Kas gali atsispirti gabalėliui sausainių tešlos ar skysto trynio ant avokado skrebučio? Kiaušiniai praturtina daugelį mūsų mėgstamų patiekalų skoniu, baltymais ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis. Grįžta mada valgyti žalius kiaušinius. Jie dedami į kokteilius, desertus, o kartais geriami netgi nevalgius. Laikoma, kad tai natūralus energijos ir baltymų užtaisas. Vis dėlto, vis dažniau ją renkasi ir tie, kurie ieško kuo natūralesnių, mažiau apdorotų produktų. Tačiau ar tikrai jie tokie sveiki, kaip dažnai teigiama? Ir ar vienas kiaušinis gali kartais padaryti daugiau žalos nei naudos?
Kiaušiniai yra maistingas ir universalus maisto produktas, plačiai vartojamas visame pasaulyje. Jie yra puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, todėl dažnai įtraukiami į įvairius patiekalus. Tačiau, kalbant apie kiaušinių vartojimą, kyla daug klausimų ir mitų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime žalios kiaušinių naudos ir pavojus, mitybos aspektus ir populiariausius mitus, susijusius su šiuo produktu.
Žalio Kiaušinio Sudėtis ir Maistinė Vertė
Žalias kiaušinis - tai kur kas daugiau nei tik baltymas ir trynys. Tai natūralus maistinių medžiagų rinkinys, kuriame yra vitaminai A, D, E, K bei B grupės vitaminai, įskaitant B12 ir choliną - smegenų veiklą palaikantį junginį. Kiaušinio baltymas - vienas geriausiai įsisavinamų aminorūgščių šaltinių, todėl itin vertingas fiziškai aktyviems žmonėms.
Kiaušiniai yra gyvūninės kilmės maisto produktas, pasižymintis didele maistine verte. Juose gausu visų žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų: geležies, magnio, seleno, cinko, vario, kalcio, kalio, fosforo. Kiaušiniuose taip pat gausu vandenyje bei riebaluose tirpių vitaminų: regėjimui svarbaus vitamino A, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai reikalingo vitamino D ir visų grupių vitamino B. Pavyzdžiui, vitamino B4, kitaip dar vadinamo cholinu. Ši medžiaga yra būtina smegenų vystymuisi, nervų sistemos veiklai palaikyti ir nervinių impulsų perdavimui.
Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 7 gramai baltymų. Kiaušiniai vertinami dėl didelės biologinės vertės baltymo, turtingo visomis būtinomis amino rūgštimis. Kiaušiniuose galima rasti karotinoidų - liuteino ir zeaksantino. Tai - antioksidantai, kurių daugiausia randama augalinės kilmės maisto produktuose ir jie reikalingi kataraktos vystymosi profilaktikai. Kiaušiniuose gausu ir kitų maistinių medžiagų, būtinų žmogaus organizmo veiklai palaikyti, pavyzdžiui, Omega-3 riebalų rūgščių. Viename kiaušinyje jų yra apie 70 miligramų.
Skirtingų Paukščių Kiaušiniai
Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi dydžiu ir skonio savybėmis. Pavyzdžiui, anties kiaušinyje yra keturis kartus daugiau vitamino A, tačiau didesnis kiekis ir riebalų bei cholesterolio. Putpelės kiaušinis maistingesnis nei vištos kiaušinis, nes jame gausu geležies (3 putpelių kiaušiniai turi tą patį kiekį geležies kaip 1 vištos kiaušinis), taip pat daugiau kitų mineralinių medžiagų: fosforo, cinko ir kalcio, daugiau ir vitaminų.
Žalių Kiaušinių Vartojimo Rizikos
Nors žali kiaušiniai turi daug vertingų medžiagų, kai kurios iš jų pasisavinamos prasčiau nei termiškai apdorotuose kiaušiniuose. Pavyzdžiui, baltymai - jų struktūra nevirtame kiaušinyje yra mažiau palanki virškinimui. Tas pats galioja ir kai kuriems vitaminams bei mineralams - žaliame kiaušinyje jie organizmui mažiau prieinami.
