Artėjant Velykoms, daugelis susidomi kiaušinių mar

Vištų dedami raudoni kiaušiniai: veislės, priežiūra ir įdomūs faktai

Velykų belaukiant, daugelis susidomi kiaušinių marginimo tradicijomis ir spalvų įvairove. Nors įprastai parduotuvėse matome baltus ir rudus kiaušinius, gamtoje pasitaiko ir neįprastų - žalių ar mėlynų lukštų kiaušinių. Kiaušinių lukštų spalvų įvairovė - tai ne tik gamtos dovana, bet ir mokslinis reiškinys. Šiame straipsnyje gilinsimės į kiaušinių lukštų spalvų priežastis, įdomius faktus apie kiaušinius ir jų paruošimą, bei aptarsime vištų auginimo ypatumus.

Kiaušinių lukštų spalvų paslaptys

Kiaušinių lukštų spalva priklauso nuo vištų veislės. Pavyzdžiui, Artūras tikina, kad spalvotus kiaušinius deda labai nedaug veislių vištų. Žalsvai melsvus kiaušinius deda auracanos, rausvai rudus, tarsi iš svogūnų lukštų mirkalo ištrauktus - maranai. Mičigano valstijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vištos deda tokios spalvos kiaušinius, kokie yra jų ausų speneliai. Paprastai turinčios baltus spenelius deda baltus kiaušinius. Artūras taip pat tvirtina, kad kiaušinio dydis priklauso nuo paukščio veislės, o spalvą lukštui suteikia tulžyje esantis pigmentas oocianinas.Visi kiaušiniai dėtyse formuojasi balti, tačiau keliaujant per kiaušintakius, tulžyje esantis pigmentas įsiskverbia į lukštą ir jį nudažo. Ši kelionė užtrunka apytiksliai 26 valandas, o lukštas visiškai susiformuoja per 20 valandų. Pavyzdžiui, ant arakuanų veislės vištų kiaušintakiais keliaujančių kiaušinių nusėda oocianino pigmentas. Jis prasiskverbia pro lukštą, todėl jo išorė ir vidus pasidaro tokios pat mėlynos spalvos. Ant rudo atspalvio kiaušinių per vėlyvąjį lukšto formavimąsi nusėda protoporfirino pigmentas. Tačiau šis pigmentas neprasiskverbia pro lukštą į jo vidų, o nuspalvina tik kiaušinio paviršių. Štai kodėl rudų kiaušinių lukštai viduje yra balti. Tuo metu žalios alyvuogių spalvos kiaušiniai tokiais tampa, nes rudas pigmentas padengia mėlyną spalvą įgijusį lukštą.

Neįprastos spalvos kiaušinių kilmė

Neįprastos spalvos kiaušinių paslaptį atskleidė joniškietė Genovaitė. Prieš 12 ar 13 metų ji ar jos pažįstami įsigijo iš Norvegijos ar Olandijos atvežtų vištaičių, kurios ir pradėjo dėti žalius kiaušinius. Šių vištų palikuonys taip pat deda žalius kiaušinius. Ponia Genovaitė prisimena, kad tėtis laikė gal penkiolika vištų, kurios dėjo tik žalios spalvos kiaušinius. Moteris taip pat pastebėjo, kad tokie kiaušiniai dedančios vištos yra keistokos - jos skraido. Todėl vištos laikomos 3 metrų aukščio aptvare ir joms sparnus reikia pakirpti. „Įprastos naminės vištos yra ramios, jos nepaskrenda, nes yra daug sunkesnės už žaliuosius kiaušinius dedančias dedekles. Ir kai žalius kiaušinius dedančias vištas papjauni, mėsytės nieko nėra“, - patirtimi dalijosi moteris.

