Jau daugiau nei keturis dešimtmečius Rytų dvasinėmis praktikomis besidomintis ir kitiems savo žinias perduodantis Arūnas Jonuškis yra fermentinės mitybos šalininkas ir aktyvus propaguotojas Lietuvoje. Klubo „Kelias į save“ įkūrėjas dalijasi savo giliomis žiniomis apie fermentuoto maisto naudą ir siūlo praktinius receptus, padedančius atkurti ir palaikyti optimalią sveikatą.
Asmeninė Kelionė ir Fermentinės Mitybos Atradimas
Arūnas Jonuškis pats savo kailiu patyrė fermentuoto maisto galią, kai susidūrė su rimtais sveikatos iššūkiais. „Po erkės įsiurbimo 2009 m. suvartojau dvigubą antibiotikų dozę, nuo jų labai išvešėjo grybelis. Bandžiau maitintis vegetariškai, tačiau situacija tik pablogėjo, - pasakoja pašnekovas. - 2011 m. vėl teko nukentėti nuo erkės. Jos įkandimo vieta neparaudonavo, bet sveikata pradėjo labai prastėti, pasireiškė stiprūs virškinimo sutrikimai.“
Ieškodamas būdų, kaip sau padėti, A. Jonuškis atrado ukrainiečių gydytojo Boriso Bolotovo knygą „Liaudies medicina“, kurioje skyrius buvo skirtas fermentavimui. „Tai labai sudomino. Deja, knygoje nebuvo jokių receptų, tad juos ėmiau kurti pats. Ėmiau kasdien valgyti ne tik raugintų daržovių, bet ir raugintų grūdų, žirnių, pupų, pupelių, pradėjau gaminti žolių giras. Po trijų savaičių sveikata ėmė gerėti ir netrukus visiškai pasveikau“, - pasakojo A. Jonuškis.
Fermentuoto Maisto Nauda Organizmui
Anot A. Jonuškio, fermentuotas maistas yra itin vertingas ir jo reikėtų valgyti ištisus metus, ypač mūsų klimato zonoje. Fermentuotas maistas visų pirma naudingas dėl jame esančių gerųjų bakterijų, kurios gamina fermentus. „Nei viena organizmo funkcija negali be jų vykti - tai gyvybės eliksyras“, - fermentus apibūdina pašnekovas. Jie ypač svarbūs virškinamojo trakto veiklai. Raugintuose produktuose esantys mikroorganizmai naudingi žmogui, nes normalizuoja žarnyno mikroflorą, padeda pašalinti bloguosius, kenksmingus mikroorganizmus ir pakeičia juos geraisiais. Gerosios bakterijos ir grybeliai yra simbiotiniai mikroorganizmai.
„Dauguma žmonių serga disbakterioze, vadinasi, jiems trūksta gerųjų bakterijų ir grybelių, reikalingų maisto virškinimui ir gerai savijautai. Taip atsitiko todėl, kad esame labai atitrūkę nuo gamtos. Vartodami raugintus produktus galime atkurti žarnyno mikroflorą ir taip padėti savo organizmui“, - sako A. Jonuškis.
Rauginti produktai didina skrandžio rūgštingumą, kuris turėtų būti nuo 1,5 iki 3,5 pH. Taip pat raugintas maistas padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, jame gausu vitaminų, ypač vitamino C, ir įvairių mineralų. Raugintas ir fermentuotas maistas atkuria organizmo pH lygį, mažina žalingą cholesterolį, skystina kraują, reguliuoja kraujospūdį, gydo vidurių užkietėjimą, valo organizmą, skatina šalinimo procesus, slopina įvairius uždegimus.
A. Jonuškis pabrėžia, kad „Vaistinėse parduodamos bakterijos niekada neatstos gyvų gamtos bakterijų ir grybelių. Gamtoje bakterijos labai keičiasi - vieną mėnesį būna vienos, kitą - kitos.“

Fermentavimo Principai ir Patarimai
„Rauginti galima viską“, - teigia A. Jonuškis. Rauginti ir fermentuoti galima beveik visą augalinį maistą: vaistažoles, valgomąsias žoles, grūdus, ankštinius, riešutus, uogas, daržoves, vaisius, sėklas. Žmogaus organizmas augalinius baltymus sunkiai virškina, ir jų įsisavinimas yra tik 3-5 procentai. Išrūgę augalų baltymai savo maistingumu prilygsta mėsai, žuviai, kiaušiniams.
