Nors bičių pasaulis daugeliui atrodo primityvus ir gąsdinantis, iš tiesų tai yra viena stabiliausių ir mažiausiai kintančių ekosistemos rūšių. Jų visuomenė - tai stebuklų, preciziškumo ir neįtikėtinų gebėjimų pavyzdys. Šį kartą giliau panirsime į bičių šeimos širdį - bičių motinėlės gyvenimą ir jos neprilygstamą indėlį į šeimos gerovę, ypatingą dėmesį skirdami jos gebėjimui padėti daugiau kiaušinėlių nei sveria pati.
Bičių motinėlės turi stebuklingų galių! Kitaip to nepavadinsi, nes jos gyvena net 4-5 metus, kai tuo tarpu bitės darbininkės tik 30-40 dienų. Ilgaamžiškumo paslaptis slypi bičių pienelyje, kurio motinėlės lervutės stadijoje gauna gerokai daugiau nei bitės darbininkės. Taigi, bičių pienelis - raktas į ilgus gyvenimo metus!
Bičių Motinėlė - Gyvybės Avilyje Garantas
Bičių šeima - tai vabzdžių bendruomenė, kurią sudaro bičių motina, bitės darbininkės ir tranai. Nė vienas bičių šeimos narys negali gyventi atskirai ir savarankiškai kurti naujos šeimos. Įprastai bičių šeimoje gyvena 20 000-80 000 bičių darbininkių ir tik viena motinėlė. Tai tikra daugiavaikė motina! Daugumoje kalbų bičių motinėlė vadinama karaliene, tačiau lietuvių kalboje ji yra motinėlė, ir tai yra tikslu, nes ne ji valdo bites, bet pati yra visapusiškai priklausoma nuo bičių. Bitės rūpinasi savo motinėle, nes ji yra šeimos tęstinumo garantas. Badaujančioje šeimoje paskutinė gyva bitė maistą atiduoda motinėlei. Bičių šeima be motinėlės yra kaip medis be šaknų, nes šeimoje tik motinėlė gali dėti apvaisintus kiaušinėlius, iš kurių vėliau išsirita bitės darbininkės, arba neapvaisintus, iš kurių išsirita tranai.
Bičių motina pati nesimaitina, ją maitina darbininkės. Vienintelė bičių motinos funkcija - dėti kiaušinius į korių akeles. Jauna bičių motina per 2 savaites susiporavusi su tranais, į bičių akeles deda apvaisintus kiaušinius, o į tranų akeles - neapvaisintus kiaušinius. Jos dėslumas rodo kiaušinių, padėtų per parą, kiekį. Nuo bičių motinos dėslumo priklauso bičių šeimos stiprumas. Jį lemia ne vien motinos paveldėtos savybės, bet ir bičių maitintojų (motinos palydos) gausumas. Palyda, 7-13 jaunų bičių maitintojų grupė, dedančią kiaušinius bičių motiną maitina kas 20-30 min bičių pieneliu, apvalo ją, gauna feromoninę informaciją apie jos buvimą šeimoje, saugo nuo kenkėjų.
Bičių motinėlė per dieną gali padėti iki 2500 kiaušinėlių - daugiau nei sveria pati! Ankstyvame amžiuje, iki dvejų metų, bičių motinėlė padeda apie 2000 kiaušinėlių per parą. Toks kiekis kiaušinėlių sveria kur kas daugiau nei ji pati. Per produktyvią dieną bičių motina padeda iki 1500 kiaušinėlių, o per sezoną visų kiaušinėlių svoris viršija 2-3 kartus motinos svorį, t.y. 5000 ÷ 150000 kiaušinėlių. Kokybiška motina per savo gyvenimą 2-4 metus padeda virš 2.4 milijono kiaušinėlių, kuriems apvaisinti ji turi būti sukaupusi apie 8 milijonus spermatozoidų. Tai reiškia, kad motinoje vyksta labai spartūs biologiniai procesai ir medžiagų apykaita, todėl kiaušinėlių dėjimo metu ji yra apsupta bičių, kurios ją maitina perdirbtu maistu - panašiu į bičių pienelį.
