Norvegija yra vienas iš populiariausių kelionės tikslų tiems, kas mėgsta jūrinę žvejybą. Ši šalis garsėja ne tik įspūdingais fjordais, kalnais ir gamtos grožiu, bet ir žuvingais vandenimis. Norvegija, turinti ilgą pakrantę, daugybę ežerų ir upių, siūlo gausybę žvejybos galimybių. Norvegijos vandenyse gausu įvairių rūšių žuvų, tokių kaip lašiša, menkė, plekšnė ir daugelis kitų. Šalies pakrantės linija yra viena ilgiausių pasaulyje, o šalies vandenyse gyvena daugybė skirtingų žuvų rūšių.
Žvejyba Norvegijoje palanki dėl gilių fjordų ir ilgų pakrančių, kurios siūlo unikalią žvejybos vietų įvairovę. Čia galima rasti seklias pakrantės vietas su smėlėtu dugnu, kurios jungiasi su giliomis fjordų vietomis. Toliau į šiaurę, už Bergeno ir šiauriau, pakrančių vandenys tampa vis gilesni, o mažų salelių vis daugėja. Už didžiulių Stado miesto rifų driekiasi riba tarp Šiaurės ir Norvegijos jūrų.
Kodėl verta rinktis Pietų Norvegiją žvejybai?
Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausias žvejybos vietas Pietų Norvegijoje, pateiksime naudingų patarimų ir informacijos, padėsiančios suplanuoti sėkmingą žvejybos kelionę. Norvegijos kraštovaizdis yra įspūdingas - nuo gilių fjordų iki aukštų kalnų ir grynų upių. Kelionė po šalį visada tampa įsimenančiu nuotykiu, o Pietų Norvegija siūlo itin patogias sąlygas žvejams.
Pietų Norvegija pasižymi ne tik gamtos grožiu, bet ir žuvų gausa. Norvegijos vandenyse aptinkama daugiau nei 200 žuvų ir vėžiagyvių rūšių, todėl kiekvienas ras sau tinkamą laimikį. Be to, patogi infrastruktūra leidžia lengvai pasiekti žvejybos vietas ir mėgautis atostogomis.
Populiarios Žuvų Rūšys Norvegijos Vandenyse
Norvegijoje galima rasti įvairių žuvų rūšių. Menkės yra viena iš dažniausiai pasitaikančių žuvų rūšių. Jūros lydekos čia gali būti iki 2 metrų dydžio ir sverti apie 45 kilogramus. Skumbrė užauga iki 66 cm ir 3,5 kg. Juodžuvė gali būti iki 120 cm ilgio. Paprastoji vilkžuvė siekia iki 125 cm ilgio ir 20 kg svorio ribą. Atlantiniai otai gali užaugti iki 3 m ilgio ir sverti daugiau nei 200 kg. Didesni otai plaukioja 300 - 2,000 metrų gylyje. Dažniausiai jie sutinkami giliuose vandenyse Atlanto vandenyno šiaurės rytų pakrantėje. Didysis jūrų drakonas gali užaugti daugiau nei 40 cm ilgio ir randamas pietų ir pietvakarių pakrantėse.
Štai keletas populiariausių žuvų rūšių Norvegijoje:
| Žuvų Rūšis | Maksimalus Dydis/Svoris | Ypatybės ir Pastabos |
|---|---|---|
| Menkės | Iki 150 cm | Viena iš dažniausiai pasitaikančių, žvejybos sezonas beveik visus metus. |
| Gelsvapelekė plekšnė | Iki 40 cm ilgio ir 1 kg svorio | |
| Didysis jūrų drakonas | Daugiau nei 40 cm ilgio | Nedidelės, bet pavojingos (turi nuodingus spyglius). Randamos pietų ir pietvakarių pakrantėse. |
| Atlantiniai otai | Iki 3 m ilgio ir virš 200 kg svorio | Didesni plaukioja 300 - 2,000 metrų gylyje. Legalus leistinas pagauti otas bus nuo 0,8 iki 2 metrų, mažesnius ir didesnius reikia paleisti. |
| Jūros lydekos | Iki 2 metrų dydžio ir apie 45 kg svorio | Dažniausiai randamos 100 - 600 metrų gylyje. |
| Skumbrė | Iki 66 cm ir 3,5 kg | Gyvena atvirose jūrose ir renkasi didelėse seklumose. |
| Juodžuvė | Iki 120 cm ilgio | Mėgsta raudonos spalvos masalą. |
| Paprastoji vilkžuvė | Iki 125 cm ilgio ir 20 kg svorio |
Žvejybos Taisyklės ir Leidimai
Žvejojant Norvegijoje, svarbu žinoti galiojančias taisykles ir reikalavimus, kad išvengtumėte nemalonumų. Ungurių griežtai gaudyti negalima, nei verslininkams, nei mėgėjams. Reikės registruoti šias sugautas žuvis (vienetus): menkės, otai, jūrų vilkai, saidos ir jūrų ešeriai.