Kiaušinių marginimas: nuo natūralių dažų iki modernių technikų

Artėjant margučių šventei, daugelis susidomi kiaušinių marginimu. Gyventojų apklausa rodo, kad net du trečdaliai Velykoms ketina pasitelkti natūralius dažus. Pavyzdžiui, ūkininkaujanti pedagogė V. Galvelienė prieš Velykas savo nuolatinius klientus apdovanoja ir maišeliu svogūnų lukštų. „Kasmet pati kiaušinius marginu svogūnų lukštais, apdėjusi įvairiausiomis žolelėmis. Žinau, koks malonus tai užsiėmimas ir noriu, kad visi tą džiaugsmą pajustų“, - sakė ji. Prekybos tinklo kulinarijos šefė Elvyra Semaška pastebi, kad žalią spalvą išgauti yra sunkiau nei geltoną ar mėlyną. Dažniausiai tam naudojami špinatai ar šviežios petražolės, tačiau spalva pavyksta veikiau pastelinė nei sodri.

Kaip išgauti žalią spalvą marginant kiaušinius?

„Žalia spalva nudažyti kiaušinius yra sunkiau nei geltona ar mėlyna. Tačiau tereikia prisiminti pirmąsias dailės pamokas ir spalvų maišymą - iš geltonos ir mėlynos juk galima gauti žalią. Todėl kiaušinius visų pirma nudažykite ryškia geltona palikę juos ciberžolės tirpale, tuomet tuos pačius margučius sudėkite į raudonojo kopūsto nuovirą. Kuo abiejuose skysčiuose kiaušinius laikysite ilgiau, tuo ryškesnė spalva pavyks. Neskubėkite ir kiaušinių valyti po išėmimo - leiskite jiems natūraliai nudžiūti ir sugerti spalvas“, - pataria E. Semaška.Šis metodas patiks ir norintiems sutaupyti. Pavyzdžiui, tuzinui kiaušinių nudažyti užteks pusės galvos raudonojo kopūsto ir kelių šaukštų tarkuotos ciberžolės šaknies ar jos miltelių. E. Semaška primena natūralių dažų receptus, kurie padės sukurti tikrą spalvų simfoniją:

• Rožinė arba raudona: burokėliai arba spanguolių sultys suteiks įvairaus intensyvumo raudonų atspalvių.
• Geltona: ciberžolė - neginčijama ryškiai geltonos spalvos karalienė.
• Violetinė: juodųjų serbentų sultys arba raudonasis vynas sukurs paslaptingą violetinę spalvą.
• Žalia: raudonojo kopūsto ir ciberžolių derinys sukuria nuostabią žalią.
• Sidabrinė: tokį atspalvį pasieksite panaudoję šaldytas mėlynes ir vandenį.

„Visoms spalvoms išgauti galioja tos pačios taisyklės. Kuo mažiau vandens pilsite ir kuo daugiau naudosite dažančių produktų, tuo spalva bus intensyvesnė. Šiuos produktus sumaišykite su vandeniu, įpilkite šiek tiek acto, įberkite druskos ir palikite šaldytuve kuo ilgiau“, - pataria šefė.

Kiaušinių kokybė ir nauda organizmui

Kiaušiniai - vienas vertingiausių maisto produktų, ne tik maistingas, bet ir tikras gamtos stebuklas. Juose slypi visas gyvas organizmas su visomis jam reikalingomis medžiagomis. Kiaušinyje yra maždaug 10% lukšto, daugiau kaip 60% baltymo ir apie 30 % trynio. Kiaušinyje yra apie 75 % vandens, 12 % baltymų ir 12 % riebalų (lipidų), taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc. Maždaug pusę kiaušinio trynio masės sudaro vanduo, kitą dalį - riebalai, baltymai ir šiek tiek angliavandenių.Kiaušiniai yra puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose yra visos 9 nepakeičiamosios aminorūgštys, reikalingos organizmui. Kiaušiniuose gausu betaino ir cholino, kurie padeda gerinti širdies veiklą bei sumažinti širdies ligų ir insulto riziką. Kiaušinio trynyje yra daug karotinų, ypač liuteino ir zeaksantino, kurie yra svarbūs geltonosios dėmės degeneracijos ir kataraktos prevencijai. Be to, kiaušinių baltymai, kurie yra lengvai virškinami, palaiko raumenų būklę ir apsaugo nuo raumenų nykimo, vadinamosios sarkopenijos. Kiaušiniuose gausu baltymų, kurie yra sotesni nei riebalai ar angliavandeniai, todėl gali padėti reguliuoti svorį. Kiaušinių tryniai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, kuriuose natūraliai yra vitamino D, svarbaus kaulų ir dantų sveikatai, taip pat imuninės sistemos palaikymui.

