Kasdienybėje ieškome mažų džiaugsmų, o saldus desertas dažnai tampa tobula dienos pabaiga. Vasara - tai metas, kai gamta mus apipila gausybe vaisių ir uogų, o dienos tampa ilgesnės ir šiltesnės. Kiekvienas savaitgalis, gamtos iškylos ar grilinimo vakarėliai namų kieme tiesiog privalo būti užbaigti kuo nors saldžiu ir gaivinančiu. Ypač vasarą norisi lengvų desertų, kurie neapsunkintų, o suteiktų malonumą ir energijos. Tačiau deserto samprata ir jo vaidmuo kultūroje turi ilgą ir turtingą istoriją, apimančią nuo senovės civilizacijų iki šiuolaikinių gastronomijos inovacijų.
Kas yra desertas ir jo istorija?
Visų pirma, desertas - tai patiekalas. Žodis desertas yra kilęs iš sudurtinio prancūziško žodžio desservir, kur „des“ reiškia „nu“, o „servir“ - „serviruoti“. Kitaip sakant, terminas desservir reiškia nurinkti nešvarias lėkštes, nes atėjo metas valgyti saldumynus. Terminas desertas gali būti taikomas daugeliui konditerijos gaminių. Populiariausi desertai: pyragas, sausainiai, biskvitas, kremas, želatina, ledai, pudingas, pyragaičiai, saldi sriuba, tortas. Desertai paprastai susideda iš saldžių maisto produktų, tačiau taip pat jie gali būti ir nesaldūs.
Senovės Indijos, Mesopotamijos ir kitose civilizacijose saldumynai buvo dievų maistas. Daugumoje pasaulio vietų džiovinti vaisiai ir medus buvo pirmieji saldumynai. Cukranendrių paplitimas buvo esminis faktorius desertų vystymuisi. Iš kultūriškai užauginamų cukranendrių Indijoje cukrus buvo išgaunamas dar 500 metų prieš mūsų erą. Sirupo, gauto iš cukranendrių, kristalizavimas buvo reikalingas tam, kad jį būtų galima lengviau transportuoti. Tokiu būdu Indijoje pagamintas cukrus buvo pardavinėjamas ir eksportuojamas į Kiniją, Makedoniją ir Viduriniuosius Rytus. Jau tuomet cukrus buvo svarbiausias ingredientas desertų gamyboje.
Europoje pirmą kartą apie cukrų buvo sužinota XII amžiuje, Kryžiaus žygių dėka, o plačiau jį pradėta naudoti tik pasaulio kolonizacijos laikais. Viduramžiais iš cukraus pagamintus desertus Europoje galėjo sau leisti tik turtingieji. XVIII amžiuje Europoje, o vėliau ir Amerikoje įvykęs pramonės perversmas pakeitė ir maisto pramonę. Jos dėka buvo masiškai gaminami, pakuojami ir pardavinėjami desertai. Šaldyti desertai atsirado XX amžiaus pradžioje, atsiradus galimybei užšaldyti maisto produktus.
Konditerijos menas ir sudedamosios dalys
Žodis „konditeris“ kilęs iš itališko veiksmažodžio candire, kuris reiškia „virti cukruje“. O lotyniškai žodžiu conditor (meistras) romėnai vadindavo virėjus. Šis sutapimas ir nulėmė, kad XVII a. Europoje saldumynų gamintojus pradėta klaidingai vadinti ne kandirais, o kanditoriais, arba konditeriais, mat virėjams jau kiekviena tauta buvo suradusi nacionalinį žodžio atitikmenį. Konditerijos menas gimė Italijoje, Venecijoje, kai pasirodė cukrus - XV a. pabaigoje.
