Daugelį metų Arūnas Jonuškis tobulino su džok terapiją, padarė naujų atradimų ir patvirtino juos praktiškai. Taip pat lektorius papasakojo apie fermentacijos ir rauginimo naudą organizmui. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius Rytų dvasinėmis praktikomis besidomintis ir kitiems savo žinias perduodantis A. Jonuškis - fermentinės mitybos šalininkas ir propaguotojas. Arūnas Jonuškis, saviugdos klubo „Kelias į save“ įkūrėjas ir fermentinės mitybos populiarintojas Lietuvoje, teigia, kad fermentuotas maistas yra itin vertingas ir jo reikėtų valgyti ištisus metus, ypač mūsų klimato zonoje. Jau daugiau nei dešimtmetį fermentine mityba besidomintis A. Jonuškis kartu su žmona Vytaute ruošia knygą apie fermentavimą, kuri turėtų pasiekti knygynus iškart po Naujųjų metų.
Nors konkretus Arūno Jonauskio rauginto cukraus receptas nėra tiesiogiai pateiktas informacijos šaltiniuose, galima panagrinėti rauginimo procesą ir jo panaudojimą kulinarijoje bei maisto pramonėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime A. Jonuškio receptus, fermentuoto maisto naudą bei kitus sveikos gyvensenos principus.
Arūno Jonuškio asmeninė patirtis ir fermentacijos atradimas
„Po erkės įsiurbimo 2009 m. suvartojau dvigubą antibiotikų dozę, nuo jų labai išvešėjo grybelis. Bandžiau maitintis vegetariškai, tačiau situacija tik pablogėjo, - pasakoja pašnekovas. - 2011 m. vėl teko nukentėti nuo erkės. Jos įkandimo vieta neparaudonavo, bet sveikata pradėjo labai prastėti, pasireiškė stiprūs virškinimo sutrikimai. Tada atradau raugintus produktus ir drastiškai maitinausi tik jais - iš ryto, per pietus, vakare. Man tai labai tiko ir labai padėjo, organizmas ėmė sparčiai atsigauti.“
A. Jonuškis fermentuoto maisto galią pajuto sunkiai susirgęs Laimo liga. 2009 m. susirgęs sunkia jos forma, ir nors gavo dvigubą antibiotikų dozę, liga nesitraukė, negana to, išplito grybelis, ėmė pulti peršalimo ligos, kamuoti raumenų, sąnarių skausmai. Ieškodamas būdų, kaip sau padėti, vyras atrado ukrainiečių gydytojo Boriso Bolotovo knygą „Liaudies medicina“, kurioje skyrius buvo skirtas fermentavimui. „Tai labai sudomino. Deja, knygoje nebuvo jokių receptų, tad juos ėmiau kurti pats. Ėmiau kasdien valgyti ne tik raugintų daržovių, bet ir raugintų grūdų, žirnių, pupų, pupelių, pradėjau gaminti žolių giras. Po trijų savaičių sveikata ėmė gerėti ir netrukus visiškai pasveikau“, - pasakojo A. Jonuškis. Pradėjęs kasdien vartoti fermentuotą maistą, jis pasveiko vos per tris savaites. Rauginti produktai, A. Jonuškio įsitikinimu, labai gelbsti, kai žmogus serga sunkiomis ligomis, kai organizme vyksta uždegiminiai, onkologiniai procesai.
Fermentuoto maisto nauda ir poveikis virškinimui
Anot A. Jonuškio, fermentuotas maistas visų pirma yra naudingas dėl jame esančių gerųjų bakterijų, kurios gamina fermentus. „Nei viena organizmo funkcija negali be jų vykti - tai gyvybės eliksyras“, - fermentus apibūdina pašnekovas. Jie ypač svarbūs virškinamojo trakto veiklai. Rauginti produktai didina skrandžio rūgštingumą, kuris turėtų būti nuo 1,5 iki 3,5 pH. Pasak jo, visame augaliniame maiste - žolėse, daržovėse, vaisiuose - yra gerųjų bakterijų ir grybelių. Raugintuose produktuose esantys mikroorganizmai naudingi žmogui, nes normalizuoja žarnyno mikroflorą, padeda pašalinti bloguosius, kenksmingus mikroorganizmus ir pakeičia juos geraisiais. Gerosios bakterijos ir grybeliai yra simbiotiniai mikroorganizmai.
