Auksinis ūsas (Callisia fragrans), dar žinomas kaip kvapioji kalizija, naminis ženšenis ar gyvieji plaukai, yra populiarus kambarinis augalas, liaudies medicinoje vertinamas dėl tariamų gydomųjų savybių. Šis nereiklus augalas, kilęs iš Meksikos, jau daugelį metų auginamas namuose ir naudojamas įvairiems negalavimams gydyti. Nors moksliniai tyrimai, patvirtinantys daugelį šių savybių, yra riboti, liaudies medicina jam priskiria platų spektrą teigiamų poveikių. Žmonės auksinį ūsą vadina įvairiai: Tolimųjų Rytų ūsas, gyvasis plaukas, drakono žolė, Veneros plaukas, kukurūzas, naminis ženšenis, o moksliškai - kvapioji kalizija (Callisia fragrans). Daugelis laiko auksinį ūsą geriausiu biostimuliatoriumi, atkuriančiu ir keleriopai sustiprinančiu gyvybines jėgas. Tai augalas, slepiantis savyje neįkainojamus turtus, todėl laikomas sveikatos eliksyru. Tačiau neteisingai vartojamas, auksinis ūsas gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių ir rimtų sveikatos problemų. Svarbu: Prieš pradedant naudoti auksinį ūsą gydymo tikslais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite sveikatos problemų arba vartojate vaistus.
Augalo aprašymas ir priežiūra
Kvapiosios kalizijos tėvynė - Meksika. Tai - daugiametis žolinis augalas, patalpoje užaugantis iki metro aukščio, turintis dviejų rūšių ūglius. Lapai stambūs, pailgi, 20-30 cm ilgio ir 5-6 cm pločio. Nuo tiesiai augančių ūglių eina horizontalūs kito tipo ūgliai (ūsai), turintys neišsivysčiusius lapus ir užsibaigia jaunų lapų skrotelėmis. Kalizija auginama lengvai: tai labai nereiklus augalas, kuriam tereikia geros šviesos ir vietos tolėliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Laistyti reikia saikingai. Dauginamas auginiais ir ūsais. Prigyja lengvai, auga greitai ir yra ne tik palangės puošmena, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Pavasarį ir vasarą auksinis ūsas laistomas dažnokai (kad žemė neišdžiūtų, bet vanduo padėkliuke neturėtų stovėti), žiemą - 1-2 kartus per savaitę. Geriausiai augalas jaučiasi ir auga karštą vasarą, kai temperatūra siekia 25-27oC. Puikiai peržiemoja kambaryje, toliau nuo radiatorių. Kvapiosios kalizijos ūglius rekomenduojama pririšti prie atramos, nes stiebas neišlaiko savo svorio ir šoninių ūglių. Jų auginiai pamerkiami į vandenį ir įsišaknija per savaitę arba dvi. Auginius galima sodinti tiesiai į purią drėgną žemę vazonėliuose ir uždengti stiklainiu, kad lengviau įsišaknytų.
Cheminė sudėtis ir gydomosios savybės
Vaistines iš tiesų iš Pietų Amerikos kilusio augalo savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos - neįprastos sudėties flavanoidai ir augaliniai steroidai. Kalizijos sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų iš flavonoidų (flavonolų) ir steroidų (fitosteroidų) grupės. Flavonoidai - medžiagos, esančios aukščiausios pakopos augaluose, turinčios, be ko, ir antiseptinio poveikio ir R - vitamininio aktyvumo. Kalizijos sultyse yra du flavonoidai: kvercetinas ir kempferolis. Kvercetinas turi R - vitamininio ir antinavikinio aktyvumo, spazminio, antioksidantinio, diuretinio poveikio. Kempferolis turi tonizuojančio, kapiliarus stiprinančio, diuretinio poveikio, taip pat priešuždegiminių savybių, šalina natrio druskas. Be flavonoidų, kalizijos sultyse yra steroidų (fitosterolių) grupė. Beta sitosterolis, esantis kalizijoje, turi estrogeninio aktyvumo (daro įtaką baltymų biosintezei) ir antisklerotinio, priešnavikinio, antibakterinio poveikio. Augalo sultyse, be biologiškai aktyvių medžiagų, yra daug organizmui svarbių elementų - geležies, chromo, vario, nikelio. Chemijos ir farmacijos akademijos mokslininkų duomenimis, dideli veikiančios medžiagos kiekiai yra kalizijos šoniniuose ūgliuose - ūsuose. Jauni auksinio ūso ūgliai - stipriausios gydomosios savybės kaupiasi čia. Nenuostabu, kad auksinis ūsas liaudies medicinoje vadinamas natūraliu organizmo „balansuotoju“.
