Pūslelinė, dar kitaip žinoma kaip herpesas ar herpis, yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Ši liga pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Nors tai yra ilgalaikė būklė, daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
Herpes virusas priklauso didelei herpes virusų šeimai, kuri sukelia infekcijas ir vėžines ligas. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmą kartą patekę į organizmą, šie virusai kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse.
Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Jis per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių.
Viruso Tipai ir Perdavimo Būdai
HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos. Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslinei.
Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.
Pūslelinės Simptomai ir Eiga
Paprastosios pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose.
Lūpų Pūslelinė
Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Bėrimai paprastai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 sav.
Burnos Gleivinės Pūslelinė
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo. Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t. t.
Lytinių Organų Pūslelinė
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje. Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus. Pasikartojančios infekcijos lytinių organų srityse yra lengvesnės formos, lokalizuotos mažesniame plote ir greičiau sugyja.
Diagnostika
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Gydymas ir Prevencija
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas.
Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą. Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino.
Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Komplikacijos ir Rizikos Grupės
Sunki pūslelinės forma dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Tuomet kyla sudėtingų komplikacijų rizika. Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika. Todėl nėščiosios turėtų vengti tiesioginio kontakto su herpesvirusinės infekcijos požymių turinčiu žmogumi. Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites.
Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų profilaktinį gydymą. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo greitesnio pasveikimo galima tikėtis.
KAIP APSAUGOTI SAVE IR KITUS NUO HERPESO (HSV1 IR HSV2)
Pūslelinė - liga, galinti sukelti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jos išvengti.
Alternatyvios Priežastys Bėrimams Aplink Burną
Nors dažniausiai lūpų bėrimai sukelia diskomfortą ne tik dėl neestetiškos išvaizdos, bet ir dėl skausmo, niežėjimo ar kitų nemalonių jutimų, visgi paprastai jie atsiranda dėl gyvybei nepavojingų priežasčių ir gali praeiti savaime, jų negydant. Bėrimai gali skirtis dydžiu, pavidalu, sukeliamais lydinčiais simptomais. Gydymas priklauso nuo priežasties, bet dažniausiai užtenka nereceptinių priemonių ir liaudiškų gydymo metodų, kad problema išsisprestų.
Kitos Galimos Bėrimų Priežastys
- Perioralinis dermatitas: Tai pati dažniausia lūpų bėrimų priežastis. Paprastosios pūslelinės (herpes simplex) virusas sukelia bėrimus ne tik lūpų srityje, bet ir aplink burną.
- Virusinės infekcijos: Dar viena virusinė infekcija, galinti pažeisti lūpų sritį. Ši infekcija ganėtinai dažna jaunesniems nei 5 metai vaikams. Nors itin užkrečiama, nekelia pavojaus gyvybei.
- Sifilis: Sifilis yra lytiškai plintanti infekcija, kuria sukelia bakterija - blyškioji treponema. Dažnai liga prasideda nuo raudonos, neskausmingos opos lytinių organų, išangės srityje, bet pasitaiko atvejų, kuomet opa atsiranda lūpų ar burnos srityje. Pirmieji simptomai būna neišreikšti ir daug žmonių „pravaikšto“ pirmąją ligos stadiją. Gydymui skiriami sisteminiai antibiotikai. Negydant, gresia rimtos komplikacijos.
- Burnos kandidozė: Tai grybelinės kilmės infekcija, kurią sukelia mieliagrybis Candida. Nors visi žmonės gyvenimo eigoje gali susidurti su burnos kandidoze, visgi ji dažnesnė žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Paprasčiausias gydymo metodas - viena dozė geriamųjų priešgrybelinių vaistų.
- Alerginė reakcija: Alerginė reakcija specifinei medžiagai (vadinamajam alergenui) gali sukelti lokalią uždegiminę reakciją ir lūpų bėrimą. Dažniausi alergenai - maistas, gyvūnų kailis ir pleiskanos, tam tikri lūpdažių ingredientai (ypač turintys titano, agresyvių chemikalų).
- Seborėjinė keratozė: Tai telkinys smulkių, geltonų ar baltų dėmelių ant lūpos ar šalia jos. Šios dėmės neskausmingos ir neužkrečiamos. Iš esmės tai - padidėjusios riebalinės liaukos, kurių normos atveju randama lūpų srityje ir kitose drėgnose kūno vietose (pvz., vidiniame skruostų paviršiuje, genitalijų srityje).
- Mucocele (gleivinės cista): Tai gyvybei nepavojingi cistiniai dariniai su gleivėmis viduje, kurie atsiranda apatinės lūpos, dantenų srityje. Jų priežastis - mažosios seilių liaukos trauma (pvz., žmogus įsikanda gleivinę valgio metu), dėl ko jos latakas užsikemša.
- Miliumai: Tai smulkios, baltos, keratino užpildytos cistos. Jų dažnai atsiranda naujagimiams, o suaugusiems jų būna ant veido, ypač - skruostų, smakro ar nosies srityje. Kai kada jų susiformuoja ir palei lūpos kraštą.
- Odos vėžys: Tai dažnas odos susirgimas, bėrimu primenantis rožinę ar paprastuosius spuogus. Ankstyvieji burnos vėžio simptomai yra mažos, ilgai negyjančios opelės ar gumbeliai. Šie dariniai auga greitai ir išplinta į gretimas struktūras (pvz., dantenas, liežuvį, žandikaulį).
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Dauguma lūpų bėrimų yra gerybinės kilmės ir gali praeiti savaime be didesnių pastangų. Pirmiausia gydytojas užduos keletą klausimų apie bėrimą (kada atsirado, kaip plito, kokie kiti simptomai vargina ir pan.), įvertins ne tik odos, bet ir bendrą sveikatos būklę. Svarbu paminėti visus žalingus įpročius, ypač rūkymą ir alkoholio vartojimą, nesaikingą mėgavimąsi saulės spinduliais, soliarumais. Apžiūros metu įvertinami bėrimai, apžiūrima lūpų sritis, dantenos, gerklė, liežuvis, limfmazgiai. Veidą prausti tik drungnu vandeniu, kol bėrimai sugis.
Apibendrinant, lūpų bėrimų kilmė yra labai įvairi. Bėrimas aplink burną yra dažna, bet nemaloni problema, galinti sukelti tiek fizinį, tiek emocinį diskomfortą. Šioje zonoje oda yra jautri, greitai dirginama, todėl net nedideli pokyčiai gali atrodyti ryškūs ir trukti ilgiau nei kitose vietose. Vieniems bėrimas prasideda po naujos kosmetikos priemonės, kitiems - dėl streso, hormonų svyravimų ar odos infekcijų.