Jūrinė žvejyba
Žvejybai jūroje atskirų leidimų nereikia, pastaruoju metu tik ribojami kiekiai, kuriuos galima išsivežti. Nebebus galima išvežti trofėjaus, bet leistina norma žuvies per savaitę padidėja nuo 15 kg iki 20 kg. Iš kempingų neregistruojančių laimikių bus galima išvežti tik 10 kg. Lašišinės ir parduotuvėje pirktos žuvys į šią normą neskaičiuojamos.
Nuo 2010 m. gegužės 1 d. žvejams Norvegijoje įvesta prievolė turėti teisę vairuoti pramoginius katerius, jei jie ilgesni nei 8 m arba jų variklio galia siekia 25 AG ir daugiau. Ši taisyklė netaikoma asmenims, gimusiems iki 1980 m.
Gėlavandenė žvejyba
Žvejybai gėlame vandenyje reikalinga licencija („fiskekort“) - ši taisyklė yra griežta ir galioja visiems vandens telkiniams - upėms, ežerams, upeliams. Tokio dokumento buvimas yra reguliariai stebimas ir tikrinamas, todėl nebandykite apeiti šios taisyklės - pažeidėjams bus skirta nemenka bauda. Kiekvienoje vietovėje yra nustatytas minimalus žuvų dydis, kurią galima sugauti.
Žvejybos leidimus parduoda specializuotos organizacijos ir žemių, kuriose yra vandens telkinys, savininkai. Informacijos galima ieškoti laksefiske.no, Inatur.no arba stenduose prie upės. Svarbus momentas yra tai, kad visos licencijos galioja griežtai apibrėžta vieta, todėl perkant reikėtų pasiaiškinti, kur tiksliai ketinate žvejoti. Beje, licencija gali suteikti teisę žvejoti net ne visame ežere, o tik dalyje telkinio, tad būkite atidūs. Žvejybos licencija turi galiojimo laiką, jam pasibaigus žvejoti negalima.
Galioja įrankių ir žvejybos įrangos dezinfekcijos reikalavimai, kurie taikomi kitose šalyse žvejybai naudotiems įrankiams.
Geriausios Žvejybos Vietos Pietų Norvegijoje
Pietų Norvegija siūlo daugybę puikių vietų, kur galima mėgautis žvejyba, tiek jūroje, tiek gėlavandeniuose telkiniuose.
Jūra ir Salos
- Bergenas ir apylinkės: Netoli Bergeno galite pažvejoti ar tiesiog smagiai praleisti laiką su šeima ir draugais.
- Hitros sala: Hitros saloje ir jos apylinkėse populiari žvejyba. Hitra - įspūdingo dydžio Norvegijos sala, esanti į pietus nuo Lofoteno netoli įėjimo į Trondheimo fjordą.
Upės ir Ežerai
Apskritai Norvegija yra žuvies turtingų upių rekordininkė - šalyje jų yra net 450! Gėlavandenės žvejybos gerbėjai turėtų vykti į Namseno upės apylinkes - čia gaudomos puikios lašišos. Be Namseno upės, galite mėgautis lašišų žvejyba Surnos, Sundal, Gaulos, Verdal upėse. Stambiais individais garsėjančioje Altos upėje kasmet sugaunama daugiau nei 22 kilogramus sveriančių lašišinių šeimos atstovų. Kalnuose yra daugybė ežeriukų, kuriuose galima pagauti upėtakius.
Fjordai Pietų ir Vakarų Norvegijoje
Norvegijos fjordai dėka savo grožio yra žinomi visame pasaulyje. Fjordai - siauros jūros įlankėlės tarp uolų, susidariusios pasitraukus ledynams. Norvegijoje jų priskaičiuojama virš 1100 vienetų. Dauguma fjordų lengvai pasiekiami automobiliu ar laivais ir daugiausiai jų rasite vakarinėje Norvegijos pakrantėje.