„Dauguma žmonių serga disbakterioze, vadinasi, jiems trūksta gerųjų bakterijų ir grybelių, reikalingų maisto virškinimui ir gerai savijautai. Taip atsitiko todėl, kad esame labai atitrūkę nuo gamtos. Vartodami raugintus produktus galime atkurtii žarnyno mikloflorą ir taip padėti savo organizmui, - sako A. Jonuškis. - Pradėjus vartoti raugintus produktus, savijauta gerėja, nes raugintas maistas skystina kraują.“
Taip pat raugintas maistas padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, jame gausu vitaminų, ypač vitamino C, ir įvairių mineralų. Rauginant ir fermentuojant blogųjų bakterijų, grybelių, vėžio maistas - angliavandeniai išrūgsta. Raugintas ir fermentuotas maistas būtinas veganams, žaliavalgiams, vegetarams, visavalgiams. Rauginto ir fermentuoto maisto naudą pajausite labai greitai per 1-2 mėnesius. Pagerės virškinimas, pagerės žarnyno peristaltika, pagerės savijauta, atsiras daugiau jėgų. Svoris dažniausiai būna nuo per didelio angliavandenių kiekio, o raugintame maiste angliavandenių lieka labai nedaug.
Skrandžio rūgšties pH ir sveikata
Sveiko skrandžio pH yra 1-2ph. Kai skrandžio rūgštis būna nuo 1 iki 2ph, gerųjų bakterijų žarnyne būna 80-90 proc, o blogųjų tik 10-20 proc. Kai skrandžio rūgšties ph yra 1-2 niekada nekyla rūgštis ir nebūna jokių skrandžio problemų. Kai skrandžio rūgštis atsistato į 1-2 ph, helicobacter pylori ir esherica coli bakterija tampa nebekenksminga ir jų naikinti skrandyje nereikia. Nes skrandžio rūgštis šias bakterijas skrandyje sunaikina.
Jeigu skrandžio rūgštis bus 5 ph, tai gerųjų bakterijų žarnyne bus 50 proc., o blogųjų - 50 proc. Šarmėjant skrandžio rūgšties terpei blogųjų bakterijų daugėja, o gerųjų mažėja. Kai skrandžio terpė pradeda linkti link šarminės pusės 5,5-7 ph, tik tada atsiranda skrandžio erozijos ir skrandyje išvešėja helicobacter pylori, esherica coli bakterija, atsiranda atsiraugėjimas oru, atsikosčiojimas gleivėmis, maisto netoleravimas, rūgšties kilimas į stemplę, skrandžio vėžys, pilvo pūtimas, kosčiojimas gleivėmis, kraujo tirštėjimas, alergijos, organizmo užterštumas, blogasis cholesterolis, energijos trūkumas ir t.t. Candida grybelis žarnyne išvešėja, kai skrandžio terpė tampa 6-7 ph. Skrandžio vėžys atsiranda tik tuo atveju, kai skrandžio terpė tampa 7ph. Vėžys neišgyvena skrandžio rūgštinėje terpėje, kai joje būna 1-2 ph.
Rūgštis kyla į stemplę ne dėl to, kad jos yra per daug. Kai žmogus pyksta išsiskiria daug šarminių produktų tulžies, adrenalino, kortizolio. Liaudyje ant pykstančio sako: “Ko lieji tulžį?” Tulžis nuo streso reguliariai patenkanti į skrandį, jį šarmina. Šarmėjant skrandžio rūgščiai žarnyno blogosios bakterijos ir grybeliai apsigyvena skrandyje. Dėl to atsiranda beveik visos skrandžio ligos. Nuo blogųjų bakterijų ir grybelių invazijos išvešėja skrandžio raukas ir tik tada pradeda kilti rūgštis į stemplę. Vienas būdų - daugiau valgyti rauginto maisto: tuomet stiprėja skrandis. Jei į dvylikapirštę žarną atkeliauja daugiau rūgštinio maisto, tulžis dirba stipriai, jei mažai rūgštinio, o daugiau šarminio maisto - tulžis dirba silpnai. Į tulžies lataką įeina kasos latakas. Gera, aktyvi tulžies veikla skatina kasos fermentų išsiliejimą į dvylikapirštę žarną. O M. Gershonas teigė, kad kasos uždegimai prasideda, kai tulžis blogai teka. Sutrikusi tulžies tėkmė kenkia kasai. Tad skrandis itin veikia virškinimo sistemą, o tulžis lemia kasos fermentų veiklą. Kai skrandžio rūgštis gera, organizme daugiau gerųjų bakterijų - tai teigė ir mano minėti M. Gershon, ir B. Bolotov.
