sudaro grūdiniai produktai, tarp jų ir duona. Tačiau duona duonai nelygi. Šiuolaikinė mitybos realybė ir pasikeitusios maisto gamybos technologijos verčia mus iš naujo įvertinti šį kasdienį produktą.
Duonos Istorija ir Reikšmė Kultūroje
Duona nuo pagoniškų laikų laikyta šventa. Ji pamaitina ne tik kūną, bet ir sielą. Senais laikais tikėta, kad šventintos duonos gabalėlis gali apsaugoti namus nuo gaisro ir kitų nelaimių.
Duonos Maistinė Vertė ir Sudėtis
Duonos sudėtyje yra 43-50 proc. vandens, 40-45 proc. angliavandenių, 5-8 proc. baltymų, 1-5 proc. riebalų, todėl organizmas ją greitai suvirškina. Duonoje esančias medžiagas lengvai įsisavina žmogaus organizmas, todėl nuo 1/4 iki 1/3 visos gyvybiškai reikalingos energijos žmogus gauna su duona ir jos gaminiais. Suaugęs žmogus per dieną vidutiniškai suvalgo 300-400 gramų duonos, o kartais fiziškai padirbėjęs 600 - 700 gramų. Jie teikia apie 600-900 kcal energijos per parą.
Duona yra puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Jiems oksiduojantis išsiskirianti energija panaudojama organizmo gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumos gamybai. Iš angliavandenių gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę (per 55 procentus) visos paros energijos (kalorijų). Daugiausiai duonoje yra polisacharido krakmolo. Jis sudaro apie 30-40 % duonos masės.
Duonoje yra skaidulinių medžiagų. Daugiausia jų yra grūdo apvalkale. Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet juos skaido žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos turi didelę įtaką maisto virškinimui - gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą. Ypač sveika yra duona praturtinta grūdais, nes joje yra ląstelienos bei biologiškai aktyvių medžiagų. Ląsteliena mažina cholesterolio konsentraciją kraujyje, tuo pačiu saugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą - sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo.
Duona - vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia yra B grupės vitaminų. Iš makroelementų joje nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančios maistinės medžiagos lengvai įsisavina organizmas, o vitaminai tešlos susidarymo procese ir kepant duoną gerai išsilaiko. Vitaminų daugiausia yra grūdo apvalkale, ypač B grupės vitaminų. Kuo geriau nuvalyti grūdai, t.y. kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau vitaminų lieka duonoje. Duonoje esančios medžiagos gali reguliuoti biologinius apsauginius organizmo mechanizmus, apsaugoti nuo specifinių ligų, pagreitinti organizmo atsistatymą po ligų, lėtinti organizmo senėjimo procesus. Suvartojant po 500 g antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą žmogus gauna fosforo 54 %, kalcio - 10 %, magnio - 64 %, kalio - 20 %, geležies - 114 %, mangano - 90 %, cinko - 40 % paros normos.
Ruginės Duonos Nauda Sveikatai
Šiandien pasaulio sveikatos asociacijos mitybos specialistai dažnai kalba apie didelę ruginės duonos naudą sveikatai. Ruginė duona naudinga skrandžiui. Suteikia ilgai trunkantį sotumo jausmą. Užtenka suvalgyti riekę duonos ir alkio kaip nebūta! Ji reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Ruginė duona yra universalus produktas, kurį turėtų vartoti tiek tie, kurie užsiima aktyvia fizine veikla, tiek tie, kurie dirba protinį darbą. Ruginė duona taip pat stimuliuoja kasos veiklą, kurioje gaminasi insulinas. Ši duona sumažina vėžio riziką. Taip yra dėlto, kad augalinės rugių skaidulos reguliuoja hormonų pusiausvyrą organizme. Norint, kad širdis būtų sveika ir stipri, pravartu įtraukti į kasdienę mitybą ruginę duoną. Ji taip pat naudinga tiems, kuriems rūpi dailios kūno linijos. Nors ir būdama soti, ruginė duona nedidina, bet atvirkščiai - padeda sumažinti svorį.
