Kepimo soda ir kepimo milteliai yra kildinamosios medžiagos - tai reiškia, kad jos naudojamos tam, kad kepiniai pakiltų. Dėl panašių pavadinimų ir išvaizdos net patyrę kepėjai dažnai juos supainioja. Nors iš pirmo žvilgsnio soda ir kepimo milteliai gali pasirodyti vienodi, dėl tam tikrų priežasčių vienuose receptuose nurodoma būtent soda, o kituose - kepimo milteliai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra kepimo milteliai, kaip jie veikia, kaip juos teisingai naudoti ir kokie yra skirtumai tarp kepimo miltelių ir sodos. Be to, gilinsimės į klausimą, ar kepimo milteliai gali būti kenksmingi mūsų sveikatai.
Kas yra kepimo milteliai?
Kepimo milteliai yra cheminis kildiklis, skirtas padidinti kepinių tūrį ir suteikti jiems purumo bei lengvumo. Tai yra sausas mišinys, paprastai sudarytas iš trijų pagrindinių komponentų:
- Šarminė medžiaga (bazė): Dažniausiai tai yra natrio bikarbonatas (NaHCO₃), plačiau žinomas kaip valgomoji soda. Pats savaime jis turi kildinamųjų savybių, tačiau reaguodamas su rūgštimi išskiria anglies dioksido (CO₂) dujas, kurios ir kildina tešlą.
- Rūgštinė medžiaga (arba kelios rūgštinės druskos): Tai yra komponentas, kuris reaguoja su natrio bikarbonatu. Skirtingai nuo valgomosios sodos, kuriai reikalinga rūgštis iš kitų recepto ingredientų (pvz., kefyro, citrinos sulčių, grietinės), kepimo milteliai jau turi savyje „paruoštą“ rūgštį. Dažniausiai naudojamos rūgštinės druskos, tokios kaip monokalcio fosfatas (MCP), natrio rūgštusis pirofosfatas (SAPP) ar vyno akmuo (kalio bitartratas). Kai kurios iš šių rūgščių reaguoja kambario temperatūroje vos susilietusios su skysčiu, kitos - tik veikiamos karščio orkaitėje.
- Neutralus užpildas (stabilizatorius): Paprastai tai būna krakmolas (pvz., kukurūzų ar bulvių) arba kartais miltai. Jo paskirtis yra sugerti aplinkos drėgmę, atskirti šarminius ir rūgštinius komponentus, taip prailginant produkto galiojimo laiką ir užkertant kelią ankstyvai reakcijai pakuotėje. Be to, užpildas padeda standartizuoti mišinio stiprumą ir palengvina dozavimą.
Kepimo milteliai yra cheminis kildinimo agentas, naudojamas konditerijoje. Jie sukuria anglies dioksidą (CO2), kuris tešlą padaro purią ir leidžia jai pakilti. Skirtingai nuo mielių, kurioms reikia laiko ir tinkamos temperatūros, kepimo milteliai reaguoja greitai, dažnai tik kaitinant. Tai leidžia gaminti greitus kepinius, tokius kaip blynai, keksiukai, pyragaičiai ir panašiai.
Kaip veikia kepimo milteliai?
Veikimo principas yra pagrįstas chemine reakcija tarp šarmo ir rūgšties, kuri vyksta esant drėgmei (skysčiui tešloje). Šios reakcijos metu išsiskiria anglies dioksido (CO₂) dujos burbuliukų pavidalu. Šie burbuliukai įstringa tešlos struktūroje (ypač glitimo tinkle kvietiniuose miltuose) ir kepimo metu, veikiami karščio, plečiasi, taip keldami kepinį ir formuodami jo akytą, purią tekstūrą.
Dauguma šiuolaikinių kepimo miltelių yra dvigubo veikimo (double-acting). Tai reiškia, kad juose yra bent dvi skirtingos rūgštinės medžiagos:
- Viena rūgštis reaguoja su soda kambario temperatūroje, kai tik milteliai sumaišomi su skystais ingredientais tešloje. Tai sukuria pirminį tešlos pakilimą.
- Kita rūgštis aktyvuojasi ir reaguoja tik aukštesnėje temperatūroje, t. y., kepimo metu orkaitėje. Tai užtikrina papildomą ir ilgiau trunkantį kildinimą, kol kepinio struktūra sutvirtėja nuo karščio.
