Nusipirkti ir įsirengti butą - tik pirmas žingsnis patogaus gyvenimo link. Įsikėlę į naujus namus, automobilį vairuojantys naujakuriai dažnai susiduria su klausimu - kur statyti transporto priemonę? Tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose šalies miestuose automobilių stovėjimo vietų šalia daugiabučių vis labiau trūksta. Ieškodami išeities, gyventojai įsigudrina transporto priemones laikyti ant vejų ar šaligatvių, taip pažeisdami kelių eismo taisykles. Norėdamas išvengti su automobilių stovėjimo vietomis susijusių problemų, kiekvienas vairuojantis daugiabučio gyventojas, dar prieš pirkdamas automobilį, turėtų tiksliai žinoti, kur jį statys.
Automobilių stovėjimo vietų reglamentavimas ir alternatyvos
Šiuo metu automobilių stovėjimo vietų skaičių šalia naujai statomų daugiabučių reglamentuoja miestų savivaldybės. Pavyzdžiui, toliausiai nuo centro esančiuose rajonuose - Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Baltupiuose - vienam butui skirta viena automobilio stovėjimo vieta. Kuo arčiau centro, tuo automobilių stovėjimo vietų šalia daugiabučių mažėja, greičiausiai todėl, jog įrengti automobilių stovėjimo vietas tankiau užstatytose teritorijose yra mažiau galimybių. Nors Senamiesčio gyventojams skirta vos pusė stovėjimo vietos, tačiau šiame rajone būstą įsigijęs žmogus automobilį gali statyti nurodytų gatvių ribose, už leidimą mokėdamas nuo 7,20 iki 43,00 Eur, o už leidimą antrajam automobiliui - nuo 8,70 iki 52,00 Eur per metus. Tai yra dešimtis kartų pigiau nei pirkti nuosavą stovėjimo vietą ir ją išlaikyti.
Tiesa, įsigijus nuosavą stovėjimo vietą, žmogui nebereikės kiekvieną kartą sukti galvos, ar ras laisvą vietą. Be to, automobilio laikymas privačioje stovėjimo aikštelėje yra ne tik patogesnis, bet ir saugesnis. Jei naujakuriai nespėjo laiku pasirūpinti automobilių stovėjimo vieta šalia daugiabučio, o vietų jau nebeliko, pravartu pasidomėti viešomis automobilių statymo vietomis. Reikėtų išsiaiškinti, ar šalia naujųjų namų yra nemokamų automobilių aikštelių arba vietų, kurias apmokestina savivaldybė. Viešos automobilių aikštelės turi tiek savų pliusų, tiek ir minusų: pasirinkus automobilį statyti viešoje aikštelėje, tikėtina, kad automobilis stovės atokiau nuo namų ir kiekvieną rytą iki jo teks nueiti didesnį atstumą, o vakare po darbų - įveikti tą patį atstumą su pirkinių maišais. Neturint galimybės automobilį statyti viešose stovėjimo aikštelėse ar siekiant patogumo bei saugumo, naujakuriai pasirenka nekilnojamojo turto plėtotojų siūlomas mokamas automobilių laikymo vietas. Jas plėtotojai įrengia požeminėse arba antžeminėse, o didesniuose gyvenamuosiuose rajonuose - daugiaaukštėse automobilių stovėjimo aikštelėse.
| Alternatyva | Vietų skaičius | Kaina vienai vietai (apie) | Bendra kaina (apie) |
|---|---|---|---|
| Vieno lygio saugykla | 158 | 62 500 Eur | 9,87 mln. Eur |
| Vieno lygio saugykla | 123-130 | 50 000 Eur | 6,5 mln. Eur |
| Dviejų lygių saugykla | 266-270 | 35 000 Eur | 9,45 mln. Eur |
| Trijų lygių saugykla | 409 | 27 500 Eur | 11,247 mln. Eur |
| Požeminė aikštelė (bendras projektas su antžeminiais darbais) | 157-184 | 60 000 - 70 000 Eur | 16 mln. Eur |
Požeminės automobilių saugyklos: konstrukciniai sprendimai ir reikalavimai
Automobilių saugyklos terminas pagal reglamentą STR 2.02.08: 2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ apima įvairius automobilių stovėjimo ir saugojimo variantus: tai gali būti atvira aptverta ir (arba) neaptverta, dengta arba nedengta aikštelė, atviras arba uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys, name specialiai įrengtos įvairių tipų erdvės lengviesiems automobiliams laikinai ar nuolat laikyti. Požeminės ir antžeminės (ant stogų) automobilių saugyklos vis labiau populiarėja, jos dažniausiai įrengiamos prie įvairių prekybos centrų, biurų ar visuomeninių objektų, jų daugėja ir šalia naujos statybos namų. Čia automobiliai statomi keliais aukštais, eismas vyksta per rampas - tai padeda sutaupyti teritorijos. Tačiau daugiaaukščių aikštelių statyba sudėtingesnė ir brangesnė dėl pastato konstrukcijos, privalomo tinkamo vėdinimo, gaisrinės saugos ir liftų vairuotojams.