Kaip patikrinti kiaušinio šviežumą ir tinkamai laikyti?

Kiaušinio lukštas yra laidus orui. Kuo kiaušinis lengvesnis, tuo jis yra senesnis, nes į jį su laiku patenka vis daugiau oro. Ilgainiui pro lukštą prisikaupia tiek oro, kad net trynys išgaruoja. Jei norite nustatyti, ar kiaušinis dar tinkamas vartojimui jo nepramušus, įmeskite į vandenį. Paviršiuje plaukiantį nedelsiant meskite į šiukšlių dėžę. Jei išvirusio kiaušinio lukštas nusilupa sunkiai, vadinasi, jis buvo labai šviežias. Kuo senesnis kiaušinis, tuo lengviau nusilupa dėl atsiradusio oro tarpo.Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginę plėvelę, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti ir namuose iki maisto ruošimo kiaušinius laikyti neplautus. Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia - buitiniame šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje. Kiaušinius reikėtų laikyti pakuotėje, su kuria jie buvo pirkti, taip bus lengviau sekti jų tinkamumo vartoti terminą. Žali kiaušiniai negali liestis su kitais maisto produktais. Visi virtuvės indai ir įrankiai, taip pat rankos po kontakto su žaliais kiaušiniais turi būti kruopščiai plaunami. Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Jei gaminate patiekalą iš žalių kiaušinių, prieš naudojant kaušinius reikia gerai nuplauti. Termiškai apdoroti (virti ar kepti) kiaušiniai - greitai gendantis produktas, todėl turi būti laikomi šaldytuve. Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti. Šiluma apdorotas kiaušinis geriau įsisavinamas, negu žalias.

Kiaušinių ženklinimas ir kokybė

Pirkdami supakuotus kiaušinius atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą - kiaušiniai tinka vartoti 28 dienas po jų padėjimo. Kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos, o jų tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 28 dienos po padėjimo.Renkdamiesi kiaušinius, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą. Skaičius ant kiaušinio lukšto nurodo, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos. Raidės nurodo šalies, kurioje laikomos vištos, kodą. Likę skaičiai nurodo vištų ūkio veterinarinio patvirtinimo numerį.

• 0 - Ekologiški kiaušiniai: Vištoms taikomi griežti ekologinio ūkininkavimo reikalavimai.
• 1 - Laisvai laikomų vištų kiaušiniai: Vištos gali laisvai vaikščioti lauke erdviuose aptvaruose.
• 2 - Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai: Vištos gali laisvai judėti pastato ar tvarto viduje.
• 3 - Narvuose laikomų vištų kiaušiniai: Vištos laikomos narvuose.

Kiaušiniai skirstomi į dvi kokybės klases: „A klasės“ arba „šviežius“ ir „B klasės“.

Vištų veislės ir jų įtaka kiaušinių savybėms

Renkantis vištas savo ūkiui ar net mažam kiemui, daugelis augintojų susimąsto: ar vištų veislė turi įtakos kiaušinių kokybei, dydžiui, spalvai ir skoniui? Atsakymas aiškus - taip! Skirtingos vištų veislės deda nevienodus kiaušinius, o žinodami pagrindinius skirtumus, galėsite geriau pritaikyti savo auginimo tikslus. Artūras Galvelė iš Kukarskės sodybos sako, kad kiaušinio kokybė nepriklauso nei nuo lukšto, nei nuo trynio spalvos - vienintelis dalykas, kuris tam tikrai turi įtaką, tai lesalai. Kuo jie natūralesni, tuo kiaušinis vertingesnis. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių trynio spalvą, yra pašaras. Mokslininkai nustatė, kad su maistu gaunami karotinoidai gali padėti paryškinti trynio spalvą. Sveikesnių vištų kiaušiniuose bus daugiau karotinoidų, todėl tryniai bus tamsios aukso spalvos.

