Pietų Afrikos Respublika (PAR) - valstybė Afrikos žemyno pietuose, garsėjanti savo gamtos grožiu, kultūrų įvairove ir sudėtinga istorija. Ilgus metus politiškai izoliuota dėl apartheido politikos, šiandien PAR atsiveria pasauliui, kviesdama pažinti savo kontrastų kupiną šalį. Tai valstybė, kurioje šalia šiuolaikinio pasaulio klesti senosios tradicijos, o gamtos įvairovė stebina net ir patyrusius keliautojus. Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Kiekviena etninė grupė priskiria save prie savosios kultūros, suformuotos dažniausiai stipriai įaugusiu tautiniu principu. Pietų Afrika yra pažangiausia žemyno šalis, garsi savo meno, mokslo ir technologijos laimėjimais.
PAR plotas 1219080 km2. Palyginus su Lietuva, kurios plotas yra 65301 km2, PAR yra beveik 19 kartų didesnė. Kaip minėta aukščiau, Pietų Afrikoje yra penkios nepriklausomos šalys, ir tarp jų didžiausia šalis yra Pietų Afrika, o mažiausia - Svazilandas pagal gyventojų skaičių.
Geografinė padėtis ir klimatas
Valstybė Afrikos žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje valstybė ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Svazilandu bei Mozambiku. Pietų Afrikai priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Valstybės žemės daugiausiai kalvotos, o krantai - lygūs.
Šalies klimatas yra labai įvairus:
- Šalies centre - kontinentinis tropinis, kur šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra svyruoja apie 18° C - 27° C laipsnius, šaltuoju - 7° C - 10° C.
- Rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis.
- Šalies pietvakariuose - mediteraninis.
Šalies vakarinėje dalyje vidutinė temperatūra šiltuoju laikotarpiu siekia apie 17° C - 19° C, šaltuoju laikotarpiu - 11° C - 10° C. Valstybės pietrytinėje dalyje šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22° C - 24° C, šaltuoju laikotarpiu - apie 18° C. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai šalies rytuose (Atlanto pakrantėje). Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną lapkritį - kovą. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune lietingasis sezonas.
Ilgametė Pietų Afrikos istorija
Pietų Afrika gali pasigirti viena iš ilgiausių nenutrūkstamų žmonių gyvenimo istorijų planetoje. Šiame regione yra vieni seniausių žmogaus gyvybės įrodymų, o archeologiniai radiniai tokiose vietose kaip Žmonijos lopšys Pietų Afrikoje ir Pasienio urvas Esvatinio mieste, datuojami milijonus metų.
Ankstyvosios civilizacijos
San (bušmenai) ir Khoikhoi (hotentotai) yra vieni iš pirmųjų žinomų Pietų Afrikos gyventojų. Sanai pirmiausia buvo medžiotojai-rinkėjai, naudoję savo gilias žinias apie žemę, kad išgyventų atšiaurioje aplinkoje. Khoikhoi, atvykę vėliau, užsiėmė ganytoja, augino gyvulius ir kūrė nuolatines gyvenvietes. Viena iš ankstyviausių sudėtingų visuomenių Pietų Afrikoje buvo Mapungubvės karalystė, klestėjusi XI-XIII a. Įsikūręs dabartinėje Pietų Afrikoje, netoli Zimbabvės ir Botsvanos sienų, Mapungubvė buvo reikšmingas prekybos centras, prekiaujantis auksu, dramblio kaulu ir kitomis prekėmis su prekeiviais iš Kinijos ir Indijos. Didžiosios Zimbabvės karalystė atsirado maždaug XI amžiuje ir iki 14 amžiaus tapo reikšmingiausia ir įtakingiausia Pietų Afrikos valstybe. Didžioji Zimbabvė, žinoma dėl įspūdingų akmeninių konstrukcijų, įskaitant Didįjį aptvarą ir Kalnų kompleksą, buvo prekybos ir kultūros centras. Karalystės ekonomika buvo pagrįsta žemės ūkiu, galvijų ganymu ir plačiais prekybos tinklais, kurie pasiekė Svahilių pakrantę ir už jos ribų.