Techniniai reikalavimai ir automatizuotos sistemos
Požeminėje automobilių saugykloje turi būti numatytos konkrečios statymo vietos, įrengti pakeliamieji sekciniai automatiniai garažo vartai su valdymo pulteliu, aikštelė turi būti suskirstyta į priešgaisrines zonas, numatytas priešgaisrinis vėdinimas ir signalizacija, apšvietimas, valdomas automatiškai derinamais judesio ir sutemų jutikliais. Mažiausias tokios aikštelės aukštis turi būti 2 600 mm - tam, kad į ją galėtų įvažiuoti paaukštintos transporto priemonės. Žymėjimo ženklai, šviestuvai ir kiti elementai negali būti išsikišę į 2 600 mm aukščio zoną. Jeigu seniai pastatytose aikštelėse šių reikalavimų įgyvendinti nepavyksta, įspėjimas apie aukščio apribojimus turi būti prieš įvažiavimą. Pats brangiausias, sprendžiant automobilių saugojimo vietų problemas, tačiau efektyvus ir perspektyvus sprendimas - automatizuotos automobilių statymo sistemos. Jų įrengimai suteikia galimybę automobilius saugyklose statyti vienus virš kitų ir sutaupyti nemažai vietos, efektyviau išnaudoti erdves, o tai ypač aktualu istorinio paveldo rajonuose ir didmiesčiuose. Jos yra kelių rūšių: lentynų tipo, pusiau automatinės, dėklai ir visiškai automatinės.
„Mercedes“ automatinio parkavimo demonstracija
Gyvenimo virš automobilių saugyklos privalumai
Būstas, esantis virš požeminės automobilių saugyklos, gali pasiūlyti keletą patrauklių privalumų, kurie palengvina kasdienį gyvenimą ir didina turto vertę.
Patogumas ir saugumas
-
Vienas svarbiausių privalumų yra patogumas. Automobilio laikymas privačioje stovėjimo aikštelėje yra patogesnis, nes nereikia sukti galvos, ar rasite laisvą vietą. Tai ypač aktualu po darbų grįžtant su pirkinių maišais ar lyjant blogam orui, kai nereikia eiti didelio atstumo iki namų.
-
Didesnis saugumas - automobilio laikymas privačioje, uždaroje automobilių saugykloje yra saugesnis nei viešose aikštelėse, kur transporto priemonės yra labiau pažeidžiamos vagystėms ar vandalizmui.
Papildomos galimybės ir estetika
Nors straipsnyje tiesiogiai nekalbama apie butų, esančių virš požeminių saugyklų, specifiką, tačiau pirmieji aukštai apskritai, o ypač tie, kurie yra aukščiau žemės lygio dėl po jais esančio parkingo, gali pasiūlyti patrauklių sprendimų:
-
Šiuolaikinės statybos butai pirmuosiuose aukštuose daromi patrauklesni įrengiant didesnes terasas, nuo mažų iki tikrai išskirtinio dydžio, kurios kartais tampa buto ar net viso projekto išskirtinumu.
-
Būstas virš požeminės automobilių saugyklos dažnai yra pakeltas virš žemės lygio, todėl, nors ir yra pirmame aukšte, gali suteikti didesnį privatumą ir saugumą nei tradicinis pirmas aukštas. Saugumo klausimą, kad kas nesibrautų iš lauko, galima spręsti išmanių namų technologijomis, įrengiant šiuolaikiškas kameras ir signalizacijas.