Ruginė duona nuo seno naudojama liaudies medicinoje. Juoda duona būdavo naudojama gydyti pūslelinę, nemigą, slogą, tam tikras akių ligas, galvos skausmą, peršalimo infekcijas, gerklės skausmą, gripą, viduriavimą, vaikų enurezę (šlapimo nelaikymą).
Baltos Duonos Poveikis Organizmui
Nors ruginė, viso grūdo duona dažnai įvardijama kaip sveikatai palankus pasirinkimas, populiarioji purioji balta duona, pagaminta iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, sulaukia vis griežtesnių specialistų vertinimų. Kad suprastume, kodėl gydytojai taip griežtai vertina baltą duoną, pirmiausia turime pažvelgti į jos sudėtį.
Baltos duonos sudėtis ir poveikis
Balta duona kepama iš rafinuotų kvietinių miltų. Rafinavimo proceso metu grūdas yra „išrengiamas“ - pašalinama luobelė (sėlenos) ir gemalas. Būtent šiose dalyse slypi didžioji dalis maistinių skaidulų, B grupės vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Balta duona pasižymi itin aukštu glikemijos indeksu (GI). Tai reiškia, kad ją suvalgius, gliukozės kiekis kraujyje šauna į viršų žaibišku greičiu. Organizme šis krakmolas veikia labai panašiai kaip cukrus. Reaguodama į tai, kasa išskiria didelį kiekį insulino. Tokie staigūs cukraus svyravimai ilgainiui alina organizmą ir gali sukelti lėtinius uždegimus.
Užburtas ratas
Aukštas insulino lygis skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje. O visceraliniai (pilvo) riebalai dar labiau didina atsparumą insulinui. Antsvoris ir nutukimas yra ne tik estetinė problema, bet ir rimta lėtinė liga. Kadangi baltoje duonoje praktiškai nėra skaidulų, ji suteikia tik trumpalaikį energijos pliūpsnį. Praėjus valandai po sumuštinio su balta duona, cukraus lygis kraujyje staiga krenta, ir žmogus vėl jaučia stiprų alkį bei potraukį saldumynams ar miltiniams patiekalams. Tai skatina persivalgymą. Be to, insulino išsiskyrimas blokuoja riebalų deginimą. Žmonėms, siekiantiems sumažinti kūno svorį, balta duona yra vienas iš pagrindinių produktų, stabdančių progresą.
Odos problemos ir balta duona
Dauguma žmonių odos problemas sieja su higiena ar hormonais, tačiau mityba čia vaidina kritinį vaidmenį. Staigus insulino šuolis, kurį sukelia balta duona, skatina odos riebalų (sebumo) gamybą ir androgenų aktyvumą. Tai sukuria idealias sąlygas užsikimšti poroms ir formuotis uždegiminiams procesams.
Ar skrudinimas pakeičia duonos vertę?
Tai populiarus mitas. Skrudinimas šiek tiek sumažina duonos drėgmę ir pakeičia skonį, tačiau iš esmės nepakeičia jos maistinės vertės ar glikemijos indekso. Tai vis tiek yra rafinuoti miltai, kurie greitai virsta cukrumi kraujyje.
Balta duona vaikų mityboje
Vaikams reikia daug energijos, tačiau ji turėtų ateiti iš maistingų šaltinių. Nors vaikų medžiagų apykaita greitesnė, įprotis valgyti bevertį maistą formuojasi ankstyvame amžiuje. Nuolatinis baltos duonos vartojimas gali prisidėti prie vaikų nutukimo, dantų ėduonies ir dėmesio koncentracijos sutrikimų (dėl cukraus svyravimų).
Ar vitaminai pridedami į baltą duoną? Dažniausiai tai tik rinkodaros triukas. Juoda duona - tai nereiškia, kad ji sveikesnė už baltų miltų gaminius. Dažniausiai prekybos centruose parduodama tokia duona kepama iš tų pačių aukščiausios rūšies miltų. Tamsi spalva išgaunama iš skirtingos kilmės dažiklių ir skonio stipriklių.
