Natūraliu mažų vaikų maitinimo būdu yra laikomas žindymas. Mamos pienas yra išskirtinai pritaikytas naujagimių ir kūdikių mitybos poreikiams, stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda mažylio organizmui susidoroti su uždegimais, nuo daugybės ligų apsaugo tiek motinas, tiek kūdikius. Apie žindymo naudą ir galimus jo pavojus kalba specialistai, remdamiesi ilgalaikiais moksliniais tyrimais.
Žindymo trukmė ir specialistų rekomendacijos
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja, kad siekiant užtikrinti kūdikių optimalų augimą, vystymąsi ir sveikatą, jie turėtų būti išimtinai žindomi pirmus 6 gyvenimo mėnesius. Išimtinis žindymas - tai kūdikių maitinimas, kai jiems duodamas tik motinos pienas, neprimaitinant kitais produktais ir neduodant gerti kitų skysčių, įskaitant vandenį, arbatas ir sultis. Sulaukus 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedamas duoti papildomas maistas, ir jie gali būti toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau.
Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Amerikos pediatrų draugija prieš dvejus metus dėl žindymo teigiamo poveikio moterų sveikatai pakeitė savo rekomendacijas. Dabar rekomenduojama žindymą tęsti iki dvejų metų ar ilgiau, kai anksčiau buvo iki vienerių. Ilgas žindymas yra normalus ir natūralus fiziologinis žmogaus procesas. Tarptautinė žindymo ir laktacijos valdymo konsultantė (IBCLC) Rasa Siudikienė pastebi, kad rekomendacija žindyti vaiką iki dvejų metų amžiaus, visų pirma, yra pagrįsta jo anatominiais ir fiziologiniais ypatumais.
Antropologai mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Katherine Dettwyler, analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti, kada nutraukti žindymą, tai padarytų 3-4 metais. Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi.
Kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Daugelis moterų žindydamos patiria labai stiprius motiniškus jausmus. Pats žindymo procesas ramina tiek mamą, tiek kūdikį, būna malonus abiems. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas.
Žindymo terminai, rekomenduojami pasaulinių sveikatos lyderių:
- Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori.
- Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.
Ilgalaikio žindymo nauda vaikui
Mamos pienas yra gyva substancija. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymai, angliavandeniai, nesočiosios riebalų rūgštys, augimo hormonai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai, vitaminai ir fermentai, imunitetą stiprinančios medžiagos ir gyvos ląstelės, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis. Ilgalaikis žindymas užtikrina nuolatinį šių svarbių komponentų tiekimą augančiam vaikui.
Emocinė ir psichologinė gerovė
Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis, vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri, iškilus pavojui, visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia. Taip pat žindymas padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.
Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai. Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Vaikų ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupėse, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai.
Fizinė sveikata ir imuniteto stiprinimas
Mamos, kurių šeimoje ne retas polinkis į alergijas, žino, jog pats efektyviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę - žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas, atliktas Suomijoje, parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma. Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose.
Be to, mamos piene esantys faktoriai žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo. Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Imunologiniai faktoriai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais. Taip Mama Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, „ragaudamas“ aplinkos daiktus.
Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų. Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, turi geresnį regėjimą, sveikesnius dantis, yra stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti.
Mamos piene yra tūkstančiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pavyzdžiui: nuo žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene, nesvarbu, koks žindomo vaiko amžius. Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę, ir mažesnį svorio netekimą! Ir be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė ir komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami.
Mamos pieno nauda kūdikiui - išsamus sąrašas:
- Meningitas: ilgalaikis žindymas sumažina susirgimo meningitu riziką 5-10 metų laikotarpiu.
- Ūmi kvėpavimo takų infekcija: žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos.
- Pneumonija: kūdikiai, kurie nebuvo žindomi, yra 17 kartų dažniau linkę sirgti pneumonija, o kūdikiai, kurie žindomi ir gauna papildomai kito gėrimo, linkę sirgti pneumonija 3,8 karto dažniau nei išimtinai žindyti.
- Leukemija ir limfoma: nustatyta, jog ilgesnis nei 6 mėnesių žindymas gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje atsiradimo.