„Ne visi turi kur laikyti tuos raugintus produktus, tad nebūtina prisikaupti atsargų metams į priekį - rauginti galima bet kuriuo metu, ne tik rudenį.“ A. Jonuškis atkreipia dėmesį, kad rauginant ar verdant sriubas negalima naudoti pliko metalo - puodai turi būti arba dengti akmens mase, arba balta emale, nes nedengti puodai reaguoja su raugintų produktų rūgštimis.
Fermentuotos sūdytos daržovės
Arūno Jonuškio Fermentuoto Maisto Receptai
Arūnas Jonuškis dalijasi išsamiais receptais, kaip lengvai namuose pasigaminti naudingų ir skanių fermentuotų produktų.
Raugintos Daržovės ir Salotos
Daržoves galima rauginti sluoksniais: į 4 litrų stiklainį plonais gabaliukais supjaustykite daržoves (maždaug mažojo pirštelio storio) ir sudėkite sluoksniais. Apačioje dėkite tas, kurios rūgsta ilgiausiai, pavyzdžiui, šparagines pupeles, morkas, salierų šaknis, kalafiorus, išilgai perpjautus salierų kotus, paprikas, moliūgus. Jei turite vyšnių, serbentų lapų, krapų žiedynų - uždėkite ant viršaus. Daržoves užpilkite vandeniu su druska - 1 litrui vandens reikės apie 60 g druskos. Rūgstant kartkartėmis daržoves spustelėkite, kad nebūtų iškilusios virš vandens, nes pradės pelyti. Po trijų keturių dienų daržovės jau įrūgusios, tad galima valgyti.
A. Jonuškis su žmona mėgsta raugintas salotas, kurių receptų yra sukūrę daugiau nei šimtą. Pavyzdžiui, į stiklainį eilėmis sudedami agurkai bei kopūstai, kitas variantas - agurkai, kopūstai, morkos, salierų kotai, paprikos. Trijų litrų stiklainiui paprastai reikia kiek mažiau nei trijų kilogramų daržovių. Raugintas salotas galima valgyti ir vos išimtas iš šaldytuvo, ir dėti į sriubas, troškinius. Raugintos daržovės yra gan minkštos, verdant į patiekalą jas reikėtų dėti pačioje pabaigoje.
Raugintų Salotų Receptas (4 l stiklainiui)
| Ingredientas | Kiekis | Paruošimas |
|---|---|---|
| Druska | 90 g | Būtinai sverkite, nes jei persūdysite - bus neskanu, jei įdėsite per mažai - gali greitai gesti. |
| Medus | 1/3-1/2 stiklinės | |
| Obuolių sulčių | 1-2 stiklinės | Gali būti ir 1 stiklinė kriaušių sulčių. Vietoj sulčių galite naudoti arbatos grybo actą arba natūralų gryną obuolių actą. |
| Kopūstai | 2000 g | Supjaustykite siauromis pailgomis juostelėmis arba sutarkuokite specialia tarka kopūstams. |
| Agurkai | 2000 g | Supjaustykite išilgai per pusę ir pjaustykite 4-6 ml griežinėliais (mėnuliukais). |
Paruošimo eiga:
- Sultyse ištirpinkite medų ir druską.
- Daržoves užpilkite užpilu ir stipriai grūskite į stiklainius. Jei ne visos sutilps - palaukite 5-10 min. ir vėl grūskite.
- Stiklainio viršuje palikite 5-7 cm laisvos vietos, nes rūgstant skystis kils aukštyn (jį nusemkite į atskirą indą ir saugokite šaldytuve - dar prireiks).
- Kambario temperatūroje salotas parauginkite 3-4 paras ir dėkite į šaldytuvą. Laikant šaltai skysčio pradės mažėti - tada supilkite atgal anksčiau nupiltą skystį.

Fermentuoti Grūdai ir Ankštiniai
Panašiai rauginami ir grūdai, įvairios kruopos, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai. Prieš rauginant juos reikia išvirti, o atvėsinus įmaišyti raugintų daržovių sunkos ir bent 8 valandas palaikyti šiltai (pvz., apsukus rankšluosčiu). Tuomet galima dėti į šaldytuvą.