Glitimas ir Žarnyno Mikrobiota
Svarbu pabrėžti skirtumą tarp madingo glitimo atsisakymo ir medicininės būtinybės. Celiakija yra autoimuninė liga, kurios metu glitimas (baltymas, esantis kviečiuose) pažeidžia plonosios žarnos gaurelius. Tai sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą, sukelia anemiją, osteoporozę ir netgi gali padidinti vėžio riziką. Taip pat egzistuoja neceliakinis jautrumas glitimui. Šie žmonės neturi celiakijos, tačiau suvalgę baltos duonos jaučia pilvo pūtimą, smegenų „rūką“, sąnarių skausmus ar lėtinį nuovargį.
Mūsų žarnyno mikrobiota (gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas) turi didžiulę įtaką bendrai sveikatai, imunitetui ir net nuotaikai. Gerosios žarnyno bakterijos minta skaidulomis. Perteklinis cukrus ir paprastieji angliavandeniai, kuriais organizme virsta balta duona, yra pagrindinis grybelio Candida albicans maistas.
Mielės Duonos Gamyboje: Nauda ar Žala?
Kokią duoną rinktis - keptą iš mielinės ar bemielės tešlos? Žiniasklaidoje sklando prieštaringų nuomonių. Vieni sako, kad mielės žmogaus organizmui yra labai naudingos, o kiti - kad žalingos. Mielės, naudojamos šiuolaikinėje kepinių pramonėje yra gaunamos iš celiuliozės pramonės, medvilnės lukštų, alkoholio ir kitų gaminių atliekų. Skrandyje šios mielės dauginasi pagal geometrinę progresiją (reikia pažymėti, kad mielės yra gyvas organizmas), naikina natūralią žarnyno mikroflorą.
Anot mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos, vieningos nuomonės dėl mielių vartojimo nėra, todėl šiuo atveju vėl reikėtų sekti savo savijautą ir situaciją vertinti individualiai. „Vartodami maisto produktus, kurių sudėtyje yra mielių, pastebėkite, kaip jaučiatės. Vis dėlto nors mielių poveikis žmogaus organizmui nėra įrodytas, asmeniškai siūlyčiau jas vartoti saikingai“, - pataria R. Beišytė-Aminova. Tačiau net ir nusprendus atsisakyti mielių nereiškia, kad duonos valgyti nevalia - bemielių duonų pasiūloje taip pat vyrauja platus pasirinkimas, kuriame - dar ir becukrės duonos.
Kaip Išsirinkti Sveikatai Palankią Duoną?
Visiškas duonos atsisakymas daugeliui atrodo neįmanoma misija, ir to dažnai net nereikia daryti, nebent esate aukščiau išvardintose rizikos grupėse. Svarbiausia yra išmokti atskirti kokybišką produktą nuo mitybinio „balasto“. Atėję į parduotuvę, nepasikliaukite tik pakuotės spalva ar užrašais „Fitness“, „Sveika“ ar „Močiutės“. Kiekvienas pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį į duonos galiojimo laiką.
Remiantis tyrimus atliekančios bendrovės „Statista“ duomenimis, 2021 m. Europoje suvartota daugiau negu 18 mln. kilogramų duonos. Nors tai kone geriausiai pažįstamas, daugelio namuose randamas produktas, dažnai vis dar kyla klausimų, kaip pasirinkti ne tik skanią, bet ir sveikatai palankią, organizmą naudingosiomis medžiagomis papildančią duoną.
Biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta pabrėžia keturis pagrindinius kriterijus renkantis duoną:
- Miltų rūšis ir grūdų apdirbimas: Rupiai maltų, tamsių miltų duonoje visada yra daugiau žmogaus organizmui naudingų maisto medžiagų. Kokybiškos duonos sudėtyje pirmuoju numeriu turi būti įrašyti „viso grūdo miltai“ (ruginiai, kvietiniai, speltos) arba „rupių miltų“. Venkite gaminių, kurių sudėtyje pirmauja „kvietiniai miltai“ be prierašo apie visą grūdo dalį. „Pilno grūdo“ reiškia, kad duonoje yra visos grūdo dalys - sėlenos, endospermas ir gemalas. Jos suteikia skaidulų, B grupės vitaminų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, kurios dažnai prarandamos apdorojant rafinuotus miltus. Duona pagal tai iš kokių miltų yra kepama, gali būti skirstoma į kvietinę, ruginę, kvietruginę arba duoną pagamintą iš šių miltų mišinių. Ruginė (tamsi, juoda) duona gali būti šiek tiek salstelėjusio arba rūgštoko skonio, mažiau puri. Šios duonos sudėtyje yra daug vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties) mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), taip pat skaidulinių medžiagų. Kvietinė (šviesi) duona yra šiek tiek puresnė, švelnesnio skonio, savo sudėtyje turi mažiau skaidulinių medžiagų, tačiau yra puikus energijos šaltinis. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais. Tiek ruginė, tiek kvietinė duona gali būti pagaminta iš šių miltų, kurie gaunami pašalinant nedidelį kiekį arba visai nepašalinant grūdo luobelių (sėlenų). Iš rupių miltų pagamintoje duonoje skaidulinių medžiagų yra tris kartus daugiau nei iš įprastų (baltų) miltų pagamintoje.
- Cukraus ir skaidulų kiekis: Minimalus skaidulų kiekis 100 gramų produkto turėtų būti 5 gramai, o cukraus - daugiausia 2-4 gramai 100 gramų duonos. Idealiu atveju duonoje pridėtinio cukraus visiškai neturėtų būti. Dietologė Ana Pruteanu rekomenduoja ieškoti tokios, kurios vienoje riekelėje yra ne mažiau kaip 3 gramai maistinių skaidulų. Skaidulos organizme atlieka daug svarbių funkcijų - jos padeda pasisotinti, palaiko virškinimą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir gali mažinti cholesterolio kiekį. Sertifikuota dietologė Mandy Enright išskiria greitą ir praktišką triuką: „Lengvai suspauskite kepalą. Duona, kurioje gausu skaidulų, palietus turi būti tanki.“ Kuo mažiau produkte cukraus, tuo tolygiau jis yra pasisavinamas mūsų organizmo. Taip pat dažnai klaidingai manoma, kad duonoje esantys vaisiai paverčia duoną sveikesne. Iš tiesų yra atvirkščiai - duonoje esantys džiovinti vaisiai padidina cukraus kiekį produkte ir produkto glikemijos indeksą (GI). Pastarasis rodo suvalgyto maisto įtaką cukraus kiekiui kraujyje po valgio. Didelio GI produktai yra greitai virškinami ir žaibiškai padidina cukraus kiekį kraujyje, o tai lemia energijos šuolius ir greitai po to atsirandantį alkio jausmą.
- Priedai: Tokie priedai kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai ir konservantai rodo, kad duonos maistinė vertė yra gana prasta. Dietologė Jessica Strown rekomenduoja vengti duonos su kukurūzų sirupu ar dirbtiniais priedais. Net ir druska 100 gramų duonos neturėtų būti daugiau kaip 1 gramas. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja nepamiršti, kad tiek juodoje, tiek baltoje duonoje yra nemažai druskos. Vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje yra apie 0,45 g druskos. Todėl rinkdamiesi duoną, teikite pirmenybę duonai, turinčiai mažiau druskos.
- Raugas ir kiti ingredientai: Puikus pasirinkimas yra ir pastaruoju metu maisto tinklaraštininkų itin pamėgta natūralaus raugo - sourdough - duona. Natūraliu raugu kildinta duona yra lengviau virškinama, joje mažiau fitino rūgšties, kuri trukdo pasisavinti mineralus, ir ji dažnai yra palankesnė žarnynui nei mielinė tešla. „Raugas, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas, yra naudingas mūsų žarnynui, nes teigiamai veikia jame esančius mikroorganizmus. Be to, natūralus raugas pailgina produkto galiojimo laiką, pagerina jo maistinę vertę“, - teigia A. Sujeta. Išbandykite daigintų grūdų duoną. Tokia duona gaminama iš nesmulkintų grūdų, kurie pradėjo dygti. Tyrimai rodo, kad dygimo procesas suaktyvina fermentus, kurie suskaido krakmolą ir baltymus, todėl ši duona dažnai būna lengviau virškinama. Dietologė Madeline Putzi teigia, kad daigintų grūdų duonoje gali būti daugiau baltymų, ji gali padėti geriau įsisavinti vitaminus ir mineralus. Taip pat joje dažnai būna ankštinių augalų, kurie papildo produktą augaliniais baltymais ir skaidulomis.
