Nuo lapkričio mėnesio devynios Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės gavo leidimą eksportuoti savo produkciją į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Šis įvykis žymi reikšmingą proveržį Lietuvos mėsos pramonei, atveriantį duris į vieną didžiausių ir konkurencingiausių pasaulio rinkų. Šis pasiekimas yra ilgalaikio ir kruopštaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei JAV žemės ūkio departamento bendradarbiavimo rezultatas.
Kelias į JAV rinką: ilgametės pastangos ir griežti reikalavimai
Lietuvos mėsos produktų kelias į JAV rinką nebuvo greitas. VMVT, bendradarbiaudama su JAV žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspektavimo tarnyba (APHIS), siekė, kad Lietuvoje taikoma valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė būtų pripažinta lygiaverte (ekvivalentiška) Amerikoje taikomoms procedūroms. Buvo pildomi klausimynai, priimamos amerikiečių inspektorių komandos. Galiausiai 2007 m. APHIS pripažino, kad Lietuva laisva nuo snukio ir nagų ligos ir galvijų maro.
2005-aisiais VMVT pradėjo bendradarbiauti su kita JAV žemės ūkio departamento įstaiga - Maisto saugos ir inspektavimo tarnyba (FSIS). Buvo vertinamas mėsos, paukštienos ir kiaušinių produktų kontrolės Lietuvoje ir JAV ekvivalentiškumas. Veiksmai suaktyvėjo 2010 m. - JAV žinybai buvo įvardytos Lietuvos įmonės, pageidaujančios eksportuoti į JAV. Visų šių pastangų rezultatas - FSIS neseniai patvirtintas įmonių sąrašas, leidžiantis Lietuvai eksportuoti ne tik kiaulieną, bet ir kitų rūšių mėsą.
Maisto kokybės skirtumus Europoje ir JAV pabrėžę žalgiriečiai ragavo lietuviškų užkandžių
Griežti auditai ir unikalios galimybės
VMVT direktorius dr. Jonas Milius pabrėžė, kad reikalavimai įvairiose valstybėse skiriasi. Pavyzdžiui, JAV reikalauja tam tikrų laboratorinių tyrimų, kurių nereikia ES. Pasak VMVT vadovo, JAV specialistų auditai yra itin griežti: tikrinama lietuviškos kontrolės kokybė - nuo lauko iki stalo. Amerikiečių auditai vyksta kasmet - netgi be išankstinio perspėjimo.
Šis proveržis ypač svarbus ir dėl to, kad iš Europos Sąjungos (ES) šalių tik Airijai ir Lietuvai leista į JAV eksportuoti jautieną. Amerika įsileido ir Lietuvišką avieną, o europietiška ožkiena ten gali būti tiktai iš Lietuvos, nes kitos ES narės leidimų šios rūšies mėsą įvežti dar negavo. Šiuo metu devynios Lietuvos įmonės nenoriai dalijasi planais, kokios lietuviškų galvijų, kiaulių, avių, ožkų dalys keliaus į JAV ir į kurias tos didžiulės šalies vietas. Į galimybę Amerikoje konkuruoti būtent su lietuviais, įmonių atstovai atsakė vienareikšmiškai - be abejo!
Lietuvos eksporto tendencijos ir prekybos apimtys su JAV
Lyginant šių ir praėjusių metų tris ketvirčius, lietuviškas maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į JAV beveik padvigubėjo - didėjo 93,9 proc. Daugiausia prie eksporto plėtros prisidėjo sūrių eksportas, kuris didėjo beveik 15 mln. eurų - iki 16,3 mln. eurų. „Lietuvos maisto pramonė užmezga ir naujų prekybos ryšių, pavyzdžiui, nuo šių metų antrojo ketvirčio eksportuota vištų kiaušinių už 1,5 mln. eurų“, - teigia VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. ekspertas.