Šis dvigubas veikimas suteikia daugiau lankstumo - paruoštos tešlos nereikia kepti iš karto, ji gali šiek tiek pastovėti, neprarasdama kildinamosios galios.
Vieno veiksmo ir dvigubo veiksmo kepimo milteliai
Yra du pagrindiniai kepimo miltelių tipai: vieno veiksmo ir dvigubo veiksmo.
- Vieno veiksmo kepimo milteliai: išskiria didžiąją dalį anglies dioksido iškart sumaišius su skysčiu. Todėl tešlą reikia kepti iškart po sumaišymo, kad anglies dioksidas neišgaruotų. Šiuo metu vieno veiksmo kepimo milteliai retai naudojami komercinėse sąlygose.
- Dvigubo veiksmo kepimo milteliai: yra dažniausiai naudojamas tipas. Jie išskiria dalį anglies dioksido sumaišius su skysčiu, o likusią dalį - kaitinant. Tai suteikia tešlai papildomą kildinimo impulsą kepimo metu, užtikrinant purų ir lengvą galutinį produktą. Dvigubo veiksmo kepimo miltelių sudėtyje dažnai būna tiek greitai, tiek lėtai reaguojančių rūgščių.
Kepimo milteliai vs. Valgomoji soda: esminiai skirtumai ir panaudojimo atvejai
Nors tiek kepimo milteliai, tiek valgomoji soda (natrio bikarbonatas) yra cheminiai kildikliai, jie nėra tarpusavyje pakeičiami be papildomų skaičiavimų ir korekcijų. Jų pagrindinis skirtumas - sudėtis ir veikimo sąlygos.
- Kepimo milteliai: Sudėtyje jau yra ir šarmas (soda), ir rūgštis. Reakcijai pradėti reikia tik skysčio (ir kartais karščio, jei tai dvigubo veikimo milteliai). Naudojami receptuose, kur nėra pakankamai natūralių rūgščių ingredientų.
- Valgomoji soda: Tai tik šarminė medžiaga (natrio bikarbonatas). Kad ji veiktų kaip kildiklis, recepte būtinai turi būti rūgštus ingredientas (pasukos, kefyras, jogurtas, grietinė, citrinos sultys, actas, rudasis cukrus, medus, melasa, natūrali kakava, vaisių tyrės ir pan.).
Kada kurį naudoti?
- Naudokite kepimo miltelius, kai: recepte nėra akivaizdžių rūgščių ingredientų (pvz., naudojamas pienas, vanduo).
- Naudokite valgomąją sodą, kai: recepte yra pakankamai rūgščių ingredientų. Soda ne tik kildina tešlą, bet ir neutralizuoja rūgštingumą, pagerindama kepinio skonį ir spalvą (pvz., šokoladiniams kepiniams suteikia sodresnę spalvą).
Kartais receptai reikalauja ir sodos, ir kepimo miltelių - dažniausiai taip nutinka tada, kai rūgšties pakanka aktyvuoti sodą, bet jos nepakanka tam, kad kepinys tinkamai pakiltų. Paprastais žodžiais - soda staigiai iškelia, o kepimo milteliai tą iškilimą palaiko.
Ar galima pakeisti vieną kitu?
Nors teoriškai kepimo soda ir kepimo milteliai gali būti keičiami tarpusavyje, tai nėra paprastas vienas prie vieno pakeitimas. Tai sudėtinga ir dažnai nerekomenduojama, nes reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:
- Stiprumas: Valgomoji soda yra maždaug 3-4 kartus stipresnė kildinamąja galia nei kepimo milteliai (nes kepimo milteliuose yra ne tik soda, bet ir rūgštis bei užpildas).
- Rūgšties poreikis: Keičiant kepimo miltelius soda, reikia į receptą pridėti rūgšties.
- Keičiant sodą kepimo milteliais, gali tekti koreguoti skonį, nes nebeliks sodos neutralizuojamo rūgštingumo, o kepimo miltelių rūgštis gali šiek tiek pakeisti galutinį skonį.
- Dozavimas: Jei vis dėlto reikia keisti, apytikslė taisyklė: 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių galima bandyti pakeisti 1/4 arbatinio šaukštelio sodos (pridedant rūgšties, pvz., 1/2 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių ar acto, arba naudojant rūgščius pieno produktus vietoje neutralių) arba 1 arbatinį šaukštelį sodos keisti 3-4 arbatiniais šaukšteliais kepimo miltelių (gali likti rūgštus poskonis).