Europiečių atvykimas ir kolonizacija
Europiečių atvykimas į Pietų Afriką prasidėjo nuo portugalų XV amžiaus pabaigoje. Bartolomeu Dias 1488 m. apsuko Gerosios Vilties kyšulį, o Vaskas da Gama 1497 m. pasiekė Indijos vandenyną per pietinį Afrikos galą. 1652 m. Nyderlandų Rytų Indijos kompanija Gerosios Vilties kyšulyje įkūrė gaiviųjų gėrimų stotį ir padėjo pamatus Keiptaunui. Ši gyvenvietė išaugo į koloniją, nes olandų ūkininkai, žinomi kaip būrai, persikėlė į žemyną, kad įkurtų fermas ir rančų. Per Napoleono karus 1806 m. britai atėmė iš olandų kyšulio koloniją. Valdant britams, kolonija labai išsiplėtė ir atvyko britų naujakurių bangos. Britai įvedė naują politiką, įskaitant vergijos panaikinimą 1834 m., o tai sukėlė įtampą tarp būrų.
Deimantų atradimas Kimberley mieste 1867 m. ir auksas Witwatersrande 1886 m. pakeitė Pietų Afriką. Šie mineralų radiniai pritraukė imigrantų ir investicijų antplūdį, skatindami spartų ekonomikos augimą ir modernios infrastruktūros plėtrą.
Anglų-Būrų karai ir Apartheido era
Anglų ir zulusų karas 1879 m. buvo konfliktas tarp Britų imperijos ir Zulu karalystės. Britai siekė išplėsti savo kontrolę Pietų Afrikoje, o zulusai, vadovaujami karaliaus Cetshwayo, priešinosi. Įtampa tarp britų ir būrų baigėsi dviem reikšmingais konfliktais: Pirmuoju anglų-būrų karu (1880-1881) ir Antruoju anglų-būrų karu (1899-1902). Pirmasis karas baigėsi būrų pergale, užtikrinančia Transvalio ir Oranžinės laisvosios valstybės nepriklausomybę. Tačiau Antrasis karas, kurį sukėlė ginčai dėl aukso kasyklų kontrolės ir politinių teisių, lėmė britų pergalę 1902 m.
Nuo 1948 m. Nacionalinė partija atėjo į valdžią Pietų Afrikoje ir įgyvendino apartheido politiką - institucionalizuotos rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistemos. Apartheido įstatymai atskyrė žmones pagal rasę, apribodami ne baltųjų pietų afrikiečių teises ir laisves. Kovai su apartheidu vadovavo įvairūs politiniai ir socialiniai judėjimai, ypač Afrikos nacionalinis kongresas (ANC) ir jo vadovas Nelsonas Mandela. 1960 m. Sharpeville žudynės ir 1976 m. Soweto sukilimas buvo pagrindiniai įvykiai, paskatinę pasipriešinimą apartheidui.
Demokratiniai pokyčiai ir šiuolaikinė Pietų Afrika
1990 m. prezidentas FW de Klerk paskelbė panaikinsiantis ANC draudimą ir Nelsono Mandelos paleidimą iš kalėjimo. Vyriausybės ir kovos su apartheidu grupių derybos atvedė prie pirmųjų demokratinių rinkimų 1994 m., per kuriuos Mandela buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu Pietų Afrikos prezidentu. Nuo 1948 m. PAR pradėjo spalvotųjų diskriminavimo politiką, vadinamą apartheidu (apartheidas - rasinės diskriminacijos ir segregacijos politika Pietų Afrikos Respublikoje). PAR stengėsi susilpninti kaimynines šalis, kurios priešinosi šiai politikai. 1994 m. pasibaigus apartheidui PAR santykiai pagerėjo su kaimyninėmis valstybėmis ir tais pačiais metais įvyko pirmieji rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti ne tik baltieji.