Dažom kiaušinius. kiaušiniai ir višta
Salmonelės Bakterijos
Didžiausią pavojų vartojant žalius kiaušinius kelia salmonelės. Kiaušiniai gali būti užkrėsti salmonelėmis - bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą maistu. Užkrėtimas gali įvykti dar prieš susiformuojant lukštui arba per išmatas, kai kiaušiniai dedami. Tas pats galioja ir kiaušinių baltymams. Salmoneliozė dažniausiai būna lengva, bet tam tikrais atvejais gali tapti rimta liga. Salmonelės bakterija gali būti tiek ant kiaušinio lukšto, tiek viduje - ypač jei kiaušinis buvo netinkamai laikomas. Nors rizika nėra itin didelė, ji vis tiek egzistuoja, ypač jei kiaušiniai perkami iš neaiškių šaltinių. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia salmonella rūšies bakterijos.
Avidinas ir Biotino Pasisavinimas
Retas kuris žino, kad žalias kiaušinio baltymas gali sutrikdyti biotino (vitamino B7) pasisavinimą - tai svarbus elementas odai, plaukams ir nervų sistemai. Taip nutinka dėl avidino - baltymo, kuris jungiasi su biotina ir trukdo jai įsisavinti. Tai tampa problema, kai žali kiaušiniai vartojami reguliariai ir dideliais kiekiais, ypač be trynių, kurie patys turi biotinos. Tačiau įdomu tai, kad avidinas praranda gebėjimą surišti biotiną, kai kiaušinis išverdamas.
Kiti Pavojingi Žali Produktai
Deja, net ir pašalinus kiaušinius, žalių sausainių tešlos valgymas nėra visiškai saugus. Miltai atrodo nepavojingi, tačiau jie nėra termiškai apdoroti, todėl gali būti užkrėsti E. coli bakterijomis. Šios bakterijos gali sukelti stiprų apsinuodijimą maistu. E. coli gali patekti į miltus dar javų auginimo metu arba gamybos procese, o bakterijos gali išlikti tiek parduotuvėje, tiek jūsų namų lentynose.
Mitybos specialistai įspėja, kad dėl rimto pavojaus sveikatai negalima vartoti šešių neapdorotų maisto produktų. Žalioje jautienoje, kaip ir kitoje žalioje mėsoje, gali būti užkrėsta kenksmingomis bakterijomis, tokiomis kaip E. coli, Listeria monocytogenes, Salmonella ir Staphylococcus aureus. Šios bakterijos gali sukelti per maistą plintančias ligas. Be to, žalioje mėsoje, jei ji paruošta netinkamai, gali vystytis ir parazitai. Taip pat reikia saugotis salmoneliozės, kampilobakteriozės, jersinijozės, listerijozės, bruceliozės ir kitų infekcijų.
| Maisto Produktas | Pavojus | Saugus Paruošimo Būdas |
|---|---|---|
| Žali Kiaušiniai | Salmonelės | Virimas, pasterizavimas |
| Žalios Inkstų Pupelės | Fitohemagliutininas | Mirkymas ir virimas |
| Nevirta Vištiena | Campylobacter, E. coli, Listeria | Virimas iki 74 °C |
| Neparuoštos Bulvės | Solaninas ir chakoninas | Virimas aukštoje temperatūroje |
| Žali Grybai | Hidrazinai ir chitinas | Virimas |
| Nevirti Miltai | E. coli ir salmonelės | Terminis apdorojimas (pvz., kepimas) |
Kam Reikėtų Vengti Žalių Kiaušinių?
Nors retkarčiais suvalgytas žalias kiaušinis nebūtinai sukels problemų, tam tikros žmonių grupės turėtų ypač saugotis: vaikai, nėščiosios, senjorai bei tie, kurių imuninė sistema yra nusilpusi - pavyzdžiui, po ligos, chemoterapijos ar sergant lėtinėmis ligomis. Jiems net ir nedidelis bakterijų kiekis gali sukelti stipresnius simptomus, su kuriais organizmui bus sunku susitvarkyti. Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai, esantys maiste, pasidaugina. Daugelio bakterijų skaičius, esant palankioms sąlygoms (kambario temperatūra, didesnė drėgmė, baltyminė terpė), maisto produkte kas pusę valandos padvigubėja.