Geriausia praktika: Laikytis recepte nurodyto kildiklio. Jei neturite reikiamo, verčiau paieškoti kito recepto, nei rizikuoti sugadinti kepinį neteisingai pakeitus ingredientus.
Štai palyginamoji lentelė, padedanti suprasti esminius skirtumus:
| Savybė | Kepimo milteliai | Valgomoji soda |
|---|---|---|
| Sudėtis | Soda, rūgštis, krakmolas | Natrio bikarbonatas |
| Reikalinga rūgštis | Ne (yra sudėtyje) | Taip (iš recepto ingredientų) |
| Panaudojimas | Receptai be rūgščių ingredientų (pvz., su pienu, vandeniu) | Receptai su rūgščiais ingredientais (pvz., su kefyru, citrinų sultimis) |
| Veikimo pradžia | Dalinis iškart susilietus su skysčiu, dalinis - kepant | Iškart susilietus su rūgštimi ir skysčiu |
| Skonis po kepimo | Neutralus | Gali būti šarminis poskonis, jei per daug arba trūksta rūgšties |
| Stiprumas | Švelnesni | Stipresni (maždaug 3-4 kartus) |
Eksperimentas: sodos ir kepimo miltelių poveikis kepiniui
Norėdami pamatyti tekstūros skirtumus, galite atlikti namuose eksperimentą. Iškepkite keksiukus su skirtingais kildintojais, naudojant panašų receptą. Štai vieno eksperimento rezultatai:
- Su soda: Porėtumas netolygus, matosi skirtingų dydžių „akutės“, plutelė tvirtesnė, sprogusi. Kepinys blankesnis. Ypač jaučiasi soda - ir skonis, ir kvapas.
- Su sodos ir kepimo miltelių mišiniu: Porėtumas lygesnis, tolygiau iškilusi, kepinys nėra toks blankus, kaip vien su soda. Soda jaučiasi mažiausiai.
- Su gesinta soda: Porėtumas netolygus, matosi skirtingų dydžių „akutės“, plutelė tvirtesnė, giliai sprogusi. Kepinys blankesnis. Soda jaučiasi, bet mažiau nei pirmuoju atveju.
- Su kepimo milteliais: Kepinys su kepimo milteliais yra tolygiai pakilęs, minkšta plutelė, tolygaus porėtumo ir geltonesnis. Kepimo miltelių skonio nesijaučia.
Šis eksperimentas aiškiai parodo, kad kepimo milteliai suteikia tolygesnį ir malonesnį rezultatą, o sodos naudojimas reikalauja daugiau dėmesio rūgšties balansui.
Kepimo milteliai ir kepimo soda | Sally kepimas
Kepimo miltelių naudojimas ir dozavimas
Kepimo milteliai yra universalus kildiklis, naudojamas įvairiuose kepiniuose, kuriems reikalingas greitas pakilimas ir puri tekstūra. Jie ypač tinka receptams, kuriuose nėra kitų natūralių rūgščių ingredientų arba jų kiekis yra nepakankamas, kad efektyviai sureaguotų su valgomąja soda.
Tipiniai kepiniai, kuriems naudojami kepimo milteliai:
- Biskvitai ir tortų lakštai (ypač tie, kurių pagrindas pienas ar vanduo)
- Keksai ir keksiukai (muffins)
- Sausainiai (priklausomai nuo norimos tekstūros - traškūs ar puresni)
- Blynai ir vafliai (ypač amerikietiško stiliaus purūs blynai)
- Greitai paruošiama duona (quick breads), pvz., bananų duona, cukinijų duona
- Kai kurie pyragai su įdarais
Pagrindinė taisyklė: jeigu recepto skystoji dalis yra neutrali (pienas, vanduo, augalinis pienas) arba šarminė, tuomet kepimo milteliai yra būtini, nes jie patys turi reikiamą rūgštį reakcijai.
Teisingas kepimo miltelių įmaišymas į tešlą
Labai svarbu užtikrinti, kad kepimo milteliai būtų tolygiai pasiskirstę visoje tešloje. Jei jie sušoks į gumuliukus ar pasiskirstys netolygiai, kepinys kils nevienodai, jame gali atsirasti didelių oro tarpų arba, dar blogiau, likti nemalonaus, kartoko ar muilo skonio plotelių (dėl nesureagavusios sodos pertekliaus).