Apibendrinant, renkantis duoną, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
| Kriterijus | Rekomendacijos |
|---|---|
| Miltų rūšis | Viso grūdo, rupaus malimo |
| Skaidulų kiekis | Ne mažiau 5-6 g/100g produkto |
| Cukraus kiekis | Kuo mažiau, tuo geriau (iki 5g/100g) |
| Druskos kiekis | Ne daugiau 1g/100g |
| Priedai | Vengti dirbtinių priedų ir konservantų |
| Raugas | Natūralus raugas yra pranašesnis už mieles |
Pasak sveikos mitybos ir gyvensenos specialisto, pagrindinės sveikatai palankios duonos savybės - tai ilgam suteikiamas sotumo jausmas, maistinės skaidulos ir kokybiški angliavandeniai. „Duona yra puikus pasirinkimas derinant ją kartu su liesa mėsa, varškės produktais, taip pat salotomis. Žinoma, reikia nepamiršti, kad net ir valgydami sveikatai palankią duoną sau nepadėsime, jeigu ją derinsime su netinkamais priedais, tokiais kaip šokoladinis kremas.
Duonos Laikymas ir Šviežumas
Pati šviežiausia duona būna 24 - 36 valandas, kai yra išimama iš krosnies, priklausomai nuo miltų rūšies. Šviežia duona ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir pasižymi visomis kitomis naudingomis savybėmis: padeda numesti svorio arba išlaikyti dailią figūrą, gerina nuotaiką, slopina depresijos simptomus. Jei kada nors vakare padėjote minkštą, kvapnią duoną ant stalo, o ryte radote jau sukietėjusią ir trupinėtą riekę, kaltas ne vien oras ar netinkamas įpakavimas. Dar dažnai manoma, kad duona paprasčiausiai išdžiūsta, tačiau iš tiesų viskas vyksta kiek sudėtingiau. Kepinyje esantis krakmolas po truputį keičia savo būseną ir ima formuoti tvirtesnę struktūrą, todėl duona praranda purumą, tampa kietesnė, mažiau elastinga ir nebeatrodo tokia skani kaip ką tik iškepta. Kitaip tariant, ji ne tiek išsausėja, kiek „persitvarko“ iš vidaus.
Daugelis, norėdami kuo ilgiau išsaugoti duonos šviežumą, instinktyviai ją deda į šaldytuvą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška, nes žema temperatūra padeda ilgiau išlaikyti kitus produktus. Tačiau duonai tai dažniausiai yra viena didžiausių klaidų. Dėl šios priežasties šaldytuvas nėra gera vieta kasdieniam duonos laikymui, jei norite, kad ji išliktų skani. Kur kas geresnis pasirinkimas trumpam laikymui yra kambario temperatūra, o ilgesniam - šaldiklis.
Ne vienas yra pastebėjęs, kad naminė duona neretai praranda šviežumą jau kitą dieną, o parduotuvėje pirkta pjaustyta duona minkšta išlieka gerokai ilgiau. Tai nebūtinai reiškia, kad namuose iškepėte blogiau. Priešingai - dažnai tai yra natūralumo ženklas. Naminė duona paprastai būna paprastesnės sudėties, todėl jos senėjimo procesas jaučiamas greičiau. Tai ypač būdinga kokybiškai, natūraliai keptai duonai be papildomų minkštiklių. Dėl to antrą dieną ji gali būti vis dar gera, bet jau nebe tokia puri, o trečią dieną labiau tinka skrebučiams ar apkepams.