Iki to laiko europiečiai saldumynus pirkdavo iš arabų, seniausių pasaulio konditerių, kurie cukrų naudojo jau nuo 850 metų. Tad Europos konditeriai labiausiai plėtojo pyragaičių ir sausainių gamybą, o arabai pirmieji atkreipė dėmesį į tai, kad verdant cukrų galima paruošti įvairiausių saldžių, desertinių, konditerinių gaminių. Pirmieji produktai, kuriuos pradėta virti cukruje, buvo uogų ir vaisių sultys, taip pat uogos ir vaisiai. Kai kurios tautos uogas ir vaisius virė maltus, kai kurios - tik susmulkintus, o dar kitos - visiškai sveikus. Kai tik į tą patį verdantį cukrų buvo įdėti nauji produktai - krakmolas, miltai arba tragakantas (į klijus panašios natūralios augalinės terpės), atsirado naujų konditerinių gaminių - nuga, chalva ir t. t.
Saldžių desertų pagrindinės sudedamosios dalys yra cukrus, medus ir įvairūs sirupai, tokie kaip melasa, klevų ar kukurūzų sirupai. Kiti pagrindiniai visų desertų sudedamieji ingredientai dažniausiai būna kvietiniai miltai, krakmolas, kiaušiniai, sviestas, druska, citrinų sultys, įvairūs prieskoniai, šokoladas, riešutų sviestas, vaisiai ir riešutai. Kiekvienas ingredientas atitinkamai veikia gaminamą desertą. Šiame straipsnyje aptariama desertų istorija bei paminėta keletas esminių tradicinių ingredientų naudojamų gaminant desertus.
| Ingredientas | Funkcija deserte |
|---|---|
| Cukrus, medus, sirupai | Suteikia saldumo, drėgmės balansą, švelnumą arba šiurkštumą |
| Miltai, krakmolas | Sukuria deserto struktūrinę bazę |
| Riebalai, pieno produktai | Užtikrina būsimo deserto drėgmės balansą |
| Kiaušiniai | Padeda tešlai iškilti, palaiko įgautą formą, naudojami kremo gamybai |
| Prieskoniai | Sukuria skonių įvairovę ir aromatą |
Desertų klasifikacija ir patiekimo būdai
Konditerijos pasaulyje desertai skirstomi į daugybę kategorijų, o jų patiekimas yra atskiras menas. „Pirmiausia desertai skirstomi į šaltus ir karštus, - pasakoja Rūta Šiušienė, LRVVKA tarybos narė, UAB „Beatričės saldumynai“ gamybos vadovė. - Karšti gali būti kepami orkaitėje, verdami riebaluose ar ruošiami ant grotelių. Prie jų priskiriami ir kompotai, kisieliai, saldžiosios sriubos. Užšaldytų desertų grupei priklauso ledai, šerbetai, granitos - sušaldyti vaisių ar net daržovių skanumynai. Man net pačiai keistai skamba, bet desertai dar skirstomi į smulkiuosius (šiai grupei priskiriami net torto gabalėliai, pyragaičiai) ir išskirtinius. Pastarieji - tai lėkštėje patiekiami desertai, kuriuos turi sudaryti mažiausiai trys dalys: pagrindinė (dažniausiai kepinukas), vaisiai ir padažas.“