Gyvenimo virš automobilių saugyklos trūkumai ir iššūkiai
Nepaisant privalumų, butų, esančių virš automobilių saugyklų, įsigijimas ir eksploatacija kelia nemažai iššūkių, susijusių su finansais, konstrukcija ir teisiniais aspektais.
Aukšta kaina ir išlaikymo sąnaudos
-
Didelė įsigijimo kaina: Pasidomėjus, kiek šiandien kainuoja automobilio stovėjimo vieta naujų daugiabučių projektuose, gali atvipti žandikaulis: vystytojai nesibodi paprašyti ir kelių dešimčių tūkstančių eurų, jeigu daugiabutis statomas arčiau miesto centro. Vilniuje požeminių aikštelių kainos naujuose arba apynaujuose daugiabučiuose svyruoja nuo 10 iki 30 tūkstančių eurų. Kai kuriais atvejais automobilio stovėjimo kainos naujų daugiabučių projektuose gali kainuoti nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Yra projektų, kuriuose vienos parkavimo vietos kaštai sudaro nuo 30 iki 50 tūkst. eurų.
-
Kaina - buto dalis: Parkavimo vietos kaina gali sudaryti nemažą dalį paties buto kainos, kas sukelia finansinių iššūkių, ypač jei būstas perkamas miesto centre.
-
Vystytojų kaštai: Nekilnojamojo turto plėtotojai ne tik kad neuždirba, parduodami parkavimo vietas, bet dar ir kartais patiria nuostolių. Parkavimo vietos yra tiesiog privaloma projekto dalis, kurios kaštai augo dėl besikeičiančių reikalavimų ir reglamentų tiek bendrai pastato daliai, tiek požeminei. Statant parkavimo aikšteles kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, Senamiestyje, tenka hidroizoliuoti visą aikštelę nuo požeminio vandens, o tai yra brangu. Visa kita infrastruktūra, tokia kaip šildomi įvažiavimai, pakeliami vartai, liftai automobiliams ir vėdinimo sistemos, taip pat sudaro parkavimo vietos kainą.
Ministerijos siūlomi pokyčiai ir jų kritika
Aplinkos ministerija rengia tvarką, pagal kurią projektuojant naujus daugiabučius, požeminės automobilių aikštelės taptų visų butų savininkų bendra nuosavybe. Vieta mašinai būtų parduodama kartu su butu. Šis pokytis siekia užtikrinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ir užkirsti kelią viešųjų erdvių, gatvių bei žaliųjų zonų užkimšimui. Ministerija taip pat ištraukia kitą kortą - pokyčių reikia todėl, kad žmonės karo atveju galėtų slėptis požeminiuose garažuose. Tai dar labiau pagrindžia, kodėl požeminius garažus turi valdyti patys gyventojai.
Tačiau šie siūlymai sulaukia kritikos iš plėtotojų ir kai kurių gyventojų:
-
Būstų brangimas: Plėtotojai turi kategorišką nuomonę - būstai brangs. Natūralu, kad kažkas turės susimokėti labai brangiai, priklausomai nuo savo ploto dydžio. Jei požeminė aikštelė ir būstas taps neatskiriami, šią sumą reikės pridėti prie būsto kainos.
-
Išlaikymo sąnaudos be automobilio: Žmonės, kurie nenori tos parkavimo vietos, turės mokėti už tos vietos išlaikymą, priežiūrą, vėdinimą ir panašiai, nors jie ja nesinaudos. Klausimas, kaip bus sprendžiama, kur kieno vieta, kai mašinų stovėjimo aikštelė priklausys visiems, net ir tiems, kas neturi automobilio, o visi mokės ir už jos priežiūrą, valymą.
-
Priedangų argumentas: Plėtotojai skeptiškai vertina argumentą dėl priedangų, teigdami, kad tai greičiau bandymas prisidengti, o tikrieji tikslai nėra aiškūs. Anot jų, nelaimės atveju žmonės kaimynų įleis ir be nuosavybės teisės.