Pietų Afrika šiandien susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant ekonominę nelygybę, politinį nestabilumą ir sveikatos krizes, tokias kaip ŽIV/AIDS. Regiono šalys stengiasi įvairinti savo ekonomiką, gerinti valdymą ir spręsti socialines problemas. Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC), įkurta 1992 m., siekia skatinti regioninę integraciją ir ekonominį valstybių narių bendradarbiavimą.
Kultūrų įvairovė ir kalbos
Kontrastingumas PAR dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis. Kiekviena etninė grupė priskiria save prie savosios kultūros, suformuotos dažniausiai stipriai įaugusiu tautiniu principu. Šalyje net 11 oficialių kalbų, todėl gatvėse galima išgirsti įvairius afrikiečių dialektus, choisanų, afrikanų, anglų, taip pat kinų ir hindi, tamilų kalbas. Durbane, pavyzdžiui, telkiasi didžiausia indų bendruomenė už Azijos ribų.
Ekonomika ir gamtos turtai
Pietų Afrikos Respublika - gausi gamtinių išteklių ekonomiškai stipriausia Afrikos valstybė. Šalis turtinga naudingųjų iškasenų (randama daugiau kaip 40 skirtingų mineralinių žaliavų). Daugiausia aukso (apie 11 % pasaulio išteklių), platinos, urano rūdų ir kitų žaliavų telkinių randama prekambro uolienų kristalinio pamato juostoje, ištįsusioje į pietvakarius nuo Witwatersrando. Deimantai kasami į šiaurę nuo Pretorijos, prie Kimberley, Jagersfonteine, Koffiefonteine, Oranės ir Vaalio upių baseinuose.
Pietų Afrikos Respublika užima pirmąją vietą pasaulyje pagal aukso, platinos, chromo, vanadžio, ketvirtąją - pagal deimantų gavybą. Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka - mineralinių žaliavų perdirbimas.
| Iškasana žaliava | Vieta pasaulyje |
|---|---|
| Auksas | 1-oji |
| Platina | 1-oji |
| Chromas | 1-oji |
| Vanadis | 1-oji |
| Deimantai | 4-oji |
Apie 70 % Pietų Afrikos Respublikos teritorijos užima natūralios ganyklos, 12 % - ariamoji žemė, 1 % - sodai. Eksportui auginama cukranendrės, vilnamedžiai, daržovės, vaismedžiai (citrinmedžiai, obelys, ananasai), vynmedžiai. Turizmas sparčiai plėtojamas. Daugiausia turistų atvyksta iš Didžiosios Britanijos, nuolat daugėja turistų iš kitų Europos šalių.
Laukinė gamta ir safariai
PAR yra vienas iš geriausių safario pasirinkimų, valstybė gali pasiūlyti prieinamus parkus ir rezervatus, kur natūrali gamtos tėkmė yra viena mažiausiai sutrikdytų pasaulyje. Laukinės gamtos stebėjimas yra vienas įspūdingiausių. Tai „Big African Five“ - dramblys, buivolas, leopardas, liūtas ir raganosis, taip pat babuinai, begemotai, banginiai, pingvinai ir daug kitų.
Kodėl Pietų Afrikos geografija tokia unikali?
Didieji Pietų Afrikos miestai
Johanesburgas
Johanesburgas - vienas didžiausių Pietų Afrikos Respublikos miestų, kuriame gyvena daugiau nei 4 mln. gyventojų. Tai didžiausias šalies miestas ir Gautengo provincijos (turtingiausios provincijoje Pietų Afrikoje) sostinė. Miestas įkurtas 1886 m. radus aukso Vitvatersrando kalne. Todėl per trumpą laiką mieste apsigyveno virš 100 tūkst. gyventojų. Netrukus tapo vienu svarbiausių aukso gavybos centrų pasaulyje.