Auksinio ūso pritaikymas liaudies medicinoje
Sakoma, jog žinant ir tinkamai naudojant auksinį ūsą, galima gyventi nesergant daugybę metų. Liaudies medicinoje kalizijos sultimis ir užpiltinėmis gydo virškinimo trakto ligas, bronchinę astmą, žaizdas, vėžį, nudegimus ir net priklausomybę nuo nikotino ir alkoholio. Auksinio ūso sultimis gydoma nudegimai, opaligė, reumatas, bronchinė astma, cukrinis diabetas, vėžys, jos veikia kaip diuretikas. Antpilai tonizuoja ir stiprina organizmą, slopina net chroniškus uždegimus. Auksinio ūso sultimis suvilgytos greičiau gyja žaizdos, sumušimai, nudegimai. Jos gydo opaliges, varo tulžį, veikia kaip diuretikas, gydo reumatą, kai kurias akių ir kitų organų infekcijas. Jos taip pat tonizuoja ir stiprina organizmą, slopina uždegimus. Vienas iš dažniausiai minimų poveikių - priešvėžinis. Ne mažiau svarbus poveikis - įtaka kraujotakai ir širdžiai. Be to, šis augalas skatina detoksikaciją - padeda šalinti šlakus, lengvina kepenų veiklą, aktyvina tulžies išsiskyrimą.
Specifinės vartojimo sritys ir poveikis
- Virškinimo sistema: Gydantis auksiniu ūsu, išsivalo virškinamasis traktas, nebevargina rėmuo, normalėja tuštinimasis.
- Cukraus kiekis kraujyje: Gydantis auksiniu ūsu, kraujyje sumažėja cukraus kiekis.
- Inkstų veikla ir valymas: Valosi organizmas, šalinami teršalai, smulkūs akmenys ir smėlis iš inkstų, traukiasi inkstų bei šlapimtakių akmenligė.
- Bendroji savijauta ir darbingumas: Pagerėja savijauta, padidėja darbingumas, atsiranda daugiau jėgų, mažėja troškulys. Išsivalius organizmui, žmogus tampa aktyvesnis ir darbingesnis.
- Regėjimas ir kraujospūdis: Daugeliui pagerėja regėjimas ir sumažėja kraujospūdis.
- Odos ligos: Auksinio ūso sultys vartojamos gydyti odos ligas: dermatitą, psoriazę, dedervinę, trofines žaizdas. Kartais sultys vadinamos „gyvuoju vandeniu“, jos turi puikių bakterijas naikinančių savybių.
- Bronchinė astma: Bronchinei astmai gydyti vartojama spiritinė trauktinė.
- Nudegimai, nušalimai, sumušimai: Nudegimų, nušalimų, šunvočių gydymui naudojame šviežią, tik paruoštą košelę iš lapų. Gydant sumušimus, rekomenduojama naudoti spiritinę trauktinę, aliejų arba tepalą auksinio ūso pagrindu, įtrinant pažeistas vietas.