Konstrukcinės problemos ir saugumo aspektai
-
Drėgmė ir vandens patekimas: Vienas iš dažniau pasitaikančių probleminių reiškinių požeminėse automobilių saugyklose - vandens ar drėgmės patekimas į jas. Ši bėda išsprendžiama pasirūpinus tinkama pamatų ir sienų hidroizoliacija bei kokybiška lietaus nuvedimo sistema. Pamatų hidroizoliacija apsaugo ne tik pamatus, bet ir visą virš požeminės automobilių aikštelės stovintį pastatą. Drėgmė mažina tvirtumą, atsiranda jautrumas šalčiui, kai sušalęs vanduo ardo statybines medžiagas, šaltis ypač paveikia išorines mūro dalis, gali atsirasti pelėsis ar grybelis. Šilumos izoliacija ant stogų įrengtoms automobilių saugykloms taip pat yra iššūkis, nes izoliacija, esanti viršuje, nuolatos veikiama drėgmės ir turi atlaikyti visą susidariusį aikštelės svorį (kartu su joje esančiais automobiliais).
-
Priešgaisrinė sauga: Statytojams ir statinius eksploatuojančioms įmonėms svarbu pasirūpinti, kad naudojant požemines automobilių stovėjimo aikšteles būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų ir imtasi gaisro prevencijos priemonių. Įvairios pastato inžinerinės komunikacijos dažniausiai tranzitu išklojamos per automobilių saugyklos patalpas. Deja, šių ar kitų elektros kabelių apvalkalas gaminamas iš ypač degių ir nuodingas dujas išskiriančių medžiagų, todėl automobilių saugyklos tampa itin jautria vieta gaisro metu. Atsižvelgiant į tai, aikštelių inžinerinės komunikacijos (išskyrus iš metalinių vamzdžių pagamintas vandentiekio, kanalizacijos, šilumos tiekimo) turi būti izoliuojamos EI 45 atsparumo ugniai statybinėmis konstrukcijomis.
Ateities perspektyvos ir alternatyvūs sprendimai
Automobilių stovėjimo vietų problemos sprendimas susijęs su daugeliu faktorių: esamos vietovės urbanistinės situacijos, savivaldybių ir gyventojų bendradarbiavimo, miesto ir miestelių plėtros galimybių, teisės aktų, reglamentuojančių infrastruktūros plėtrą, ir institucijų, dalyvaujančių šiame procese, bendradarbiavimo kokybės. Daugelio su automobilių laikymu susijusių problemų būtų galima išvengti ir keičiant vairavimo įpročius. Pavyzdžiui, dažnoje vilniečių šeimoje yra po du automobilius, tačiau į darbą abu šeimos nariai vis tiek važiuoja atskirai.
Parkavimo vietos kaip investicija
Pakilus parkavimo vietų kainoms ir automobilių statymo problemoms sostinėje aštrėjant, apsukriausieji netruko imtis versliuko: įsigyti kelias parkavimo vietas, kurias vėliau galima nuomoti kaimynams arba artimiausių daugiabučių gyventojams, verslo centrų darbuotojams. Ekonomistai pastebi, kad ateityje visame Vilniuje parkavimas gatvėse ir kiemuose bus apmokestintas. Tai padidins iššūkius tiems, kurie neturi įsigiję parkavimo vietos. Žmonės, jei gali, perka daugiau parkavimo vietų nei jiems reikia, nes mano, kad tai yra gera investicija, nes brangstant automobilių parkavimui gatvėse, nuosavos vietos pajamingumas, jei jos nuomojamos, auga.
Miesto plėtra ir alternatyvos
Miesto politika mažinti parkavimo vietų skaičius naujuose daugiabučių projektuose arčiau miesto centro yra logiška, nes gyventojams yra pasiūloma kitų susisiekimo alternatyvų. Priemiesčiuose galbūt nereikia, bet centre mažinti parkavimo vietų skaičių ir pasiūlyti alternatyvų - būtina. Daugiau automobilių visuomet sukurs daugiau problemų, o daugiau parkavimo vietų - daugiau automobilių. Gatvių platesnių dažnai padaryti yra neįmanoma, tai formuoja spūstis ir reikia ieškoti alternatyvų. Be to, vis daugiau žmonių, kurie perka arti miesto centro, atsisako parkavimo vietų. Kuo patogesnis yra viešojo transporto pasiekiamumas rajonuose, tuo situacija bus geresnė. Automobilio statymo vieta ateityje taps vis aktualesniu klausimu, todėl jau dabar miegamųjų rajonų gyventojai domisi garažais ir kitomis automobilių parkavimo alternatyvomis.