Miestas, dažnai vadinamas Joburg arba Jozi, kiekvieną dieną keičia Pietų Afrikos Respublikos veidą. Kultūriniai rajonai Newtown ir Braamfontein vilioja teatrais, restoranais, kavinėmis, muziejais ir kūrybine energija. Turistus vilioja geras klimatas, aktyvus naktinis gyvenimas ir galybė pramogų. Johanesburgas populiarus ir dėl to, kad čia yra daug zoologijos sodų, teatrų, restoranų, istorinių muziejų ir prabangių prekybos centrų. Apartheido muziejus - vieta, kurioje iliustruojamas segregacijos didėjimas ir mažėjimas Pietų Afrikos Respublikoje. Istorijoms perteikti naudojami filmai, tekstas, audio įrašai.
Keiptaunas
Šalies pietvakariuose, apglėbtas didingojo Stalo kalno, yra romantiškasis Keiptaunas. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Miestas yra pripažintas kaip vienas gražiausių pasaulyje. Keiptaunas, įsikūręs tarp Atlanto vandenyno ir garsiojo Table kalno, neabejotinai yra vienas gražiausių ir gyvybingiausių miestų pasaulyje. Stalo kalno plokščia viršūnė kartu su Signal Hill ir Lion Head viršūnėmis dominuoja miesto panoramoje. Jis yra populiariausias turistų traukos centras Afrikoje. Keiptauną įkūrė „Nyderlandų Rytų Indijos Kompanija" ir pradžioje jo paskirtis buvo burinių laivų aprūpinimas pakeliui į Indoneziją. Jan Van Riebeeck 1652 metų balandžio 6 d. įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę.
Dienas Keiptaune galima praleisti lankant gražiuosius šalia miesto esančius paplūdimius, Constantia vynuogynus ir dalyvaujant vynų degustacijose, besivaikštant V&A krantine, nusikeliant keltu į Robeno salą bei tiesiog komunikuojant su paprastais ir draugiškais vietiniais. Gerosios Vilties kyšulys dėl savo nepaprasto grožio yra daugelio pamėgta lankymo vieta. Viktorijos ir Alfredo krantinė (V&A), pastatyta ant dalies Keiptauno uosto dokų, yra lankomiausia turistų. Keiptaunas - daugiakultūris miestas, kurio spalvingi rajonai, tokie kaip istorinis Bo-Kaap su ryškiais namais, atspindi jo įvairiapusę praeitį. Istorinius ir kultūrinius objektus kaip Gerosios Vilties pilis, St. George katedra taip pat verta aplankyti.
Durbanas
Jei jūsų kelionės į Pietų Afriką tikslas - pasimėgauti saule ir jūra, siūlome rinktis Durbano paplūdimį. Durbanas - judrus uostas ir trečias pagal dydį šalies miestas. Jis garsėja nuostabiu paplūdimiu, be to, čia rasite vienintelį Pietų Afrikoje banglenčių sporto muziejų. Paplūdimyje gausu kavinių, restoranų, prekybos centrų, blusų turgų, vandens pramogas siūlančių prekeivių. Dėl šių priežasčių Durbanas yra viena lankomiausių šalies vietų. Nepamirškime ir puikaus subtropinio klimato, kuris vilioja turistus ir vasarą, ir žiemą.
Pretorija
Kosmopolitiškasis Pretorijos miestas, dar žinomas kaip Tshwane, yra viena iš trijų Pietų Afrikos Respublikos sostinių.