Kalbant apie dauginimosi klausimą, bičių motinėlės nesiporuoja aviliuose, o išskrenda „į pasimatymą“, kurio metu susiporuoja su 20-45 skirtingais tranais. Bičių motinėlės turi specialų organą tranų spermatozoidams saugoti. Pakanka sykį susiporuoti, ir spermatozoidų užtenka visam jų gyvenimui. Karalienė nesiporuoja avilyje. Ji išskrenda „pasiskraidyti“, susiporuoja su 5 - 45 skirtingais tranais ir tada sugrįžta. Šio poravimosi jai pakanka visam gyvenimui. Nuo jaunos motinos išsiritimo iki jos subrendimo joje įvyksta eilė pakitimų. Pirmiausia neapvaisintos motinos feromonai turi sužadinti tranų potraukį prie jos, į kuriuos bitės darbininkės reaguoja tolerantiškai, ir jeigu yra senoji motina - žadina spietimą. Galiausiai jauna motina apsivaisina ir kai jos kiauštakiuose atsiranda spermatozoidai, tai jie kiek pakeičia imuninę jaunos motinos sistemą bei feromonų spektrą, kuris jau kitaip veikia bites darbininkes. Kadangi motinos apvaisinime dalyvauja 7-20 tranų, tai sumažina perų ligas ir šeimos ilgaamžiškumas žymiai padidėja.
Ar žinojote, kad bičių motinėlės padeda ir apvaisintų, ir neapvaisintų kiaušinėlių? Iš apvaisintų išsirita bitės darbininkės, o iš neapvaisintų - tranai. Bičių motinėlės pačios nusprendžia kiek patinėlių kiaušinių padėti. Tiesa, tranai paveldi tik motinėlės genus, o bitės darbininkės - ir motinėlės, ir tranų genus.
Viskas apie bičių motinėles
Bičių šeimos narių charakteristikos
| Narys | Gyvenimo trukmė | Pagrindinė funkcija | Kiaušinėlių dėjimas / apvaisinimas | Medaus nešimas | Geluonis |
|---|---|---|---|---|---|
| Bičių motinėlė | 4-5 metai (bitininkų keičiama kas 2-3 m.) | Dėti kiaušinius | Deda iki 2500 kiaušinėlių per dieną (apvaisintus ir neapvaisintus) | Ne | Turi, lygų, gelia retai (kitas motinėles) |
| Bitė darbininkė | 30-40 dienų (vasarą), 6-7 mėnesiai (žiemą) | Visi darbai avilyje (nektaro rinkimas, korių siuvimas, perų maitinimas ir t.t.) | Deda neapvaisintus kiaušinėlius dingus motinėlei (traninės bitės) | Taip | Turi, dantytą, gelia esant grėsmei (miršta) |
| Tranas | Vasarą (rudenį išmetami) | Apvaisinti bičių motiną | Neapvaisina, pats išsirita iš neapvaisinto kiaušinėlio | Ne | Neturi |
Bičių Šeimos Struktūra ir Kiti Nariai
Priklausomai nuo metų laiko bičių šeimos dydis kinta: pavasarį ji sveria 0,5-1,5 kg, vasarą - ne mažiau kaip 3 kg, rudenį - apie 2 kg. Vidurvasarį būna maksimalus išsiplėtimas, bičių šeima sveria 5-6 kg ir daugiau.
Bitės Darbininkės
Sunkiausia našta tenka bitėms darbininkėms. Jos - avilio „super power“! Bitės darbininkės ištisas dienas žvalgo ir saugo teritorijas, neša medų, „siuva“ vaško korius. Bitės darbininkės atlieka visus darbus avilyje: renka nektarą ir žiedadulkes, perdirba nektarą į medų, žiedadulkes į bičių duoną, siuva korius, maitina motiną ir tranus, prižiūri perus (jaunas bites), valo lizdą ir t.t. Bičių darbininkių amžių lemia darbai: intensyviau dirbančios greičiau miršta. Gyvenimo trukmė nuo 28 dienų iki 6-7 mėnesių. Bitės darbininkės nemiega. Naktimis jos energiją taupo ir ilsisi tiesiog nejudėdamos.
Miręs bičių motinėlei, bitės ilgai nesielvartauja - ima ir užsiaugina sau naują mamą. Geriausia vieta niekada nelieka tuščia. Netekę motinėlės, bitės darbininkės bando gelbėtis iš padėties ir pradeda pačios dėti savo neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita tik tranai. Jos vadinamos traninėmis bitėmis.
Tranai
Tranas - bičių šeimos vyriškas vabzdys. Jo pagrindinė funkcija - apvaisinti bičių motiną. Būdami avilio lizde jie padeda palaikyti perų (jaunų bičių) zonoje reikiamą temperatūrą - apie +34°C. Avilyje, bičių šeimoje, tranų būna nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių. Apvaisinęs motiną tranas miršta. Tranai, kaip ir bičių motinėlės, neneša medaus. Jie skraido ir ieško dar neapvaisintų patelių - jaunų bičių motinėlių. Tiesa, nerūpestingu gyvenimu tranai gali mėgautis tik vasarą. Kad nereikėtų penėti nereikalingų burnų, rudenį bitės darbininkės juos paprasčiausiai „palydi“ iš avilio lauk. Niekam dykaduoniai ir tinginiai nereikalingi!