Apskritai žvelgiant, JAV ir Lietuvos prekybiniai ryšiai nėra itin didelių apimčių, todėl ypač svarbios naujienos, tokios kaip lietuviškų mėsos gaminių eksportas į JAV. Naujausiais duomenimis, Lietuvos prekių eksporto į JAV vertė per tris 2015 m. ketvirčius sudarė 708,6 mln. eurų. 2014 m. į JAV vertė padidėjo 33 procentais ir sudarė 0,9 mlrd. JAV ir Lietuvos prekybos apyvarta 2014 m. siekė 1,2 mlrd. ir, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 24 procentais. JAV užima 10 vietą Lietuvos eksporto partnerių sąraše.
Pagrindinės eksporto kategorijos į JAV apima mineralinį kurą (26 proc. dalis nuo viso lietuviškos kilmės eksporto į JAV), įvairius chemijos produktus (13 proc.), baldus (12 proc.), trąšas (8,4 proc.) ir optikos priemones (7,5 proc.). Inovacijų agentūros duomenimis, pagal rinkas Lietuvos eksportuotojai daugiausia eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, JAV, Nyderlandus, Švediją, Estiją, JK, Norvegiją ir Daniją. Šios dešimt rinkų kartu sudaro daugiau nei pusę (64,6 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, o eksporto didėjimas į šias šalis atitinka bendras augimo tendencijas (apie 37,5 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas rytų kryptimi yra sumenkęs. Karo Ukrainoje kontekste, lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią prekybos partnerę per 2022 m. I-III ketvirtį sumenko 25,2 proc. Vis dėlto, pozityvi tendencija yra ta, kad 2022 m. antrąjį ketvirtį eksporto krytis į Ukrainą buvo beveik 60 proc., o trečiąjį ketvirtį jis jau šiek tiek ūgtelėjo (4,2 proc.) dėl naftos pramonės eksporto. Eksporto vertė į sankcijų veikiamas šalis agresores Rusiją ir Baltarusiją 2022 m. I-III ketvirtį sumažėjo atitinkamai 40,5 proc. ir 30 proc.
JAV tarifų politika ir jos poveikis Lietuvos eksportui
Nepaisant prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, Europos eksportas į Ameriką pernai šiek tiek padidėjo. Tačiau lietuviai amerikiečiams pardavė 5,2 proc. mažiau. „Eurostato“ duomenimis, Lietuva į JAV pernai eksportavo prekių už 1,751 mlrd. eurų ir tai buvo beveik 5,2 proc. mažiau nei 2024 metais. Didžiausias sumažėjimas fiksuotas reagentų (-39 proc.), vinių (-20 proc.) ir fermentų (-14 proc.) kategorijose. Tuo metų trąšų eksportuota 48 proc. daugiau, statybos reikmenų - 32 proc.
„Eurostato“ duomenimis, D. Trumpo muitai pernai nesumažino JAV ir ES prekybos deficito. Eksportas į Ameriką didėjo 3,4 proc. iki 553,985 mlrd. eurų, o importas į Europą - 4,8 proc., iki 354,354 mlrd. Kaip žinoma, JAV ir ES pernai vasarą pasiekė prekybos susitarimą, pagal kurį daugumai į Ameriką eksportuojamų prekių nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo ne didesni kaip 15 proc. muitai. Tačiau JAV Aukščiausiasis Teismas šiemet vasarį priėmė sprendimą, kad D. Trumpas į tai atsakė pareiškimu apie įvedamus naujus 10 proc. muitus daugumai į šalį importuojamų prekių.