Geriausias būdas tai padaryti - sumaišyti kepimo miltelius su kitais sausais ingredientais (miltais, cukrumi, druska, prieskoniais) prieš jungiant juos su skystaisiais. Rekomenduojama sausus ingredientus kartu su kepimo milteliais persijoti per sietelį. Sumaišius sausus ir skystus ingredientus, tešlą reikėtų maišyti tik tiek, kiek būtina, kad komponentai susijungtų. Per ilgas maišymas, ypač kvietinių miltų tešlose, skatina glitimo vystymąsi, dėl ko kepiniai gali tapti kieti, „guminiai“, o taip pat gali sumažėti kepimo miltelių efektyvumas, nes dalis dujų burbuliukų gali pasišalinti iš tešlos per anksti.
Dozavimas: kiek kepimo miltelių dėti?
Tikslus kepimo miltelių kiekis yra kritiškai svarbus sėkmingam rezultatui. Tiek per mažas, tiek per didelis jų kiekis gali sugadinti kepinį.
Bendroji rekomendacija: Dažniausiai rekomenduojama naudoti 1-2 arbatinius šaukštelius (apie 5-10 g) kepimo miltelių vienai stiklinei (apie 120-150 g) miltų. Tikslus kiekis priklauso nuo:
- Recepto specifikos: Kai kuriems kepiniams (pvz., lengviems biskvitams) reikia daugiau kildinimo, kitiems (pvz., trapiems sausainiams) - mažiau.
- Kitų ingredientų: Sunkesni ingredientai, tokie kaip riešutai, džiovinti vaisiai, viso grūdo miltai, reikalauja šiek tiek daugiau kildinamosios jėgos.
- Norimo rezultato: Jei norite itin aukšto ir puraus kekso, gali prireikti šiek tiek daugiau miltelių nei standartiniam pyragui.
Visada laikykitės konkretaus recepto nurodymų! Patikimi receptai yra sukurti ir išbandyti atsižvelgiant į visų ingredientų sąveiką. Jei recepte nurodytas tikslus kiekis, juo ir vadovaukitės.
Kas nutinka, jei kepimo miltelių įdedama per daug?
- Kartus, muilo ar cheminis prieskonis: Tai dažniausias požymis. Per didelis kiekis nesureagavusių šarminių ir rūgštinių druskų palieka nemalonų skonį.
- Per greitas kilimas ir vėlesnis sukritimas: Tešla orkaitėje gali labai greitai išsipūsti, tačiau jos struktūra nespėja sutvirtėti. Kepinys bus plokščias, kietokas, be norimo purumo.
- „Užsikimšusi“ tekstūra: Trūkstamas kildinimas neleidžia susidaryti reikiamam oro tarpų tinklui, todėl kepinys atrodo ir jaučiasi sunkus.
Svarbu tiksliai matuoti! Naudokite standartinius matavimo šaukštelius. Nubraukite kaupą peilio nugarėle, kad šaukštelis būtų lygus. Nespauskite miltelių į šaukštelį.
Laikymas ir galiojimo laikas: kaip užtikrinti veiksmingumą?
Kad kepimo milteliai išliktų veiksmingi kuo ilgiau, svarbu juos tinkamai laikyti:
- Sausa vieta: Drėgmė yra didžiausias kepimo miltelių priešas, nes ji gali sukelti ankstyvą reakciją tarp rūgšties ir šarmo, taip sumažindama kildinamąją galią.
- Vėsi vieta: Aukšta temperatūra taip pat gali paspartinti cheminius procesus ir sutrumpinti galiojimo laiką. Nereikia laikyti šaldytuve (ten gali būti per drėgna), pakanka kambario temperatūros ar šiek tiek vėsesnės spintelės.
- Sandari pakuotė: Atidarius originalią pakuotę (ypač jei ji didesnė), kepimo miltelius geriausia perpilti į sandarų indelį su gerai užsukamu dangteliu. Tai apsaugos nuo drėgmės ir kvapų sugėrimo iš aplinkos.