Bičių Darbai ir Gyvenimo Ciklas
Nuo momento, kai bičių motinėlė padeda kiaušinėlį į tuščią korio akelę, iki tol, kol išsirita bitė darbininkė, vidutiniškai praeina 21 diena, tai priklauso nuo perų lizdo temperatūros. Pirmą dieną jaunos bitės dažniausiai nieko nedirba. Jos ramiai tupi ant korio. Trečią dieną sustiprėjusios bitės pradeda dar intensyviau dirbti, valo tuščias akeles, iš kurių išsirita bitės, jas išlygina, ištepa seilėmis, išblizgina. 5-17 dienų bitės išskrenda į lauką, susipažįsta su aplinka, įsidėmi savo avilio vietą, kad vėliau galėtų surasti savo avilį. 10-23 dienų bitės padeda jaunoms bitėms prasigraužti ir išlįsti iš korio akelių. Šios bitės rūpinasi avilio švarumu, išneša iš avilio visokias liekanas, negyvas bites. Jos taip pat uždengia užaugusius perus ir užakiuoja korių akelėse subrendusį medų. Pikiu ištepa visas sienas ir užkemša plyšius, supikiuoja rėmus, lubų lenteles arba audeklą. Jos gamina vašką, siuva korius, saugo avilius bei vėdina lizdus.
Bitės gali skristi iki 25km/h greičiu ir suplasnoti 200 kartų per sekundę. Taigi, jos pavytų bet kokį sprinterį! Kadangi bitės nemoka kalbėti, bendravimui jos išrado neįprastą būdą - šokį! Vizgindama savo pilvelį ir vaikščiodama aštuoniuke ji sesėms nusako kokiu atstumu nuo avilio ir kuria kryptimi reikia ieškoti geriausio nektaro. Trajektoriją ir atstumus ji apskaičiuoja savo sezamo sėklos dydžio smegenimis. Tikras mažasis Einšteinas…
Bitės darbai priklauso nuo šeimos ir medunešio stiprumo. Kuo daugiau šeimoje yra perų, tuo daugiau bitės neša žiedadulkių. Kuo geresnis medunešis, tuo labiau bitės renka nektarą. Bitės darbininkės savo darbus kartais gali koreguoti. Pavyzdžiui, jei šeimoje stipriai sumažėja lauko bičių, jaunosios bitės pradeda anksčiau ir intensyviau skraidyti į lauką, nes šeimai reikia maisto. Kuo bitė darbininkė daugiau dirba, tuo greičiau susidėvi jos raumenys, suplyšta sparneliai, ji nusilpsta ir žūva.
Žiemoja bitės avilyje. Po truputėlį minta sukauptu medumi, gaminasi šilumą ir todėl nesušąla. Bitės, beje, yra šaltakraujai gyvūnai. Avilyje jos suformuoja ekonomiškiausią, geriausiai šilumą išlaikančią figūrą - kamuolį. Kamuolio viduryje pasišildžiusios bitės keičia išorines. Žiemos bitės gyvenimo trukmė ilgesnė - aštuoni mėnesiai (tačiau žiemą jos nedirba!).
Bičių Gaminami Produktai
Bitė - unikalus gyvis, toks mažas, o tiek naudingų produktų gamina: tai ir medus, ir vaškas, ir bičių duonelė, ir pikis. Pikis pasirodo yra puikus antiseptikas, jo spiritinis antpilas yra geras įvairių žaizdų dezinfekuotojas, naudojamas liaudies medicinoje. Be to, jos nešą didelę naudą žemės ūkiui. Yra net tokia nuomonė, kad net apie 80 proc. maisto produkcijos gamybos yra priklausoma nuo bičių apdulkinamų augalų.
Bitės medų gamina naudodamos gėlių nektarą. Savo liežuvėliu išsiurbia nektarą iš žiedų nektarinių, nektaras susimaišo su seilėse esančiais enzimais, kurie pakeičia medaus cheminę sudėtį ir pH, bei padaro tinkamą ilgalaikiam saugojimui. Bitė grįžta į avilį, atryja ir perduoda surinktą nektarą kitai bitei. Iki pilno medaus subrendimo, bitės užklijuoja korio akutes sekretu iš savo skrandžio, kuris galiausiai sutirštėja ir virsta bičių vašku. Per metus bičių šeima į avilį suneša apie 90 kg medaus.