| Skrandžio pH lygis | Gerųjų bakterijų dalis žarnyne (%) | Blogųjų bakterijų dalis žarnyne (%) | Poveikis organizmui |
|---|---|---|---|
| 1-2 ph | 80-90 | 10-20 | Sveikas virškinimas, jokių skrandžio problemų, nekyla rūgštis |
| 5 ph | 50 | 50 | Pusiausvyros sutrikimas, blogųjų bakterijų daugėjimas |
| 5.5-7 ph | Mažėja | Daugėja | Skrandžio erozijos, Helicobacter pylori, Candida, rūgšties kilimas į stemplę, skrandžio vėžys, alergijos, energijos trūkumas |
Fermentacija ir onkologinės ligos
Oto Vartburgas 1936 metais gauna Nobelio premiją, nes atrado, kad vėžyje vyksta fermentacija. Vėžys nesimaitina rūgštimis, jo maistas angliavandeniai. Todėl didžiulė klaida sergant vėžiu maitintis maistu, kuriame yra daug angliavandenių. Rauginant produktus, kuriuose yra daug angliavandenių, šie išrūgsta ir nebemaitina vėžinių ląstelių.
Kuo kenkia tos senosios ląstelės? Jos apkrauna kraujagyslių sistemą ir dažnai painiojamos su cholesterolio plokštelėmis, kurios taip pat trukdo kraujo tekėjimui arterijose ir venose. Dėl to į vidaus organus pilnai nesuteka kraujas, silpsta kepenų, inkstų, plaučių, smegenų, sąnarių, raumenų, regos, klausos funkcijos. Būtent raugintas maistas padeda naikinti senųjų ląstelių sankaupas. Mokslininkai dabar tiria, kas naikina senas „zombines“ ląsteles. Jauno žmogaus organizmas gamina daugiau fermentų (specialų baltymą, enzimų) nei vyresnio, juolab senesnio amžiaus.
Arūno Jonuškio rauginto cukraus receptas
„Beje, chemikas B. Bolotovas ragina rauginti ir cukrų, tuomet jo kokybė priartėja prie medaus.“ Arūnas Jonuškis siūlo paprastą rauginto cukraus receptą, kuris paverčia baltąjį cukrų naudingu produktu, savo savybėmis prilygstančiu medui.
- Sudedamosios dalys: Ant 1 kg balto cukraus užpilkite 30-500 ml pageidaujamų sulčių - citrinų, mandarinų, ananasų, greipfrutų, rabarbarų, agrastų, serbentų, vyšnių, šaltalankių, svarainių, šaltalankių, šermukšnių, spanguolių, bruknių, mėtų, melisų.
- Rauginimo indas: Stiklainį uždenkite medžiaga arba keturguba marle ir užspauskite aplink stiklainį gumele.
- Maišymas: Per savaitę cukrų pamaišykite 3-4 kartus, kad kuo daugiau jo ištirptų sultyse, nes kitaip gali pradėti pelyti.
- Rauginimo sąlygos: Rauginkite šiltai, kambario temperatūroje, tris mėnesius.
- Rezultatas: Po trijų mėnesių raugintas cukrus tampa toks pats naudingas kaip medus.
„Valgant tortą, pagamintą su raugintu cukrumi, iš speltos miltų tešlos, iškart pajauti, kad jis lengviau virškinasi nei tortas iš įprastinių produktų.“ Jei norisi saldžiau, po rauginimo galima įsidėti stevijos.
Kiti Arūno Jonuškio fermentacijos receptai ir patarimai
„Rauginti galima viską“, - teigia A. Jonuškis. Be tradicinių raugintų agurkų ir kopūstų, galima rauginti įvairias kitas daržoves, vaisius, uogas, grūdus ir ankštinius. Rauginant produktus, kuriuose yra daug angliavandenių, šie išrūgsta ir nebemaitina vėžinių ląstelių.
