Žagarėliai su varške - tai vienas iš pačių mylimiausių lietuviškų kepinių, kuris džiugina savo traškumu, lengvumu ir subtiliai jaučiamu varškės skoniu.
Šie saldūs, sausi kepiniai itin populiarūs tiek didesnėms šventėms, tiek jaukiam šeimos savaitgaliui. Skirtingai nei tradiciniai žagarėliai, kurie dažniausiai ruošiami be varškės, šie pasižymi švelniai drėgna, minkšta tekstūra viduje ir išoriniu traškumu. Dažniausiai jie gausiai apibarstomi cukraus pudra, todėl yra ne tik puikiai tinkami prie kavos ar arbatos, bet ir dailiai atrodo ant šventinio stalo.
Varškės žagarėlių receptas nėra sudėtingas, tad kiekvienas gali pamėginti iškepti namuose. Tai ne tik gardus desertas, bet ir prisiminimų kupinas skanėstas, sugrąžinantis į vaikystę ir mamos virtuvę. Ypač gardūs yra žagarėliai su varške, kurie pasižymi ypatingu minkštumu ir purumu. Šis receptas - puikus būdas sujungti tradicijas ir šiuolaikinę virtuvę, o varškė suteikia ne tik švelnų skonį, bet ir naudingų maistinių medžiagų.
Žagarėliai su varške - tai Lietuvos kulinarijos klasika, kurios šaknys siekia senąsias mūsų tautos kulinarines tradicijas. Šventė ar tiesiog jaukus savaitgalio pusrytis tampa ypatingas, kai ant stalo atsiranda šie skanėstai, lengvi ir trapūs, su sodriu varškės skoniu. Nors klasikiniai žagarėliai kepami iš paprastos tešlos, žagarėliai su varške suteikia šiam desertui ypatingo minkštumo, švelnumo ir turtingesnio skonio.
Žagarėliai yra žinomi daugelyje Europos šalių, dažnai su skirtingais pavadinimais. Lietuvoje jie tapo neatsiejama tradicinių desertų dalimi - ypač per Užgavėnes ar įvairias šeimos šventes. Anksčiau šis kepinys buvo gaminamas iš labai paprastų ingredientų, kurie buvo prieinami kiekvienuose namuose: kiaušinių, miltų, cukraus ir riebalų. Žagarėliai su varške - tai desertas, kuris sujungia tradiciją ir jaukumą. Kvapnūs, traškūs, švelniai saldūs, jie tinka tiek šeimos pusryčiams, tiek draugų vakarėliui.
Varškės panaudojimas šiame recepte suteikia ne tik švelnų skonį, bet ir vertingų maistinių medžiagų, kurios yra svarbios mūsų sveikatai.
Varškės nauda sveikatai
Varškė - puikus baltymų šaltinis, svarbus raumenų stiprinimui ir kaulų sveikatai. Ji taip pat turtinga kalciu, kuris būtinas kaulams ir dantims, bei B grupės vitaminais, padedančiais palaikyti energijos lygį ir gerą nuotaiką.
Ingredientai ir paruošimas
Gaminant žagarėlius su varške, nereikia nei daug laiko, nei sudėtingų ingredientų, tačiau jų skonis niekada nenuvils. Varškė suteikia šiam desertui ypatingą prieskonį ir minkštumą. Jei klasikiniai žagarėliai yra labiau traškūs, tai varškės variantas balansuoja tarp traškios plutelės ir švelnaus, beveik tirpstančio viduje skonio.
Iš šio kiekio ingredientų turėtų išeiti apie 50 žagarėlių. Jei namuose turite daugiau valgytojų - būtina dvigubinti ar trigubinti porciją, kitu atveju - garantuoju, jog gausite prašymą iškepti dar. Žinoma, kepant jau suvalgai mažiausiai porą žagarėlių, tada iškepus irgi reikia „pratestuoti“, kaip pavyko, taip ir nyksta, nyksta tas nedidelis žagarėlių dubenėlis...