- Galiojimo laikas: Neatidaryti kepimo milteliai paprastai galioja nuo 6 mėnesių iki 1-2 metų (priklausomai nuo gamintojo ir sudėties). Visada patikrinkite datą „Geriausias iki…“ ant pakuotės. Tačiau net ir nepasibaigus galiojimo laikui, netinkamai laikomi milteliai gali prarasti savo savybes anksčiau.
Kaip patikrinti, ar kepimo milteliai vis dar veiksmingi?
Jei abejojate kepimo miltelių šviežumu, galite atlikti paprastą testą:
- Į puodelį įpilkite apie pusę stiklinės (100-120 ml) karšto vandens (ne verdančio, bet pakankamai šilto).
- Įberkite pusę arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.
- Jei milteliai yra aktyvūs, mišinys iš karto turėtų pradėti stipriai putoti ir burbuliuoti. Jei reakcija silpna arba jos visai nėra - kepimo milteliai praradę savo galią ir juos reikėtų pakeisti naujais.
Panašų testą galima atlikti ir su kepimo soda: į vandenį dar įpilkite ir ¼ šaukštelio acto, kadangi sodai reikalinga rūgštis. Jei matote burbuliukus ar putojančias reakcijas, soda yra gera ir tinkama naudoti net ir pasibaigus jos galiojimo laikui.
Galima rizika ir sveikatos poveikis
Kepimo milteliai XX a. daugiausiai Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje išstūmė tradicinę sodą, nes sodos skonis ir kvapas dažnai jaučiasi iškeptame gaminyje, o chemikalais prisodrinti kėlimo milteliai yra beskoniai, bekvapiai, juslėmis neužčiuopiami. Tačiau visa juose esanti chemija neišgaruoja kepimo metu, o lieka vartotojo organizme, apie tai ant pakuotės įspėjimo nėra.
Dažnas pramoninės šiltos duonos ar konditerijos gaminių mėgėjas skundžiasi skrandžio skausmais, padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimais. Ypač rūgštingumą didina E 263 - kalcio acetatas (acto rūgšties kalcio druska). Konditerijos pramonėje leidžiama naudoti daug įvairių priedų, kad tik įtikti vartotojo juslėms: gražiai atrodo kepinys, viliojančio kvapo, apetitą žadinančio skonio. Ir teigiama, kad tie priedai gerina gaminio kokybę. Nors vienintelis akivaizdus „kokybės pagerinimas“ yra tai, kad prailgina produkto galiojimo laiką. Net metus lentynose išgulėję kai kurie sausainiai turi nepakitusią spalvą, kvapą, skonį dėl juose esančių chemikalų. Jų net sandėlių parazitai neėda.
Ypač nepalankūs skrandžiams, virškinimo sistemai, smegenims yra įvairūs cheminiai (ir biologiniai) purikliai, kildikliai, gerintojai. Nes jie išpučia produktą, kepinį, pripildo jį anglies dioksido dujų arba etanolio (etilo alkoholio), kurios minkština kepinį ir žymiai sumažina jo tankį. Nors gaminys atrodo vaizdžiai išsipūtęs, jo atrodo yra daug, tačiau žmogus prisivalgo ...oro. Todėl dažnai jaučiasi alkanas, valgo daug, o išsiskiriančios dujos žarnose sukelia nemalonius pojūčius, skausmus.
Nors gamybininkai, sveikatos apsaugos tarnautojai žino tiesą apie cheminių, sintetinių dirbtinų puriklių, kildinimo medžiagų žalą žmogaus sveikatai, vis tiek higienos normų specialistai laimina jų vartojimą, nepaisydami protingų medicinos diagnostikos specialistų pastebėjimų. O laimina todėl, kad gamintojams lengviau sekasi parduoti išvaizdžią prekę, nesvarbu, kas jos sudėtyje. Be to, juk ant pakuotės parašyta sudėtis. Tačiau, deja, nedaug žmonių gaudosi, kas slypi po tais „E“ ir šalia jų esančiais skaičiukais. Ir nors Europos Sąjungoje buvo atlikta eilė tyrimų, rodančių, kad maisto „gerintojai“ kenkia žmogaus sveikatai, tačiau jų neatsisakyta. Juk ne visų organizmuose momentaliai pasireiškia nepageidautinos reakcijos… Tačiau laikui bėgant tai ima reikštis… depresija, agresija, ligomis.