Kiaušinių Paruošimas: Saugiausi Būdai
Maisto pašildymas iki tinkamos temperatūros yra maisto saugos pagrindas, nes sunaikina kenksmingus ligų sukėlėjus, kurie kitu atveju sukeltų ligas. Gaminant maistą karštis veikia kaip galingas transformuojantis veiksnys, kuris iš esmės pakeičia potencialiai pavojingų ingredientų saugą ir molekulinę struktūrą. Terminis apdorojimas sunaikina tokius patogenus kaip E. coli ir salmonelės. Virimo metu denatūruojami bakterijų, virusų ir parazitų baltymai, todėl jie tampa nekenksmingi žmonių maistui. Norint išsaugoti sveikatą ir išvengti galimų rimtų virškinimo komplikacijų, labai svarbu suprasti, kokie maisto produktai kelia pavojų, kai yra termiškai neapdoroti. Salmonelės bakterijos žūva 80 laipsnių temperatūroje, tad kiaušinius tinkamai termiškai apdorojus pavojus sveikatai neturėtų kilti.
Sveikiausi Paruošimo Būdai
Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, kokiu būdu apdorotas kiaušinis yra sveikiausias. Vieni teigia, jog norint išvengti salmoneliozės, kiaušinį būtina gerai išvirti, kiti tvirtina, jog naudingiausia kiaušinius valgyti žalius (gerti žalių kiaušinių plakinius), nes natūraliai augintų vištų imunitetas yra pakankamai stiprus ir jų rizika sirgti salmonelioze yra žymiai mažesnė.
Visgi, atlikti tyrimai įrodo, jog žaliame baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl vartojant žalią kiaušinio baltymą dalis jo nėra įsisavinama. Kietai virto kiaušinio proteinai taip pat sunkiai virškinami ir organizmo įsisavinimas prastas, todėl siekiant geriausio maistingųjų medžiagų įsisavinimo kiaušiniai turėtų būti valgomi trumpai virti - kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas. Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas mūsų organizmo.
Pasak sveikos gyvensenos konsultantės, trumpai virtų kiaušinių paruošimui pakanka 70-80 laipsnių temperatūros, vidutinio dydžio kiaušinį ant silpnos ugnies pakanka virti 4 minutes - trynys bus skystas, o baltymas minkštas. Paprasčiausias būdas, kad tryniai nepažaliuotų, - kiaušinių nepervirti (kad neįvyktų sieros ir geležies reakcija). Kai tik kiaušiniai išverda, perdėkite juos į dubenį su šaltu vandeniu, kad kuo greičiau atvėstų. Pirmiausia, kiaušinius sudėti į šaltą vandenį ir nukelti nuo ugnies iškart, kai vanduo užverda. Tada juos dešimt minučių palaikyti karštame vandenyje, tuomet dėti į ledinį vandenį.
Pasak E. Grišino, skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Ypač svarbūs antioksidantai: karotinoidai zeksantinas ir liuteinas. Ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje šių naudingų medžiagų gali sumažėti vos ne per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi - ne kiaušinis kaltas, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu.
Ir virimas, ir kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti kiaušinius reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviesto. Be to, norint, kad organizmas įsisavintų visas naudingas kiaušinių medžiagas reikėtų nepamiršti, kad kiaušinius sveikiausia valgyti su šviežiomis, nekrakmolingomis daržovėmis, taip pat neatskirkite trynio nuo baltymo - valgykite tokį, koks yra, tuomet pajusite kiaušinių naudą mūsų organizmui.