Pagrindiniai vištų veislių skirtumai

Vištų veislė lemia ne tik paukščio išvaizdą ar dydį, bet ir:

• Kiaušinių spalvą
• Kiaušinių dydį
• Kiaušinių kiekį per metus
• Lukšto storį
• Kiaušinio skonį

Šie skirtumai gali būti svarbūs tiek komerciniam auginimui, tiek šeimos poreikiams.

Kiaušinių spalva

• Balti kiaušiniai: dažniausiai dedami tokių veislių kaip Leghorn vištos.
• Rudi kiaušiniai: būdingi Rhode Island Red, Sussex ar Australorp veislėms.
• Žalsvi ir melsvi kiaušiniai: išskirtiniai, dedami Ameraucana, Araucana ir Cream Legbar veislių.

Pastaba: Kiaušinio spalva neturi įtakos jo skoniui ar maistingumui - tai tik genetinis skirtumas!

Kiaušinių dydis

• Maži kiaušiniai: jaunos vištos (pirmą kartą dedančios) arba mažesnės veislės kaip Bantam vištos.
• Vidutiniai ir dideli kiaušiniai: deda didesnės veislės, tokios kaip Orpington, Plymouth Rock ar Sussex.

Kiaušinių skaičius

Dedeklės per metus padeda apie 300 kiaušinių, dekoratyvinių veislių plunksnuotės ne tokios dosnios - po kiaušinį palieka tik kas kelintą dieną. Artūras Galvelė tikina, jog dėslumas priklauso ir nuo lesalo. „Mūsų vištos lesa tik skaldytus grūdus, todėl kiaušinių padeda mažiau, bet užtat yra laimingos: lauke kapstosi kiek nori ir visą dieną mėgaujasi pavasario saule“, - tvirtina paukštyno savininkas.

• Aukšto produktyvumo veislės: Leghorn, Lohmann Brown vištos gali padėti apie 280-320 kiaušinių per metus.
• Vidutinio produktyvumo veislės: Australorp, Sussex - apie 200-250 kiaušinių per metus.
• Dekoratyvinės vištos: dažnai deda mažiau, bet jų kiaušiniai išsiskiria spalvomis ar lukšto struktūra.

Lukšto stiprumas

Tvirčiausi kiaušiniai pentardų. Jų lukštas yra storiausias, todėl kiaušiniai gali išbūti net pusmetį. „Tokiu margučiu per Velykas visus vištinius be vargo gali „numušti“, - juokiasi Artūras. Galvelių ūkyje pentardų yra, tačiau kiaušinių prieš Velykas jos dar niekada nėra padėjusios - kasmet pirmus padeda tik gerokai po švenčių, kai visiškai atšyla. Pentardos yra slapukės, kiaušinius slepia netikėčiausiose vietose, todėl rasti juos ne visada ir pavyksta.

• Tvirtesni lukštai: dažniausiai būdingi rudų kiaušinių vištoms.
• Plonesni lukštai: kartais pastebimi balto lukšto kiaušiniuose, ypač jei vištos neturi pakankamai kalcio racione.

Kiaušinių skonis

Skonis gali šiek tiek skirtis dėl vištų mitybos ir laikymo sąlygų, bet kai kurios veislės, pavyzdžiui, Australorp ar Marans, garsėja ypač gardžiais kiaušiniais. Galvelių ūkyje Vidos teigimu, žąsų kiaušiniai galėtų pretenduoti į skaniausių kiaušinių titulą, nes išvirti yra salstelėję. Antri pagal skanumą - ančių kiaušiniai.

