Vištų veislės, dedančios didelius kiaušinius: išsamus vadovas ir patarimai

Renkantis vištas savo ūkiui ar net mažam kiemui, daugelis augintojų susimąsto: ar vištų veislė turi įtakos kiaušinių kokybei, dydžiui, spalvai ir skoniui? Atsakymas aiškus - taip! Skirtingos vištų veislės deda nevienodus kiaušinius, o žinodami pagrindinius skirtumus, galėsite geriau pritaikyti savo auginimo tikslus.

Šiandieninėje rinkoje, kur pirkėjai vis labiau vertina kaimiškus produktus, lukšto spalva tapo savotišku kokybės ženklu. Tačiau ar tikrai žinome, kokios veislės vištos deda baltus, rudus ar net žalsvus kiaušinius? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios vištų veislės deda skirtingų spalvų kiaušinius ir kokie veiksniai lemia kiaušinių kokybę ir dydį.

Kiaušinių dydis ir jį lemiantys veiksniai

Vištų veislė lemia ne tik paukščio išvaizdą ar dydį, bet ir kiaušinių dydį. Mažus kiaušinius deda jaunos vištos arba mažesnės veislės, tokios kaip Bantam vištos. Bręsdamos vištos deda didesnių dydžių kiaušinius, bet mažesniais kiekiais. Vidutinius ir didelius kiaušinius deda didesnės veislės, tokios kaip Orpington, Plymouth Rock ar Sussex.

Norint, kad vištos dėtų didesnius kiaušinius, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius, tokius kaip tinkama veislės pasirinkimas, subalansuotas lesalas, tinkama aplinka ir priežiūra. Kiaušinių kainos priklauso nuo dydžio ir svorio. Mažiausi kiaušiniai yra pigiausi, o didžiausi - brangiausi.

Veislės, dedančios vidutinius ir didelius kiaušinius

Renkantis vištas, skirtas kiaušinių gamybai, svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių. Yra daugybė vištų veislių, kurios išsiskiria savo gebėjimu dėti didelį kiekį kiaušinių, tarp jų ir tų, kurios deda didelius kiaušinius.

Štai keletas veislių, garsėjančių kiaušinių dydžiu:

• Orpingtonai (Orpington): Tai pūkuotos, didelės, įvairių spalvų vištos, kilusios iš Anglijos. Jos yra ramios, meilios ir pasižymi geru dėslumu, padėdamos apie 180-220 kiaušinių per metus. Orpington vištos yra puikus pasirinkimas ieškantiems didesnių kiaušinių.
• Plimutrokai (Plymouth Rock): Ši amerikietiška vištų veislė, žinoma dėl savo dryžuoto plunksnų rašto, deda rudus kiaušinius. Plimutrokai yra tvirtos, lėtesnio būdo ir labai ištvermingos vištos, puikiai tinkančios šaltesniam klimatui. Jos paprastai padeda 200-250 rudų kiaušinių per metus, kurie dažnai yra didesni už vidutinius.
• Suseksai (Sussex): Tai itin universali veislė, tinkanti tiek kiaušinių, tiek mėsos gamybai. Nors jų kiaušinių kiekis paprastai siekia 220-260 per metus, ši veislė pasižymi puikiu atsparumu ligoms, ilgaamžiškumu ir labai maloniu charakteriu. Jų kremiški, švelnaus atspalvio kiaušiniai dažnai būna didesni už vidutinius.
• Australorpai (Australorp): Australijos kilmės veislė, žinoma dėl savo puikaus kiaušinių dėjimo našumo ir ramios, draugiškos prigimties. Nors jų kiaušinių kiekis paprastai siekia 250-280, kai kurios vištos yra padėjusios istorinį rekordą - 364 kiaušinius per metus. Australorpės deda rudus kiaušinius, kurie dažnai būna dideli.
• Brahma: Šios vištos, kilusios iš Azijos, yra labai didelės, apaugusios plunksnomis iki pat kojų. Nors jų dėslumas yra vidutinis (130-150 kiaušinių per metus), jos deda didelius kiaušinius ir pasižymi atsparumu šalčiui.
• Marans: Prancūzijos kilmės veislė, pasižyminti ramiu ir ištvermingu temperamentu. Marans vištos deda tamsiai rudus kiaušinius, kurie yra gana dideli ir garsėja ypač gardžiu skoniu.

Kiaušinių Spalva ir Lukšto Stiprumas

Kiaušinio lukšto spalvą pirmiausia lemia jį dedančios vištos veislė. Tokie veiksniai kaip genetika ir veislės paveldas turi lemiamą reikšmę lukšto pigmentacijai. Baltų plunksnų viščiukai su baltomis ausytėmis paprastai deda baltus kiaušinius, o raudonų plunksnų viščiukai su raudonomis ausytėmis paprastai deda rudus kiaušinius.

