Nors duona Lietuvoje nuo seno užėmė svarbią vietą ant stalo, pastaruoju metu žmonės linkę primiršti jos vertę. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad kasdien duoną valgo tik 72,5 proc. suaugusiųjų, o tai yra mažiau nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Visuomenės sveikatos instituto tyrimas atskleidė, kad 12,2 proc. gyventojų duoną valgo 3-5 kartus per savaitę, o 7,4 proc. rečiau. Tačiau ruginė duona, ypač viso grūdo ir bemielė, išlieka vertingu ir maistingu pasirinkimu.
Bemielės ruginės duonos nauda sveikatai
Bemielė ruginė duona pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios teigiamai veikia mūsų organizmą. Ji yra ne tik skani, bet ir labai maistinga.
- Maistingumas: Ruginiai miltai yra maistingesni už kvietinius. Bemielėje ruginėje duonoje gausu B grupės vitaminų ir kitų organizmui vertingų medžiagų.
- Sotumas: Dėl didelio skaidulų kiekio bemielė ruginė duona yra lėčiau virškinama, todėl ilgiau jaučiamas sotumas. Tai gali būti naudinga tiems, kurie stengiasi kontroliuoti savo svorį.
- Natūralumas: Bemielė duona dažnai gaminama be pridėtinių mielių, naudojant natūralų raugą, kuris suteikia duonai unikalų skonį ir aromatą, kartu pagerindamas jos virškinamumą.
Kaip išsirinkti kokybišką bemielę ruginę duoną?
Renkant bemielę ruginę duoną, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų, padėsiančių pasirinkti sveikatai naudingiausią produktą.
- Miltai: Geriausia rinktis duoną, pagamintą iš viso grūdo ruginių miltų. Tokia duona išlaiko didžiausią dalį grūdo luobelėje esančių maistinių medžiagų, kurios yra svarbios virškinimui ir bendrai savijautai.
- Sudėtis: Atidžiai perskaitykite etiketę. Venkite duonos, kurioje yra daug pridėtinių ingredientų, tokių kaip cukrus, aliejus ar konservantai. Kuo paprastesnė sudėtis, tuo natūralesnis ir sveikesnis produktas.
- Spalva: Tamsi duonos spalva nebūtinai rodo jos sveikumą. Tamsią spalvą duonai gali suteikti degintas salyklas, karamelės dažiklis ar maistiniai pelenai. Svarbiausia yra miltų rūšis - ruginiai miltai yra maistingesni už kvietinius, o viso grūdo miltai yra vertingiausi.
Kaip įtraukti bemielę ruginę duoną į savo mitybą?
Bemielę ruginę duoną galima valgyti įvairiais būdais, praturtinant kasdienį racioną.
- Sumuštiniai: Naudokite ją sumuštiniams gaminti su mėsa, sūriu, daržovėmis ar užtepėlėmis.
- Skrebučiai: Paskrudinkite duoną ir patiekite su uogiene, medumi ar avokadu, sukurdami greitą ir maistingą užkandį.
- Prie sriubos ar salotų: Valgykite ją kaip garnyrą prie sriubos ar salotų, suteikdami patiekalui papildomo skonio ir sotumo.
- Užkandis: Mėgaukitės ja tiesiog su trupučiu alyvuogių aliejaus ar humuso.
IŠLIKĘ. Atgaivintame močiutės vienkiemyje kepa tikrą lietuvišką duoną
Duonos kepimo tradicijos Biržuose
Lietuvos kulinariniame pavelde duona visada užėmė ypatingą vietą, o Biržų kraštas yra vienas iš tų regionų, kur duonos kepimo tradicijos puoselėjamos ypač ilgai. Tradiciškai duona buvo kepama namuose, naudojant natūralų raugą ir vietinius grūdus, kurie suteikdavo jai nepakartojamą skonį ir aromatą. Kiekviena šeima turėjo savo unikalius receptus ir kepimo būdus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą, išsaugant šio amato paslaptis.