Nacionaliniai parkai ir gamtos draustiniai
Kriugerio nacionalinis parkas
Kriugerio Nacionalinis parkas - vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Ten galima pamatyti vietos gyvūniją, pasileisti į žygį ar pasivažinėti kalnų dviračiais. Vienas įžymiausių nacionalinių parkų pasaulyje - Kriugerio nacionalinis parkas - nusidriekia net 352 kilometrus iš šiaurės į pietus ir ribojasi su Mozambiku. Kasmet jį aplanko apie 950 000 žmonių. Šis nacionalinis parkas, užimantis beveik 2 milijonų hektarų teritoriją, buvo įkurtas 1898 m., kad išsaugotų laukinę Pietų Afrikos Respublikos Louveldo (Lowveld) regiono gamtą ir yra nepralenkiamas gamtos rūšių įvairove, o pagal čia naudojamas progresyvias gamtos apsaugos valdymo technologijas bei politika pirmauja pasaulyje.
Parko teritorijoje vingiuoja sraunios upės, pasitaiko stačių uolų. Čia gyvena ne tik „didysis penketas" (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis ir buivolas), bet ir nesuskaičiuojama daugybė kitų gyvūnų bei paukščių. Kriugerio nacionalinis parkas tikrai yra pats geriausias Pietų Afrikos Respublikos parkas, jame sutinkama įspūdingas skaičius gyvūnų ir augmenijos rūšių: 336 medžių, 49 žuvų, 34 varliagyvių, 114 roplių, 507 paukščių ir 147 žinduolių. Kriugerio nacionalinis parkas išraiškingai atspindi neįtikėtiną Afrikos gamtos įvairovę. Parko keliai gerai sutvarkyti, įrengtos patogios stovyklavietės.
Hluhluvė ir Umfolocis
Įsikūręs 280 km į šiaurę nuo Durbano, Hluhluvė - Umfolocis yra vienas iš seniausių ir neabejotinai garsiausias laukinės gamtos draustinis Pietų Afrikos Respublikoje. Iš pradžių tai buvo du atskiri draustiniai, o 1989 m. Umfolocis ir Hluhluvė sujungti ir tokiu būdu susiformavo įspūdingas safario draustinis, žinomas Hluhluvė - Umfolocio pavadinimu. Hluhluvė - Umfolocis atsako už baltųjų raganosius išsaugojimą nuo gręsiančio išnykimo. Tai, kad šiandien Afrikos parkuose dar galima išvysti baltųjų raganosių yra daugiausia Hluhluvės - Umfolocio nuopelnas. Draustinis žinomas ir dėl to, kad jame saugojami sparčiai nykstantys juodieji raganosiai. Šiuo metu draustinyje yra 350 juodųjų ir 1800 baltųjų raganosių.
Šiandien lankytojai gali pamatyti dramblius, žirafas, zebrus, antilopes gnu, Afrikos antilopes, Afrikos tapyrus, hienas, šakalus ir daug kitų gyvūnų. Draustinyje taip pat gyvena „didysis penketas", o savarankiškai važinėdami po parką galėsite iš arti pamatyti tuos laukinius Afrikos gyvūnus, kuriuos tik svajojote išvysti per safarį.
Ado dramblių nacionalinis parkas
Ado dramblių nacionalinis parkas - viena didžiausių parkų visoje PAR. Ši laukinių gyvūnų buveinė Rytų Kapo provincijoje išsiplėtusi iki Indijos vandenyno pakrantės. 1931 metais šis parkas buvo įkurtas tam, kad būtų išsaugoti paskutiniai 11 teritorijoje likusių dramblių. Ado dramblių nacionaliniame parke įsikūrę ir šimtai kitų rūšių stambių ir smulkių žinduolių.
Izimangalizo pelkių parkas (Šv. Liucija)
Šv. Liucija yra didžiausias pelkynas visoje pietų Afrikoje (328 000 hektarų saugomų pelkių). Parkas išsidėstęs aplink šv. Liucijos ežerą, jame yra didžiausia upės žiočių gamtinė sistema ir piečiausias Afrikoje koralų rifas. Parko įvairovė stulbina: įvairiausi sausumos ir vandens peizažai, gausybė paukščių ir gyvūnų. Topologinės parko ypatybės apima smėlio paplūdimius, povandeninius kanjonus, medžiais apaugusią kopų juostą, miškų skiautinius, ežerus, pelkes, pievas bei savaną. Banginiai, delfinai ir bangininiai rykliai migruoja palei parko pakrantę, o lapkritį parko paplūdimiuose deda savo kiaušinius jūros vėžliai.