Pavyzdžiui, Leghornų veislės vištos nuolat deda baltus kiaušinius, o Rodo salos raudonosios vištos - rudus. Svarbu pabrėžti, kad kiaušinio spalva neturi įtakos jo skoniui ar maistingumui - tai tik genetinis skirtumas. Visi kiaušiniai dėtyse formuojasi balti, tačiau keliaujant per kiaušintakius, tulžyje esantis pigmentas įsiskverbia į lukštą ir jį nudažo. Ta kelionė užtrunka 26 valandas, o kiaušinio lukštas susiformuoja per maždaug 20 valandų.

Žalsvi ir melsvi kiaušiniai yra išskirtiniai, dedami Ameraucana, Araucana ir Cream Legbar veislių. Žalius kiaušinius dedanti višta Rasa iš karto atpažįsta kitų savo auginamų paukščių būryje. Pasak Artūro, kiaušinio dydis priklauso nuo paukščio veislės, o spalvą lukštui suteikia tulžyje esantis pigmentas oocianinas.

Tvirtesni lukštai dažniausiai būdingi rudų kiaušinių vištoms. Plonesni lukštai kartais pastebimi balto lukšto kiaušiniuose, ypač jei vištos neturi pakankamai kalcio racione. Tvirčiausi kiaušiniai yra pentardų. Jų lukštas yra storiausias, todėl kiaušiniai gali išbūti net pusmetį.

Kiaušinių Skonis ir Maistinė Vertė

Moksliniu požiūriu balti ir rudi kiaušiniai maistine prasme yra lygiaverčiai. Nedideli skirtumai, kuriuos galite pastebėti, atsiranda ne dėl lukšto spalvos, o dėl vištų mitybos ir gyvenimo sąlygų. Baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis įvairių rūšių kiaušiniuose yra beveik vienodas. Dideliame kiaušinyje, neatsižvelgiant į lukšto spalvą, yra maždaug 6-7 g baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių ir tokių svarbių maistinių medžiagų kaip vitaminas D, B12 ir selenas. Cholesterolio kiekis ir kalorijų kiekis taip pat išlieka nepakitęs.

Pagrindinis mitybos skirtumus lemiantis veiksnys yra viščiukų veislė ir aplinka. Ganyklose auginamų vištų, kurių kiaušiniai yra sodresnės trynio spalvos, maistingumas gali būti šiek tiek geresnis nei įprastu būdu auginamų vištų. Kiaušinių skonis gali šiek tiek skirtis dėl vištų mitybos ir laikymo sąlygų. Subalansuotas pašaras daro didelę įtaką kiaušinių kokybei. Kuo lesalai natūralesni, tuo kiaušinis vertingesnis.

Kiaušinių dėjimo produktyvumas ir jį lemiantys veiksniai

Vištų kiaušinių dėjimo produktyvumą lemia keli glaudžiai susiję veiksniai. Net ir pati geriausia dedeklių veislė nedės maksimaliai, jei aplinka, mityba ar sveikatos būklė neatitiks jos fiziologinių poreikių.

1. Genetika: Genetika yra vienas svarbiausių dedamumą lemiančių elementų. Specialiai selekcionuotos dedeklės, tokios kaip ISA Brown, Lohmann Brown ar Hy-Line Brown, genetiškai užprogramuotos dėti 300 ir daugiau kiaušinių per metus. Tuo tarpu tradicinės veislės, nors ir deda mažiau, dažnai pasižymi geresniu atsparumu ligoms, tvirtesniu sudėjimu ir ilgesniu produktyviu laikotarpiu.
2. Mityba: Subalansuota mityba yra kertinis elementas, darantis tiesioginę įtaką vištos kiaušidžių veiklai. Dedeklėms būtinas pakankamas baltymų kiekis, kokybiški grūdai, mineralai ir pastovus kalcio šaltinis. Kalcis ypač svarbus formuojantis lukštui - jo trūkumas greitai sukelia plonus, minkštus ar deformuotus kiaušinius. Subalansuotas pašaras daro didelę įtaką kiaušinių kokybei.
3. Apšvietimas: Kiaušinių dėjimą reguliuoja šviesos kiekis, todėl dedeklėms būtina maždaug 14-16 valandų šviesos per parą. Kai dienos trumpėja, natūrali šviesa vienos šios trukmės nebepasiekia, todėl rudenį ir žiemą kiaušinių kiekis natūraliai mažėja. Naudojant papildomą švelnaus spektro LED apšvietimą galima išlaikyti stabilų dėjimo ritmą visus metus.
4. Temperatūra: Dedeklės geriausiai jaučiasi vidutinės temperatūros aplinkoje - maždaug 15-24 °C. Per didelis karštis slopina apetitą, o šaltis padidina energijos poreikį, todėl višta maistines medžiagas naudoja ne kiaušidžių veiklai, o šilumos gamybai. Aplinka turi būti sausa, gerai vėdinama, be skersvėjų.
5. Amžius: Vištos dėti pradeda maždaug penkto-šešto mėnesio amžiuje. Geriausia jų produktyvumo fazė yra pirmieji gyvenimo metai, kai dėjimo pikas pasiekia aukščiausią tašką. Antraisiais metais kiaušinių kiekis natūraliai sumažėja apie 15-25 %, o vėliau mažėjimas ryškėja dar labiau.
6. Sveikata ir stresas: Sveikatos sutrikimai - nuo kirmėlių iki parazitų ar kvėpavimo takų infekcijų - greitai atsispindi kiaušinių kiekyje. Vištas būtina reguliariai apžiūrėti, užtikrinti švarą, keisti pakratą ir stebėti plunksnų, kūno būklę bei elgesį. Stresas yra vienas labiausiai dėjimą slopinančių veiksnių.