Nukrito iš aukščio: 7 paprasti patarimai, kaip galima buvo išvengti šios nelaimės
Auksinio ūso preparatų ruošimo receptai
Spiritinė trauktinė
Spiritinei trauktinei naudoja šoninius ūglius, susidedančius iš rudai violetinių mazgų, kitaip sąnarėlių, tarp kurių yra ūso dalelės. Augalas tuomet laikomas tinkamu vaistams, kai jame jau yra 8-10 sąnarėlių. Ją gaminti galima šiais būdais:
- Reikia paimti 30-40 dalelių (koncentracija gali kisti), susmulkinti ir užpilti litru degtinės. Tamsioje vietoje palaikyti 10-15 dienų periodiškai supurtant. Trauktinė tampa tamsiai violetinės spalvos, paskui ją reikia nukošti ir laikyti tamsioje vėsioje vietoje.
- Kartais trauktinei naudojamas visas augalas, paliekant tik jo viršūnę tolimesniam augimui.
Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės patarimas:
- Norint pasigaminti trauktinę, reikia paimti 9 arba 12 ūso narelių, juos reikia supjaustyti ir užpilti puse litro degtinės arba 96 proc. spiritu.
- Po to dvi savaites šią užpiltinę reikia laikyti sandariai uždarytą, tamsioje vietoje.
- Šiam laikotarpiui praėjus skysčio nukošti nebūtina.
Spiritinę trauktinę geriausia naudoti išviršiniam gydymui, o degtinės užpilą galima ir gerti. Jį reikėtų vartoti du kartus per dieną po desertinį šaukštelį, kurį patartina sumaišyti su vienu valgomuoju šaukštu vandens likus pusvalandžiui iki valgio. Jeigu skrandis labai jautrus, tai daryti reikėtų praėjus 30-40 minučių po valgio. Tikslios trukmės, kiek laiko reikėtų gerti šią trauktinę nėra, tačiau esant bendram nusilpimui, sutrikus imuninės sistemos veiklai, jį vartoti patartina apie pusę metų. Jeigu asmuo pastebi, kad ši trauktinė sukelia šalutinį poveikį, pavyzdžiui, viduriavimą ar skrandžio skausmą, reikėtų sumažinti dozę arba vartojimą nutraukti.
Užpilas
Užpilui naudojami augalo lapai. Štai kaip jį paruošti:
- Vieną stambų lapą, ne mažesnį kaip 20 cm ilgio, įdėti į stiklinį arba keraminį (tik ne metalinį!) indą.
- Užpilti litru verdančio vandens, kruopščiai apgaubti ir palaikyti parą. Užpilą galima paruošti termose.
Gautas skystis yra rausvai violetinės spalvos. Užpilas vartojamas diabetui, pankreatitui, kepenų ligoms, virškinamojo trakto ligoms gydyti bei organizmui valyti ir t.t.
Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės patarimas:
Jei susirgote, trauktinės dar nespėjote pasiruošti, o ant palangės auga kalizija, jos ūglius galima panaudoti ir šviežius. Tam reikėtų susmulkinti tris valgomuosius šaukštus augalo ūso, užpilti litru verdančio vandens, dvylika valandų palaikyti termose ir nukošti. Šį viralą galima naudoti šviežią arba užšaldyti ledukų formelėse, kad neimtų rūgti ir geras išliktų dar kelias dienas. Jį, kaip ir spiritinę trauktinę, galima ne tik gerti, bet ir skaudamas vietas trinti.
Tepalas
Tepalas ruošiamas iš augalo lapų ir stiebų košelės arba sulčių bei riebaus pagrindo (su vaikišku kremu, vazelinu, kiaulės arba barsuko taukais). Proporcijos yra tokios:
- Sultis reikia sumaišyti su pagrindu 1:3 santykiu.
- Košelę 2:3 santykiu.
Tepalas su vaikišku kremu ar vazelinu naudojamas gydant trofines opas, odos susirgimus ir sumušimus. Preparatus su kiaulės arba barsuko taukais rekomenduojama naudoti sąnarių ligoms gydyti ir įtrinti persišaldžius.