Serviruojant desertinį stalą, galima ir pažaisti, pasiduoti fantazijai ir koketiškai nuotaikai. „Desertams patiekti sugalvota įvairiausių būdų, - pasakoja Vaida Valikonytė, viešbučio „Le Meridien Vilnius“ restoranų gamybos vadovė, kaip konditerė atstovavusi Lietuvai XXII virėjų olimpiadoje IKA (International Culinary Exhibition), vykstančioje kas ketveri metai Vokietijoje, Erfurte. - Desertai serviruojami mažuose porcijiniuose indeliuose, lėkštėse, taurėse, „bufeto stiliumi“ (kai svečias pats renkasi iš gausaus asortimento). Padavėjas prie jūsų priveža vežimaitį, kuriame sudėti įvairiausi gardūs desertai, tad belieka tik apsispręsti. Porcijiniuose indeliuose dažniausiai patiekiami maži pyragėliai, kremai, putėsiai, kompotai, pjaustyti vaisiai, o didelėse lėkštėse - įvairių skonio deriniai.“
Per furšetus dabar ypač mėgstama vaišinti desertais, patiektais mažuose indeliuose. Tai įvairiausių skonių maži pyragėliai ar vaisiai, suverti ant iešmelių ir pagardinti desertiniais padažais. „Supratimą, kaip patiekti desertus, formuoja indų pramonė - kuria nepaprastai puošnias lėkštes, į kurias tiesiog norisi sudėti gražius saldžius „daiktelius“, - teigia Rūta Šiušienė. - Didelėse lėkštėse vyrauja minimalizmas. Desertą populiaru patiekti ir su papildomu indeliu pačioje lėkštelėje - jis gali būti įvairiausių formų: žiedo, laivelio, ovalo, pagamintas iš stiklo, keramikos ar krištolo. Papildomas deserto akcentas gali būti patiektas specialiame šaukšte. Furšetuose derinamos mažo indelių formos ir desertų spalvos.“ Renginiui pagyvinti desertai kartais baigiami ruošti stebint svečiams. Pavyzdžiui, prie atskiro staliuko uždegami paruošti vaisiai užpylus alkoholio (prancūzų kalba flamber reiškia „degti, liepsnoti“).
Legendiniai desertai ir jų istorijos
Kai kurie mums įprasti desertai apipinti įvairiausiomis legendomis. Sakoma, kad ledais jau buvo smaližiaujama prieš 4000 metų karštojoje Mesopotamijoje. Egiptiečių faraonams ledus atplukdydavo Nilo upe jau V a. pr. m. e. Jie mėgo sniego kamuolėlius gardinti medumi ir uogomis. Neronui rinkdavo sniegą nuo kalnų viršūnių ir patiekdavo su medumi, riešutais ir vaisiais. IV a. pr. m. e. Persijoje buvo išrastas būdas, kaip visą vasarą išsaugoti žiemą surinktą sniegą.
Vienas garsiausių itališkųjų desertų - tiramisu, išvertus į lietuvių kalbą, reikštų „pakylėk mane“. Pasakojama, kad pirmą kartą jis buvo pagamintas XVII a. vieno Toskanijos hercogo garbei ir tuo metu vadintas „hercogo sriuba“. „Ir tik XX a., kai į šį desertą buvo pradėta dėti espreso kavos, pavadinimas pasikeitė, - šypsosi Rūta Šiušienė. - Lietuvos restoranuose nepastebėjau, bet lankydamasi Prancūzijoje ir Vokietijoje skanavau klasikinio ledų deserto „Melba“, pavadinto australų operos dainininkės garbei.“
„Tartin“ - tai garsus obuolių pyragas, ypač populiarus Paryžiuje. Patys prancūzai pasakoja, kad čia praėjusio šimtmečio pradžioje seserys Tartin turėjo labai gausiai lankomą restoranėlį. Vieną vakarą, kai buvo didžiulis žmonių antplūdis, vienai iš seserų nešant pyragą jis iškrito iš rankų ir apsivožė tešla į viršų, tad ji nusprendė patiekti apverstą kepinį.