Populiariausios ir labai dėslūs vištų veislės

Veislė	Kilmė	Išvaizda	Temperamentas	Dėslumas (kiaušinių per metus)	Mėsos kokybė	Ypatumai
Araucana	Pietų Amerika (Čilė)	Mėlyni arba žalsvi kiaušiniai, dažnai be uodegos	Baikštūs, reikia erdvės	150-180	Vidutinė	Mėlyni kiaušiniai, linkę į genetines ligas
Australorp	Australija	Dažniausiai juodos spalvos, žvilgantis žalsvas atspalvis	Ramios, paklusnios	250-300	Gera	Puikios dėslumo savybės, prisitaiko prie klimato
Brahma	Azija (Indija)	Labai didelės, apaugusios plunksnomis iki pat kojų	Ramios, paklusnios, nebijo šalčio	130-150	Gera	Didelis dydis, atsparumas šalčiui, lėtai auga
Leghorn	Italija	Baltos spalvos, energingos	Aktyvios, baikščios	280-320	Prasta	Labai didelis dėslumas, reikalauja daug erdvės
Marans	Prancūzija	Juodos spalvos su vario atspalviais, apaugusios plunksnomis kojos	Ramios, ištvermingos	150-200	Gera	Tamsiai rudi kiaušiniai, atsparumas ligoms
Orpington	Anglija	Pūkuotos, didelės, įvairių spalvų	Ramios, meilios	180-220	Gera	Puikus temperamentas, geras dėslumas ir mėsos kokybė
Plymouth Rock	JAV	Dryžuotos juodai baltai plunksnos	Ramios, paklusnios, lengvai prižiūrimos	200-240	Gera	Universalumas, geras dėslumas ir mėsos kokybė
Rhode Island Red	JAV	Raudonos spalvos, tvirtos, atsparios vištos	Energingos, bet paklusnios, lengvai prisitaiko prie aplinkos	250-300	Gera	Didelis dėslumas, atsparumas ligoms
Hy-Line Brown	Komercinė hibridinė	Rudų kiaušinių dedeklė	Efektyvios	Virš 320	Gera	Labai aukštas produktyvumas, efektyvus pašarų suvartojimas

Sėkmingas vištų auginimas: priežiūra ir mityba

Sėkmingas vištų auginimas labai priklauso nuo tinkamos priežiūros ir subalansuotos mitybos. Norint, kad vištos dėtų didesnius kiaušinius, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius, tokius kaip tinkama veislės pasirinkimas, subalansuotas lesalas, tinkama aplinka ir priežiūra.

Lesalo svarba

Lesinti reikia viščiukams skirtais startinio periodo visaverčiais kombinuotaisiais lesalais. Į juos jokių priedų dėti nereikia. Neturint specialaus kombinuotojo lesalo, galima lesinti miežinėmis arba kvietinėmis kruopomis. Neturint kruopų - kietai virtais kiaušiniais arba varške, bet pastarieji lesalai greitai rūgsta ir sukelia virškinimo sutrikimus. Nelygu viščiukų amžius, kombinuotųjų lesalų sudėtis skiriasi, todėl geriau būtų nesumaišyti.Dedeklių vištoms, laikomoms palaidoms paukštidėse, optimali kombinuotųjų lesalų norma - 125 g per parą. Ypač būtina atkreipti dėmesį į dedeklių lesinimą mineraliniais pašarais. Be to, dedeklių vištų lesalinėje nuolat turi būti smulkaus žvyro ir kiautelių. Palepinti galima ir tuo, kas yra ūkyje - daržovėmis, žalienomis, nesugedusiais maisto likučiais. Dedeklių vištų pulkeliui gaidžio kompanija nebūtina. Negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas.Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą, priklausomai nuo jų amžiaus periodo:

• Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms.
• Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių.
• Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių.
• Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių.
• Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.

Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia.

Aplinkos poveikis

Laikant paukščius ant gilaus kraiko, mažiausi lesalų nuostoliai patiriami, kai į lovelio tipo lesalines vienu metu pilama ne daugiau kaip trečdalis lesalinės gylio, o naudojant pakabinamas lesalines - du trečdaliai lesalinės gylio. Lesalinės viršutinis kraštas, nelygu viščiukų amžius, turi būti jų nugaros aukštyje. Gėralinė keliama 2 cm aukščiau. Auginant ant gilaus kraiko, 1 kv. m laikoma 12-18 vienadienių viščiukų. Jei viščiukų daugiau, paukštidė turi būti gerai vėdinama. Kraikui naudojamos pjuvenos, drožlės, šiaudai, durpės ir kita. Kraiko drėgnumas neturėtų būti didesnis kaip 25 proc. Paukštidėje žiemą turėtų būti 5-8 OC, dar geriau - 12-16 OC ir 60-75 proc. drėgmės. Labai svarbu išvengti kraštutinių aplinkos temperatūrų (minusinės -2-10 OC, pliusinės - daugiau kaip 28-30 OC).

