Nedarbas yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų Lietuvoje, ypač aktuali kaimo vietovėse. Siekiant mažinti nedarbą ir padėti asmenims integruotis į darbo rinką, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip dalyvavimas šiose priemonėse veikia bedarbių, ypač vyresnių nei 50 metų, įsidarbinimo motyvaciją, kokios priemonės populiariausios tarp miesto ir kaimo gyventojų, ir kas lemia žmogaus norą dirbti.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra skirtos padidinti bedarbių įsidarbinimo galimybes, skatinti jų motyvaciją ir mažinti nedarbo lygį. Jos apima įvairias programas ir paslaugas, tokias kaip profesinis mokymas, konsultavimas, subsidijuojamas įdarbinimas ir viešieji darbai. Šios priemonės yra ypač svarbios vyresnio amžiaus bedarbiams, kurie dažnai susiduria su papildomais iššūkiais darbo rinkoje.
Bedarbių pareigos ir atsakomybės Užimtumo tarnyboje
Užimtumo tarnyboje užsiregistravusi portalo tv3.lt skaitytoja Urtė piktinosi, kad aktyvia darbo paieška turi užsiimti ir pati. „Užimtumo tarnyba reikalauja, kad kiekvieną mėnesį pateikčiau 4 įmonių sąrašą, kur bandžiau įsidarbinti. Pirmą kartą girdžiu tokį dalyką, anksčiau jokių sąrašų nėra tekę pildyti“, - piktinosi moteris.
Tuo metu Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad aktyvi savarankiška darbo paieška yra kiekvieno Užimtumo tarnyboje registruoto kliento pareiga. „Be abejo, ji labai priklauso nuo asmens gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje, motyvacijos įsidarbinti, kitų socialinių ir gyvenimiškų aplinkybių. Todėl asmenims sudaroma galimybė ieškoti darbo jiems priimtinu būdu ir pagal jų pageidavimą, taip ugdyti atsakomybę už savo karjerą, o darbo paieškos rezultatus aptarti su Užimtumo tarnybos specialistu, konsultuotis, tobulinti darbo paieškos gebėjimus siekiant geriausio rezultato - sėkmingo darbo pokalbio ir įsidarbinimo“, - vardijo Užimtumo tarnybos atstovė.
Ji vardijo, gyventojų, užsiregistravusių užimtumo tarnyboje pareigas:
- aktyviai ir savarankiškai ieškotis darbo bei apie paieškos rezultatus informuoti aptarnaujantį specialistą;
- atsiradus duomenų pasikeitimams (apie įsidarbinimą, šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą, pradėjus mokytis ir kt.) informuoti per 3 darbo dienas;
- pateikti darbo sutarties kopiją per 3 darbo dienas, jeigu įsidarbinama pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui;
- kartu su specialistu sudaryti individualų užimtumo veiklos planą;
- dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse ir užimtumo didinimo programose;
- atvykti priimti pasiūlymo dirbti, atvykti sudaryti individualų užimtumo veiklos planą;
- jeigu neatvykstama kviečiamu laiku per 3 darbo dienas informuoti, nurodant svarbias priežastis;
- priimti pasiūlymą dirbti ir atvykti pas darbdavį dalyvauti darbuotojų atrankoje, grąžinti pasiūlymą dirbti per sutartą terminą ir kt.
Bedarbių statuso praradimas ir jo pasekmės
„Jeigu darbo ieškantys asmenys nevykdo savo pareigų, atitinkamai gali kilti tam tikros pasekmės, tokios kaip bedarbio statuso praradimas. Jeigu asmuo nevykdo nurodytų pareigų, gali būti priimtas sprendimas panaikinti bedarbio statusą be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. - kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiama į asmens nurodytas pareigų nevykdymo priežastis (ar jos numatytos teisės aktuose, ar asmuo gali pateikti pateisinamas priežastis patvirtinančius dokumentus)“ - pastebėjo M. Jankauskienė.
Anot jos, dažniausiai pasitaikantys pareigų pažeidimai, dėl kurių asmenys netenka bedarbio statuso yra šie:
- be svarbių priežasčių neatvyksta sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose arba per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo darbo;
- nevykdo pareigų, susijusių su atsiskaitymu už savarankiškos darbo paieškos rezultatus.