Medaus Gira ir Išrūgos
Prieš gaminant girą, svarbu turėti išrūgų. „Yra žmonių, kurie blogiau toleruoja pieną, geriau - rūgpienį, tad, vartodami rūgpienį, galime papildyti organizmą bakterijomis. Jei žmogus negali vartoti pieno baltymų, iš rūgpienio galima pasigaminti išrūgų. Tereikia į puodą įdėti rėtį, į jį - dvigubą marlę, supilti rūgpienį ir palikti šaldytuve. Rytą marlėje rasite varškę, kuri bus daug kartų geresnė, nei pirkta parduotuvėje ar turguje, kur parduodama varškė būna pagaminta kaitinant, todėl gerosios bakterijos jau būna žuvusios, o varškė - šiek tiek sunkiau virškinama.“
Medaus Giros Receptas
- Stiklinė išrūgų
- 3 l užvirto ir atšaldyto vandens
- Pusė stiklinės medaus
Paruošimo eiga:
- Ištirpinkite medų vandenyje ir viską sumaišykite su išrūgomis.
- Mišinį palikti rūgti apie 10-14 dienų.
- Jei gira dar šiek tiek saldoka ir medus nevisiškai išrūgęs, galima išpilstyti gėrimą į butelius, geriausiai - sandariai uždaromus.
- Tokį gėrimą reikia laikyti šaldytuve, kad rūgimo procesas šiek tiek sulėtėtų.
Vaistažolių Gira
„Labai skanių fermentuotų girų, pasak A. Jonuškio, galima pasigaminti ir su petražolėmis - tai labai gerai šlapimo takams, su kalendromis. Taip pat - ir su salierų lapais, laukinėmis žolėmis ar vaistažolėmis.“ Vaistažoles girai A. Jonuškis pataria rinktis pagal sezoną. Pavasarį rinkime žydintį šalpusnį, kuris bus naudingas plaučiams. Itin naudinga yra ugniažolės fermentinė gira, fermentuotas šis augalas tampa nebenuodingas, labai gerai veikia virškinimą. Kaštonų žiedų gira labai gerai kraujagyslėms. Gudobelių žiedų gira pastiprins širdį. Tinka dilgėlės, notrelės, ievų, kaštonų, obuolių žiedai, garšvos, šiuo metu dar žydintys lipikai ar vingiorykštė, kuri skystina kraują, yra naudinga kraujagyslių sistemai bei virškinimui.
Vaistažolių Giros Receptas
- 3 litrai užvirto ir atšaldyto vandens
- Pusė stiklinės medaus (galima ir visą stiklinę)
- Stiklinė šviežių žolių (pvz., dilgėlių, lipikų žiedų ar kitų sezoninių vaistažolių)
- Nuplikytas akmenukas
- Stiklinė nekaitintų išrūgų arba arbatos grybas
Paruošimo eiga:
- Į užvirtą ir atšaldytą vandenį įdėti medaus, išmaišyti, kol ištirps.
- Į dvigubą marlę kartu su nuplikytu akmenuku sudedame stiklinę žolių. Priešingus marlės kraštus surišame ir turinį atsargiai nuleidžiame į stiklainio dugną. Akmenukas reikalingas tam, kad vaistažolės neiškiltų į paviršių.
- Įpilame stiklinę nekaitintų išrūgų arba įdedame arbatos grybą.
- Užrišame stiklainį dvigubu marliuku su guma, kad nepatektų muselės.
- Gira rauginama nuo 10 dienų iki kelių savaičių tamsoje, ne mažesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje. Gautą girą reikia supilstyti į butelius ir laikyti šaldytuve. Laikant butelius šiltai, šie gali sprogti.
Fermentinė gira, anot A. Jonuškio, gerina virškinimą, galvos smegenų kraujotaką, klausą, regą, mažina cypimą, ūžimą ausyse, per aukštą kraujospūdį, migrenos skausmus. Gerti 15-30 minučių prieš valgį po pusę stiklinės.
Duonos Gira
Duonos Giros Receptas
- 3 l užvirto ir atšaldyto vandens
- Pusė stiklinės medaus
- Apie 300 g juodos duonos (gali būti padžiovinta)
- Stiklinė įvairių džiovintų vaisų (datulių, abrikosų, persikų, obuolių, kriaušių, įvairių džiovintų uogų)
Paruošimo eiga:
- Užvirinti ir atšaldyti vandenį, ištirpinti jame medų.
- Sudėti duoną ir džiovintus vaisius. Visa tai supilti į 4 l stiklainį.
- Ant stiklainio viršaus uždėti dvigubą marlę, kad gira galėtų kvėpuoti.