Izimangalizo pelkių parko teritorijos fauna ir flora neturi lygių visoje Pietų Afrikos Respublikoje. Vandenyje gyvena Nilo krokodilai ir begemotai, parke taip pat gausu dramblių, buivolų, juodųjų ir baltųjų raganosių, žirafų, vandens ožių, kudu ir nijala antilopių, impalų, dukerių ir redunkų bei daugybė kitų gyvūnų. Turbūt įdomiausia patirtis parke yra plaukiojimas valtimi per ežerą, tokiu būdu galima pamatyti vandens paukščių, begemotų, krokodilų, o taip pat ir gražųjį erelį žuvininką.
Tsitsikamos nacionalinis parkas
Ypač vertinga Sodų kelio dalis - Tsitsikamos nacionalinis parkas, skalaujamas Indijos vandenyno bangų ir įrėmintas kalnų. Sustosite prie garsiojo Paulo Sauerio arkinio tilto virš Stormso upės. Tai vienas aukščiausių Afrikos tiltų, kurį suprojektavo architektas italas Riccardo Morandi, o pastatė PAR kompanija “Concor”. Turėsite galimybę pereiti tiltu ir iš 120 m aukščio pasižvalgyti į tarpeklyje vinguriuojančią Stormso upę. Tuomet vyksite prie vandenyno, kur pakrantėje išeisite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tai nepaprasto grožio kelias vandenyno pakrante, atvesiantis prie dar vieno tilto per tą pačią Stormso upę, bet ir vaizdai, ir tiltai jau visai kitokie.
Kalnų regionai
Drakensbergo kalnai
Pietų Afrikos Respublikoje esantys Drakensbergo kalnai - tai ištisus 200 kilometrų besidriekianti kalnuota stebuklų šalis. Jie yra įtraukti į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai aukščiausios vietos į pietus nuo Tanzanijoje stūksančio Kilimandžaro kalno. Drakensbergas būrų kalba reiškia "drakono kalnas", o vietinės zulų genties žmonės jį vadina uKhahlamba, kas reiškia "iečių užtvara". 150 kilometrų nusitęsęs nuostabaus kraštovaizdžio kraštas garsėja turtinga gamta bei jos grožiu, gyvūnų, paukščių ir augmenijos įvairove.
Stalo kalnas
Keiptaune esantis Stalo kalnas - vienas įstabiausių gamtos kūrinių. Ši kalnų grandinė su visiškai plokščiu viršumi yra vaizduojama ir Keiptauno vėliavoje. Dėl tokios neįprastos išvaizdos Stalo kalnas pritraukia minias turistų. Norėdami pasigrožėti nuo viršūnės atsiveriančia panorama, pasikelkite funikulieriumi arba užkopkite patys. Kalno viršūnė yra plokščiakalnis su stačiais uolų skardžiais, kuris tęsiasi maždaug 3 km.
Kanjonai ir upės
Blaido upės kanjonas
Blaido upės kanjonas (neseniai pervadintas Motlace (Motlatse)) yra trečias pagal gylį kanjonas pasaulyje (po Didžiojo kanjono vakarų JAV ir Erelio žuvininko kanjono Namibijoje). Jis laikomas viena iš pačių įspūdingiausių vietovių visoje Afrikoje. Visas kanjonas nusidriekia daugiau kaip dvidešimt kilometrų. Siaurame tarpeklyje Blaido upę užtvenkia 72 metrų aukščio siena, susiformuojanti ežerėlį, kuriame gyvena daugybė begemotų ir krokodilų.