Saugios Alternatyvos ir Patarimai
Pasterizuoti Kiaušiniai ir Miltų Apdorojimas
Termiškai neapdorotus kiaušinius vartoti, žinoma, galima - iš žalių kiaušinių gaminamas majonezas, kokteiliai, įvairūs desertai, tarp kurių ir populiarusis itališkas tiramisu. Tačiau tokiu atveju rekomenduojama rinktis pasterizuotus kiaušinius - jų lukštas apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, randamas ant kiaušinių lukštų. Žalių kiaušinių entuziastams pasterizuotų kiaušinių produktai suteikia tas pačias kulinarines savybes ir nekelia susirūpinimo dėl salmonelių. Žalius miltus prieš naudojant sausainių tešlai galima termiškai apdoroti namuose.
Bendrosios Maisto Saugos Taisyklės
Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Siekiant mažinti riziką užsikrėsti ir susirgti žarnyno infekcijomis, yra rekomenduojamos tinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklės. Kruopščiai plaukite rankas prieš ir po darbo su maistu. Naudokite švarius įrankius ir lenteles. Nelaikykite kartu žalio ir termiškai apdoroto maisto, kad išvengtumėte kryžminės taršos. Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje, kad bakterijos nesidaugintų.
Ką Daryti Užsisakius Patiekalą su Kiaušiniu Kavinėje?
- Pasiteirauti kavinės personalo, ar naudojami kiaušiniai yra pasterizuoti. Tai yra saugesnis pasirinkimas.
- Atkreipti dėmesį į patiekalo temperatūrą - karšti patiekalai turi būti karšti, šalti - šalti.
- Rinktis restoranus/kavines su gera reputacija ir aukštais higienos standartais, pasiskaityti atsiliepimus prieš einant į naujas vietas.
Kiaušinių Maistinė Vertė ir Mitai
Dėl kiaušiniuose esančio cholesterolio, jie ilgai buvo siejami su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme, todėl buvo rekomenduojama riboti kiaušinių vartojimą, atsisakyti kiaušinio trynio ir valgyti vien baltymą. Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad maiste esantis cholesterolis nėra tiesiogiai susijęs su vadinamo „blogojo“ cholesterolio padidėjimu kraujotakoje.
Gydytojas dietologas, „Maximos“ funkcinės mitybos partneris Edvardas Grišinas griauna klaidingus įsitikinimus apie kiaušinius ir pataria, kaip sveikiausia juos vartoti. Tiesa ta, jog moksliškai nėra nustatyta nei paros meto, kada geriausia valgyti kiaušinius, nei kiek jų reikia ar galima suvalgyti per dieną - tai labai individualu, priklauso nuo žmogaus organizmo būklės, tolerancijos maistui, bendro dienos meniu ir kitų individualių veiksnių.
Nevalia pamiršti, kad cholesterolį galime rasti visuose gyvūninės kilmės maisto produktuose - taip pat ir baltymų, ir Omega-3 riebiųjų rūgščių. Tad jeigu pietums ar vakarienei valgome lašišą, lygiai taip pat galime valgyti ir kiaušinį. Šiuo atveju svarbu, kiek apskritai gyvūninės kilmės maisto suvartojame dienos bėgyje, kiek cholesterolio mums leidžia suvartoti individuali širdies ir kraujagyslių, kepenų sveikata.
Baiminantis dėl kiaušiniuose esančio cholesterolio, į antrą planą nepelnytai nustumiamas faktas, jog kiaušinis yra vienas prieinamiausių lengvai įsisavinamų baltymų šaltinių žmogaus kūnui. Vidutiniškai vienas kiaušinis žmogui gali suteikti 7 g baltymų, 70 kcal. Klaidingai manoma, kad kiaušinio išorinė dalis - baltymas, turi didžiausią baltymų kiekį. Iš tiesų visos maistinės medžiagos sukauptos trynyje, o taip pat ir 50 proc. visų kiaušinyje esančių baltymų. Kiaušinis taip pat gausus seleno, cinko, vitamino D ir Omega-3 riebiųjų rūgščių bei yra cholino šaltinis. Cholinas svarbus nervinei sistemai - nuotaikos bei atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja reguliuoti raumenų jėgą. Pakankamas cholino suvartojimas yra siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos laboratoriniu rodikliu - homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų, kepenų suriebėjimo rizika. Būtent dėl šios priežasties rekomenduočiau, esant galimybei, įtraukti kiaušinius į mitybą.