Žiedadulkes bitės neša į avilius ir meta į korių akeles. Aviliuose jaunesnės bitės priekiniais žandais sutrupina žiedadulkių kamuoliukus ir galvomis gerai juos suspaudžia. Kai akutės pripildomos, bitės jų viršų užpila medumi, užlipdo vašku - tokį mišinį palieka subręsti. Veikiant įvairiems mikroorganizmams, fermentams, esant didelei drėgmei ir šilumai 34-36 °C, maždaug per dvi savaites iš mišinio susiformuoja bičių duonelė.
Bičių Spietimas: Natūralus Dauginimosi Būdas
Bitininkystėje, kaip ir gamtoje apskritai, egzistuoja daugybė sudėtingų ir įdomių procesų. Vienas iš tokių - bičių spietimas. Šis reiškinys, nors ir natūralus, bitininkams kelia nemažai rūpesčių. Medunešės bitės negali pavienės savarankiškai sukurti naujos šeimos arba gyventi vienos, todėl evoliucijos procese jos prisitaikė išgyventi drevėse. Vystantis bičių šeimai, dalis bičių ir motinėlė, atsiskyrusios nuo šeimos, apsigyvena naujoje vietoje, taip sudarydamos naują šeimą. Spietimas - tai natūralus bičių šeimos dauginimosi būdas, kai dalis bičių su sena motinėle palieka avilį ir ieško naujos vietos įsikurti.
Vienas iš pirmųjų požymių, kad bitės ruošiasi spiesti, laikomas bičių motinėlės neapvaisinto kiaušinėlio padėjimas į korio akelę. Tačiau tranų atsiradimas šeimoje, dar nėra priežastis, kad bičių šeima iš tikrųjų spies. Pavasarį po pirmojo apsiskraidymo, motinėlė vedama išgyvenimo ir dauginimosi instinkto, sutelkia visą dėmesį į bičių skaičiaus didinimą, todėl su kiekviena diena ji deda vis daugiau kiaušinėlių, iš kurių išsiris bitės darbininkės. Tačiau naujame šeimų vystymosi etape, po truputi atsirandant spietybinei nuotaikai, bitės pradeda ruošti tranines akeles, o motinėlė pradeda į jas dėti kiaušinėlius. Jei koriuose nėra traninių akelių, tai bitės pradeda jas siūti rėmelių apatinėje dalyje, kur nėra pasiūtų korių, taip pat tose vietose kur yra pažeisti koriai.
Bičių motinėlė kiaušinėlius deda ne į visus motininius lopšelius iš karto, o palaipsniui, per 3-5 dienas. Kai kiaušiniai pradedami dėti į spietybinius lopšelius, prasideda naujų namų paieška. Nuo to momento, kai kiaušinėliai padedami į spietybinius lopšelius, motinėlė smarkiai sumažina kiaušinėlių dėjimą, o šeimos darbinis aktyvumas palaipsniui mažėja. Tuo pačiu metu motinėlės bičių palyda nustoja jai skirti deramą dėmesį ir palaipsniui suyra, todėl ji mažiau maitinama, dėl ko pradeda mažėti motinėlės pilvelis ir pačios motinėlės svoris, todėl motinėlė atgauna gebėjimą skraidyti. Pagrindinės spietimo priežastys yra tai, kad jaunų bičių, kurios maitina lervutes, šeimoje pasidaro labai daug ir jos neturi darbo, nes motinėlė nenori, nespėja arba neturi vietos kur dėti kiaušinėlių. Kad spiečiančios bitės paliktų avilį, reikalingos tam tikros sąlygos, o būtent, kad šeimoje būtų užaugintos ar augančios naujos motinos, taip pat reikalingas šiltas, saulėtas oras, lauke turi būti medunešis.
Kai šeimoje uždengiamos pirmosios motininės akelės, išeina pirmasis spiečius su sena motina ir dalimi bičių. Pirmasis spiečius dažniausiai išeina po 9 dienų, motinai padėjus kiaušinėlį į motininę akelę. Kai išspiečia bitės iš šeimos, tokie spiečiai vadinami pirmalakiais. Ankstyvi spiečiai būna stipresni, bičių gali būti net 2-3 kg, tokie spiečiai iki rudens pakankamai sustiprėja ir užauga iki stiprių šeimų, kurios per pagrindinį medunešį netgi prineša medaus. Pirmalakio spiečiaus bitės labai darbingos, nes jie išskrenda su senomis motinėlėmis, kurios iš karto kimba į darbus norėdamos kuo greičiau sutvarkyti lizdą ir atstatyti šeimos pajėgumus.