Reikės:
- 500 g 9% riebumo varškės (galima naudoti ir mažesnio riebumo varškę arba rikotos sūrį)
- 6 valgomųjų šaukštų cukraus (galima koreguoti pagal skonį)
- 5 kiaušinių
- 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
- 6-8 valgomųjų šaukštų miltų (galima naudoti dalį pilnagrūdžių miltų)
- Aliejaus (kepimui)
- Cukraus pudros (pabarstymui)
Žingsnis po žingsnio: žagarėlių gaminimo procesas
Tešlos paruošimas:
Dubenyje varškę išsukite su kiaušiniais ir cukrumi iki vientisos masės. Jei turite galimybę, varškę pertrinkite per sietelį ar sumalkite, kad neliktų gumuliukų. Pradžioje varškę išsuk su kiaušiniais ir cukrumi iki vientisos masės. Jei jūsų varškė yra truputį šlapi, galite ją truputį nusausinti per švarų rankšluostį. Svarbu yra pasirinkti kokybišką varškę - ji neturėtų būti nei per šlapia, nei per sausa. Jei reikia, galite varškę pertrinti per sietelį arba naudoti maisto smulkintuvą, kad gautumėte lygesnę masę.
Miltų įmaišymas:
Po truputį įsijokite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Maišykite, kol tešla taps minkšta, bet nelips prie rankų. Svarbu nepadauginti miltų, nes žagarėliai gali būti kieti. Jei naudojate "Ekstra" tipo miltus, berkite atsargiai, nes jie stipriai brinksta. Miltų kiekis priklauso nuo varškės drėgnumo. Mano naudota varškė buvo gana sausa, tad pakako truputį daugiau nei 200 g miltų. Tešla turėtų būti minkšta, šiek tiek kibti prie rankų. Jei įdėsite per daug miltų, tuomet žagarėliai bus kieti. Po truputį, po kelis šaukštus, vis maišant, į varškės masę berkite miltus. Miltų reikia tiek, kad minkant tešla nebėra lipni.
Tešlos kočiojimas ir formavimas:
Ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokite maždaug 1 cm storio tešlos lakštą. Supjaustykite plonomis juostelėmis (apie 3 cm pločio). Kiekvienos juostelės viduryje įpjaukite, perkiškite vieną galą per įpjovą, kad susiformuotų kaspinėlis. Išminkytą tešlą perkelkite ant miltais pabarstyto lygaus paviršiaus ir iškočiokite 1 cm storio lakštą. Supjaustykite jį maždaug 3 cm pločio juostomis. Juostas įstrižais pjūviais padalinkite į norimo ilgio juosteles (lygiagretainio formos tešlos gabalėlius). Kiekvienos juostelės viduryje padarome pjūvį (6-7 cm ilgio), tada vieną juostelės galą perkišame per pjūvį ir taip suformuojame visus žagarėlius.
Kepimas:
Įkaitinkite aliejų didelėje keptuvėje ar puode. Aliejaus turi būti tiek, kad žagarėliai galėtų plaukioti. Kepkite žagarėlius įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių, kol jie išsipūs ir gražiai parus. Svarbu, kad aliejus būtų tinkamai įkaitęs - apie 160 °C. Jei neturite termometro, patikrinkite įmesdami vieną žagarėlį - jis turi greitai iškilti į paviršių, o aplink aliejus turi burbuliuoti. Kepkite po kelis žagarėlius vienu metu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Kepkite paruoštus žagarėlius įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių, kol žagarėliai išsipūs ir gražiai parus. Iškepusius sudėkite ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų aliejų. Iškepusius pabarstyk cukraus pudra.
Kaip patikrinti ir parinkti reikiamą aliejaus temperatūrą?
Jei turite specialų termometrą, pakaks aliejaus temperatūrą pamatuoti su juo - ji turi siekti 160 ᵒC. Jei termometro neturite, paprasčiausias būdas temperatūrai patikrinti: įdėkite į puodą su aliejumi vieną žagarėlį - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.
Kaip virti, kad neprisigertų aliejaus?