„Mano mėgstamiausias desertas - Napoleono torto gabalėlis, - prisipažįsta Rūta. - Belgai, italai, austrai, rusai savinasi šio torto sukūrimo istoriją. Šiandien žinome daug receptų, tačiau jie gerokai nutolę nuo originalo. Pasakojama, kad Nicolia Aperas paklausė savo tėvo, garsaus kulinaro patarimo, kad skanios naujienos - tai tiesiog užmiršti seni geri dalykai. Taigi Nicolia pagal seną karališko pyrago receptą (La galette des Rois) pagamino tešlą, pagardino konjaku, pertepė lakštus plikytu kremu ir supjaustė trikampėliais, primenančiais Napoleono kepurę. Smetoninėje Lietuvoje šis tortas taip pat buvo labai populiarus (ypač Kaune) ir visur laikytasi originalios receptūros. Dabar tortą pradėta puošti ir uogienėmis, ir šokoladu. „Kaip mes, konditeriai, juokaujame - koks čia „Napoleonas“, tai jau „Bonapartas“, - šypsosi pašnekovė.“
Tradicinius ispaniškus desertus prisimena ir virtuvės meistras ispanas Javieras Lopezas Ruizas, atvykęs iš Barselonos ir dirbantis restorane DOMM. Trijų karalių šventei ispanai kepa tradicinį pyragą Rosco de Reyes („reyes“ - isp. „karaliai“). Jis primena „išsipūtusį riestainį“ su švelniu kremo įdaru. „Į pyrago vidų mes įdedame mažą siurprizą, - sako Javieras. - Kas randa šią dovaną, bus laimingas visus metus.“ Kiekvienai dienai skirtas kvapnus ir tirpstantis burnoje churros. Šis pyragaitis primena lietuviškas spurgas, tik yra kitokios formos, o įdarui dažnai naudojamas šokolado kremas. „Jeigu namuose užsiliko sudžiūvusio biskvito, neišmeskite jo, - šypsosi pašnekovas. - Jūs galite palepinti šeimyną nepaprastai gardžiu desertu. Pamirkykite biskvitą piene su mėgstamais prieskoniais, pavyzdžiui, čiobreliais, cinamonu, ir šiek tiek pakepkite. Galite pagardinti kremu ar pertepti gardžia uogiene.“
Gaivūs vasaros desertai: 6 paprasti receptai
Vasara - tai metas, kai gamta mus apipila gausybe vaisių ir uogų, o dienos tampa ilgesnės ir šiltesnės. Kiekvienas savaitgalis, gamtos iškylos ar grilinimo vakarėliai namų kieme tiesiog privalo būti užbaigti kuo nors saldžiu ir gaivinančiu. Ypač vasarą norisi lengvų desertų, kurie neapsunkintų, o suteiktų malonumą ir energijos. Tam, kad nereikėtų ilgai sukti galvos, atrinkome 6 labai lengvai pagaminamus ir puikiai lauke valgoma desertus, kurie nudžiugins ne tik skoniu, bet ir paprastumu. Šie desertai idealiai tinka pasigaminti iškylai, paplūdimiui ar tiesiog maloniam vakarui gamtoje. Jų paruošimas neužims daug laiko, o rezultatas maloniai nustebins.
Lengvas aviečių ir pudingo desertas
Šis desertas - tai puikus pasirinkimas, kai norisi ko nors lengvo ir vaisiško. Aviečių rūgštelė puikiai dera su saldžiu pudingu, sukuriant subalansuotą ir gaivų skonį. Galima patiekti stiklinėse, sluoksniuojant pudingą ir šviežias avietes. Papildomai galima pabarstyti tarkuotu baltuoju šokolodu ar migdolų drožlėmis.
Braškių pyragas su migdolais
Klasikinis vasaros skonis - braškės. Šis pyragas su migdolais yra lengvas, ne per saldus, o migdolų traškumas suteikia papildomo malonumo. Paruošiamas greitai, o jo aromatas tiesiog užburia. Pyrago pagrindui galite naudoti sausainius susmulkintus su sviestu, o viršų papuošti šviežiomis braškėmis ir migdolų drožlėmis.
Desertinis burgeris su braškėmis ir mangu
Ar kada nors galvojote apie desertinį burgerį? Tai neįprastas, bet labai skanus ir žaismingas desertas. Vietoj bandelių galite naudoti keptus vaflinius sausainius ar lengvai apkeptas briošas. Įdaras gali būti plakta grietinėlė, jogurtas, šviežios braškės ir mangų gabaliukai. Tai puikus būdas nustebinti svečius ir suteikti vakarėliui smagumo.