- Vėžiniai susirgimai: kūdikiai, iki 6 mėnesių amžiaus maitinti motinos pienu, vaikystėje du kartus rečiau serga vėžiu.
- Viduriavimas: kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo.
- Diabetas: vaikai, kurie iki 2 mėnesių maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu.
- Staigi kūdikių mirtis: nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis.
- Šlapimo takų infekcija: iki 6 mėnesių maitinti motinos pienu kūdikiai 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.
- Netaisyklingas sąkandis: kuo ilgiau kūdikiai žindomi, tuo rečiau pasitaiko netaisyklingas sąkandis.
- Akių junginės išdžiūvimas (kseroftalmija): nemaitinti motinos pienu vaikai 3 kartus dažniau serga šia liga.
- Ausų uždegimai: žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga ausų uždegimu.
- Dantų ėduonis: žindomiems kūdikiams retai atsiranda dantų ėduonis.
Mitybinė nauda augančiam vaikui
Tiesa, jog pusmečio sulaukusiam kūdikiui vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pieno sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip neretai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu maisto atžvilgiu. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama.
Be to, Kathryn G. Dewey, palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu buvo panašus į ankstyvos. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip subalansuotai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas. Kiti tyrimai papildo įrodymus, jog vėlyvojo pieno sudėtis - artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija prieš visišką atjunkymą.
Intelektinė ir kalbos raida
Jau žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais gebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių gebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų IQ rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai, ko pasekoje, šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais.
Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su faktoriais, ypač riebalų rūgštimis, kurių apstu mamos piene. Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui. Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, kas pagerina kalbos raidą. Nustatyta, jog išimtinai ir ilgai žindytų vaikų 6,5 amžiaus verbalinis (kalbos) intelektas yra didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testų rezultatais.
Iki šiol yra atlikta nedaug tyrimų, lyginančių socialinę adaptaciją tarp krūtimi maitintų ir maitintų iš buteliuko motinos pieno pakaitalu vaikų. Vienas tyrimas yra patvirtinęs, jog žindyti vaikai geriau reaguodavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose, nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti. Pasak tyrėjų, jie pastebėjo, kad yra statistiškai reikšminga tendencija - kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų.
Natūralumas ir „žalingų įpročių“ mažinimas
Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ riziką tarp vaikų. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių amžiaus vaikus, nustatyta, jog beveik 70% turėjo nemitybinių įpročių, t.y. dauguma (apie 60%) naudojo žinduką ir apie 8% čiulpė nykštį. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tą patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo trumpesnis žinduko naudojimas. Tad, kuo ilgiau bus vaikas žindomas, tuo mažesnė tikimybė, jog jam prireiks dirbtinių mamos pakaitalų (žindukų, nykščio ir t.t.), tuo natūraliau jis augs.
Ilgalaikio žindymo nauda mamai
Žindymas ne tik maitina kūdikį, bet ir suteikia jam fizinį ir emocinį saugumą. Mama, glausdama kūdikį prie krūties, užtikrina fizinį ir emocinį artumą, sukuria saugumo jausmą. Tai labai reikalinga kūdikio asmenybės vystymuisi. Tačiau lygiai taip pat - ir mamai.
Fizinė sveikata
Peržvelgiant mokslinių tyrimų duomenis, buvo akcentuojama ir moterų sveikata - sumažėja rizika mamai susirgti antro tipo diabetu, hipertenzija ir kitomis ligomis. Mamos pienas yra geriausias maistas kūdikiams, o žindymo sėkmė - kiek kūdikių ir kiek ilgai yra žindomi - labai priklauso nuo to, kaip ligoninėje personalas elgiasi su mamomis ir kūdikiais. Anot Amerikos Pediatrų draugijos, žindymas moteriai gali turėti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės naudos. „Žindymas teigiamai veikia moters visą metabolinę organizmo sistemą.“
Pasaulyje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių ilgalaikio žindymo naudą mamos sveikatai. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi. Ilgėjant žindymo laikotarpiui, rizika mažėja!
Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, stimuliuojama hormono oksitocino gamyba. Šis hormonas yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą, t. y. ji greičiau atgauna įprastą dydį. Žindančioms mamoms džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu), kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį.