Kiaušinių Vartojimo Rekomendacijos ir Apribojimai
Sveiki asmenys, neturintys alergijų ar kitų mitybos apribojimų gali kasdien suvalgyti po 1-2 kiaušinus per dieną, toks kiekis užtikrins, kad iš kiaušinio gausite naudos, o ne žalos, kadangi viename vištos kiaušinyje yra maždaug trečdalis cholesterolio dienos normos, o jos viršyti nerekomenduojama. Suvalgius daugiau kiaušinių, gali sutrikti virškinimas, kaip ir nuo bet kurio kito maisto, kurio persivalgoma.
Asmenims, kurie serga cukriniu diabetu ar kurių kraujyje yra daug cholesterolio, rekomenduojama neviršyti 2-3 kiaušinių per savaitę, o sergantiesiems ateroskleroze, taip pat pagyvenusiems žmonėms per dieną arba kas antrą dieną rekomenduojama suvalgyti vieną kiaušinį.
Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiaušiniai yra vienas iš galimų dažniausiai pasitaikančių alergenų maiste. Kiaušinio baltymas gali sukelti nemalonias reakcijas žmonėms, kovojantiems su maisto netoleravimu, alergijomis. Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis.
Baltymas, kuris sudaro maždaug 57 proc. kiaušinio, gali sukelti alerginę reakciją tiems, kurie yra jautrūs kiaušiniams, tačiau kietai virti kiaušiniai yra daug silpnesni alergenai negu minkštai virti ar žali. Tiesa, sunku tiksliai nustatyti, kaip dažnai ir kodėl pasitaiko kiaušinių netoleravimas, taip, kaip ir kalbant apie bet kurį kitą netoleruojamą maistą, tikėtina, kad alergija dažniau pasireiškia kūdikiams iki vienerių metų, o didžioji dalis vaikų iki 2 metų amžiaus šią alergiją „išauga“.
Mitai Apie Kiaušinius
Yra keletas gajų mitų apie kiaušinius:
- Mitas Nr. 1: Sveikai maitinantis ar lieknėjant reikia naudoti tik kiaušinio baltymą, o trynį išmesti, nes jame daug cholesterolio.
- Mitas Nr. 2: Kiaušiniai kaloringi.
- Mitas Nr. 3: Sveikiausi kiaušiniai tie, kurių trynys ryškiai geltonas.
Tiesa: Taip, kiaušinio trynyje nemažai cholesterolio, tačiau trynys „nukenksminamas“ kiaušinyje esančių fosfolipidų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje. Trynyje gausu maistingųjų medžiagų, kaip lecitinas, pastarasis taip pat stabdo cholesterolio pasisavinimą iš jo į organizmą. Taigi, cholesterolio, esančio kiaušinio trynyje, įtaka į jo kiekio padidėjimą kraujo plazmoje beveik arba visiškai nepaveikia.
Tiesa: Viename vištos kiaušinyje yra tik apie 75 kcal, todėl kiaušiniai nėra kaloringi ir tinka net lieknėjantiems.
Tiesa: Trynio spalva priklauso nuo to, kokiu pašaru buvo maitinama dedeklė višta. Jeigu vištos mityboje buvo daugiau morkų, apelsino žievelių ar kitų dalykų, turtingų karotinoidais, trynys bus sodriai geltonas. Tačiau trynio spalva neatspindi jokios maistinės kiaušinio savybės. Jei višta lesa daug natūralių pigmentų, karotenoidų turinčio maisto, pavyzdžiui: kukurūzų, žolės, liucernos ar medetkų žiedlapių - trynys bus tamsiai oranžinis. Jei lesale vyrauja kviečiai, trynys bus šviesiai geltonas. Tai nereiškia, kad vienas geresnis, o kitas - blogesnis. Atsakingi paukštininkai parenka optimalų lesalą vištoms, kad jos būtų sveikos ir stiprios.