Vištų auginimo ir priežiūros ypatumai

Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius. Sėkmingas vištų auginimas labai priklauso nuo tinkamos priežiūros ir subalansuotos mitybos.

Mažiems viščiukams būtina šiluma ir tinkamas lesalas

Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu.

Lesinti reikia viščiukams skirtais startinio periodo visaverčiais kombinuotaisiais lesalais. Į juos jokių priedų dėti nereikia. Neturint specialaus kombinuotojo lesalo, galima lesinti miežinėmis arba kvietinėmis kruopomis. Neturint kruopų - kietai virtais kiaušiniais arba varške, bet pastarieji lesalai greitai rūgsta ir sukelia virškinimo sutrikimus. Nelygu viščiukų amžius, kombinuotųjų lesalų sudėtis skiriasi, todėl geriau būtų nesumaišyti.

Dedeklių lesinimas ir aplinkos reikalavimai

Vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą).

Negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Dedeklių vištų pulkeliui gaidžio kompanija nebūtina.

Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo. Paukštidėje žiemą turėtų būti 5-8 °C, dar geriau - 12-16 °C ir 60-75 proc. drėgmės. Labai svarbu išvengti kraštutinių aplinkos temperatūrų (minusinės -2-10 °C, pliusinės - daugiau kaip 28-30 °C).

Jei viščiukai leidžiami į lauką, jie gauna daugiau žolės, palesa ir vabaliukų. Paukštidėje 1 kv. m laikomos 3-6 vištos. Nepeiktina ir laikyti uždarytas vištidėje, ypač jei stengiamasi kaip nors kompensuoti laisvės suvaržymą (vasarą atidaromi langai, žiemą gerinamas kraikas ir vėdinimas ir pan.).

Lesalų skirstymas pagal amžių

Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą, priklausomai nuo jų amžiaus periodo:

1. Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms.
2. Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių.
3. Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių.
4. Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių.
5. Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.

Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia.

Kanibalizmas ir minkštas lukštas

Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Kanibalizmas atsiranda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo. Prasidėjus kanibalizmui reikėtų pašalinti stresą, sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos, užtikrinti tinkamą lesalą ir sumažinti šviesos intensyvumą.

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak ekspertų, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių.

Vištų veislių palyginimas

Atsižvelgiant į vištų produktyvumą ir kitas susijusias savybes, veislės skirstomos į dėsliąsias, mėsines dėsliąsias (mišriąsias) ir mėsines. Žemiau pateikiamas išsamus sąrašas vištų veislių, aprašytų atsižvelgiant į jų dėslumą, kiaušinių spalvą, temperamentą ir dydį, pabrėžiant tas, kurios deda didesnius kiaušinius.

Veislė	Kilmė	Temperamentas	Kiaušinių kiekis per metus (apytiksl.)	Kiaušinio spalva ir dydis	Ypatumai
Araucana	Pietų Amerika (Čilė)	Baikštūs, reikia erdvės	150-180	Mėlyni/žalsvi, vidutiniai	Dažnai be uodegos, linkę į genetines ligas
Australorp	Australija	Ramios, paklusnios	250-300	Rudi, vidutiniai-dideli	Puikios dėslumo savybės, prisitaiko prie klimato, draugiškos
Brahma	Azija (Indija)	Ramios, paklusnios, nebijo šalčio	130-150	Rudi, dideli	Labai didelis dydis, atsparumas šalčiui, lėtai auga
Leghorn	Italija	Aktyvios, baikščios	280-320	Balti, vidutiniai	Labai didelis dėslumas, reikalauja daug erdvės, aukštas produktyvumas
Marans	Prancūzija	Ramios, ištvermingos	150-200	Tamsiai rudi, dideli	Tamsiai rudi kiaušiniai, atsparumas ligoms, gardūs kiaušiniai
Orpington	Anglija	Ramios, meilios	180-220	Rudi/kreminiai, dideli	Puikus temperamentas, geras dėslumas ir mėsos kokybė
Plymouth Rock	JAV	Ramios, paklusnios, lengvai prižiūrimos	200-240	Rudi, vidutiniai-dideli	Universalumas, geras dėslumas ir mėsos kokybė
Rhode Island Red	JAV	Energingos, bet paklusnios	250-300	Rudi, vidutiniai	Didelis dėslumas, atsparumas ligoms, universalumas
Sussex	Anglija	Ramios, meilios	220-260	Kreminiai/šviesiai rudi, vidutiniai-dideli	Puikus temperamentas, universalumas, atsparumas ligoms
Hy-Line Brown	Hibridinė	Ramios, lengvai valdomos	>320	Rudi, vidutiniai	Labai aukštas produktyvumas, efektyvus pašarų suvartojimas, komercinė veislė
Lohmann Brown	Hibridinė	Ramios, mielo būdo	290-310	Rudi, vidutiniai	Aukštas produktyvumas, atsparumas ligoms, geras balansas