G. Ilekytė komentavo, kad naujasis JAV 10 proc. muitas paveiks prekes, kurioms anksčiau susitarimu papildomi muitai neturėjo būti taikyti. Pavyzdžiui, vaistai ar lėktuvų dalys buvo išskirti, kaip tie produktai, kuriems pagal susitarimą papildomi muitai neturėjo būti taikyti, visgi, po JAV teismo sprendimo jiems įsigalioja papildomas 10 proc. muitas. Reiktų nepamiršti, kad daugeliui prekių įsigalioja papildomas 10 proc. muitas. „Bloomberg“ skaičiavimai rodo, kad 4 mlrd. eurų vertės eksporto iš ES susidurs su didesniais muitais, nei anksčiau sutartoje sutartyje, kur muitai neviršijo 15 proc. Taigi, Europai ir Lietuvai šis pokytis yra nenaudingas. Tą jau girdime ir ES lygiu - Europos Parlamentas kol kas atsisako ratifikuoti anksčiau priimtą susitarimą. „Manau, tai susiję su muitais, nes visi farmacijos gaminiai yra tam jautrūs“, - sakė A.
Lietuvos įmonių patirtys su JAV rinka
Lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas sako, kad anksčiau pardavimai JAV sudarė maždaug 25-30 proc. jų apyvartos. „Kadangi mūsų gamybos ciklas nuo pusės metų netgi iki metų ir daugiau, (...) tai kai atsirado tie gąsdinimai, daug užsakovų tiesiog sustojo, nes jiems tapo neaišku, kaip bus. Mes netgi turime dabar užsakymų, kurių dar negaminome, o laukiame ir tariamės su užsakovais, kaip kaip čia bus, ką daryti“, - BNS sakė K. Jasiūnas. Jo teigimu, susitarimas dėl 15 proc. importo muitų prekėms iš ES yra geresnis variantas nei prieš tai grėsę 30 proc. „Vis tiek tas 15 proc. jau brangina produktą ir gali tekti ir prarasti kai kuriuos klientus. Yra daiktų, kur vis tiek mūsų technologija kai kuriems sprendimams yra geriausia ir optimaliausia, tai tikimės, kad šitie klientai ateis.“
Kita įmonė, planuojanti atidaryti gamybos įmonę Šiaurės Karolinoje, mato tai kaip būdą išlikti konkurencingiems. „Kadangi dar šiais metais planuojame atidaryti gamybos įmonę Šiaurės Karolinoje, esant papildomiems muitams tiek pavyzdžiui iš Europos dabar jau, ir Azijoje turime keletą šalių, kurios jau yra pasiekusios susitarimus, tai mūsų gamykla tampa tiktai konkurencingesnė vietos rinkose“, - aiškino J. „Gaminiai, ką gamins mūsų Amerikos įmonė, taps ženkliai konkurencingesni su tokiais pačiais gaminiais, ką gamina, pavyzdžiui, Europos įmonės, esančios Vokietijoje, Portugalijoje, toje pačioje Lietuvoje, taip pat su Kinijos įmonėmis.“
Pažymima, kad 15 proc. muitas yra pakankamai reikšminga dalis, kad ją tiesiog prisiimtų arba gamintojas, ar distributorius, ar tas pats pardavėjas. „Todėl realiai kaina (JAV - BNS) vartotojams turėtų brangti (...) būtent muito įtakoje, aš kalbu apie Amerikos vartotojus“, - sakė J. „Lietuvos vartotojams neturėtų turėti pirminės įtakos.“
Pernai „Lifosa“ gavo 224,4 mln. eurų pajamų, iš kurių 39,3 proc. (88,2 mln. eurų) buvo gauta iš eksporto į JAV. „Thermo Fisher“, pernai gavusi 790,3 mln. eurų pajamų, daugiausia produkcijos pardavė Šiaurės Amerikoje (už 411,4 mln. eurų). „Du trečdalius „Orlen Lietuva“ pagaminamos produkcijos parduodama namų rinkose. Tai yra Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir Lenkija. Likusi produkcija per Klaipėdos uostą patenka į pasaulio rinkas. O ten kiekvienas sandoris yra atliekamas biržos principu. Tai pokyčiai galimi ir kasdien, ir kas valandą, ir kas savaitę“, - BNS komentavo T.