Žvakutės
J. Balvočiūtė rekomenduoja sumaišyti 30 lašų spiritinės trauktinės su kiaulienos taukais ir pasigaminti žvakutes, kurias patogiausia laikyti sufasuotas šaldytuve. Iš kiaulienos taukų ir spiritinio užpilo pagamintas žvakutes galima naudoti tiek kosuliui, tiek sąnarių skausmams ar hemorojui gydyti. Jeigu kamuoja kosulys, vieną ar dvi žvakeles galima panaudoti krūtinei ir nugarai įtrinti. Jeigu vargina sąnarių skausmai, tokią žvakelę galima panaudoti skaudančios vietos įtrynimui, o jei nepatogumų kelia hemorojus, kiaulienos taukų ir užpiltinės žvakelę galima įsidėti į tiesiąją žarną.
Aliejus
Auksinio ūso aliejų galima paruošti keliais būdais:
- Išspausti sultis iš auksinio ūso lapų ir stiebų, likusias išspaudas išdžiovinti, susmulkinti, užpilti alyvuogių aliejumi, palaikyti 2-3 savaites, nuspausti. Gautą aliejų laikyti tamsiame stikliniame inde tamsioje vietoje.
- Susmulkintus augalo ūsus užpilti alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi 1:2 santykiu. Įdėti į orkaitę ir troškinti 8-10 valandų 30-40 laipsnių temperatūroje. Aliejų reikia nukošti ir laikyti šaldytuve.
Aliejus tinka masažui, įtrynimams, gydant artritus ir artrozes, taip pat ir odos ligas.
Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės patarimas:
Taip pat galima pasigaminti aliejaus. Jam reikia trijų šaukštų saulėgrąžų aliejaus ir šaukšto trauktinės. Šią tinktūrą labai svarbu prieš vartojimą kas kartą gerai suplakti, o panaudoti galima ją išgeriant arba trinant pažeistas vietas. Tačiau gerti reikėtų ne per mažiau nei du kartus.
Sultys
Švieži auksinio ūso lapai ir stiebai yra pagrindinė sudedamoji dalis. Jų paruošimas yra paprastas:
- Nuplaukite auksinio ūso lapus ir stiebus.
- Susmulkinkite ir išspauskite sultis.
Sultis galima naudoti išoriškai, tepant ant pažeistos odos, arba gerti po 1-2 arbatinius šaukštelius per dieną, praskiedus vandeniu. Svarbu pradėti nuo mažos dozės, kad įsitikintumėte, jog nėra alergijos. Auksinio ūso sultis galima vadinti „gyvuoju vandeniu", nes puikiai gydo žaizdas, odos ligas, o nuoviras kambario temperatūroje nerūgsta kelis mėnesius.
Kompresas
Kompresui naudojami švieži auksinio ūso lapai. Kaip jį pasidaryti:
- Nuplaukite ir sutrinkite auksinio ūso lapus.
- Uždėkite ant pažeistos vietos ir apvyniokite tvarsčiu.
- Palaikykite 2-3 valandas.
Kompresas naudojamas žaizdoms, nudegimams, sumušimams gydyti, sąnarių skausmui malšinti.
Atsargumo priemonės ir šalutinis poveikis
Nors auksinis ūsas liaudies medicinoje vertinamas dėl gydomųjų savybių, svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį ir atsargumo priemones:
- Alerginės reakcijos: Kai kuriems žmonėms auksinis ūsas gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip odos bėrimas, niežulys ar patinimas. Prieš pradedant naudoti auksinį ūsą, rekomenduojama atlikti odos jautrumo testą.
- Toksiškumas: Auksinio ūso per didelės dozės gali būti toksiškos. Ilgalaikis ir nekontroliuojamas vartojimas gali sukelti balso stygų pažeidimus, alergines reakcijas ir kitus nepageidaujamus poveikius. Net liaudies medicinos žyniuoniai pabrėžia, kad auksinį ūsą reikia vartoti atsargiai, su saiku ir protu.
