Beata Nicholson - kulinarinių knygų autorė, TV laidų vedėja ir džiaugsmingo gyvenimo transliuotoja. Ji yra baigusi žurnalistikos ir kulinarijos mokslus, nuolat besimokanti naujų dalykų. Beata myli tai, ką daro kasdien: kalba apie maistą ir pozityvų gyvenimą. Būdama dešimties kulinarinių knygų autorė ir TV laidų vedėja, ji dalijasi įkvėpimu ne tik apie maistą, bet ir apie džiaugsmingą gyvenimą. Beata tiki, kad maistas yra džiaugsmas ir niekada nebūsianti nė vieno produkto arši priešininkė. Kas gerai vienam - galbūt netinka kitam, todėl visada ragina klausyti savęs ir savo kūno ir ieškoti, kas jam geriausia.
Portalas LRT.lt pradeda publikacijų ciklą, kuriame rasite LRT TELEVIZIJOS kulinarinių laidų archyvų lobius. LRT TELEVIZIJOS eteryje kulinarijos mados vyrauja nuo 2017 m. Kulinarijoje, kaip ir grožio industrijoje ar architektūroje, vyrauja mados. „Beatos virtuvė“ kviečia žiūrovus į įvairiausias kulinarines keliones, pristatydama tiek lietuviškus, tiek užsienio virtuvės patiekalus ir tradicijas.
Suomijos kulinarinės tradicijos
Keliaukime į Suomiją ir susipažinkime su šios šalies kulinariniu paveldu, kuriame gausu paprastų, sakančių ir širdį šildančių patiekalų. Suomijos virtuvė garsėja natūraliais ingredientais ir unikaliais skonių deriniais.
Karelų pyragėliai
Rytų Karelija yra ne tik Kalevalos, bet ir šių pyragėlių gimtinė. Šie pyragėliai gaminami iš ruginės tešlos, kuri kočiojama iki popieriaus plonumo. Populiariausias įdaras yra ryžiai, tačiau nemažai suomių mėgsta ir bulvių arba morkų įdarą. Skaniausi šie pyragėliai yra šilti, patepti sviesto ir virtų kiaušinių mišiniu.
Suomiškos dešrelės
Kone kiekviena Europos šalis turi savo būdus ir tradicijas, kaip gaminti dešreles. Suomiai yra iš tų, kurie į šį patiekalą žiūri labai rimtai. Kone kiekvienas šios šalies gyventojas prisimins, kaip vaikystėje kepė jas vasarnamio kieme, ant laužo ar netgi saunoje.
Leipäjuusto - keptas suomiškas sūris
Leipäjuusto yra tradicinis keptas suomiškas sūris, gaminamas iš pieno (dažniausiai karvių, tačiau galima rasti ir ožkų ar net elnių pieno variacijų). Pienas yra pirmiausia fermentuojamas, o po to iškepamas kaip pyragas. Populiariausias derinys - valgyti šį sūrį su tekšių džemu, tačiau kai kurie suomiai jo deda net į kavą.
Elniena - Laplandijos delikatesas
Elniena yra tradicinis Laplandijos patiekalas, tačiau jis mėgstamas visoje Suomijoje. Plonytės keptos elnienos juostelės dažniausiai patiekiamos su bulvių koše ir bruknėmis, kartais papildomai papjaustomas marinuotas agurkėlis.
Kalakukko - žuvies ir lašinių pyragas
Šie pyragaičiai derina du kiek netradicinius skonius - žuvį ir lašinius. Tai yra tradicinis Ežeryno regiono Rytų Suomijoje patiekalas, bet paieškojus galima rasti ir kitur. Išvertus iš suomių kalbos, šis pavadinimas reiškia „antausį“. Apsidairę Helsinkio centre, tikrai pamatysite ką nors besimėgaujantį šiuo „antausiu“ prie puodelio kavos.
Lašišos sriuba (Lohikeitto)
Lašišos sriuba yra nesenstanti Suomijos klasika. Tai sriuba, kuri yra geniali savo paprastumu, ir ja mėgaujamasi visoje Suomijoje, nepriklausomai nuo metų laiko. Ji gaminama iš lašišos, bulvių, morkų, svogūnų ir grietinėlės, o skaninama kvapiaisiais pipirais ir krapais.
Suomijos virtuvės klasika: lašišos sriuba - Suomijos ambasada Izraelyje
Apibendrinant Suomijos kulinarines tradicijas, štai keletas išskirtinių patiekalų:
| Patiekalas | Aprašymas | Pagrindiniai ingredientai |
|---|---|---|
| Karelų pyragėliai | Ruginės tešlos pyragėliai su ryžių, bulvių ar morkų įdaru, patiekiami su sviesto ir kiaušinių mišiniu. | Ruginė tešla, ryžiai/bulvės/morkos, sviestas, kiaušiniai. |
| Leipäjuusto | Keptas sūris, gaminamas iš karvių, ožkų ar elnių pieno. Dažnai valgomas su tekšių džemu. | Pienas, tekšių džemas. |
| Elniena | Plonos keptos elnienos juostelės, patiekiamos su bulvių koše ir bruknėmis. | Elniena, bulvių košė, bruknės. |
| Kalakukko | Žuvies ir lašinių pyragas iš Rytų Suomijos Ežeryno regiono. | Žuvis, lašiniai, ruginė tešla. |
| Lašišos sriuba (Lohikeitto) | Paprasta, soti sriuba su lašiša ir daržovėmis, pagardinta grietinėle ir prieskoniais. | Lašiša, bulvės, morkos, svogūnai, grietinėlė, krapai. |
Beatos Nicholson knygos ir receptai
Beatos indėlis į Lietuvos kulinarijos pasaulį yra didžiulis. Ji yra jau dešimties kulinarinių knygų autorė. Knygoje „Beatos virtuvė: televizijos laidos receptai" rasite daugiau nei 60 receptų kasdienei šeimos virtuvei, šventėms ar besimaitinantiesiems sveikiau, vengiantiesiems papildomų kalorijų. Tai, kas buvo nufilmuota ir parodyta 2017 metų rudens sezono LRT televizijos laidoje „Beatos virtuvė", nugulė čia. Tai gali būti labai graži dovana mamai, sesei ar virtuvėje mėgstančiai pasisukioti draugei. Knyga „Beatos virtuvė“ siūlo tiek lietuviškų, tiek britiškų patiekalų, kuriuos ne vieną kartą Beata gamino pati.