- Ryte ir vakare girą pamaišyti. „Duonos gira labai greitai rūgsta, kadangi vaisiuose yra gerųjų mielių, kurios rūgimą pagreitina. Tad, supylus į butelius ir palaikius vieną dvi valandas, jau susidarys angliarūgštė“, - sako pašnekovas.
Fermentuota Duona
Su gira A. Jonuškis pataria užsimaišyti ruginės duonos tešlą. 1 kg ruginių miltų reikia apie 950 ml medaus arba duonos giros, desertinio šaukšto druskos. Viską išmaišyti mediniu šaukštu arba rankomis ir šiltai parauginti dvi paras. Kepti duoną reikia 2 val. 30 min. „Beje, kuo ilgiau rauginama, tuo duona naudingesnė mūsų organizmui, nes joje išrūgsta daug gliuteno, kurį ne visi toleruoja, - sako fermentinės mitybos šalininkas. - Tačiau tris dienas rauginta duona jau būna labai rūgšti. Tą augalinį baltymą, kurio yra grūduose, šiaip organizmas sunkiai įsisavina.“
Baltą duoną galima kepti naudojant speltų miltus. Porą šaukštų kmynų pamalus kavamale, įpilti 900 ml duonos giros arba medaus giros ir parą, o jei norite rūgštesnės baltos duonos - dvi paras parauginti. Kepti 150 °C temperatūroje 1 val.

Fermentuota Košė
Fermentuotos Košės Receptas
- Išvirkite pageidaujamas kruopas - avižas, grikius, ryžius, miežius, soras.
- Įpilkite medaus giros ir gerai sutrinkite trintuvu.
- Parauginkite 12-16 val. šiltai stiklainyje, jogurtinėje arba daugiafunkciame puode, kuriame yra jogurto rauginimo funkcija. Rauginant košę ši tampa rūgštoka, kaip jogurtas.
- Ant košės užsipilkite šaukštą ar kelis rauginto uogų sulčių cukraus.
- Jei norite, košę prieš valgydami pašildykite puode, bet neperkaitinkite, kad nežūtų gerosios bakterijos. Šildykite ant labai mažos ugnies visą laiką maišydami.
Raugintas Cukrus
Rauginto Cukraus Receptas
Ant 1 kg balto cukraus užpilkite 30-500 ml pageidaujamų sulčių - citrinų, mandarinų, ananasų, greipfrutų, rabarbarų, agrastų, serbentų, vyšnių, šaltalankių, svarainių, šaltalankių, šermukšnių, spanguolių, bruknių, mėtų, melisų. Stiklainį uždenkite medžiaga arba keturguba marle ir užspauskite aplink stiklainį gumele. Per savaitę cukrų pamaišykite 3-4 kartus, kad kuo daugiau jo ištirptų sultyse, nes kitaip gali pradėti pelyti. Rauginkite šiltai, kambario temperatūroje, tris mėnesius. Po trijų mėnesių raugintas cukrus tampa toks pat naudingas kaip medus.
Raugintų Daržovių Sriuba
Geriausia virti dviejuose puoduose. Viename puode šviežias daržoves virkite 5-8 min., kitame - raugintas 5-7 min., priklausomai nuo daržovių storumo, tada abu turinius supilkite į vieną puodą. Dėkite 50-70 proc. įvairių šviežių daržovių ir 30-50 proc. raugintų daržovių arba raugintų daržovių salotų.
Fermentuotas Žaliavalgių Kokteilis
Iš vaistažolių giros virškinimui gerinti A. Jonuškis pataria pasigaminti ir fermentuotą žaliavalgių kokteilį. Į girą įpilkite tokį pat kiekį vandens, dėkite žiupsnelį špinatų ar kitų žolių, braškių ar bananų, kriaušių ar obuolių, sutrinkite trintuvu ir palaikykite per naktį. Ryte jau galėsite gerti sveikatinantį gaivų kokteilį.
Kiti Arūno Jonuškio Patarimai Sveikai Gyvensenai
Arūnas Jonuškis pabrėžia, kad mityba yra tik viena sveikos gyvensenos dalis. Svarbu ir sportas, ir kokybiškas poilsis, ir geros emocijos, o taip pat dvasinių savybių lavinimas.