Daržovių ir salotų rauginimas
Daržovės, vaisiai ir uogos rauginami panašiu būdu. Trijų litrų stiklainis prikemšamas smulkesnių ar stambesnių gabaliukų ir užpilamas vandeniu, kuriame ištirpinta 60 g druskos. Norintys saldaus skonio į vandenį taip pat gali įdėti keturis šaukštus medaus. Paskaninti tinka įvairūs prieskoniai - pipirai, česnakai, imbieras, petražolės, mėtos, melisos ir t.t. Pripildytą indą reikėtų keletui dienų neuždengtą palikti šiltai, geriausia įdėti į dubenį ar kibirą, nes gali kilti sultys. A. Jonuškis su žmona mėgsta raugintas salotas, kurių receptų yra sukūrę daugiau nei šimtą.
Pavyzdžiui, į stiklainį eilėmis sudedami agurkai bei kopūstai, kitas variantas - agurkai, kopūstai, morkos, salierų kotai, paprikos. Trijų litrų stiklainiui paprastai reikia kiek mažiau nei trijų kilogramų daržovių. Kiekvienas gali pats eksperimentuoti kokios variacijos skaniausios, kokie prieskoniai ir kokiomis proporcijomis labiausiai tinka. Raugintas salotas galima valgyti ir vos išimtas iš šaldytuvo, ir dėti į sriubas, troškinius. Raugintos daržovės yra gan minkštos, verdant į patiekalą jas reikėtų dėti pačioje pabaigoje.
Į 4 l stiklainį plonai - maždaug mažojo pirštelio storio gabaliukais - supjaustykite daržoves ir sudėkite sluoksniais, apačioje dėdami tas, kurios rūgsta ilgiausiai, pavyzdžiui, šparagines pupeles, morkas, salierų šaknis, kalafiorus, išilgai perpjautus salierų kotus, paprikas, moliūgus. Jei turite vyšnių, serbentų lapų, krapų žiedynų - uždėkite ant viršaus, jei neturite - nebūtina. Daržoves užpilkite vandeniu su druska - 1 l vandens reikės apie 60 g druskos. Rūgstant kartkartėmis daržoves spustelėkite, kad nebūtų iškilusios virš vandens, nes pradės pelyti. Po trijų keturių dienų daržovės jau įrūgusios, tad galima valgyti.
Raugiant salotas 4 l stiklainyje užpilui reikės 90 g druskos. Būtinai sverkite, nes jei persūdysite - bus neskanu, jei įdėsite per mažai - gali greitai gesti. Dar reikės 1/3-1/2 stiklinės medaus ir 1-2 stiklinių obuolių sulčių, gali būti ir 1 stiklinė kriaušių sulčių. Vietoj sulčių galite naudoti arbatos grybo actą arba natūralų gryną obuolių actą. Sultyse ištirpdome medų ir druską. 2000 g kopūstų supjaustykite siauromis pailgomis juostelėmis arba sutarkuokite specialia tarka kopūstams. 2000 g agurkų supjaustykite išilgai per pusę ir pjaustykite 4-6 ml griežinėliais (mėnuliukais). Daržoves užpilkite užpilu ir stipriai grūskite į stiklainius. Jei ne visos sutilps - palaukite 5-10 min. ir vėl grūskite. Stiklainio viršuje palikite 5-7 cm laisvos vietos, nes rūgstant skystis kils aukštyn (jį nusemkite į atskirą indą ir saugokite šaldytuve - dar prireiks). Kambario temperatūroje salotas parauginkite 3-4 paras ir dėkite į šaldytuvą. Laikant šaltai skysčio pradės mažėti - tada supilkite atgal anksčiau nupiltą skystį.
Grūdų ir ankštinių rauginimas
Panašiai rauginami ir grūdai, įvairios kruopos, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai. Prieš rauginant juos reikia išvirti, o atvėsinus įmaišyti raugintų daržovių sunkos ir bent 8 val. palaikyti šiltai (pvz., apsukus rankšluosčiu). Tuomet galima dėti į šaldytuvą. Išvirkite pageidaujamas kruopas - avižas, grikius, ryžius, miežius, soras, įpilkite medaus giros ir gerai sutrinkite trintuvu. Parauginkite 12-16 val. šiltai stiklainyje, jogurtinėje arba daugiafunkciame puode, kuriame yra jogurto rauginimo funkcija. Rauginant košę ši tampa rūgštoka, kaip jogurtas. Ant košės užsipilkite šaukštą ar kelis rauginto uogų sulčių cukraus. Jei norite, košę prieš valgydami pašildykite puode, bet neperkaitinkite, kad nežūtų gerosios bakterijos. Šildykite ant labai mažos ugnies visą laiką maišydami.