- Sąveika su vaistais: Auksinis ūsas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, tokiais kaip kraują skystinantys vaistai ar vaistai nuo diabeto.
Svarbu: Prieš vartojant auksinio ūso preparatus, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis, vartojate vaistus, esate nėščia ar maitinate krūtimi.
Prof. I. Neumyvakinas rašo, kaip juo gydyti atskiras ligas: gastritą, gimdos miomą, skydliaukės ligas, reumatą, radikulitą, onkologines, stuburo ir sąnarių ligas, pabrėždamas, kad namuose auginami augalai yra tokie vaistai, kurių vaistinių medžiagų sudėtis nemažai priklauso ir nuo dirvožemio, jų priežiūros, esamos geografinės platumos, gaunamų saulės spindulių. Jis taip pat pabrėžia, kad, prieš pradedant gydytis šiuo augalu, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju ir prisiminti tūkstantmečio patikrintus viduramžių mediko Paracelso žodžius: „Viskas yra ir vaistai, ir nuodai, tik dozė juos skiria vieną nuo kito.”
Mokslinis požiūris ir tyrinėjimai
Mokslininkai šiais augalais susidomėjo tik XX amžiuje, atradę, kad auksinio ūso sultyse yra daug biologiškai veikslių medžiagų. Jos tirtos Sankt Peterburgo valstybiniame universitete ir A.I. Gerceno universiteto biologijos katedroje, Irkutsko medicinos institute. Per kelias dešimtis metų pavyko atskleisti daug šio augalo paslapčių, bet tyrinėtojai pabrėžia, kad daryti galutines išvadas dar per anksti - kvapioji kalizija tebesaugo savo paslaptis. Kai kurie tyrimai in vitro (mėgintuvėlyje) ir su gyvūnais parodė, kad auksinis ūsas gali turėti antioksidacinių, priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. Tačiau būtina atlikti daugiau klinikinių tyrimų su žmonėmis, kad būtų galima patvirtinti šias savybes ir nustatyti saugią ir veiksmingą dozę.
Lietuvos onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas Juozas Ruolia mano, kad kvapioji kalizija, šis tropikų augalas, dabar yra paprasčiausiai madinga. Nors liaudies medicina auksinį ūsą dievina kaip vaistą nuo vėžio, nėra mokslinių duomenų, kad biologiškai veiklios šio augalo medžiagos veiktų vėžio ląsteles. Bent jau jam tokių nepavyko aptikti Vakarų Europos šalių, JAV, Kanados, integracinės medicinos onkologijoje patvirtintuose vadovėliuose studentams, rimtuose klinikiniuose tyrimuose. Tačiau, pasak fitoterapeuto, auksiniame ūse aptikta daug uždegimą slopinančių medžiagų, kurios veikia 4 uždegimo etapus, ypač leukotrienų sintezę, todėl jo preparatus, ypač kompresus, puikiausiai tinka vartoti sergant įvairių sąnarių uždegimais, kaitinantis pirtyse. Įrodyta ir tai, kad šiame augale yra nemažai antioksidacinių medžiagų, todėl nėra ko stebėtis, kad, vartojant jo preparatus, ligonių savijauta pagerėja.
„Rusijos populiarioji spauda dažnai propaguoja stebuklingas kvapiosios kalizijos vaistines galias, nes Rusijoje šiltnamiuose auginamos ištisos jos plantacijas, išvystyta ir šio augalo preparatų gamybos pramonė. Kvapioji kalizija - Lietuvoje dabar madingas augalas, kaip palyginti nesenai buvo ir kalankės, aronijos, svarainiai. Tie, kurie praktikuoja savigydą, gali saugiai vartoti jį išoriškai“,- sakė pašnekovas. J. Ruolia pabrėžia, kad apskritai vaistiniai augalai yra švelnioji medicina ir labiau rekomenduojami kaip profilaktinė priemonė, o ne kaip vaistai. Arba naudotini kaip pagalbinė priemonė prie pastarųjų.