Kaip Pasirinkti ir Patikrinti Kokybiškus Kiaušinius?
Renkantis kiaušinius svarbu atsižvelgti į jų kilmę, patikrinti galiojimo laiką, o parsinešus namo juos nuplauti ir gaminti laikantis higienos normų, jų nepervirti ir neperkepti.
Mūsų organizmui naudingi kiaušiniai, kurie yra naminių vištų, laikytų dideliuose aptvaruose arba laisvėje bei lesinti natūraliu lesalu be sintetinių priedų ar genetiškai modifikuotų grūdų. Taigi, kiaušinio kokybė ir nauda priklauso nuo to, kaip gyveno ir kuo mito jį padėjusi višta. Atsižvelgiant į tai, kiaušinius vertėtų pirkti iš patikimų ūkininkų, sertifikuotų ekologiškų ūkių, tokie kiaušiniai yra turtingi A, B, D, E, K vitaminų, foline ir pantotenine rūgštimis, juose daug kalcio, fosforo bei geležies junginių. Šios medžiagos padeda apsisaugoti nuo akių ligų, gerina atmintį, stabdo plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų, stiprina širdį, kraujagysles, kaulus ir dantis, teigiamai veikia nervinę sistemą bei smegenų veiklą.
Dažom kiaušinius. kiaušiniai ir višta
Kiaušinių Ženklinimas
Europos Sąjungoje priimta ženklinti kiaušinius skaičių bei raidžių deriniu, kurie nusako, kokiomis sąlygomis, kurioje valstybėje buvo auginamos vištos bei kurios valstybinės institucijos atsakingos už vištų laikymo vietos kontrolę.
Parduotuvėse dažniausiai rasime A raide paženklintus kiaušinius - reiškia, kad jie yra nesuskilę, neįdaužti, be kraujo priemaišų. Žemesnės - B klasės, kiaušinių mūsų parduotuvėse nesutiksime. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.
Tuo tarpu skaičiai kiaušinių ženklinime parodo, kokiomis sąlygomis auginamos juos padėjusios vištos:
- 0 - ekologinis ūkis; vištos buvo augintos pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus - paprastai tai yra brangiausi kiaušiniai parduotuvių lentynose dėl didesnių vištų auginimo sąnaudų.
- 1 - laisvai laikomos vištos.
- 2 - laikomos ant kraiko, tvarte.
- 3 - laikomos narvuose.
Raidės nurodo kilmės šalį, pavyzdžiui: LT - Lietuva, PL - Lenkija, LV - Latvija ir t. t. Kiti skaičiai yra konkretus paukštyno registracijos numeris, kurį suteikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai ne tik užtikrina produkto atsekamumą, bet ir leidžia vartotojui pasirinkti jam priimtiniausiu auginimo būdu gautus kiaušinius.
A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai - ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Kiaušinių Šviežumo Patikrinimas
Norint išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu žinoti, kaip patikrinti, ar kiaušiniai yra švieži. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo interneto puslapyje nurodo požymius, padedančius atskirti, ar kiaušiniai švieži, ar sugedę. Šviežio kiaušinio trynys turi būti šviesiai geltonas arba oranžinis, o baltymas, į lėkštę ar keptuvę įmušus kiaušinį, neturi smarkiai pasklisti. Jeigu kiaušinis senesnis, trynys nebus toks tvirtas, o baltymas bus takesnis. Jeigu kiaušinis sugedęs, trynio ir baltymo turinys būna susimaišęs, jaučiamas nemalonus vandenilio sulfido - sieros - kvapas.
- Vandens Testas: Liaudyje populiaru šviežumą tikrinti kiaušinį panardinant į stiklinę ar dubenėlį su vandeniu. Šis testas veikia, nes senstant kiaušiniui, jo poros tampa didesnės, todėl oras gali lengviau patekti į vidų, ir kiaušinis tampa lengvesnis.
- Šviežias kiaušinis: Nuskęs ir gulės dugne horizontaliai.
- Vidutinio šviežumo kiaušinis: Liečia dugną, bet vienas galas kyla į viršų.