Raugintas augalinis baltymas pasisavinamas geriau, nes žmogaus žarnynas nėra toks ilgas kaip ožkos ar avies. B. Palyginimui: vilko žarnynas - puspenkto metro, žmogaus - nuo 7,5-8 m, ožkos - 33 m, avies net - 43 m ilgio. Ilgas žarnynas, pasak B. Bolotovo, puikiai suvirškina augalinį baltymą, o žmogus suvirškina tik 3-5 proc. jo, todėl augalinį baltymą būtina rauginti. Tas augalinis baltymas, kurio yra grūduose, šiaip organizmas sunkiai įsisavina. Pagal Bolotovo teiginius, kelias paras rauginta rūgšti duona gali atstoti net mėsą. Tas pats galioja grūdams - iš raugintų kepu kepsnius, gaminu košes.
Žolių gira ir duonos rauginimas
Kiek sudėtingiau pasigaminti girą, tačiau anot pašnekovo, verta - ji pasižymi ir puikiu skoniu, ir sveikatą gerinančiomis savybėmis. Trijų litrų stiklainiui reikėtų stiklinės šviežių žolių - tinka visi vaistiniai augalai: šalpusniai, čiobreliai, liepžiedžiai, rasakilos, gysločiai, asiūkliai, dilgėlės ir t.t. Beje, tinka ne tik stiebai, lapai, žiedai, bet ir šaknys, žievė, spygliai, sėklos - vasarą galima naudoti vienus, žiemą - kitus. „Girą galima gaminti tiek iš vienos rūšies žolių, tiek iš keleto. Mes mėgstame dėti tris-keturias“, - pasakojo vyras. Nuplautas žoles reikėtų užpilti vandeniu ir sumalti maisto smulkintuvu. Tuomet į skystį įpilti stiklinę išrūgų, įmaišyti keturis šaukštus medaus. Skystį apdengti plono audinio atraiža ar dukart perlenktu marlės gabaliuku, užspausti gumele, kad į vidų negalėtų patekti muselės. Girą reikėtų laikyti šiltoje vietoje, tačiau atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir kasdien bent du-tris kartus pamaišyti. Priklausomai nuo oro temperatūros, ją gerti bus galima po 3-5 dienų.
Turint išrūgų, pasak pašnekovo, labai nesudėtinga pasigaminti medaus giros: tereikia stiklinės išrūgų, 3 l užvirto ir atšaldyto vandens, pusės stiklinės medaus ištirpdyti tame vandenyje ir viską sumaišyti. Mišinį palikti rūgti apie 10-14 dienų. Štai ir turėsite visą stiklainį gerųjų bakterijų. Jei gira dar šiek tiek saldoka ir medus nevisiškai išrūgęs, galima išpilstyti gėrimą į butelius, geriausiai - sandariai uždaromus. Tokį gėrimą reikia laikyti šaldytuve, kad rūgimo procesas šiek tiek sulėtėtų.
Labai skanių fermentuotų girų, pasak A. Jonuškio, galima pasigaminti ir su petražolėmis - tai labai gerai šlapimo takams, su kalendromis. Taip pat - ir su salierų lapais, laukinėmis žolėmis ar vaistažolėmis, kurių pusę stiklinės ar stiklinę reikia susmulkinti, supilti į 3 l vandens, įpilti pusę stiklinės medaus ir stiklinę medaus giros. Mišinį rauginti 5-7 dienas. Tačiau šią girą reikia kasdien maišyti, kad nepradėtų pelyti. Po to nukošti, supilstyti į butelius, palaikyti uždarius per naktį, kad susidarytų natūralios angliarūgštės, ir įdėti šaldytuvą.