- Geirangerio fiordas: Šis fjordas laikomas tikra Norvegijos brangenybe. Tai yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, kuris žavi savo vaizdingu kraštovaizdžiu.
- Sognės fjordas: Didžiausias ir giliausias Norvegijoje yra Sognės fjordas, kurio ilgis siekia daugiau nei 200 kilometrų, o gylis - net 1300 metrų. Šis fjordas yra apie 170 kilometrų nuo Bergeno.
- Lysės fjordas: Netoli Stavangerio, vos už 40 kilometrų į rytus, rasite Lysės fjordą. Nepaisant dydžio, fjordas kiekvienais metais sulaukia daugybės turistų.
- Hardangerio fjordas: Tai antras Norvegijoje ir trečias pasaulyje pagal dydį fjordas, kurio ilgis siekia net 179 kilometrus. Hardangerio fjordą puošia vaismedžių sodai.
- Oslo fjordas: Šis fjordas yra pietinėje Norvegijos dalyje. Jis puikiai tiks pirmai pažinčiai su šalies fjordais, ypač jei čia atvykote labai trumpam laikui.
- Nordės fjordas: Šeštas pagal ilgį Norvegijoje ir besitęsiantis net 106 kilometrus yra Nordės fjordas.
Žvejybos Įrankiai ir Įranga
Žvejyba Norvegijos jūroje reikalauja specifinių įrankių ir įrangos, kad būtų užtikrintas saugumas, efektyvumas ir komfortas. Susipirkti naują žvejybinę įrangą žuvų gaudymui Norvegijoje kainuos gana daug. Pirkti su atsarga verta Lietuvoje, nes Norvegijoje žvejybinė įranga kelis kartus brangesnė. Daugumą įrankių galima išsinuomoti vietoje arba, jeigu užsisakėte žvejybą su gidu, jie dažniausiai viskuo pasirūpina.
Štai pagrindinių reikmenų sąrašas:
- Ritė: Tvirta ritė, kuri gali atlaikyti didelių žuvų svorį ir spaudimą. Universaliai 5:1-5,3:1; 6,2:1 patogu greitai kelti svorį, tačiau kovai su didele žuvimi patikimesnės lėtesnės ~4:1.
- Valas: Patvarus ir stiprus valas, atsparus sūriam vandeniui.
- Kabliai: Įvairių dydžių kabliai, priklausomai nuo žvejojamų žuvų rūšių.
- Masalai ir jaukai: Natūralūs arba dirbtiniai masalai. Pilkerių reikėtų bent po 3-4 kiekvienai svorio kategorijai, nuo mažų mėtomų, iki vertikalios žvejybos 600 g pilkerių.
- Sonarai (echolotai): Padeda aptikti žuvų būrius, rodo vandens gylį ir dugno struktūrą.
- Jūrinis GPS: Padeda naviguoti jūroje ir grįžti į pradinę vietą.
- Radijas: VHF radijas yra svarbus ryšio įrankis nelaimės atveju.
- Apsauginiai drabužiai: Neperšlampami ir šilti drabužiai, skirti apsisaugoti nuo vėjo ir vandens. Labai praverčia mulonai, jūrininkų darbinė apranga.
Jei medžiosite stambų paltusą - bent 50 lb kotas, mišriai žūklei (menkės ir vidutiniai paltusai) - 30-40 lb medium action, linkstantis per vidurį; volelinio viršutinio žiedelio paprastai nereikia - svarbiau kokybiški keraminiai. Lengvas kotas mažina nuovargį.
Žvejybos Būdai ir Taktikos
Žvejybos sezonas Norvegijoje priklauso nuo vietos ir žuvų rūšies. Lašišų žvejybos sezonas paprastai prasideda birželio mėnesį ir tęsiasi iki rugsėjo. Menkių žvejybos sezonas yra gana ilgas ir trunka beveik visus metus.
Populiarūs žvejybos būdai Norvegijoje:
- Žvejyba iš valties: Tai yra vienas populiariausių būdų, ypač jūrinėje žvejyboje. Žvejybos bazės yra visoje Norvegijos pakrantėje, dažniausiai fiorduose, kur net ir audringu metu jūra gana rami. Nors dažniausiai plaukiama žvejoti į jūrą, ten daugiau didelių menkių. Tuo tarpu fiorduose daugiau šansų pagauti 20-40 kilogramų paltusą.