Pirmoji paslaptis - tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs.
Variacijos ir patarimai
Skonio paįvairinimas:
Į tešlą galite įdėti vanilės ekstrakto, citrinos žievelės ar kitų mėgstamų prieskonių. Taip pat galite įberti žiupsnelį cinamono. Papildomai, galite pasvarstyti apie įvairių prieskonių pridėjimą į tešlą, kaip vanilės ekstraktas ar citrinos žievelė, kurie suteiks žagarėliams dar daugiau skonio.
Sveikesnis variantas:
Norėdami sumažinti kalorijų kiekį, galite pabandyti kepti žagarėlius orkaitėje. Be to, jei norite sumažinti kalorijų kiekį, kepimo vietoj aliejuje, galite pabandyti juos kepti orkaitėje.
Patarimai, kaip išvirti minkštus žagarėlius
- Miltų - ne per daug! Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų. Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Jei naudojate „Ekstra“ tipo miltus, turėkite omenyje, kad jie stipriai brinksta - geriau įberkite truputį mažiau nei per daug!
- Saldumas. Mėgstate labai saldžiai? Cukraus kiekį galite didinti net dukart. O gal priešingai, mieliau renkatės vos juntamą subtilų saldumą? Tuomet jauskitės drąsiai ir cukraus kiekį mažinkite.
- Kočiojimas. Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio. Kočiokite tešlą maždaug 0,5 cm storio lakštu. Taip pat atkreipkite dėmesį į aliejaus temperatūrą - ji neturi būti per aukšta, kad žagarėliai nesudegtų iš išorės, o viduje liktų žali. Kaitinkite aliejų gilioje keptuvėje arba puode iki maždaug 170-180 laipsnių temperatūros - jei nenaudojate termometro, galite į aliejų įdėti mažą tešlos gabalėlį.
- Norėdami, kad žagarėliai išliktų traškūs, kepkite juos nedidelėmis porcijomis, kad aliejaus temperatūra pernelyg nenukristų. Taip pat svarbu neperkočioti tešlos - per plona tešla gali sudegti, o per stora likti neiškepusi viduje.
Kiti receptai su varške
Žagarėliai su grietine:
Vietoj dalies varškės naudojama grietinė, suteikianti žagarėliams dar daugiau minkštumo.
- 200 g riebesnės varškės
- 200 g grietinės (liesesnės)
- 4 kiaušiniai
- 130 g cukraus
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
- Žiupsnelis cinamono
- 1 valgomasis šaukštas degtinės (nebūtina)
- Šlakelis romo esencijos
- ~ 4-5 stiklines miltų (jeigu tešla lipa prie rankų dėti daugiau)
- Cukraus pudra apibarstymui
- Augalinis aliejus kepimui
Gaminame:
- Varškę ištriname su cukrumi, dedame grietinę, kiaušinius, romo esenciją, degtinę, vanilinį cukrų ir cinamoną. Gerai išmaišome.
- Į tešlą beriame miltus. Miltų reikia tiek, kad minkant tešla nebėra lipni. Suminkytą tešlą dedame pusvalandžiui į šaldytuvą.
- Miltais pabarstome paviršių, ant kurio kočiosime tešlą. Iš atvėsintos tešlos kočiojame 0,5 cm storumo lakštą, supjaustome jį trikampėmis ar keturkampėmis juostelėmis, įpjauname kiekvienos juostelės vidų ir vieną juostelės galą ištraukiame per tą įpjovą.
- Puode įkaitiname augalinį aliejų ir kepame po kelis žagarėlius vienu metu, kol gražiai apskrus.
Iškepę žagarėliai dedami ant popierinės servetėlės, kad susigertų aliejus.
Sausainiai su varške ir cinamonu:
Šis receptas - tai tarsi žagarėlių ir sausainių hibridas. Tešla gaminama su speltų miltais ir sviestu, o saldumo suteikia rudasis cukrus su cinamonu.
Tradicinių žagarėlių receptas
tags: #zagareliai #receptas #su #varske #beata