Nėštumo metu sukaupiamas nemažas riebalinis sluoksnis. Įprastai žindant šių papildomų kilogramų nesunkiai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Daugumai moterų žindant nesunkiai atsistato svoris. Žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio. Taigi, jei moteris žindo, jai greičiau pavyks atsikratyti papildomų kilogramų ir greičiau atgauti iki nėštumo turėtas kūno linijas: pritrūkus kilokalorijų deginami riebalai.
Žindymo nauda motinai - išsamus sąrašas:
- Krūties vėžys: nors 3 mėnesius žindžiusios moterys 3 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Kiekvieni žindyti metai 4,3 proc. sumažina moters tikimybę susirgti vėžiu. Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.
- Osteoporozė: vyresnėms nei 65 metų moterims, žindžiusioms savo vaikus, 2 kartus rečiau išretėja kaulai. Jei motina žindė kūdikį iki 9 mėnesių, kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
- Natūralus šeimos planavimas: žindymas natūraliai retina pastojimų skaičių. Šio šeimos planavimo metodo patikimumas, išimtinai žindant kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus - 98 proc.
- Kiaušidžių vėžys: bent 2 mėnesius žindžiusi moteris turi 25 proc. mažesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, skirtingų šaltinių duomenimis, patiria 27-35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis.
- Antrojo tipo cukrinis diabetas: nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %).
Psichologinė ir emocinė gerovė
Žindymas teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą (žindymas efektyviai slopina nervų sistemos atsaką į stresą), be to, gali padėti sumažinti ir pogimdyvinės depresijos, kurią vidutiniškai patiria 13 proc. neseniai kūdikio susilaukusių mamų, riziką, leidžia greičiau nurimti, žindančios mamos geriau supranta kūdikio poreikius: už laktaciją atsakingi hormonai leidžia mamai atsipalaiduoti, pažadina motiniškus instinktus.
Pasak dietologės, kai mama patiria stresą, šis gali užblokuoti labiau ne pieno gamybą, o jo paleidimą. Žindymas supresuoja nervų sistemos atsaką į stresą, todėl mamos lengviau nusiramina. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Pastebėta, jog žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta vaiko poreikius.
Tyrimai rodo, kad žindymo metu kūdikiui esant prie krūties, mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 valandas per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis - tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti.
Žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, pabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti. Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Prie šio skirtumo neabejotinai prisideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu!
Žindymas ypatingose situacijose
Pašnekovės teigimu, krizinėse ar ekstremalių situacijų metu, kai įvyksta tiekimo sutrikimai, nėra elektros ar švaraus vandens, mamos pienas tampa saugiausiu ir kartais vieninteliu maistu kūdikiams. „Iškilus tam tikriems pavojams, kai nėra elektros, švaraus vandens, įvyksta tiekimo sutrikimai ir pan., pačiu saugiausiu, o kartais ir vieninteliu maistu yra laikomas motinos pienas.“ Svarbu skatinti žindymą, kad tai būtų įprasta. Jeigu mama krizinės ar ekstremalios situacijos metu neturi pieno, galima būtų teikti donorinį pieną, jeigu tai priimtina. Tik kitas pasirinkimas būtų mišinys, kurį rekomenduojama sumaitinti ne buteliuku, o puodeliu, nes lengviau palaikyti švarą. Buteliukų ir žindukų švarai ir higienai palaikyti reikia daugiau vandens.
Nemažai porų susilaukia antrojo kūdikio, kai pirmagimiui yra suėję vos vieneri arba dveji. Taigi, pirmagimis dažnai dar būna nenujunkytas. Tačiau yra ir kita išeitis - žindyti iškart abu vaikus: vyresnėlį ir naujagimį. Šis procesas vadinamas tandeminiu žindymu. Tandeminis žindymas, arba žindymas tandemu - tai daugiau nei vieno vaiko žindymas tuo pačiu metu. Žindyti galima iškart abu vaikus arba iš pradžių tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, po 15 min.) vieną, o po to - ir kitą. Tačiau didžioji dalis mamų žindo pagal aplinkybes (naujagimis žinda labai dažnai, kas ~3 val., o vyresnėlis - tik prieš miegą).