Grilyje gaminamas traškus tinginys su uogomis
Niekada nebūtumėte pagalvoję, kad „tinginį“ galima kepti ant grilio! Tačiau šis receptas atskleidžia naujas galimybes. Traškus pagrindas su sausainiais ir kakava, keptas ant grilio iki lengvo apskrudimo, su šviežiomis uogomis ir ledais - tai tikras vasaros atradimas. Uogos suteikia gaivumo, o keptas pagrindas - malonaus traškumo.
Šokoladinis pyragas su traškia kepure
Šokolado mėgėjams - šis pyragas taps tikru atradimu. Jis ne per sunkus, o traški kepurė suteikia jam ypatingo žavesio ir tekstūros. Pyrago viršų galima pabarstyti riešutais, kokoso drožlėmis ar šokolado gabaliukais prieš kepant, kad susidarytų traški plutelė.
Traškus javainis su jogurtiniu glaistu
Lengvas, sveikas ir greitai paruošiamas desertas. Traškūs javainiai, sumaišyti su medumi ar kitu saldikliu, suformuoti ir apipilti lengvu jogurtiniu glaistu. Galima pridėti džiovintų vaisių, riešutų ar šviežių uogų. Tai puikus pasirinkimas pusryčiams ar lengvam užkandžiui.
Šie paprasti vasaros desertų receptai leis jums mėgautis šventės akimirkomis be didelių pastangų.
„Affogato“: tobulas vasaros energijos pliūpsnis
Kai už lango karšta, o po kelių laisvadienių dar trūksta ir energijos, ir ūpo grįžti į darbus, gelbsti paprasti sprendimai. „Affogato“ itališkai reiškia „paskandintas“ - ir pavadinimas čia labai tikslus. Klasikinis desertas - tai kai kaušelis vanilinių ledų tiesiog „paskandinamas“ karštoje espreso kavoje. Rezultatas - kartu ir desertas, ir mažas energijos pliūpsnis, ir atgaiva, kurios taip norisi pagaliau atėjus vasariškiems orams.
Mastering Affogato: Create the Perfect Italian Coffee Dessert at Home
Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, pirmoji rimtesnė sezono šiluma akimirksniu padarė įtaką pirkėjų įpročiams. „Per ilgą ir šiltą savaitgalį pastebimai išaugo ne tik produktų griliui, bet ir mineralinio vandens, gaiviųjų gėrimų, šaltibarščių ingredientų ir, žinoma, ledų pardavimai. Metai iš metų populiariausi išlieka klasikiniai skoniai, tokie kaip plombyras, tačiau matome, kad lietuvių skonis sparčiai įvairėja - pasinaudodami akcijomis jie mielai išbando šį tą naujo. Pirkėjai ieško ne tik įdomesnių klasikinių ledų skonių, bet ir naujovių - pavyzdžiui, japoniški „mochi“ ledai jau ne vieną sezoną augina savo gerbėjų armiją. Auga ir tokių produktų paklausa, kurie atitinka skirtingus mitybos pasirinkimus: norintys mažiau kaloringų variantų vaisinius šerbetus, gyventojai atranda ir šaldytą graikišką jogurtą, taip pat veganiškus ledus iš augalinės kilmės ingredientų“, - pasakoja G. Kitovė.
Ledai yra ne tik maloni atgaiva pati savaime, bet ir puikus pagrindas greitam, pigiam desertui, kai nesinori ilgai suktis virtuvėje - jį galima pasigaminti netgi biure. „Pats pigiausias ir populiariausias „affogato“ variantas yra tikra nemirštanti klasika - vaniliniai ledai ir espresas. Tokiame deserte labai svarbu neperkrauti: jei ledai skanūs, o kava kokybiška, daugiau praktiškai nieko ir nereikia. Tačiau kaip ir su daugeliu paprastų patiekalų, jo variacijų yra daugybė.“ Pirmą kartą ragaujant „affogato“ geriausia pradėti būtent nuo klasikinės versijos. „Svarbiausia taisyklė labai paprasta - nepagailėti gerų vanilinių ledų ir šviežiai paruoštos kavos. „Affogato“ grožis slypi būtent akimirkoje: kava turi būti karšta, ledai - šalti, o desertas patiektas iškart, kol ledai tik pradeda tirpti. Tuomet viename šaukštelyje susimaišo ir kremiška ledų tekstūra, ir stipresnis kavos skonis, ir maloni vėsa.“ Tiesiog karštą kavą užpilkite tiesiai ant ledų.