Viskas apie bičių motinėles
Iššūkiai Bičių Motinėlėms ir Visai Šeimai
Svarbiausio bičių šeimos nario - motinos kokybė turi esminės įtakos ne tik konkrečios bičių šeimos ūkiniam naudingumui, bet ir viso bityno bei bitininko bitininkavimo rezultatams. Kokybiška motina per savo gyvenimą 2-4 metus padeda virš 2.4 milijono kiaušinėlių. Sėklyčių gyvybingumas ir skaičius yra labai priklausomas nuo aplinkos, darančios įtaką motinos biologiniam aktyvumui. Jeigu žūsta motina, nuo to momento, kai jos tai pajunta - dingo motinos feromonų kvapas, darbininkių elgesys iš esmės pakinta. Jeigu yra jaunų perų, darbininkės pradeda auginti pakeičiančią motiną; jeigu nėra, tai po savaitės ar kiek vėliau jaunos bitelės pradeda dėti neapvaisintus (traninius) kiaušinėlius. Tokia šeima pradeda silpti, nes bičių darbininkių mažėja, o tranų daugėja. Galiausiai šeima žūsta nuo priešų ar maisto stygiaus. Naują tikrą motinėlę šeima noriai priima tik tol, kol neatsirado traninė bitė.
Pastaruoju metu visame pasaulyje plinta cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje. Šią cheminę panaudą pradėjus taikyti augalų apsaugai nuo kenkėjų be tinkamos technologijos, tausojančios aplinką, pastebėta, kad ne tik skurdėja gyvūnų įvairovė, bet ir dėl pakintančios ekosistemos augalų derlingumas. Ypač tai ryšku dėl sumenkusios augalų apdulkintojų gausos ir įvairovės. Plačiai žinoma, kad dėl to derlingumo sumažėjimo (mažėjant bičių aplinkoje) per metus patiriama iki 14*109 $ nuostolių.
Bičių šeimose virusų atsiradimui ir plitimui nemažą reikšmę turi ir jų erkės, kurios parazituoja ne tik suaugusias bites, bet ypač lervutes, kurias gali užkrėsti (jeigu pačios yra virusuotos) virusais. Iš virusuotų lervučių, jeigu bitelė užsikrėtė lėliukės formoje, išsirita virusą nešiojančios bitelės, tai jos maitindamos lervutes ir bičių motiną, jų ilgaamžiškumą sumažina iki kelių savaičių ir tokia šeima neišvengiamai žūsta. Taip pat chemikalų poveikis atsiliepė į šeimos didumą - per mėnesį paveiktos šeimos sumažėjo per pus, lyginant su kontrolinėmis. Dabar naudojami ypač nuodingi insekticidai bičių nebegali būti detoksikuojami pilnai ir mažiau paveiktos bitės dar grįžta į avilį, bet jų ilgaamžiškumas būna sumažėjęs du ir daugiau kartų, o tokių bičių pamaitinta motina toksišku maistu irgi nusilpsta ir keičiama jau pirmais gyvavimo metais, neparodžiusi prigimtinių našumo savybių.
Įdomūs Faktai Apie Bites
- Bičių motinėlė gyvena net 4-5 metus, o bitės darbininkės tik 30-40 dienų.
- Viena bitė darbininkė per savo gyvenimą pusantro karto apskrieja žemės rutulį ir pagamina apie 1/10 arbatinio šaukštelio medaus.
- Bičių motinėlė per dieną gali padėti iki 2500 kiaušinėlių - daugiau nei sveria pati!
- Bitės gali skristi iki 25km/h greičiu ir suplasnoti 200 kartų per sekundę.
- Vieninteliai patinėliai avilyje - tranai. Jie nedirba, neturi geluonies ir vienintelė jų užduotis - poruotis su motinėle.
- Bitė darbininkė turi apie 170 kvapams jautrių receptorių. Tuo negali pasigirti nė vienas kvepalų gamintojas!
- Bitė darbininkė vienu kartu gali panešti 80% kūno svorio nektaro ar žiedadulkių kiekį.
- Bitės darbininkės turi du skrandžius - vieną maitinimuisi, o kitą - nektaro kaupimui.
- Bitės nuodai - stipresni už kobros! Laimei, ji jų turi labai mažai…
- Gelia tik bitės darbininkės ir tik pajutusios realią grėsmę. Kadangi bičių darbininkių geluonis dantytas lyg peilis, jį įsmeigus bitė nebesugeba jo ištraukti atgal. Netekusios geluonies jos miršta. Nors karalienė turi geluonį, beje lygų, todėl gali gelti ne kartą, tačiau juo naudojasi itin retai - tik tam, kad pašalintų kitas motinėles.