Priežiūros aspektai

Jei viščiukai leidžiami į lauką, jie gauna daugiau žolės, palesa ir vabaliukų, bet priauga mažiau, todėl, norint greičiau užauginti broilerius, reikėtų apriboti jų judėjimą. Taigi keletui vištų pasivaikščioti užtenka nedidelio aptvarėlio. Išeiti į lauke aptvertą gardą turi būti padaryta 30 iš 40 cm landa. Idealu, jeigu vienai vištai tektų ne mažiau kaip 4 kv. m diendaržio ploto. Vištos taip pat turi turėti vietą, kur galėtų pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ar lietaus. Kiek auginti vištyčių, reikia spręsti įvertinus vištidės plotą - 1 kv. m laikomos 3-6 vištos. Nepeiktina ir laikyti uždarytas vištidėje, ypač jei stengiamasi kaip nors kompensuoti laisvės suvaržymą (vasarą atidaromi langai, žiemą gerinamas kraikas ir vėdinimas ir pan.).Maži viščiukai turi patekti į šiltą aplinką. Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu. Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo.

Vištų produktyvumas

Dedeklių produktyvumas labai priklauso nuo apšvietimo trukmės. Intensyvus apšvietimas vištoms nėra reikalingas, geriausia - natūrali dienos šviesa. Norint, kad dedeklės tikrai būtų produktyvios, lesinti visgi reikia konkrečiai joms skirtais kombinuotaisiais lesalais. Negalima lesinti bet kuo, nes, nepatenkinus poreikio visoms būtinoms maisto medžiagoms, naudos iš dedeklės daug nebus. Nustatyta, kad dedeklės vištos sulesa 7-10 proc. lesalų daugiau, negu reikia kiaušinių gamybai ar gyvybiniams procesams palaikyti.

Kanibalizmas ir minkštas kiaušinių lukštas

Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta. Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo.Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:

• Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
• Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
• Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių.

Įdomūs faktai apie vištas

• Žemėje vištų daugiau nei žmonių - 25 mlrd.
• Vištos gali prisiminti daugiau nei 100 skirtingų žmonių veidų.
• Višta kiaušinius per dieną paverčia maždaug 50 kartų ir per metus gali sudėti daugiau nei 300 kiaušinių.
• Kiaušinio spalva priklauso nuo vištos ausų. Vištos raudonomis ausimis deda rudus kiaušinius, o vištos baltomis ausimis deda baltus kiaušinius.
• Kad padėtų tuziną kiaušinių, višta turi suvalgyti maždaug pusantro kilogramo pašaro.
• Vištos gali bėgti iki 14,5 kilometro per valandą greičiu!
• Vištos kalbasi su savo viščiukais, kol jos dar yra kiaušinyje, o viščiukai gali čirbėti būdami lukšte.
• Nors įprasta manyti, kad vištos „menko protelio“ sutvėrimai, jas reikia laikyti rūpestingai prižiūrint ir saugoti, kad paukščiai patirtų kuo mažiau streso. Staiga kilus triukšmui ar neatsargiai gaudant, kyla panika. Tai atsiliepia dėslumui. O ir nepažįstami žmonės vištytes baugina. Artūras tvirtina, kad vištos nėra kvailos, kaip dažnai žmonės mano. Jos yra draugiškos, kai kurių veislių - net ir labai greitai prijaukinamos, pažįsta savo šeimininką ir yra labai smalsios. Kai pernai sodybos svečiai vakarodami grojo gitara, viena smalsuolė visą laiką vaikštinėjo aplink, stebėjo, klausėsi ir net pakreipusi galvą - akivaizdu, kad jai patiko muzika. Ypač jaukios maranų veislės vištos.

tags: #vistos #dedancios #raudonus #kiausinius

• Kaip pasirinkti tinkamus riebalus kepimui
• Kaip praturtinti blynus baltymais
• Tortų "Bokalas" puošyba
• Nuo „Moka“ iki automatinių kavos virimo sistemų
• Paprastas vištienos sparnelių receptas