„Affogato“ variacijos pasaulyje
Nors klasikinis itališkas „affogato“ tebėra populiariausias, desertas seniai peržengė Italijos ribas ir įkvėpė daugybę skirtingų interpretacijų. Pavyzdžiui, Japonijoje išpopuliarėjo „mochi affogato“ - versija, kurioje vietoj klasikinių ledų naudojamas japoniškas ledų desertas, o kava paskaninama ir šlakeliu kokosų gėrimo. Kitas variantas - „affogato“ su mačia: šioje versijoje espreso keičiamas sodria žaliąja arbata, kuri, išplakta, desertui suteikia švelnesnį, gaivesnį skonį. O pavyzdžiui, Australijoje sava „affogato“ gaminama su šaltai brandinta (angl. cold brew) kava. Kitur pasaulyje pasitaiko ir dar įvairesnių šio deserto variantų: su sūria karamele, sausainių trupiniais, apelsino žievele, cinamonu ir kardamonu.
Jei norisi įdomesnio varianto, galima žaisti ne tik su priedais, bet ir su pačiais ledais. „Prie kavos labai tinka pistacijų, sūdytos karamelės, riešutų ledai. O mėgstantiems gaivesnius desertus verta pabandyti ir versiją su šaldytu graikišku jogurtu. Visgi pirmam kartui siūlyčiau pradėti nuo klasikos - kartais būtent paprasčiausi deriniai ir palieka didžiausią įspūdį.“
Šiuolaikinės konditerijos tendencijos ir lietuvių skonis
Šiandieninė konditerija nestovi vietoje, nuolat ieškodama naujų skonių, tekstūrų ir patiekimo būdų. „Žinoma, dabar labai madingi molekulinės gastronomijos akcentai, - sako V. Valikonytė. - Tekstūros, kurios jau daugelį metų naudojamos kulinarijoje, perkeliamos ir į konditeriją. Daug įspūdžių parsivežiau iš Vokietijoje vykusios virėjų olimpiados. Ten eksponuojami desertai buvo patiekti mažuose porcijiniuose indeliuose ir atrodė tokie mažučiai, kad juokavome, jog greit reikės naudoti didinamąjį stiklą. Be to, nereikia pamiršti, kad kai kurie desertai, sveriantys vos 10 g, buvo pagaminti bent iš 10-ies sudedamųjų dalių.“
Desertai, patiekti didelėse lėkštėse, buvo papuošti cukruota žaluma, tai yra cukruotais čiobreliais, petražolėmis, mėtomis, kalendromis. „Tai galima išskirti kaip tendenciją - kulinarijos akcentai pradėti naudoti ir konditerijoje. Nebeliko gausių papuošimų - cukruotos žalumos šakelės visiškai užtenka bet kokiam desertui. Vadinasi, didžiausias dėmesys skiriamas pačiam skanumynui, o ne jo puošybai. Taigi išskirčiau dar vieną - minimalizmo tendenciją. Labai madinga, nors tai ir ne naujiena - naudoti aukso ar sidabro foliją arba šių tauriųjų metalų miltelius.“
Vokietijoje vykusioje olimpiadoje apsilankiusi konditerė R. Šiušienė taip pat parsivežė naudingų atradimų. „Tokiuose konkursuose pamatai, kaip galima naujai patiekti desertus, atrandi netikėtų vyniotinių spalvų, be galo gražiai pagamintų įvairių užpiltinių, įdomių produktų derinių. Vėliau tai bandau pritaikyti kasdienybėje. Konkursas ir kasdienis gyvenimas šiek tiek skiriasi, - šypsosi pašnekovė. - Įdomi naujiena - saldainių gamybos technologija, panaudota ruošiant pyragaičius. Prisimenate šokoladinius saldainius su alkoholiu? Juose būna gardus cukruotas sluoksnis. Labai nedaug šalių pristatė pyragaičių, kuriuos gaminant panaudotas šis cukruotas sluoksnis, primenantis kristalus. Spalvos - gelsvos ir baltos. Tai šokoladiniai biskvitėliai, pagardinti riešutais - paragavus burnoje maloniai išsilieja alkoholis.“ Gamindami „Napoleono“ tortą nepamirškite, kad į tešlą būtina įpilti alkoholio - susidarys daugiau sluoksnių, ir ji bus traškesnė. Remiantis tradicine prancūziška receptūra, rekomenduojama naudoti konjaką.