Paprasti ir skanūs receptai
Knygoje patiekti patiekalų receptai paprasti, kad maisto gaminimas būtų ne tik skanus, bet ir paprastas. Idėjų ką gaminti ras ir moterys mielai gaminančios kasdien, ir tos, kurios neturi laiko ar noro užsibūti virtuvėje. Štai keletas receptų idėjų, kurias galite išbandyti savo virtuvėje:
- Vištienos suktinukai paprikos laiveliuose su meksikietiškais ryžiais.
- Cinamoninės bandelės.
- Įdarytos cukinijos.
- Varškės pyragas su persikais.
- Minimalistinė ir azijietiška moliūgų sriuba.
- Citrinų pyragas su imbieru.
- „Sudegęs“ pyragas su šokoladu, kuriuo tarpukariu mėgavosi inteligentai.
- Kokosų piene kepta vištiena.
Sezoniniai ir sveiki pasirinkimai
Pavasaris ir ankstyva vasara yra pats geriausias laikas papildyti savo mitybą žalumynais iš gamtos. Apie gamtoje sutinkamų žolelių naudą sveikatai „Beatos virtuvėje“ papasakos žolininkė Rasa Glinskytė-Subačienė, dar žinoma kaip Rasoklė. Italų kulinarinės tradicijos ir Lietuvos žolininkystės pamatas vienoje lėkštėje - skanus ir sveikatą gerinančių savybių kupinas patiekalas. Beata siūlo išbandyti:
- Žaliąją Lazaniją: Jaukus ir sotus patiekalas visai šeimai su špinatais, brokoliais ir vištiena.
- Žalią Šakšuką: Daržovių kupinas pusryčių ar vakarienės variantas, siūlantis daug vitaminų ir mineralų.
- Kuskusą su daržovėmis, feta sūriu ir medumi: Lengvas, greitai paruošiamas ir skanus receptas, puikiai tinkantis tiek karštas, tiek šaltas.
Kiti atradimai ir netradiciniai receptai
Beata Nicholson nuolat ieško naujovių ir dalinasi jomis su savo gerbėjais. Tarp jos atradimų ir netradicinių pasiūlymų:
- MONKEY BREAD! - kepinys, kuris galbūt net geresnis nei cinamoninės bandelės.
- Padažai Pesto ir Krapesto - universalūs padažai įvairiems patiekalams, puikiai tinkantys makaronams, salotoms, sumuštiniams ar užtepėlėms.
- Varškėtukai, kurie nustebins savo spalvomis ir naujovėmis.
- Kopūstų blynai - alternatyva bulviniams blynams.
- Trijų pupelių sriuba su kopūstais - „Valgyk ir žydėk” receptas - baltymais turtinga ir soti sriuba.
- Beatos šamas „provincialas“: Viduržemio jūros stiliaus patiekalas su daržovėmis.
- Spalvingasis Beatos vištienos guliašas, subursiantis šeimą prie stalo be vargų.
Įkvėpimas iš bulvių sezono ir Viduržemio jūros
Naujasis laidos „Virtuvėje su Beata“ sezonas prasideda skaniausiais patiekalais iš bulvių ir viešnage netradiciniame bulvių ūkyje! Šių metų naujovė - kiekviena laida skirta vis kitam produktui, o pirmojoje karaliauja bulvės. Iš vaikystės prisimename jaukų švilpikų skonį, o kad būtų dar skaniau ir sočiau, Beata šį tradicinį patiekalą praturtino varške ir itališkos virtuvės įkvėptu padažu su mėlynuoju pelėsiniu sūriu bei graikiniais riešutais.
Jei svajojate apie atostogas Pietų Europoje, Beata siūlo sprendimą. Išvyskite, kaip neapsakomu skoniu galima nusikelti į šiltąsias Viduržemio jūros pakrantes. Jūsų dėmesiui - Viduržemio jūros baseino ingredientų kupinas jūros gėrybių troškinys.
Pokalbiai apie sveikatą ir gyvenimą
Beata Nicholson skiria dėmesį ne tik skoniui, bet ir patiekalų naudingumui. Ji myli gyvenimą ir tai, ką daro kasdien: kalba apie maistą ir pozityvų gyvenimą. Ji kviečia į interviu su Lietuvos osteopatijos instituto vadovu, osteopatu, kineziterapeutu ir judesio tyrinėtoju Vyteniu Žiedu, kuriame kalbama apie tai, kaip valgyti ir judėti, kad žydėtume ir turėtume sveiką stuburą. Beata taip pat aptaria aukšto cholesterolio problemas ir mitybos svarbą, kalbėdamasi su biomedicinos mokslų daktaru Tomu Vaičiūnu.