- Žvejyba nuo kranto: Šis metodas yra populiarus fjorduose ir ežeruose. Smėlėtose vietose beveik visada bus plekšnių. Praverčia surfas su plekšninėmis sistemėlėmis. Masalas krevetė, kokios nors žuvies (geriausiai skumbrės) mėsa. Ten kur staigiai gilėja, prie molų, stačiose pakrantėse menkės ir skumbrės kimba gaudant spiningu. Dažniausiai užkimba 0,3-2 kilogramų menkės, tačiau užkimba ir didelės 5-6 kilogramų menkės.
- Muselinė žvejyba: Šis metodas yra labai populiarus lašišų ir upėtakių žvejyboje gėlavandeniuose vandenyse. Upėse, kurios įteka į jūrą, plaukia neršti lašišos.
Sėkmingos žvejybos patarimai:
Dažniausiai menkės gaudomos 40-60 metrų gylyje. Kibimo sėkmė labai priklauso nuo sistemėlės ir pilkerio. Patys „einamiausi“ yra 400-600 g pilkeriai. Pilkerių ir sistemėlės pipirų spalva turi didelės reikšmės. Klasikiniai trikampiai pilkeriai nelabai veikia. Didelės menkės bando griebti saidą ir užkabinamos kabliukais.
Paltusų žvejyba dažniausiai seklesnėse vietose 30-40 metrų, smėlėtame dugne netoli kranto ar salų, kur sukasi nedidelės saidos. Paltusai ilsisi ant dugno, bet tik pastebėję tinkamą grobį puola į viršų. Sėkmingiausia žvejyba 10-15 metrų nuo dugno. Paltusai žvejojami su pilkeriais, gumomis, gyvos žuvelės sistemėlėmis. Sistema nuleidžiama iki dugno, pakeliama apie 3-5 metrus, padreifuojama, kiek dar pakeliama 3-5 metrus, vėl dreifuojama. Dar kartą pakėlus ir padreifavus vėl leidžiama iki dugno ir kartojama. Paltusas dažniausiai kimba atsargiai, ragaudamas masalą, viršūnėlė ima kilnotis.
Praktiniai Patarimai Planuojantiems Žvejybą Norvegijoje
Žvejyba Norvegijoje yra puikus ir praktiškas laisvalaikio praleidimo būdas. Norvegija yra nuostabus kraštas, ir kelionė po šalį visada tampa įsimenančiu nuotykiu.
Planavimas ir apranga
- Planavimas: Nesvarbu, ar keliaujate savarankiškai, ar su kelionių agentūra, svarbu gerai suplanuoti savo kelionę. Susidarykite dominančių objektų sąrašą ir atsižvelkite į galimus orų pokyčius.
- Apranga: Būkite pasiruošę staigiems orų pokyčiams ir pasiimkite su savimi šiltus drabužius. Tinkami kalnų batai ir striukė nuo vėjo ir lietaus tikrai pravers. Norvegijoje oras permainingas: vieną dieną žvejosite marškinėliais, kitą dieną lietus, vėjas, didelės bangos ir net kelių sluoksnių apranga nepadės.
- Valtis ir nameliai: Valtis ir namelius reikėtų rezervuoti iš anksto. Dažniausiai galutinėje žvejybos vietoje rezervuojamas namelis savaitei. Susirašinėjant su namelių ir kempingų savininkais, galima užsisakyti ir valtį. Namelio Norvegijoje nuomos kaina savaitei prasideda nuo 600 eurų. Populiariose vietose sezono metu nameliai dažniausiai būna rezervuoti prieš pusmetį.
Transportas ir keliai
Keliaujant į Norvegiją, ypatingai planuojant daugiau judėti automobiliu, verta žinoti, kad už kai kuriuos kelius, tiltus, tunelius ar vietinius keltus reikia susimokėti. Kelių mokesčiai dažniausiai taikomi prie Oslo, Kristiansando, Bergeno ir Trondheimo - jie žymimi užrašu „Bomveg“ / „Toll Road“, o įkainiai keleiviams su automobiliu paprastai svyruoja nuo 10 iki 75 Norvegijos kronų (kai kur gali būti brangiau). Kai kur yra visiškai automatizuotas pravažiavimas pro pakeliamus vartus, todėl Jums reikia turėti viena su kita Norvegijos kronų monetomis. Taip pat reikia mokėti už privačius kelius. Jūs turite įdėti pinigus į vokelius, kuriuos rasite mokamo kelio pradžioje pastatytoje pinigų dėžutėje, ir įmesti į dėžutę.