Lietuvių desertų skonis ir naujovės
Anot virtuvės meistro ispano Javiero Lopezo Ruizo, lietuviai labiau mėgsta įvairiausius keptus desertus: torto gabalėlius, pyragaičius, pyragus. O Ispanijoje populiaresni desertai, gaminami vien iš vaisių ar uogų. Jam pritaria ir mūsų pašnekovės konditerės. Vaida pastebi, kad restorano svečiams labai patinka šilti desertai - pyragai, patiekiami su ledais. Nelabai paklausūs vaisiniai desertai ir kremai. „Šiuo metu labai madinga gaminti padažus iš vaisių tyrių - nuo paprastų vaisių iki pačių egzotiškiausių. Ir, žinoma, populiarus vaisių karpačas (carpaccio). Tešla išlieka tokia pati, tik kulinarija skverbiasi ir į konditeriją: čiobreliai, bazilikai - tai jau įprasti pyragaičių prieskoniai. Desertai (įvairiausi putėsiai, padažai) gaminami iš burokėlių, pomidorų. Lietuvoje rasime ir molekulinės virtuvės akcentų. Žinoma, nepralenkiami virtuozai - ispanai, juk jie ir išrado šią virtuvę, - šypsosi Vaida. - Rasime ir šokoladinių papuošimų - grakščiai išsuktų plauko plonumo spiralių.“
„Ar lietuviai pageidauja naujovių? - svarsto pašnekovės. - Taip, dažnai pasiteirauja naujienų ir jas išbando, bet ne visos prigyja. Pavyzdžiui, Prancūzijoje labai mėgstami kepti kaštonai čia nepopuliarūs. Daugelis noriai paragavo, o vėliau vėl sugrįžo prie „Napoleono“ gabalėlio. Arba marcipaninis tortas - iš dešimties kavinukėje apsilankiusių svečių gal tik vienas paragauja. Dabar gausu vaisių tyrių, patiekiamų prie desertų. Tačiau dažnai išvardijus visas, pasirenkama įprastinė - braškių. Ragaudamas jau žinomus valgius žmogus jaučiasi drąsiau. Naujienų pasiūlyti būtina, bet dažnai jos keičia viena kitą. Taip ir turi būti, - mano konditerė Rūta. - Pavyzdžiui, kai manęs paprašo pasiūlyti skanų tortą vaikams, pirmiausia rekomenduoju medaus - jį tikrai mažieji mėgsta. Nors mums, suaugusiems, jis šiek tiek pabodęs, tačiau 3-4 metų vaikas dar jo neatsivalgęs. Tai sveikas natūralus skanumynas. Grietinė, citrinos, medaus paplotėliai. Skanu ir paprasta. Arba grietinėlė, braškės, baltas biskvitėlis su citrinomis. Iš patirties galiu pasakyti, kad užsakovai pageidauja desertų priklausomai nuo sezono.“
„Man pačiai labai patinka dar nuo vaikystės mamos kepti plikyti pyragaičiai, kitaip vadinami „vėjo maišeliais“, - prisipažįsta R. Šiušienė. - Jie labai gardūs. Pagrindas neutralaus skonio, todėl jiems tinka įvairiausi įdarai. Galima keisti - tarkim, vasarą gardinti vaisiniais kremais su lengva grietinėle ar paruošti su vaisiais. Tinka perpjauti per pusę ir daugiau įdėti ledų ar šerbeto.“