Anksčiau buvo tvirtinama, kad nėščiosioms, vis dar žindančioms anksčiau gimusį vaiką, reikėtų nustoti maitinti krūtimi dėl savo ir (arba) netrukus gimsiančio kūdikio sveikatos. Tačiau jei nėštumas sklandus, mama neturi sveikatos problemų, žindyti galima ir nėštumo metu - tai asmeninis kiekvienos šeimos sprendimas. Žindymas nėštumo metu ir pagimdžius gali padėti užtikrinti sklandžią vyresnėlio psichologinę adaptaciją. Vyresnėliui netenka kovoti dėl mamos dėmesio ir artumo: prisiglaudus prie jos krūtinės visiškai patenkinami vaiko psichologiniai poreikiai.
Žindymas nėštumo metu ir po gimdymo yra sudėtingas ir fiziškai. Žindant vyresnėlį nėštumo metu, o pagimdžius - abu vaikus iškart, organizmui reikės daug kilokalorijų ir skysčių. Tandeminį žindymą propaguojančioms mamoms patartina valgyti daug viso grūdo dalių produktų, vaisių, daržovių, baltyminių maisto bei sveikųjų riebalų, nepakenks ir maisto papildai. Jau nuo nėštumo vidurio mamos pieno skonis pakis, jo sumažės, o pirmąsias kelias dienas po gimdymo krūtyse bus gaminamas priešpienis - naudingas naujagimiui skystis, kuriame yra antikūnų. Taigi pirmiausia žįsti turėtų naujagimis.
Net jei vyresnėlis viso nėštumo metu per dieną žindo vieną ar du kartus, galite pastebėti, kad gimus kūdikiui jis taip pat norės žįsti kaskart, kai tik prie krūties priglausite mažylį. Ši patirtis - ne iš lengvųjų, ypač pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, kai vargina hormonų kaita ir reikia atsigauti. Tandeminis žindymas - ne tik daugybės fizinių, bet ir emocinių jėgų reikalaujantis procesas. Jei norite žindyti tandemu, drąsiai žindykite, tačiau atsižvelkite ir į savo poreikius. Būtina rasti laiko miegui ir visavertei mitybai. Mamos gerovė vaikams svarbesnė už jos pieną, o tandeminiam žindymui ryžtasi tikrai ne visos mamos.
Priežastys, kodėl ne visos mamos gali žindyti
Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius.
Dažni žindymo mitai ir tiesa
Beveik kiekviena mama žindymo kelionėje susiduria su žindymo mitais. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks. Psichologė Ramunė Murauskienė teigia, kad tokie klaidingi įsitikinimai apie žindymą kyla dėl nesuvokimo, kas išties tai yra. Kai lydi praktinis žinojimas, tokių klausimų, kada maitinti krūtimi atžalą jau užtenka, nekyla.
Mitas: mamos pienas po metų tampa bevertis arba "nebeskanus".
Tiesa: Motinos pienas niekada nepraranda savo vertės, nesvarbu, kokio amžiaus vaikelis, o netgi priešingai - pieno sudėtis kinta kartu su vaikelio amžiumi, kinta paros eigoje, sergant, dygstant dantims - visiškai prisitaiko prie vaiko poreikių! Mokslo seniai įrodyta, kad vienoks pienas reikalingas neseniai gimusiam naujagimiui, visai kitas - metų laiko sulaukusiam mažyliui. Ilgalaikis žindymas turi teigiamą įtaką imuniteto stiprinimui, nes vaiko imuninė sistema pilnai reaguoti į aplinkos atsaką pradeda maždaug nuo 3-5 metų, o žindomas vaikelis per motinos pieną gauna daug antikūnių. Taip pat žindymas padeda nurimti ir „persikrauti” vaikelio nervų sistemai, o tai ypač aktualu vyresniems vaikučiams, kai po pilnos įspūdžių valandos ar dienos, ar po didelio tantrumo gali nurimti mamos glėbyje.
Mitas: ilgai žindomas vaikas bus išlepęs „mamyčiukas“ arba turės elgesio sutrikimų.
Tiesa: Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“, ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos, sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai.