Nedarbo išmokos praradimas
Praradus bedarbio statusą, prarandama ir nedarbo išmoka. Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje gyventojai kreipiasi į „Sodra“ dėl nedarbo išmokos. „Sodra“ atkreipė dėmesį, kad nedarbo išmoka gali būti mokama tik už tą laikotarpį, kol žmogus turi bedarbio statusą. „Todėl remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis apie bedarbio statuso nutraukimą, nutraukiamas ir nedarbo išmokos mokėjimas. Nedarbo išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Pavyzdžiui, jei bedarbio statusas buvo nutrauktas sausio 20 d., vasario mėnesį žmogus gaus nedarbo išmoką tik už tas sausio mėnesio dienas, kai dar galiojo bedarbio statusas“, - komentavo „Sodra“.
„Sodros“ duomenimis, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 294,56 euro. 2024 metais bedarbio statuso neteko 81,1 tūkst. asmenų, iš jų dėl registravimo tvarkos pažeidimų - 21,5 tūkst. Tokie gyventojai praranda ne tik nedarbo draudimo išmokas, jiems taip pat nustoja galioti sveikatos draudimas.
| Pareigų pažeidimas | Pasekmės |
|---|---|
| Neatvykimas sudaryti užimtumo planą ar dalyvauti programose be svarbių priežasčių | Bedarbių statuso panaikinimas be teisės registruotis 6 mėnesius |
| Antrą kartą atsisakoma siūlomo darbo per 12 mėnesių | Bedarbių statuso panaikinimas be teisės registruotis 6 mėnesius |
| Nevykdymas pareigų, susijusių su savarankiškos darbo paieškos rezultatais | Bedarbių statuso panaikinimas be teisės registruotis 6 mėnesius |
| Profesinio mokymo nutraukimas be svarbios priežasties | 6 mėnesius nevykdoma darbo paieška ir nesiūloma dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse |
| Atsisakymas siūlomo tinkamo darbo po profesinio mokymo pabaigos per 6 mėnesius be svarbios priežasties | 6 mėnesius nesiūloma dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse |
„Nematomi žmonės“ ir papildomi iššūkiai darbo rinkoje
Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. bedarbių, kurie galėtų sėkmingai dirbti, tačiau savimi nepasitiki, neigiamai vertina savo galimybes, yra menkai finansiškai išsilavinę. Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas „Atraskime Nematomus žmones: ko oficiali statistika nepasako apie gyventojus ir jų problemas“ atskleidžia, kad ši grupė turi motyvacijos dirbti, tačiau jai stinga socialinių įgūdžių ir tinkamos visuomenės pagalbos.
Tūkstančių žmonių „nematomumą“ lemia žemas išsilavinimas ir menkas finansinis raštingumas. Nepasitikėdami socialinėmis išmokomis, jie atsiduria šešėlinėje ekonomikoje, todėl gauna mažesnes pajamas. „Motyvacijos dirbti šie žmonės turi daug, tačiau keistis nenori. Dauguma žemesnio išsilavinimo žmonių ieško konkretumo ir stabilumo. Šie žmonės skiria darbą į dvi dalis: mano reikalas padaryti tai, kas man pasakyta, o atsakomybė ir supratimas, kodėl darbas daromas - jau viršininko arba kitų reikalas. Tad netekę darbo šie žmonės retai imasi atsakomybės, netgi pamatuotos rizikos ar naujovių.
Minėtos „nematomų žmonių“ grupės mąstymas ir pasaulėžiūra yra neigiama - nepasitenkinimas darbu, finansinis stresas, netikrumas dėl ateities turi įtakos jų pačių sveikatai ir santykiams. Pernai įvairiose užimtumo programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausiai - darbo rinkai besirengiantys asmenys. Šių programų esmė - psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas. 2024 metais numatyta 6,5 tūkst. „Žemas išsilavinimas ir kliūtys užimtumui yra susijusios, todėl dėl šių priežasčių asmenys patiria didelių sunkumų darbo rinkoje. Dažniausiai neturi paklausių profesijų ir darbo įgūdžių, reikalingų šiandieninei rinkai, turi vieną ar keletą kliūčių užimtumui.“
„Žemesniojo išsilavinimo žmonės dažniausiai sutinka dirbti nelegalų darbą. Jie taip pat dažnai yra asmenys, kuriuos lengviau „išnaudoti“. Darbdaviai žemesnio išsilavinimo žmones dažnai kvailina - atskaičiuoja kažkokias valandų neišdirbimo normas, atlyginimus moka ne stabiliai ir ne laiku, nelegaliai“, - pastebi S. Žmonės, dirbantys mažai kvalifikuotą darbą, dažnai neturi finansinės pagalvės, todėl skuba pradėti dirbti, nes pajamos yra tiesiog gyvybiškai būtinos.