Dvasinių Savybių Lavinimas
„Dvasinių savybių lavinimas žmogui padeda nenugrimzti į blogas, tamsias, niūrias emocijas. Dvasinės savybės turi didžiausią įtaką žmogaus gyvenime. Atleidimas, gerumas, meilė, ramybė, palaima, tarpusavio susiderinimas, žavesys, nuostaba, dvasinis pakylėjimas, džiaugsmas, tikėjimas gyvenimu ir kitos dvasinės savybės padeda žmogui įveikti gyvenimo kliūtis, sunkumus ir kartais - sunkias ligas. Niūrios, tamsios emocijos gamina nuodus, apsunkindamos įvairių organų ir funkcijų veiklą. Šviesios emocijos gerina visų organizmo funkcijų veiklą ir aktyvina serotonino (laimės hormono) gamybą“, - pasakoja pašnekovas. „Kad žmogaus nekamuotų jokių negalavimai, tereikia, kad jis jaustųsi laimingas, kad jo dvasioje viešpatautų meilė, ramybė, džiaugsmas. Visa tai teikia santarvė ir supratimas šeimoje bei kasdien vienas kitam dovanojama harmonija.“ Jei nėra pilnatvės, kurią kurtų artimi žmonės, pravartu medituoti ir užsiimti joga. Taip pat kūrybinė veikla, tokia kaip šokiai, dainavimas, knygų skaitymas, piešimas, yra svarbi saviraiškai ir dvasinei gerovei.

Fizinis Aktyvumas
Norint sustiprinti organizmo atsparumą virusams, bakterijoms ir grybeliams, labai svarbu būti fiziškai aktyviam: „Kai žmogus sportuoja, mankštinasi, šoka, gerėja kraujotakos, limfotakos sistemų veikla. Kai žmogus gyvena pasyvų fizinį gyvenimą, imunitetas susilpnėja. Per didelis fizinis aktyvumas organizmui taip pat nėra gerai“, - moko A. Jonuškis.
Jis taip pat pataria kiekvieną rytą kuo ilgiau rąžytis, ne minutę ar dvi, o 10 minučių ar ilgiau. Rąžantis aktyvinama jan energija, kuri kūną budina, lengvina, o dvasią šviesina, kelia, džiugina. Basomis sveika vaikščioti ne tik po rasotą žolę, bet ir per akmenukus ar kankorėžius, nes šie pamasažuos pėdose esančius taškus, kurie atitinka tam tikrus vidaus organus, todėl jau po savaitės ar kelių pajusite sveikatos pagerėjimą.
Savimasažas Pagal Su Džok Sistemą
A. Jonuškis pasakoja, jog pagal Pietų Korėjos profesoriaus Park Dae Woo 1986 metais atrastą Su Džok terapiją, visi kūno organų, stuburo, sąnarių, limfotakos, kraujotakos taškai yra mūsų delnuose. „Skaudūs taškai delne rodo ne tik dabartines mūsų ligas, bet ir silpnas organizmo vietas. Spaudant skausmingus taškus, į sergantį organą ar kūno dalį siunčiama elektromagnetinė banga, skatinanti sveikti. Taip įsijungia organizmo savireguliacijos mechanizmas, vyksta harmonizacijos, regeneracijos procesai“, - aiškina alternatyviosios medicinos atstovas.

Maudymasis Sūriame Vandenyje
A. Jonuškis pamini dar vieną sveikatinimosi būdą - maudymąsi sūriame vandenyje. „Jeigu limfmazgių veikla yra nusilpusi, ji gali būti pažeista vėžinių ląstelių, bakterijų, virusų, grybelių. Išsimaudžius sūriame vandenyje vėžinės ląstelės, patogeninės bakterijos, virusai, grybeliai pradeda nykti“, - sako A. Jonuškis. Jis pataria karšta vonia gydytis sąnarių ligas: įsiberti į ją 1-2 kg druskos ir per savaitę 1-2 kartus 15-20 min. joje pagulėti.
Vaistažolių Naudojimas
Galvos, kaklo, krūtinės, plaučių, bronchų limfmazgių veiklai aktyvinti A. Jonuškis pataria gerti medetkų, vingiorykštės, šalavijo, islandinės kerpenos, trispalvės našlaitės, debesylo šaknies arbatas. Kad poveikis būtų geresnis, į arbatą įdėti žiupsnelį druskos ir įpilti šaukštą obuolių acto. Arbatas gerti 30 min. prieš valgį ir 2 val. po jo.