Jei norite, kad duona kuo ilgiau išliktų minkšta ir maloni valgyti, verta prisiminti kelias paprastas taisykles. Pirmiausia - nelaikykite jos šaldytuve, nebent neturite kitos išeities. Antra - rinkitės tinkamą laikymo būdą: geriausiai tinka duoninė, medžiaginis maišelis arba popierius, nes jie leidžia kepalui kvėpuoti ir kartu apsaugo nuo pernelyg greito kietėjimo. Trečia, jei kepate patys, ilgesniam šviežumui gali padėti kiek riebesnė tešla, stipresni miltai ar raugo naudojimas, nes tokia duona paprastai sensta lėčiau. Ketvirta, jei matote, kad per porą dienų kepalo nesuvalgysite, geriausia jį iškart supjaustyti ir užšaldyti. Taip galėsite išsiimti tiek, kiek reikia, ir nešvaistyti maisto. Penkta, jei duona jau sukietėjo, ją dar galima trumpam atgaivinti: šiek tiek sudrėkinta ir kelioms minutėms pašildyta orkaitėje, ji vėl taps minkštesnė. Galiausiai verta prisiminti vieną svarbų dalyką: greičiau kietėjanti duona nebūtinai yra blogesnė. Labai dažnai tai kaip tik rodo, kad joje mažiau papildomų priedų ir daugiau paprastumo. Todėl jei jūsų namuose keptas kepalas jau kitą dieną nebėra toks purus kaip vakar, tai dar nereiškia, kad kažką padarėte ne taip.
Duonos Mitų Paneigimas
Asmeninė trenerė, mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova teigia, kad apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų, ir paneigia populiariausius iš jų:
Duona yra kenksminga sveikatai?
Pasak R. Beišytės-Aminovos, toks įsitikinimas nėra teisingas, mat duonos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jos sudėties. Pasirinkus tinkamą duoną, ši gali tapti reikšmingu ir naudingu mitybos raciono elementu. „Pavyzdžiui, jei rinksitės pilnagrūdę duoną ir valgysite ją pirmoje dienos pusėje, sumuštinį sutepę ne su sviestu, margarinu ir dešra, o, tarkime, su avokadu ir mėgstamomis daržovėmis, tai bus puikus pusryčių variantas. Tokie pusryčiai suteiks energijos gerai dienos pradžiai“, - sako R. Beišytė-Aminova.
Sveikiau duoną kepti namie, o ne pirkti?
Mitybos specialistės teigimu, tokia nuomonė taip pat tėra mitas, bet ne faktas. „Tai, kad duona kepta namuose, ne visuomet reiškia, kad ją valgyti sveikiau nei pirktą. Vėlgi, viskas priklauso nuo duonos sudėties. Jei kepdami duoną namuose ją gausiai gardinsite cukrumi ar kitais pagardais, pavyzdžiui, džiovintais vaisiais, jei kepiniui naudosite kvietinius, o ne ruginius miltus, rezultatas sveikatai bus kur kas mažiau naudingas. Tokia duona tikrai nebus sveikesnė už parduotuvėje pirktą pilnagrūdę“, - paaiškina ekspertė.
Sėklos, kuriomis pagardinta duona, kenksmingos organizmui?
Šiandien parduotuvių lentynose apstu duonos rūšių, kurių pagrindiniu akcentu tampa pagardai. Dažniausiai - skirtingos sėklos: saulėgrąžos, moliūgų sėklos ar kitos. Nors pasitaiko išgirsti, kad su duona iškeptos sėklos kenksmingos sveikatai, R. Beišytė-Aminova sako, kad šis mitas yra klaidingas. „Didžioji dalis naudingųjų medžiagų, kurias savyje turi skirtingos sėklos, jas kepant suyra arba medžiagų kiekis pastebimai sumažėja. Tačiau tai nereiškia, kad dėl kepimo jos žmogaus organizmui tampa kenksmingos“, - konstatuoja ji.