„Geriausias, tokių žmonių nuomone, darbinio gyvenimo scenarijus: išėjau iš vieno samdomo darbo - nuėjau į kitą samdomą darbą. Tai asmenys, suprantantys, kad pinigai yra uždirbami, o ne gaunami. Šiai „nematomų žmonių“ grupei žemas išsilavinimas, kuris lemia specifinius įsitikinimus apie visuomenės funkcionavimą ir finansus, trukdo siekti savo tikslų. Tai lemia neigiamą emocinę būseną, kuri ne visada leidžia jiems patiems pakeisti savo gyvenimo eigą. Nematomais tapti žmonės dažnai pasirenka patys, tačiau dar dažniau tai lemia socialinės pagalbos sistemos spragos. Čia didesnį vaidmenį galėtų turėti nevyriausybinės organizacijos, tačiau, anot S. Patkauskaitės, jų indėlis dažnai yra nuvertinamas.
„Tai žmonės, kurie yra nepratę gyventi ištiesta ranka, dažnai nedrįsta kreiptis pagalbos. Žmogus, ieškantis darbo, atsitrenkęs į sieną, pavadinimu „mes tau paskambinsim“ kelis kartus iš eilės užsidaro savyje, menksta jo savivertė. Dalis tokių žmonių netgi nesikreipia į Užimtumo tarnybą ar seniūnijas, kad gautų išmokas - jiems gėda. Deja, biudžetinės organizacijos NVO vis dar laiko konkurentais, o ne partneriais. Gal ateityje ir išmoksime dirbti kartu, ir, reikia pripažinti, poslinkiai šiokie tokie yra, bet maži. „Asistentas galėtų būti viena iš išeičių. Jie galėtų žmonėms parašyti CV, kartu dalyvauti darbo pokalbiuose, skambinti ir suderinti susitikimus. Juolab kad tai būtų puikus tarpininkas ir pagalbininkas ne tik bedarbiui, bet ir darbdaviui. Jis būtų kaip tarpinė grandis“, - teigia S. Tyrimą atlikusių ekspertų taip pat išskirtos tokios sritys, kaip finansinio raštingumo didinimas, finansinio nerimo mažinimas, emocinės sveikatos gerinimas. Kas 5 lietuvis yra „nematomas“, nes jų problemų svorio ir gilių pėdsakų niekas nepastebi. „Nematomi žmonės“ - tai socialinis projektas, skirtas padėti jiems būti pamatytiems.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
Lietuvoje taikomos įvairios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skirtos padėti bedarbiams integruotis į darbo rinką. Lietuvos darbo birža (LDB) įgyvendina aktyvią darbo rinkos politiką, siekdama padėti bedarbiams įsidarbinti. LDB teikia informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, organizuoja profesinį mokymą, remia įdarbinimą subsidijuojant ir vykdo viešuosius darbus. Politika apima tiek miesto, tiek kaimo vietoves, tačiau atsižvelgiama į specifinius kiekvienos teritorijos poreikius ir iššūkius.
Informavimas ir konsultavimas
Informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams - susirasti tinkamų darbuotojų. Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo pakeitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius. Teikiant profesinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes.
Profesinis mokymas
Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja LR profesinio mokymo įstatymas. Šis profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, taikant Vyriausybės tvirtinamą Mokymo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą Ūkio lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką, taip pat neformaliojo profesinio mokymo programas.
Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, už ne ilgesnį, negu yra nustatyta mokymo programose, mokymosi laikotarpį mokama 0,7 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Bedarbio pasirinkimu mokymo stipendijos dydis prilyginamas nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžiui, galiojančiam mokymo pradžios dieną. Mokymo stipendijos dydis, prilygintas nedarbo socialinio draudimo išmokai, mokymosi metu nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis LR nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Asmeniui, be svarbios priežasties nutraukusiam profesinį mokymą, 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos nevykdoma darbo paieška ir nesiūloma dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Asmeniui, po profesinio mokymo pabaigos per 6 mėnesių laikotarpį be svarbios priežasties atsisakiusiam teritorinės darbo biržos jam siūlomo tinkamo darbo, 6 mėnesius nuo atsisakymo dienos nesiūloma dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Įdarbinimas subsidijuojant
Įgyvendinant priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau - subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant tam tikrus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis aukščiau pateiktomis nuostatomis. Subsidija gali būti mokama neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti įstatyme.
