Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai siekia stiprinti Lietuvos maisto saugumą, skatinti vietinę produkciją ir užtikrinti tvarią žemės ūkio plėtrą. Šis tikslas apima platų priemonių spektrą - nuo ekologiškų produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinėse įstaigose iki strateginių sprendimų, susijusių su mėsos gamybos iššūkiais ir gyvūnų ligų valdymu.
Parama ikimokyklinėms įstaigoms ir maisto kokybė
ŽŪM teikiama parama vaikų ugdymo įstaigoms, dirbančioms pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, taip pat daugiafunkciniams centrams, kurie neperka maitinimo paslaugų. Šiai priemonei finansuoti skirta 463 tūkst. eurų. Paraiškos pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles priimamos nuo gegužės 17 d. iki birželio 17 d.
Ekologiški ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti (kokybės sistemos) maisto produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio. Tuomet parama vienam vaikui per mėnesį gali siekti 20 eurų. Jeigu bus įsigyjami tik pagal kokybės sistemas pagaminti produktai, jie vaikų racione turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Vaikai turėtų gauti visų šių grupių produktų: mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, kiaušinių, grūdų produktų, duonos bei pyrago gaminių, aliejaus ir riebalų, vaisių ir jų produktų, daržovių ir jų produktų, uogų ir jų produktų, kitų (medaus, žuvies ir kt.) produktų.
Kiekvienoje iš šių grupių, išskyrus kitų maisto produktų, per visą paramos laikotarpį pagal kokybės sistemas pagaminti produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), reitinguodama paramos paraiškas, pirmenybę teiks tiems darželiams, kurie vaikus maitins tik ekologiškais produktais.
Žemės ūkio ministerija siekia, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas.
Žemės ūkio strateginė reikšmė ir maisto saugumo užtikrinimas
Žemės ūkio ministras A. Palionis pabrėžia, kad žemės ūkis yra strateginę reikšmę turinti šaka. Tai tapo akivaizdu prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai užsidarė visos sienos ir per naktį sutrūkinėjo ilgosios tiekimo grandinės. Dabar situacija, politine prasme, gali keistis dar kardinaliau - kiekviena šalis norės maistu aprūpinti savo kariuomenes, savo gyventojus. Anot ministro, žemės ūkis neatsiejamas nuo krašto gynybos, todėl maisto produktų tiekimas turi būti užtikrintas. ŽŪM yra atsakinga už maisto rezervo formavimą ir privalo vykdyti įsipareigojimus, todėl mažinamos administracinės išlaidos, o ne valstybės paramos programos.
Ministerijos tikslas - užtikrinti saugaus, sveiko maisto tiekimą vartotojams, išlaikyti ir vystyti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Vasaros pabaigoje buvo kvietimas teikti paraiškas paramai, kuriant trumpąsias maisto tiekimo grandines, tačiau nebuvo gauta nė vienos paraiškos. Ministerija ėmėsi analizuoti priežastis, supaprastino sąlygas, svarstydama, kad ūkininkai galbūt bijo prisiimti atsakomybę arba nerimauja dėl galimų sankcijų nesėkmės atveju.
Mėsos gamybos iššūkiai ir parama ūkininkams
ŽŪM ketina sutelkti dėmesį į tas žemės ūkio šakas, kurios šiuo metu nepakankamai prisideda prie Lietuvos aprūpinimo maistu. Ministras, turintis idėjų, kaip po truputį pritraukti ūkininkus pagal jų šakos specifiką, atkreipė dėmesį į mėsos gamybos problemas. Ūkininkams, kad prekiautų savo užauginta mėsa, gyvulius skersti tenka vežti toli. Skerdykloje skerdeną išpjaustyti, parsivežti mėsą. Pagal ministerijos taisykles, susikooperavus ne mažiau kaip 5 ūkininkams, jau galima pasiūlyti, kad jie patys su parama įsigytų skerdyklą.
Jų yra įvairių: skirtos nedideliems ūkiams - kaip priekabos kabinamos prie lengvojo automobilio; modernios, skirtos didesniems ūkiams, traukiamos vilkikų, jose dirba trys žmonės, o mėsa išpjaustoma, atšaldoma. Tai palengvintų procesą ir leistų ūkininkams geriau kontroliuoti produkcijos kelią iki vartotojo.
Lapkričio mėnesį planuojamas kvietimas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, skirtas užsiimantiems daržininkyste, gyvulininkyste, mėsinių galvijų augintojams, kiaulių augintojams. Grūdų augintojų gretose, galinčių pretenduoti į paramą, nėra dėl dviejų priežasčių: likusi maža paramos lėšų suma (3,8 mln. Eur) ir siekis nukreipti lėšas į gyvulininkystę. Šiuos pinigus ŽŪM skirs užsiimantiems mėsine gyvulininkyste ir kiaulių auginimu, o grūdų augintojai galės kreiptis, įsipareigoję, kad augins gyvulius. Ministras akcentavo, kad dabar ne vienas grūdininkas tvartus yra pavertęs sandėliais, tačiau rinkos sąlygos verčia mąstyti apie didesnę pridėtinę vertę.
Kiaulininkystės sektoriaus situacija ir ligų poveikis
Afrikinis kiaulių maras (AKM) padarė didelę žalą Lietuvos kiaulininkystės sektoriui. Nuo 2015 m. smulkiųjų kiaulių ūkių Lietuvoje sumažėjo nuo 15 tūkst. iki 3 tūkst. 2020 m. kiauliena apsirūpinome 50 proc., o šiemet - 42 proc.
Ministras A. Palionis iškėlė klausimą, kodėl didieji ūkiai nedidina savo potencialo, net ir esant didelei apyvartai. Anot jo, apie 20 proc. Lietuvoje užaugintų kiaulių skersti išvežamos į Lenkiją, kad mūsų perdirbėjai mokėtų didesnę kainą už likusias 80 proc. kiaulių. Jeigu ūkininkas užaugins daugiau kiaulių, jam teks daugiau vežti į Lenkiją skersti arba parduoti pigiau, nes didesnė apyvarta dažnai reiškia mažesnę procentinę maržą.
| Metai | Smulkiųjų kiaulių ūkių skaičius (tūkst.) | Apsirūpinimo kiauliena proc. |
|---|---|---|
| 2015 | 15 | N/A |
| 2020 | N/A | 50 |
| Šiemet | 3 | 42 |
Be AKM, šalyje apsireiškė ir Mėlynosios ligos (MLL) atvejis. Nors didelės rizikos šiai dienai nėra, ministerija atidžiai stebi situaciją. Galimi užsikrėtimo atvejai fiksuoti su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Vakarų Lietuvos mišriuosiuose ir pieno ūkiuose. Svarbu pabrėžti, kad maisto vartotojams dėl MLL pavojus nekyla. Europos Komisija planuoja nuo 2026 m. sausio 1 d. MLL išbraukti iš C kategorijos ligų sąrašo.
Ūkiai yra informuoti, kad vakcinavimas, kol nenustatytas štamas, nėra racionalus. Ligą gali platinti ir kanopiniai miško žvėrys - elniai, stirnos. MLL atveju buferinė zona yra kur kas didesnė - 150 km, lyginant su AKM, kur buferinė zona siekia 10 km. Pasitvirtinus MLL ir įvedus apribojimus, į tokią pat, pavyzdžiui, Lenkijos buferinę zoną iš Lietuvos būtų galima vežti gyvulius, bet į „švarią“ Lenkijos dalį - ne.
tags: #zemes #ukio #ministerija #mesa