XX amžiuje industrializacija palietė ir duonos kepimo pramonę. Biržuose buvo įkurta didesnė kepykla, kuri pradėjo gaminti duoną pramoniniu būdu, tenkindama augančius gyventojų poreikius. Tačiau, nepaisant to, tradiciniai duonos kepimo metodai ir receptai išliko gyvi, o vietiniai kepėjai ir toliau puoselėjo senąsias tradicijas, siekdami išlaikyti autentišką duonos skonį ir kokybę.
UAB „Biržų Duona“: duonos kepimo tradicijų puoselėtoja
UAB „Biržų Duona“ yra neatsiejama Biržų krašto istorijos dalis. Šios kepyklos istorija siekia dar sovietinius laikus, o 2025 metais ji šventė savo 70-metį. Tai rodo, kad įmonė turi gilias tradicijas ir ilgą patirtį duonos kepimo srityje.
Įmonės raida ir plėtra
1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru.
70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 m. rugpjūčio 1 d. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų.
Nuo 1995 m. balandžio 3 d., kai įmonė buvo įregistruota Biržų rajono savivaldybėje, UAB „Biržų Duona“ tapo svarbiu regiono verslo subjektu. 1999 m. buvo sukurtas pirmasis įmonės logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą įmonės augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. Tuo metu „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą. Sėkminga pradžia buvo patikima komanda - šeima, artimieji, netgi kaimynas, kuris patikėjo vizija prikelti įmonę naujam gyvenimui. Kaip teigia Viktoras ir Andrius Kurganovai, pradžia nebuvo lengva, kol žmonės patikėjo ir pasitikėjo puoselėjamomis vertybėmis, vizija ir požiūriu į darbą.
UAB „Biržų Duona“ plėtros etapai ir apdovanojimai
Per savo gyvavimo metus UAB „Biržų Duona“ nuolat plėtėsi ir tobulėjo, siūlydama vis platesnį produktų asortimentą ir plėsdama savo prekybos tinklą.
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000-aisiais atnaujino. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didesniuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu yra apie 10 draugų parduotuvių.
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas, kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas, prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai.
Už savo pasiekimus 2010 m. įmonė gavo „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010-2011 m. daugiau buvo investuojama į rinkodarą, naujų produktų kūrimą ir žinomumo didinimą.
UAB „Biržų Duona“ svarbiausi įvykiai
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1953 | Veiklos pradžia (kaip „Biržų pramkombinatas“) |
| 1977-1978 | Naujo kepyklos komplekso statyba ir veiklos pradžia Plento gatvėje |
| 1995 | UAB „Biržų Duona“ įregistravimas |
| 1996 | Vadovauti pakviestas Viktoras Kurganovas |
| 1999 | Sukurtas pirmasis įmonės logotipas |
| 2000 | Atnaujinta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje |
| 2001 | Įmonės privatizavimas Kurganovų šeimos |
| 2006 | Įrengtas bandelių cechas |
| 2010 | Įrengtas sausainių cechas; gautas „Gazelės“ apdovanojimas |
| 2015 | Atidaryta pirmoji „Kmyninė“ franšizės krautuvėlė Vilniuje |
| 2025 | Įmonė šventė 70-metį |
Svarbi informacija apie produktus
Prieš vartojant bet kokį produktą, visada rekomenduojama atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės. Reali prekės išvaizda gali šiek tiek skirtis nuo esančios nuotraukoje. Prekės, kurias gausite, gali būti kitokioje pakuotėje bei kitokios išvaizdos ar formos. Informacija produkto aprašyme, kuri pateikiama elektroninėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio, todėl nėra tapati informacijai, nurodomai ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose. Visada rekomenduojame perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės, ypač atsižvelgiant į alergenus.
Produkto sudėtyje gali būti: KVIETINIŲ MILTŲ, SEZAMO SĖKLŲ, ŽEMĖS RIEŠUTŲ, RIEŠUTŲ, PIENO, KIAUŠINIŲ, SOJŲ PUPELIŲ ir jų produktų pėdsakų.