- Senas kiaušinis: Plūduriuos vandenyje.
- Kiaušinių Pasukimas: Paėmę kiaušinį į rankas, švelniai pasukite. Jei kiaušinis suksis tolygiai, tai reiškia, kad jis šviežias. Jei jis suksis nenatūraliai greitai arba apskritai nepasuks, tai ženklas, kad viduje yra oro, o kiaušinis galimai jau senas.
- Kvapo Patikrinimas: Jei jau atidarysite kiaušinį, kvapas greitai praneš jums, ar jis vis dar geras. Nesvarbu, kiek laiko jis buvo laikomas šaldytuve, pasenusio kiaušinio kvapas bus labai stiprus ir nemalonus.
- Purtymas: Pakratykite kiaušinį prie ausies. Jei negirdite jokio garso, kiaušinis tikriausiai yra šviežias.
Kiaušinių Laikymas
Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Svarbu žinoti, kad kiaušinius rekomenduojama laikyti 4,4 laipsnių ar net žemesnėje temperatūroje pagal Celsijų, šalčiausioje šaldytuvo dalyje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu. Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve. Kietai virtus kiaušinius su nepažeistu lukštu šaldytuve (šaldytuvas yra būtina sąlyga) saugiai laikyti nuo +2 iki +6 °C temperatūroje galima iki 7 dienų. Jei kiaušinis nuluptas, jį reikėtų suvartoti per kelias dienas.
Verdant kiaušinį, karštas vanduo nuplauna ir suardo natūralų apsauginį kiaušinio lukšto sluoksnį, vadinamąją kutikulę. Pašalinus šią apsaugą, lukšto poros atsiveria, todėl bakterijoms tampa daug lengviau patekti į kiaušinio vidų. Jei išvirtas kiaušinis yra iškart aušinamas po šaltu tekančiu vandeniu, kad būtų lengviau lupti, dėl staigaus temperatūrų skirtumo lukšte atsiranda nematomų mikroįtrūkimų. Kartu su vandeniu pro juos į kiaušinio vidų gali patekti ir mikroorganizmai. Toks terminį šoką patyręs kiaušinis šaldytuve saugus tik kelias dienas. Tuo metu jei kiaušinis paliekamas atvėsti natūraliai ir jo lukštas lieka visiškai nepažeistas, jo mikrobiologinis stabilumas išlieka daug ilgesnį laiką.
Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplėsdami baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Indelius paženklinti data, kada užšaldyti, galima nurodyti kiaušinių kiekį ir kitas sudedamąsias dalis. Galima užšaldyti visą kiaušinio masę arba atskirai baltymus ir trynius. Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Norint to išvengti, reikia pridėti druskos arba cukraus (0,5 šaukštelio druskos arba 1 - 1,5 šaukšto cukraus /240 ml žalių kiaušinių). Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus. Atšildytus kiaušinius galima naudoti tik termiškai apdorotuose patiekaluose.
Kiaušiniai ir Katės: Ar Galima Duoti Kiaušinį Katei?
Dažniausiai kiaušinis katei tai puikus skanėstas. Katinai dažnai laižo dubenėlį, kuriame anksčiau buvo žalias arba virtas kiaušinis. Ne paslaptis, kad žali kiaušiniai gali kelti didelį pavojų žmonėms ir gyvūnams. Valgant žalius kiaušinius kyla rizika apsinuodyti salmonelėmis, kurios kartais gali būti labai pavojingos bet kurio gyvūno sveikatai.
Tačiau žalias kiaušinis turi daugybę sudedamųjų dalių, kurios yra labai naudingos žmonių ir gyvūnų sveikatai. Kiaušinio trynys yra tikras vitaminų ir maistingųjų medžiagų lobynas. Todėl, jei nusprendėte duoti savo katei žalio kiaušinio, geriausia duoti atskirai trynį (biotino šaltinis) ir baltymą, kuriame yra avidino. Tačiau, kaip minėta, avidinas praranda gebėjimą surišti biotiną, kai kiaušinis išverdamas.