Dar vienas jogos mokytojo patarimas - apsitrynimai vaistažolėmis. Susirinktas žoles reikia sumalti mėsmale ar trintuvu, ant jų užpilti litrą vandens, įdėti kelis šaukštus druskos. Po kiek laiko, kai druska jau ištirpusi, žoles ištraukti iš vandens ir išsitrinti kūną. Tai daryti itin naudinga besiskundžiantiems kojas traukiančiu mėšlungiu. Žolelėse esančios naudingosios medžiagos per odą patenka į organizmą ir suteikia jam sveikatos bei žvalumo. „Jei kas rytą ir vakarą trinsitės vaistažolėmis, poveikį galite pajusti jau po savaitės“, - žada A. Jonuškis.
Kvėpavimas ir Aplinkos Mėgavimasis
Meditatyvaus kvėpavimo pratimų mokantis A. Jonuškis primena, kad itin stiprų poveikį turi ne vien mechaniškas kvėpavimas, bet ir su įkvėpimu bei iškvėpimu išgyvenamos džiugios emocijos. „Kvėpuodami žiūrėkite į debesis, traukite į save jūros gaivą, svaiginantį gėlių kvapą. Mėgaukitės aromatu ir paleiskite visas problemas. Jei norite parūkyti - uostykite vingiorykštės, liepų žiedų, gėlių, citrinos žievelės kvapą. Darykite tai 3-4 kartus per dieną, ir išnyks depresyvios būsenos. Žmonės per daug galvoja, dėl to pablogėja kraujotaka jų galvoje. Reikia išmokti negalvoti, paleisti mintis, būti čia ir dabar. Beje, citrinos, apelsino žievės kvapas tonizuoja ir aktyvina, padeda įveikti liūdesį.“
„Kai žiūri į aplinką stebėdamasis, žavėdamasis, - pailsi psichika“, - sako jis ir ragina užsiimti veikla, žadinančia geras emocijas, kuo daugiau judėti, važinėti dviračiu. „Atsigulkime ant smėlio ar žolės, užmirškime problemas, atsipalaiduokime“, - ragina ilgametis jogos, čigongo, meditacijų, Su Džok, masažų, kvėpavimo praktikų ir kitų alternatyviosios medicinos sričių mokytojas Arūnas Jonuškis.

Papildomos Įžvalgos apie Sveiką Gyvenseną
A. Jonuškio filosofija puikiai dera su kitų sveikos gyvensenos propaguotojų patarimais, pabrėžiančiais subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir dvasinės harmonijos svarbą.
Subalansuota Mityba
Arūnas Jonuškis pataria valgyti kuo daugiau žalių produktų, gerti daug šviežiai spaustų sulčių, geriausiai morkų, burokėlių, cukinijų, obuolių, salierų. „Valgiaraštyje negali nieko būti per daug ir per prievartą. Reikia pasirinkti būtent jums naudingą ir priimtiną maistą.“
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis teigia, kad reikia valgyti reguliariai, saikingai (1200-1500 kcal per dieną daugeliui žmonių), labai įvairiai (iki 150 pavadinimų produktų rūšių), tik išalkus, neskubant ir gerai sukramtant (iki 50 kartų). Valgiaraštyje turėtų vyrauti daržovės ir vaisiai, o likusią dalį turi sudaryti patiekalai iš grūdų, žuvies, pieno, mėsos, riešutų, kiaušinių, grybų ir kt. Popkaralienė Madonna pataria naudoti tik natūralius, cheminėmis trąšomis neapdorotus produktus, išaugintus natūraliomis sąlygomis, ir valgyti vegetariškai. Dainininkė Fergie puikią savijautą bei žvalumo kasdien suteikia iš šviežių kopūstų, brokolių, salierų ir agurkų išspaustos sultys.
Dvasinė Harmonija ir Pozityvus Požiūris
Arūnas Jonuškis tvirtina, kad žmogaus nekamuotų jokių negalavimai, tereikia, kad jis jaustųsi laimingas, kad jo dvasioje viešpatautų meilė, ramybė, džiaugsmas. Visa tai teikia santarvė ir supratimas šeimoje bei kasdien vienas kitam dovanojama harmonija. Sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Janina Vaizgielienė teigia, kad visas permainas reikia pradėti nuo minčių. Sprendžiant kasdienes problemas, labai svarbu kalbantis nepradėti nuo to, ką partneris blogai padarė, nekaltinti jo, nes kaltinimai atstumia, stato sieną. Šeimoje labai svarbu akcentuoti ne „tavo” ir „mano”, o „mūsų”.