Valgant duoną auga kūno svoris?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia mažinti duonos vartojimą, yra įsitikinimas, neva duona daro neigiamą įtaką kūno linijoms. „Tačiau kūno formos keičiasi ne dėl to, kad valgote duoną, bet dėl to, kiek suvalgote. Jei duoną valgysite itin dideliais kiekiais ir viršysite savo perdien sudeginamų kalorijų kiekį, svoris, žinoma, tikrai augs. Tačiau taip pat yra ir su bet kuriuo kitu maisto produktu. Saikingas duonos vartojimas pirmoje dienos pusėje praturtins jūsų mitybą skaidulomis, kurios būtinos norint užtikrinti sklandų virškinimo procesą“, - sako mitybos specialistė.
Didžioji dalis žmonių netoleruoja gliuteno?
Nors visuomenėje sklando mitas, neva didžioji dalis žmonių netoleruoja gliuteno - kviečių, rugių ir miežių baltymo, tokį įsitikinimą R. Beišytė-Aminova paneigia su šypsena: „Lietuvoje gliuteno netoleravimas yra nustatytas vos vienam procentui gyventojų.“ Specialistė paaiškina, kad visam gyvenimui atsisakyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno, priversti tik celiakija sergantys žmonės. Gliutenas ja sergantiesiems sukelia skirtingai pasireiškiančią alerginę reakciją: bėrimą, vėmimą, viduriavimą ar priešingai - vidurių užkietėjimą.
Atsisakyti gliuteno - sveika?
Pasak mitybos specialistės, gliutenas ar jo likučiai aptinkami ištisoje eilėje skirtingų maisto produktų. Todėl manantys, kad atsisakyti gliuteno sveika, turėtų suprasti, kad tokiu atveju iš savo mitybos raciono turėtų išbraukti kur kas daugiau nei duonos gaminius. „Atsisakyti produktų, kuriuose yra gliuteno, vertėtų tiems, kurių organizmas jo netoleruoja. Dažniausiai tai pasireiškia virškinimo sutrikimais. Šiuo atveju reikėtų sekti savo savijautą ir daryti išvadas. Tačiau tiems, kuriems gliuteno netoleravimo simptomai nepasireiškia, šis baltymas gali būti naudingas“, - paaiškina R. Beišytė-Aminova.
Duonoje esančios kalorijos - „tuščios“?
Šis mitas, R. Beišytės-Aminovos teigimu, taip pat nesudėtingas paneigti. „Duonoje yra gausu angliavandenių, todėl šis maisto produktas yra puikus energijos šaltinis. Be to, duonoje gausu skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina sklandžią žarnyno veiklą“, - paaiškina mitybos ekspertė, pabrėždama grūdais praturtintų duonos gaminių naudą.
Trapučiai sveikiau nei duona?
Mitybos specialistės teigimu, įsitikinimą, neva trapučius valgyti sveikiau nei skanauti duonos, lengva paneigti vos užmetus akį į produkto glikemijos indeksą. „Kuo šis didesnis, tuo jį vartojant aukščiau šokteli gliukozės kiekis kraujyje. Pilnagrūdės duonos glikemijos indeksas yra 50, baltos duonos - 71, o trapučių - net 91. Aukštą glikemijos indeksą turintys produktai suvirškinami itin staigiai, todėl pirmiau pajaustą sotumo jausmą labai greitai pakeičia alkis“, - paaiškina R. Beišytė-Aminova.
Šaldymo kameroje laikoma duona netenka naudingųjų medžiagų?
„Tai nėra tiesa, - sako R. Beišytė-Aminova. - Šaldymas neigiamos įtakos duonoje esančioms naudingosioms medžiagoms neturi. Tiesą sakant, jei numatote, kad pradėtos valgyti duonos nespėsite suvartoti per kelias dienas, patarčiau ją susukti į kepimo popierių ir užšaldyti šaldymo kameroje. O pajautus norą valgyti duoną, atšildyti ją kambario temperatūroje. Vis dėlto šaldytuve duonos laikyti nederėtų - taip duona greičiau praranda drėgmę.“