Gaminant duonos girą reikia užvirinti ir atšaldyti 3 l vandens, ištirpinti jame pusę stiklinės medaus, įdėti apie 300 g juodos duonos (gali būti padžiovinta) ir stiklinę įvairių džiovintų vaisų - datulių, abrikosų, persikų, obuolių, kriaušių, įvairių džiovintų uogų. Visa tai supilti į 4 l stiklainį. Ant stiklainio viršaus uždėti dvigubą marlę, kad gira galėtų kvėpuoti. Ryte ir vakare girą pamaišyti. "Duonos gira labai greitai rūgsta, kadangi vaisiuose yra gerųjų mielių, kurios rūgimą pagreitina. Tad, supylus į butelius ir palaikius vieną dvi valandas, jau susidarys angliarūgštė, - sako pašnekovas.
Su raugintų daržovių sunka ar gira A. Jonuškis taip pat kepa duoną - jos puikiai atstoja raugą. Duonai naudoja ruginius arba kvietinius speltos miltus; juos taip pat galima maišyti per pusę. Su gira A. Jonuškis pataria užsimaišyti ruginės duonos tešlą. 1 kg ruginių miltų reikia apie 950 ml medaus arba duonos giros, desertinio šaukšto druskos. Viską išmaišyti mediniu šaukštu arba rankomis ir šiltai parauginti dvi paras. Kepti duoną reikia 2 val. 30 min. "Beje, kuo ilgiau rauginama, tuo duona naudingesnė mūsų organizmui, nes joje išrūgsta daug gliuteno, kurį ne visi toleruoja, - sako fermentinės mitybos šalininkas. - Tačiau tris dienas rauginta duona jau būna labai rūgšti." Baltą duoną galima kepti naudojant speltų miltus. Porą šaukštų kmynų pamalus kavamale, įpilti 900 ml duonos giros arba medaus giros ir parą, o jei norite rūgštesnės baltos duonos - dvi paras parauginti. Kepti 150 °C temperatūroje 1 val.
Svarbu žinoti: rauginimo niuansai ir klaidos
A. Jonuškis atkreipia dėmesį, kad rauginant ar verdant sriubas negalima naudoti pliko metalo - puodai turi būti arba dengti akmens mase, arba balta emale, nes nedengti puodai reaguoja su raugintų produktų rūgštimis. Labai svarbu druskos kiekis. Jei druskos įdedama per mažai - maistas blogai surūgs, o jei per daug - taip pat negerai. Rauginti stikliniame inde galima tik tada, jei daržoves nuolat apsemia skystis. Jei daržovės ilgesnį laiką bus iškilusios virš sunkos, jos gali užsikrėsti sviestinėmis bakterijomis, ir tada raugintas maistas apkars. Teks viską išmesti. Kaip žinoti, kad rauginimas sėkmingas? Ragauji po trijų-keturių dienų.
Pats raugini ar perki maistą stiklainiuose, išvengi plastiko. Anot moters, kuri dirbo Maisto veterinarijos priežiūroje, tyrimai nustatė, kad raugintame maiste, tiek pirktame parduotuvėje, tiek turguje, rasta labai daug plastiko. Vokietijoje atliktame tyrime taip pat nustatyta, jog raugintame maiste rasta daug plastiko.
„Produktai, kuriuos rauginant, jauti stiprų bezdaliukų (sieros) kvapą - kalafiorai, brokoliai. Todėl raugindamas kalafiorų, ypač brokolių, įdedu labai mažai, jokiu būdu ne kaip pagrindinę šio indo rauginamą dalį.“ O iš vaistažolių, raugiant žoles, sunkiausiai pasiduoda šalavijas, nes jis lėtina rūgimą. Ir jį rauginti gali prireikti ir mėnesio. Jei žmogus per daug valgo rauginto maisto, papučia pilvą, todėl neįpratusiems geriausia pradėti jo valgyti po truputį. Kartais būna, kad ryte suvalgoma pusė litro raugintų kopūstų, vakare - dar pusė litro, o po to pučia pilvą ir žmogus skundžiasi. Kai kurių žmonių kūnas ne itin priima raugintus kopūstus.