Mėsos pramonės svarba ir istorija Lietuvoje
Šiuolaikinėje maisto pramonėje mėsos produktus gaminančios įmonės užima ypač svarbią vietą. Nuo dešrų, kumpių ir vytintos mėsos iki įvairių daržovių, kurios papildo mėsos asortimentą, šios įmonės nuolat tobulina savo gamybos procesus, kad užtikrintų aukščiausią kokybę ir maistingumą. Mėsos produktus gaminančios įmonės didžiuojasi savo turima patirtimi bei technologijomis, kurios padeda užtikrinti ne tik skanius, bet ir sveikus maisto produktus. Tradiciniai mėsos gaminiai, tokie kaip dešros ir kumpiai, yra populiarūs tiek šviežiose, tiek jau paruoštose formose, ir juos mėgsta ne tik vietiniai, bet ir tarptautiniai vartotojai. Vytinta mėsa, turinti savitą skonį ir aromatą, taip pat užima svarbią nišą šių produktų rinkoje. Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su mėsos produktais, yra jų šviežumas. Todėl mėsos produktus gaminančios įmonės investuoja į efektyvius saugojimo ir transportavimo sprendimus.
Lietuvos mėsos pramonės raida
Lietuvos mėsos pramonės pradžia siejama su mažų skerdyklų, dešrinių, mėsos gaminių rūkyklų atsiradimu miestuose 19 amžiuje. Pirmasis mėsos pramonės fabrikas pradėjo veikti 19 a. pabaigoje Klaipėdoje. Po Pirmojo pasaulinio karo bendrovė „Maistas“ įkūrė keletą modernių mėsos fabrikų su šaldytuvais, konservų ir dešrų cechais: Kaune (1923), Panevėžyje (1931), Tauragėje (1932), Šiauliuose (1933). Buvo rekonstruotas ir išplėstas Klaipėdos mėsos fabrikas. Kiekviena šių įmonių per parą galėjo apdoroti vidutiniškai po 400-500 bekonų. 1935 viduryje Lietuvoje veikė 20 mėsos ir mėsos produktų gamybos įmonių, turinčių penkis ir daugiau darbuotojų, jose iš viso dirbo apie 1020 darbininkų. Mėsos fabrikų produkcija daugiausia buvo eksportuojama. Eksporto pagrindinės šalys 20 a. 4 dešimtmetyje buvo Didžioji Britanija (bekonas), Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Belgija, Švedija.
Po Antrojo pasaulinio karo atstatytos per karą apgriautos mėsos pramonės įmonės, pastatyta naujų. SSRS okupacijos metais veikė 8 mėsos kombinatai: Alytuje (pastatytas 1972), Kaune, Klaipėdoje (1966), Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje (1976), Vilniuje (1958). Lietuvos gyventojams buvo parduodama tik dalis mėsos pramonės produkcijos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę neliko privalomo mėsos tiekimo Rusijai, buvo ieškoma naujų rinkų lietuviškai mėsos produkcijai, padidėjo importuojamos mėsos pasiūla. Dėl šių ir kitų (pavyzdžiui, sumažėjusios vidaus paklausos) priežasčių mėsos pramoninė gamyba 1995, palyginti su 1990, sumažėjo 4,6 karto: galvijienos - 3,8, kiaulienos - 6,3, paukštienos - 2,8 karto. Steigėsi naujos mėsos pramonės bendrovės, kai kurios įsikūrė senųjų kombinatų bazėje (pavyzdžiui, Utenos). 2006 eksportuota 21 717 tonų jautienos (į Rusiją - 8968 tonos, Nyderlandus - 4462 tonos, Italiją - 2048 tonos, Vokietiją - 1679 tonos) ir tik 1241 tona kiaulienos (importuota net 29 154 tonos, daugiausia iš Lenkijos).