Darbo rotacija
Darbo rotacija organizuojama darbuotojų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais, kai darbuotojus laikinai pakeičia darbo ieškantys asmenys. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbo rotaciją organizuojantiems darbdaviams, kurie darbo rotacijos metu įdarbina teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis aukščiau pateiktomis nuostatomis.
Viešieji darbai
Viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams. Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais. Asmenų, bendra viešųjų darbų trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Finansuojant viešuosius darbus iš įvairių šaltinių, subsidijas darbo užmokesčiui darbdaviams moka teritorinė darbo birža ir (ar) savivaldybė. Darbdavys moka likusią darbo užmokesčio dalį, nurodytą darbo sutartyje viešiesiems darbams atlikti, taip pat priedus, priemokas (įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą) ir kitas išmokas. Padidėjus viešųjų darbų poreikiui savivaldybių teritorijose, kuriose vidutinis paskutinio ketvirčio registruotų bedarbių ir paskutinio skelbto darbingo amžiaus gyventojų santykis 1,5 karto ir daugiau didesnis už šalies vidutinį santykį, gaivalinių nelaimių ir kitais atvejais, subsidija darbo užmokesčiui 100 procentų gali būti mokama iš tam skirtų lėšų. Finansuojant viešuosius darbus, savivaldybė iš dalies kompensuoja kitas su viešaisiais darbais susijusias išlaidas. Šioms išlaidoms kompensuoti skiriama lėšų suma neturi viršyti 3 procentų savivaldybės darbdaviui kompensuojamos lėšų sumos. Su viešaisiais darbais susijusių išlaidų sąrašą ir jų kompensavimo tvarką nustato savivaldybė.
Parama darbo vietoms steigti
Parama teikiama darbdaviams įvairiais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti. Subsidijos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus (už kiekvieną neįgalų darbuotoją - mažiau) darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę nuosavų lėšų dalį. Darbo vietai steigti ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš paramos būdų.
Vietinės užimtumo iniciatyvos
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.
Savarankiško užimtumo rėmimas
Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vietas steigia asmenys, įsteigę labai mažą įmonę.
Mobilumo rėmimas
Darbo mobilumas remiamas kompensuojant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo transportu, traukiniais ar nuosavu transportu ir šios išlaidos per mėnesį viršija 20 procentų įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumą. Vieno mėnesio kelionės išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę. Vieno mėnesio šių išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Kaimo ir miesto bedarbių skirtumai
Empirinio tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo ir miesto bedarbių yra skirtingi poreikiai. Kaimo bedarbiams svarbu pirmiausia patenkinti žemiausio lygio t.y. fiziologinius poreikius. Dėl menko išsilavinimo lygio, dėl įsidarbinimo motyvacijos stokos, tarp kaimo bedarbių populiariausia yra viešųjų darbų programa. Miesto bedarbiams įsidarbinimo motyvacija tai ne tik atlygio gavimas, bet ir savęs realizavimas, tobulėjimas, bendravimo poreikio patenkinimas. Skirtumai išryškėja, jog kaimo bedarbiai, dalyvaudami profesinio mokymo programoje, mokymąsi supranta kaip profesinį tobulėjimą, o miesto bedarbiams mokymasis yra siejamas su asmeniniu tobulėjimu. Miesto bedarbiai aktyviau dalyvauja tokiose laikino užimtumo priemonėse kaip įdarbinimas subsidijuojant, darbinių įgūdžių įgijimo rėmime.
Motyvacijos teorijos ir jų taikymas
Asmenybės poreikius grindžiančios motyvacijos teorijos, tokios kaip Maslow poreikių hierarchija, gali padėti suprasti, kas motyvuoja žmones dirbti. Kaimo bedarbiams, kurių prioritetas yra fiziologinių poreikių patenkinimas, svarbu užtikrinti galimybę užsidirbti pragyvenimui. Miesto bedarbiams, kuriems svarbus savęs realizavimas ir tobulėjimas, reikia siūlyti galimybes dalyvauti mokymuose, įgyti naujų įgūdžių ir dirbti įdomų darbą.
Aktyvių darbo rinkos priemonių įtaka įsidarbinimo motyvacijai
Tyrimai rodo, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės gali turėti teigiamą įtaką bedarbių įsidarbinimo motyvacijai. Dalyvavimas profesiniuose mokymuose didina pasitikėjimą savo jėgomis ir suteikia naujų įgūdžių, kurie reikalingi darbo rinkoje. Subsidijuojamas įdarbinimas suteikia galimybę įgyti darbo patirties ir užmegzti naudingų kontaktų.