Pakrantės regionai
Sodo kelias
Sodo kelias (Garden Route) - dar viena nuostabi kalnuota vietovė, skalaujama jūros bangų. Ji išsidėsčiusi pietrytinėje Pietų Afrikos pakrantėje ir tęsiasi nuo Vakarų Kape esančio Heidelbergo miesto iki Storms upės. Klimatas - tropinis: vasarą šilta ir drėgna, žiemą - vėjuota. Tarp nuostabių koralinių rifų nardo banginiai, delfinai ir ruoniai, pakrantėse čiulba 300 rūšių paukščiai.
Kavos įlanka
Viena gražiausių vietų Laukinėje pakrantėje (Wild Coast) yra Kavos įlanka (Coffee Bay), kurioje gyvena maža bendruomenė. Nors čia vos tuzinas trobelių, parduotuvė, paprasta stovyklavietė ir du viešbučiai poilsiautojams, visgi pastaruoju metu nedidukas kaimelis po truputį plečiasi. Subtropinė pakrantė yra labai graži: tarp žalių banguojančių kalvelių ir turkio spalvos jūros driekiasi ilgas žmogaus nepaliestas smėlio paplūdimys. Be jokios abejonės Kavos įlanka - tai Pietų Afrikos Respublikos perlas.
Umhlangos uolos
Umhlangos uolos - kurortinis pajūrio miestelis - nutolę nuo Durbano tik apie 20 kilometrų. Šiam Pietų Afrikos Respublikos regionui būdingas drėgnas tropinis oras ir vešli žalia augmenija. Pagrindinis Umhlango uolų traukos šaltinis - prabangus kurortas, kuriame puiku atostogauti. Umhlangos pakrantėje įsikūrę daugybė viešbučių, kur vandenynas varžosi su įspūdingos formos viešbučių baseinais ir vaikų maudyklomis.
Aleksandrijos smėlio kopos
Tai didžiausios Pietų Afrikoje Indijos vandenyno pakrantėje nusidriekusios kopos. Kai kurių Aleksandrijos kopų ilgis gali siekti 2,5 km, o aukštis - iki 140 m. Tai paslaptinga vieta, kur smėlis tęsiasi iki horizonto - banguotas, baltas, gyvas vėju ir laiku.
Istoriniai miestai ir vietovės
Piligrims rest
Piligrims rest yra mažas gražus miestelis su šlovinga istorija. Miestelis atsirado per sąnašinio aukso karštligės pakilimą. Dabar jis yra gyvas muziejus po atviru dangumi, kuriame daug istorinių aukso karštligės laikus menančių pastatų. Piligrims rest - puikiausias išlikęs anų laikų pavyzdys, todėl visa vietovė yra paskelbta nacionaliniu paminklu.
Pietų Afrikos virtuvė
Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis. Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurios siekia XVII a.
Praktiniai patarimai keliautojams
Keliauti po Pietų Afrikos Respubliką (PAR) labai įdomu, bet svarbu planuoti iš anksto ir žinoti kelionės ypatumus. Štai keletas patarimų, kurie gali būti naudingi keliaujant:
- Vykstant į Pietų Afrikos Respubliką, Lietuvos Respublikos piliečiams reikalingas pasas ir viza.
- Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, Hepatito A ir B, maliarijos.
- Taip pat rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą. PAR medicininė priežiūra gerai išvystyta ir mokama (mokėti galima draudimu).
- Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo.
- Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu. Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus.
- Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis. Keliaujant automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus.
- Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte.
- Pietų Afrikos randas (ZAR) yra oficialus šalies pinigas. Kortelės plačiai priimamos, ypač Mastercard ir Visa. Grynieji (ZAR) gali būti naudingi atokesnėse vietose, turguose, degalinėse.
- Restoranuose ir baruose įprasta palikti 10-20% arbatpinigių nuo bendros sumos.
- Yra miegamasis traukinys, jungiantis Keiptauną ir Johanesburgą, taip keletas autobusų linijų, išsimėčiusių po visą šalies teritoriją.