Kiti vaistiniai kambariniai augalai
Be auksinio ūso, yra ir kitų kambarinių augalų, kurie pasižymi gydomosiomis savybėmis:
-
Uodeguotoji paukštpienė (jūros svogūnas) - Ornithogalum caudatum
Naudojami lapai. Mažina sąnarių, galvos skausmus. Tinka odai nuo įvairių nudegimų. Galima paruošti lapų košelę ir naudoti iš karto, dėti kompresiukus. Svogūnėlių košelė nuramina sąnarių uždegimą, geriausia naudoti šviežiai sumaltą. Svogūnėlį nuplaukite, sumalkite smulkintuvu, galite pridėti vištos, o dar geriau anties kiaušinio trynį ir dar pasmulkinti. Gauta košele patepkite aplink sąnarį plonu sluoksneliu, uždėkite šiltesnį tvarstį ir palaikykite porą valandų. Reikia naudoti bent 30 dienų iš eilės, geriau prieš naktį. Einant miegoti, tvarstį nuimkite ir odą nuplaukite šiltu vandeniu.
-
Jaronimas - Pelargonia graveolens
Malonus kvapas prisodrina kambario orą priešvirusinių ir antibakterinių savybių turinčiais fitoncidais. Veikia atpalaiduojančiai ypač bronchų spazmus. Sulčių galima įlašinti į skaudančią ausį. Tris kubelius sulčių įdėkite į 3 litrus karšto vandens ir pasidarykite inhaliacijas keletą dienų iš eilės, geriau vakarais po 15-20 minučių.
-
Medėjantis alavijas - Aloe arborescens
Vadinamas šimtamečiu. Suaugusio augalo apatinius lapus nuskinti, nuplauti šaltu vandeniu ir suvynioti į popierių. 7 dienas laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje, tada sumalti mėsmale ir supilti per sietelį į medų santykiu 1:5. Kai medus suskystės, gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio niekuo neužgeriant, patartina vieną kartą gerti nakčiai. Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant užsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais.
-
Karpažolė - Euphorbia
Sultyse yra kaučiukinės dervos, kuri skatina inkstų veiklą, pagerina šlapimo išsiskyrimą. 100 ml mėsmale sumaltų karpažolės lapų sulčių sumaišykite su 200 g valgomosios druskos. Laikykite stikliniame inde šaldytuve. 1 arbatinį šaukštelį mišinio išmaišykite stiklinėje geriamojo vandens ir gerkite 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. Padeda pasišalinti druskoms ir akmenims iš inkstų, pagerina inkstų veiklą, tinka esant ascitui.
-
Storalapis - Crassula ovata
Mielas ir gražus augalas vadinamas pinigų medžiu. Storalapis yra augalas-filtras - jis sugeba valyti orą jūsų kambaryje ir užtikrina gerą žmogaus savijautą. Jis sugeria blogas mintis ir nuotaikas, sukurdamas linksmą ir jaukią aplinką. Pastebėta, kad storalapis stipriai reaguoja į jo aplinkoje gyvenančių žmonių savijautą: jeigu kas suserga, augalo būklė blogėja - jis vysta, meta lapus, lyg traukdamas neigiamą energiją į save. O kada žmogus pasveiksta, storalapis atsigauna. Todėl labai tinka auginti darbo vietoje prie kompiuterio. Tačiau neprižiūrėtas, dulkinais lapais storalapis negalės jums padėti. Storalapio lapai naudingi antinksčių ir inkstų negalavimo atvejais. Silpstant imunitetui ar pablogėjus inkstų veiklai, galima gerti storalapio lapų ir stiebų nuoviro.