Konditerijos pramonėje yra populiariausia naudoti efektyvius cheminius tešlos kildiklius, puriklius, kepimo miltelius, į kurių sudėtį įeina aliuminio amonio sulfatas „E523”, gaunamas iš natūralaus aliuminio sulfato. Medicinos mokslui žinoma, kad būtent apsinuodijimas aliuminiu yra viena svarbiausių Alzheimerio ligos priežasčių. Jei žmogus vartoja daug pramoninio ar greito maisto, jis neišvengiamai susiduria su cheminiais priedais jame. Nes ant to pastatyta tokio maisto gamyba: greitai, pigiai, skaniai, nežiūrint į tai, kas įeina į produkto sudėtį. O visi tie cheminiai, sintetiniai priedai, keičiantys maisto gaminio struktūrą, iš savęs neturi jokios maistinės vertės, o yra tik žiupsnelis nuodų, kurie naudojami grynai technologiniais tikslais pinigų gamybai.
Kai maisto priedų poveikį žmogui tyrimus atlieka nepriklausomi ekspertai, jie gauna visiškai priešingus rezultatus (rodančius, kad įvairūs tešlų kildikliai neigiamai veikia žmogaus organizmą), nei suinteresuotų asmenų laboratorijų tyrimai. Ir aišku, kad gamintojas higienos normatyvų komisijai pateiks tuos tyrimų duomenis, kurie jam yra palankūs. Na o komisija nustato tų nuodų leistiną dozę žmogui. Griežtai reglamentuotą dozę! Nors gamybininkai privalo parašyti, kokie ingredientai įeina į maisto produkto sudėtį, nes to reikalauja įstatymas, tačiau tas įstatymas turi ir trūkumų: ne visi ingredientai nurodomi ant pakuotės. Pvz. nors tai yra mokslinis faktas, kad aliuminis ir druskos, dedamos į puriklius, yra nuodingi, tačiau vartotojams apie tai neskelbiama. Daugumos produktų ingredientų neįmanoma perskaityti be padidinamojo stiklo.
Alternatyvos ir sveikesni pasirinkimai
Ką daryti? Keisti gyvenimo būdą ir mitybą. Nes kiekvienas turėtų prisiimti atsakomybę pats už savo sveikatą. Yra ir kitų būdų, kaip pakelti kepinius, arba pasirinkti sveikesnes kepimo miltelių alternatyvas.
- Savaime kylantys miltai: Savaime kylantys miltai (angl. self-rising flour) yra specialiai paruošti miltai, kurie turi pridėtą kepimo miltelių ir druskos mišinį. Naudojant savaime kylančius miltus, receptuose nereikia papildomai dėti kepimo miltelių ar druskos, nes šios sudedamosios dalys jau yra miltuose.
- Ekologiški kepimo milteliai: Pastaruoju metu vis populiaresni tampa ekologiški kepimo milteliai. Jie gaminami iš ekologiškų ingredientų, tokių kaip ekologiškas kukurūzų krakmolas ir be aliuminio. Jei jums svarbu ekologija ir vengiate aliuminio vartojimo, ekologiški kepimo milteliai gali būti puikus pasirinkimas.
- Kepimo milteliai be aliuminio: Kai kurie žmonės vengia kepimo miltelių, kurių sudėtyje yra aliuminio, nes nerimauja dėl galimo poveikio sveikatai. Jei esate jautrūs aliuminiui, rinkitės kepimo miltelius be aliuminio.
- Mielės: Naudojamos duonos ir kitų raugintų kepinių gamybai.
- Kiaušinių baltymų plakimas: Išplakti kiaušinių baltymai suteikia kepiniams purumo ir lengvumo.
- Garų kildinimas: Naudojamas plikytos tešlos gaminiams, tokiems kaip eklerai ir profiteroliai.
Sodos ir kepimo miltelių sudėtis skiriasi. Soda yra natrio bikarbonatas ir viskas. Kepimo miltelių sudėtyje, be sodos, yra įvairių rūgščių ir šiek tiek miltų. Tuo remiantis teoriškai kepimo miltelius galima paruošti savarankiškai, jei sumaišysite kepimo sodą ir citrinos rūgštį į miltelius. Kepimo miltelius reikėtų naudoti, jei svarbu, kad kepiniai neturėtų pašalinių skonių. Geriausia vadovautis receptu - jei jame nurodyta naudoti kepimo miltelius, naudokite kepimo miltelius, jei kepimo miltelius ir sodą, darykite būtent taip.