Visuomenėje apstu stereotipų, neva ilgai žindomas kūdikis ne tik augs „mamyčiuku“, bet vėliau net gali turėti įvairių oralinių priklausomybių - gerti, rūkyti, valgyti be saiko. Taip pat galinti sutrikti jo lytinė raida, mat apnuoginta motinos krūtis vyresniam berniukui skatins susijaudinimą. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų.
Mitas: ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta.
Tiesa: Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Tačiau iš tiesų dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir sueikvoja žymiai daugiau energijos nei krūties pasiūlymas. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Be to, žindymas supresuoja nervų sistemos atsaką į stresą, todėl mamos lengviau nusiramina. Mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu!
Mitas: motinos pienas yra per liesas arba per riebus, jo per mažai.
Tiesa: Kiekviena mama gamina būtent jos vaikeliui pritaikytą pieną ir pieno riebumas svyruoja maždaug nuo 3 iki 5 proc., taigi nebūna per lieso ar per riebaus pieno. Kiekvienas vaikelis yra skirtingas ir skirtingai įsisavina motinos pieną, taip pat čia lemia ir genetika - jei abu tėveliai aukšti ir liekni, vaikelis irgi greičiausiai paveldės panašią kūno sandarą. Mama savo mityba niekaip nedaro įtakos pieno riebumui, tai net valgydama riebesnį maistą, pieno „nepariebins“. Taip pat svarbu paminėti, kad pieno riebumas kinta ir nuo paros laiko, t.y. naktį ir paryčiais gamina riebiausias, todėl sunkiau augant svoriui visada žiūrima ar kūdikis žindomas naktį ir nepramiega labai ilgų tarpų. Motinos pienas sudarytas iš beveik 88 proc. vandens, todėl pradžioje žindant vaikelis atsigeria, o ilgiau žįsdamas pavalgo - pienas riebėja su kiekvienu gurkšniu - nuo visai lieso maitinimo pradžioje, iki lašiukais besiskiriančio pabaigoje.
Motinos pienas niekur nedingsta ir staiga nepasibaigia, o krūtų „subliuškimas” nereiškia, kad pieno sumažėjo - tiesiog susireguliavo pieno gamyba ir krūtys nebeprisipildo taip stipriai kaip anksčiau. Taip pat jei nepavyksta nusitraukti pieno rankomis ar pientraukiu, vėlgi, tai nereiškia, kad pieno nėra - tiesiog jūs to nemokate, nesate įgudusi ir neatsileidžia pienelis, kartais reikia geros įrangos, o dažnai ir praktikos bei tinkamų metodų, padedančių lengviau tekėti pieneliui. Pieno tikrai bus tol, kol žindysite pagal vaikelio poreikį - kada nori ir kiek nori, neribosite laiko, o naujagimį ir žadinsite jeigu nesikelia pats bent kas 2-3 val. pavalgyti. Taip pat pieno bus tiek, kiek reikia, ir jo nemažės, jei į žindymo procesą neįsipainios antspeniai, buteliukai ir čiulptukai, ypač pirmąsias 6 savaites, o idealu ir visą žindymo laikotarpį. Nepamirškime, kad vaikelio neramumas, blaškymasis ar krūties tampymas nereiškia, kad nebėra pieno, tai dažniausiai tipinis elgesys augimo šuolių metu.
Mamos mityba žindymo laikotarpiu
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose.
Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo).
Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholinių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos. Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį.
Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyva
Prieš 26 metus, tai yra 1991 m., Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Šios iniciatyvos tikslas buvo sutelkti pastangas, kad visose pasaulio ligoninėse būtų taikomos praktikos, kurios saugotų, skatintų ir palaikytų žindymą. Remiantis moksliniais tyrimais, buvo suformuluota dešimt principų (žingsnelių), kuriais vadovaujantis žindymo sėkmė padidėja. Ligoninėms, kurios savo noru įgyvendina visus šiuos principus, suteikiama teisė vadintis Naujagimiams palankiomis ligoninėmis. 10 žingsnelių programai įgyvendinti reikia personalo motyvacijos, požiūrio, vertybinių orientacijų ir praktikų pasikeitimo.
Lietuva Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą pradėjo įgyvendinti 1993 m. Šiuo metu šios iniciatyvos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Žindymo skatinimo komitetas, susidedantis iš 11 narių.