Važiuoti Norvegijos keliais - tikras malonumas: vairuotojai kultūringi, ženklinimas aiškus, tačiau daug kur yra staigių posūkių, tad būtina būti atidžiam ir kruopščiai laikytis taisyklių - greičio viršijimas čia griežtai baudžiamas. Keliaujant kalnų keliais (ypač gegužę, birželį, rugsėjį ir spalį) reikėtų pasiruošti permainingam orui, netgi netikėtam sniegui, turėti tinkamas padangas ar grandines. Prieš išvykstant į Norvegiją Jūs privalote pasitikrinti automobilio stabdžius.
Dažniausiai žvejų kompanijos į Norvegiją važiuoja išsinuomavę mikroautobusą. Didesnei kompanijai gerokai sumažėja kelionės išlaidos. Iš Lietuvos į Norvegijos Šiaurę (apskritai į Norvegiją) dažniausiai keliaujama per Suomiją. Keltu persikeliama iš Talino į Helsinkį, bilietais verta pasirūpinti iš anksto, ir palei Botnijos įlanką, vėliau palei Torniojoki upę, kylama iki Norvegijos.
25 BŪTINIAUSI vairavimo patarimai turistams, keliaujantiems po Norvegiją
Klimatas
Norvegijos klimatui didelę įtaką duoda Golfo srovė, todėl jis yra daug švelnesnis nei rodo šalies vieta. Pakrančių vandenys niekada neužšąla, ir retais atvejais sukelia problemų vidaus laivybai. Yra jūrinis klimatas, vidutiniškai šilta, šalies vidurys, pietuose ir baigiasi dalyje šiaurės, vidutinė liepos temperatūra yra 14 ° C, į pietus iki 18 ° C, 10 ° C šiaurinėje šalies dalyje. Turėtumėte būti pasirengę staigiems orų pokyčiams ir pasiimti su savimi ir šiltus drabužius.
Valiuta ir importo taisyklės
Norvegijos valiuta yra krūna (NOK), kurios simbolis yra „kr”. Norvegija nėra Europos Sąjungos šalis, todėl čia galioja kitokios importo taisyklės. Keliaujantiems į Norvegiją galima įsivežti prekių už 6000 NOK (apie 530 Eur), neskaičiuojant būtinų asmeninių daiktų, reikalingų kelionės metu. Su savimi leidžiama turėti iki 25 000 Norvegijos kronų (apie 2200 Eur) grynųjų. Alkoholinius gėrimus į šalį gali įsivežti asmenys nuo 20 metų ir vyresni. Alkoholį leidžiama gabenti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų (silpnesnius gėrimus). Įsivežti į šalį galima 1 litrą stipriųjų gėrimų, 3 litrus vyno, 2 litrus alaus. Vietoje 1,5 l stipriųjų gėrimų galite įsivežti vyno arba alaus. Vietoje vyno galite įsivežti tokį patį kiekį alaus ir atvirkščiai. 18 m. sulaukę turistai gali su savimi vežtis 200 vnt. cigarečių arba 250g kitos rūšies tabako ir 200 vnt. cigarečių. Galite įsivežti iki 10 kg mėsos ir pieno produktų iš EEB, gyvūnų maistas neįtraukiamas į minėtą kiekį vienam asmeniui (asmuo vyresnis nei 10 m. amžiaus). Maistas turi būti pagamintas EEE erdvėje, t.y. turi būti etiketės, jog tai pirkta EEE erdvėje, arba tai gali būti pačių pasigamintas maistas. Kitus maisto produktus taip pat galima įsivežti, jų bendra vertė neturi viršyti 6000 NOK / asmeniui (vyresniam nei 10 m.). Keliaujant į Norvegiją negalima įvežti gyvūnų ir augalų be atitinkamų leidimų, taip pat narkotikų, ginklų, sprogmenų ar kitų pavojingų medžiagų.
Naminiai gyvūnai
Reikalaujama, jog augintinis būtų identifikuotas tatuiruote ar integriniu grandynu, vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėtų tarptautinį augintinio pasą su įrašu apie vakcinaciją. Daugiau informacijos www.mattilsynet.no.
tags: #zvejyba #pietu #norvegijoje