Kaip pasirinkti tinkamiausią veislę?

Renkantis vištas savo ūkiui ar kiemui, svarbu atsižvelgti į savo poreikius. Prieš priimant sprendimą, atidžiai apsvarstykite visus aukščiau išvardintus kriterijus ir pasikonsultuokite su patyrusiais paukštininkais. Nėra vieno teisingo atsakymo, kuri veislė yra geriausia. Geriausia veislė priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir lūkesčių.

• Kiaušinių kiekis: Jei norite daug kiaušinių, rinkitės Leghorn ar Lohmann Brown veisles. Aukštos produktyvumo veislės, tokios kaip Lohmann Brown, gali dėti virš 300 kiaušinių per metus, tačiau jų gyvenimo trukmė dažnai būna trumpesnė.
• Kiaušinių dydis: Jei ieškote didesnių kiaušinių, puikus pasirinkimas - Orpington ar Plymouth Rock, Sussex, Australorp, Marans.
• Kiaušinių spalva: Svarbi spalvų įvairovė? Pasirinkite Ameraucana, Araucana ar Marans vištas.
• Vištų charakteris: Ar norite ramių ir paklusnių vištų, ar jums tinka aktyvesnės ir savarankiškesnės? Ramios veislės, tokios kaip Sussex ar Australorp, ypač gerai dera su kitomis dedeklėmis.
• Klimatas: Šaltesnėse vietovėse svarbu rinktis tvirtas, gerą plunksnų sluoksnį turinčias vištas, kurios nesunkiai ištveria temperatūros svyravimus. Tokios veislės kaip Australorp, Plymouth Rock ar Sussex puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato.
• Priežiūros reikalavimai: Ar turite pakankamai laiko ir išteklių, kad užtikrintumėte tinkamą vištų priežiūrą? Kai kurios veislės reikalauja daugiau priežiūros nei kitos.
• Veisimo tikslai: Jei norite veisti viščiukus, rinkitės veislę, kuri gerai peri, pavyzdžiui, šilkinės vištos.

Daugiausiai kiaušinių dažniausiai deda selekcinės veislės - ISA Brown, Lohmann Brown ir Hy-Line Brown. Jos per metus gali padėti 300 ar net daugiau kiaušinių, jei sąlygos yra tinkamos. Trumpos dienos (žiemą) ir prastas lesalas mažina dėslumą. Jei vištos didžiąją laiko dalį bus palaidos lauke, rinkitės aktyvesnes, gerą instinktą turinčias dedekles. Leghorn čia tinka puikiai - jos greitos, budrios ir linkusios ieškoti lesalo pačios.

Įdomūs faktai apie vištas

• Žemėje vištų daugiau nei žmonių - 25 mlrd.
• Vištos gali prisiminti daugiau nei 100 skirtingų žmonių veidų.
• Višta kiaušinius per dieną paverčia maždaug 50 kartų ir per metus gali sudėti daugiau nei 300 kiaušinių.
• Kiaušinio spalva priklauso nuo vištos ausų. Vištos raudonomis ausimis deda rudus kiaušinius, o vištos baltomis ausimis deda baltus kiaušinius.
• Kad padėtų tuziną kiaušinių, višta turi suvalgyti maždaug pusantro kilogramo pašaro.
• Vištos gali bėgti iki 14,5 kilometro per valandą greičiu!
• Vištos kalbasi su savo viščiukais, kol jos dar yra kiaušinyje, o viščiukai gali čirbėti būdami lukšte.

tags: #vistu #veisles #dedancios #l #didelius #kiausinius

• Varškės tortų su želatina receptai
• Medaus pyrago receptas
• Sumuštinių tepimo gudrybės
• Auginame lapinius kopūstus