Viena didžiausių mėsos pramonės įmonių - „Nematekas“ (Dovainonys, Rumšiškių seniūnija) - gamina daugiau kaip 250 pavadinimų kiaulienos, jautienos ir paukštienos gaminių, produkciją eksportuoja į Europos Sąjungą. Bendrovė „Krekenavos agrofirma“ yra sukūrusi uždarą kiaulienos produktų gamybos ciklą: grūdų auginimas, kombinuotųjų pašarų gamyba, kiaulių auginimas, mėsos produktų gamyba. Bendrovės „Biovela“ (Dūkštos, Vilniaus rajono savivaldybė) produkcija: galvijų ir kiaulių skerdiena, paukštiena, rūkyti mėsos gaminiai; bendrovė kartu su „Utenos mėsa“ ir dar trimis ne mėsos gamybos įmonėmis sudaro įmonių grupę „Biovela group“. Bendrovė „Mažeikių mėsinė“, gaminanti apie 120 pavadinimų jautienos ir kiaulienos gaminių, pirmoji Lietuvoje pradėjo eksportuoti mėsos produktus į Europos Sąjungą. Daugiausia mėsos eksportuoja ir daugiausia jautienos Lietuvos vartotojams tiekia bendrovė „Agrovet“ (Kretingalė).
Mėsos gamyba pasaulyje (2021 m.)
| Šalis | Pagaminta mėsos (mln. tonų) |
|---|---|
| Kinija | ~88 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | ~49 |
| Brazilija | ~31 |
| Rusija | ~16 |
| Indija | ~9 |
2019 metais kiaulienos daugiausia eksportavo Kinija, Airija, Nyderlandai, Vokietija, Danija, JAV, Belgija, Prancūzija. Jautienos daugiausia eksportavo Indija, Australija, JAV ir Brazilija - jų bendras eksportas sudarė 66 % pasaulio jautienos eksporto. Šviežios vištienos daugiausia eksportavo Nyderlandai, Lenkija, Belgija, JAV, Vokietija, Kinija, Prancūzija, Baltarusija - jų bendras eksportas sudarė 75,5 % pasaulio šviežios vištienos eksporto. Šaldytos vištienos pasaulyje eksportuota apie 2,5 karto daugiau. Jautienos ir avienos pramoninė gamyba pasaulyje 1990-2004 kasmet didėjo vidutiniškai po 1 %, kiaulienos - po 3 %, paukštienos - po 4 %.
Tarifų politika ir parama verslui
Šiuo metu prekybos santykiai tarp JAV ir kitų šalių nuolat keičiasi, o tarifų politika daro tiesioginę įtaką verslui ir eksportuotojams. Kadangi tarifai gali turėti didelį poveikį tiek prekių kainoms, tiek tiekimo grandinėms, svarbu žinoti naujausią informaciją ir būti pasiruošusiems galimiems pokyčiams.
Greito reagavimo finansinė pagalba: Inovacijų agentūra artimiausiu metu kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbs subsidijų priemonę, skirtą skatinti verslo partnerių paiešką užsienyje. Priemonė parengta, derinami paskutiniai aspektai, kviečiame sekti naujienas.
Patarimai eksportuotojams
Svarbu susirinkti visą muitinės informaciją ir patikrinti dabartinius klasifikavimo, vertinimo ir kilmės šalies nustatymo įmonėje procesus. Kilmės nustatymas yra būtinas, ypač turint daugiau skirtingos kilmės komponentų, taip pat atvejų, kai prekės siunčiamos prieš tai iškraunant kitur. Vertinimo kontrolė reikalauja kruopščiai tikrinti susijusių šalių sandorius ir sąskaitas dėl per mažos kainos deklaravimo. Laisvųjų prekybos zonų (FTZ) panaudojimas leidžia nukreipti prekes į FTZ, kad būtų galima atidėti muitų mokėjimą, laukiant galimų politinių pokyčių, arba naudoti FTZ kaip apsaugą nuo staiga įsigaliojančių tarifų.
Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradeda veikti karštoji linija, kuria Lietuvos verslui bus teikiama aktuali informacija apie Europos Sąjungos - Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos režimo tarifinio reguliavimo pokyčius, susijusi su JAV muitų dydžio apskaičiavimu, taikymo sąlygomis, galimais pasikeitimais importuojant prekes iš JAV į Europą bei ES atsakomosiomis priemonėmis susijusiais klausimais. Užklausas galima siųsti el. paštu.
Tarptautinės prekybos sutarčių principai: ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo pavyzdys
Tarptautinės prekybos sutartys, tokios kaip ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas, demonstruoja, kaip galima supaprastinti eksporto procesus ir sumažinti prekybos barjerus, taikant bendrus standartus ir skaidrias procedūras. Šis susitarimas panaikino muitus beveik visiems produktams (98,7 proc.), įskaitant žuvininkystės ir žemės ūkio produktus, bei pašalino netarifines kliūtis pagrindinių ES produktų, pavyzdžiui, automobilių, vaistų, elektronikos ir cheminių medžiagų, eksportui į Pietų Korėją. Ne mažiau svarbu ir tai, kad paslaugų rinkos tiek ES, tiek Pietų Korėjoje iš esmės atvertos viena kitos įmonėms ir investuotojams.
Kilmės taisyklės ir procedūros
Kilmė yra prekių, kuriomis prekiaujama, „ekonominė pilietybė“. Kad jūsų produktui būtų galima taikyti mažesnį arba nulinį lengvatinį tarifą, jo kilmės šalis turi būti aiškiai nustatyta. Kilmės statusą turintys produktai turi būti vežami be tolesnio perdirbimo trečiojoje šalyje. Muitinė gali patikrinti, ar importuojamas produktas iš tiesų turi kilmės statusą arba atitinka kitus kilmės reikalavimus.
Techniniai reglamentai ir standartai
Daugelis šalių bendradarbiauja techninių reglamentų, standartų nustatymo ir atitikties vertinimo klausimais, kad eksportuotojams būtų lengviau prekiauti tarptautiniu mastu. Tai užtikrina, kad nereikės švaistyti pinigų ir (arba) laiko dviguboms ar kelioms procedūroms. Šis požiūris apima plačiau pripažįstamus tarptautinius standartus ir praktiką, palengvinant prekybą tokiuose sektoriuose kaip elektronika, farmacijos produktai, medicinos prietaisai ir automobilių pramonė.
Muitinės procedūros
Tarptautiniai prekybos susitarimai užtikrina skaidresnes ir paprastesnes muitinės procedūras, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai ir sumažintos įmonių išlaidos. Importuotojai gali prašyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą remdamiesi eksportuotojo pateikta kilmės deklaracija.
Intelektinės nuosavybės teisės
Laisvosios prekybos susitarimai skatina, kad muitinės griežtai užtikrintų intelektinės nuosavybės teises, ir papildo PPO sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), būtiniausius standartus. Prekybos susitarime nustatytos aiškios prekių ženklų registravimo taisyklės, suteikiančios galimybę prieštarauti prekių ženklo registracijai. Jame numatytos tam tikros griežtesnės autorių teisių ir dizaino apsaugos priemonės ir užtikrinama, kad intelektinės nuosavybės teisės būtų užtikrinamos remiantis ES taisyklėmis. Muitinės pareigūnai gali įsikišti pasienyje, jei įtaria, kad importuojamos arba eksportuojamos prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. ES saugo apie 160 geografinių nuorodų, kurias ji laiko komerciškai svarbiausiomis. Pavyzdžiui, šampanas, Grappa, Ribera del Duero, Ouzo ir škotiškas arba airiškas viskis, Parmigiano Reggiano, Prosciutto di Parma, Roquefort, Guijuelo, Turrón de Alicante ir Bayerisches Bier yra keletas produktų, kuriems taikoma apsauga.
tags: #8 #mesos #perdirbimo #imones #gali #eksportuoti