Esminio skirtumo tarp rauginto maisto ir gėrimo nėra, tik skiriasi bakterijos. Juos darome arba iš išrūgų, arba iš kapsulių su gerosiomis bakterijomis. Dažniausia klaida rauginant gėrimus - kombuča per saldi. Jei žmogus gamina pats, reikėtų naudoti refraktometrą - prietaisą, matuojantį cukraus kiekį skystyje. Jei 3,7-4 gramai cukraus litre, turi sakyti „stop“ ir raugintą gėrimą išpilstyti. Jei bus daugiau, gali pradėti vešėti grybelis. Tiesa, rauginant cukrumi, jo nelieka daug, bet jį, juolab rafinuotą, geriau pakeisti medumi, kuriame jau yra fermentų.
Holistinis požiūris į sveikatą: Arūno Jonuškio filosofija
„Žinoma, pasak pašnekovo, visada būtina įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, kad fermentinė mityba tinka ir padeda. Būtina nepamiršti ir to, kad ne vien mityba turi įtakos mūsų savijautai - svarbu ir sportas, ir kokybiškas poilsis, ir geros emocijos.“
Dvasinių savybių lavinimas
Anot A. Jonuškio, svarbu lavinti ne tik kūną, bet ir dvasines savybes. „Dvasinių savybių lavinimas žmogui padeda nenugrimzti į blogas, tamsias, niūrias emocijas. Dvasinės savybės turi didžiausią įtaką žmogaus gyvenime. Atleidimas, gerumas, meilė, ramybė, palaima, tarpusavio susiderinimas, žavesys, nuostaba, dvasinis pakylėjimas, džiaugsmas, tikėjimas gyvenimu ir kitos dvasinės savybės padeda žmogui įveikti gyvenimo kliūtis, sunkumus ir kartais - sunkias ligas. Niūrios, tamsios emocijos gamina nuodus, apsunkindamos įvairių organų ir funkcijų veiklą. Šviesios emocijos gerina visų organizmo funkcijų veiklą ir aktyvina serotonino (laimės hormono) gamybą“, - pasakoja pašnekovas.
Fizinis aktyvumas
Norint sustiprinti organizmo atsparumą virusams, bakterijoms ir grybeliams, labai svarbu būti fiziškai aktyviam: „Kai žmogus sportuoja, mankštinasi, šoka, gerėja kraujotakos, limfotakos sistemų veikla. Kai žmogus gyvena pasyvų fizinį gyvenimą, imunitetas susilpnėja. Per didelis fizinis aktyvumas organizmui taip pat nėra gerai“, - moko A. Jonuškis.
Savimasažas pagal Su Džok sistemą
A. Jonuškis pasakoja, jog pagal šią Pietų Korėjos profesoriaus Park Dae Woo 1986 metais atrastą terapiją, visi kūno organų, stuburo, sąnarių, limfotakos, kraujotakos taškai yra mūsų delnuose. „Skaudūs taškai delne rodo ne tik dabartines mūsų ligas, bet ir silpnas organizmo vietas. Spaudant skausmingus taškus, į sergantį organą ar kūno dalį siunčiama elektromagnetinė banga, skatinanti sveikti. Taip įsijungia organizmo savireguliacijos mechanizmas, vyksta harmonizacijos, regeneracijos procesai“, - aiškina alternatyviosios medicinos atstovas.
Maudymasis sūriame vandenyje
A. Jonuškis pamini dar vieną sveikatinimosi būdą - maudymąsi sūriame vandenyje. „Jeigu limfmazgių veikla yra nusilpusi, ji gali būti pažeista vėžinių ląstelių, bakterijų, virusų, grybelių. Išsimaudžius sūriame vandenyje vėžinės ląstelės, patogeninės bakterijos, virusai, grybeliai pradeda nykti“, - sako A. Jonuškis. Jis pataria karšta vonia gydytis sąnarių ligas: įsiberti į ją 1-2 kg druskos ir per savaitę 1-2 kartus 15-20 min. joje pagulėti.
Vaistažolės
Galvos, kaklo, krūtinės, plaučių, bronchų limfmazgių veiklai aktyvinti A. Jonuškis pataria gerti medetkų, vingiorykštės, šalavijo, islandinės kerpenos, trispalvės našlaitės, debesylo šaknies arbatas. Kad poveikis būtų geresnis, į arbatą įdėti žiupsnelį druskos ir įpilti šaukštą obuolių acto. Arbatas gerti 30 min. prieš valgį ir 2 val. po jo.