„Puikiausius desertus galima paruošti iš sūrių, - pataria Javieras Lopezas Ruizas ir pristato savo mėgstamą gardumyną. - Tai ispaniškasis nedidelis apvalus sūris „Torta del Casar“, gaminamas iš karvių pieno. Iš išorės atrodo kietas, tačiau nupjovus viršūnėlę ir valandą palaikius šiltai viduryje sūrio susidaro kremas.“ V. Valikonytei labiausiai patinka skanauti vaisinius desertus ir pyragus su vyšniomis, braškėmis, obuoliais. Nors nelabai mėgsta šokoladinių tortų, bet vieno negalėtų atsisakyti - su šokoladiniu ir vaniliniu biskvitu bei su mangų ir kokosų kremais. „Man šis skonių derinys tiesiog puikus“, - šypsosi pašnekovė ir šaltą darganotą vakarą rekomenduoja pasilepinti šiltu migdoliniu vyšnių pyragu, kurį galima pagardinti ledais.
Desertų receptai ypatingoms progoms ir greitiems skanėstams
Nuo romantiškų ledų tortų iki gaivių vasaros skanėstų be kepimo - šie receptai praturtins jūsų stalą ir nustebins artimuosius.
Valentino dienos desertas: „Omelette Sibérienne“
Vasario 14 d. švenčiame Valentino dieną. Tai - laikas nustebinti ir palepinti savo mylimą žmogų. Kadangi kelias į žmogaus širdį dažnai eina per skrandį, savo „Big Green Egg“ pagaminkite ką nors skanaus, pavyzdžiui, šį „Omelette Sibérienne“ desertą. Tai - meile trykstantis ledų tortas! Pasiruoškite dieną iš anksto, kad pagrindą galėtumėte 12 valandų palaikyti šaldiklyje. Tuomet pateikimo dieną jums tereikės pasigaminti ir ant pagrindo supilti morengą ir desertą įdėti į savo kamado, kad karamelizuotųsi.
Ingredientai:
- 1 v.š. vyšnių likerio arba vyšnių sulčių
- 10 Amarena vyšnių
- 50 g cukraus (sirupui)
- Kiaušinio baltymas
- Likutis cukraus (morengui)
Gaminimas:
- Biskvitą supjaustykite išilgai į šešias vienodas riekeles.
- Vieną gabalėlį dėkite į orkaitei tinkantį indą, šiek tiek didesnį nei pyrago gabalas, ir apšlakstykite šaukštu vyšnių likeriu arba vyšnių sultimis.
- Dešimt „Amarena“ vyšnių paskirstykite ant ledų ir ant viršaus uždėkite dar aštuonis kaušelius ledų.
- Šonus ir viršų pyrago griežinėliais apdėliokite taip, kad visiškai uždengtų ledus.
- Per tą laiką pasigaminkite cukraus sirupą morengui. 50 gramų cukraus su vandeniu įkaitinkite iki 120 °C temperatūros.
- Kiaušinio baltymą su likusiu cukrumi švariame dubenyje išplakite iki purios masės.
- Pildami cukraus sirupą į išplaktus baltymus plakite toliau, kol baltymai atvės.
- Morengą supilkite į konditerinį maišelį su žvaigždės formos antgaliu (apie 10 mm).
- Iš šaldiklio išimkite paruoštą pyragą ir ant jo išspauskite gražias žvaigždes taip, kad pyragas būtų visiškai padengtas morengais.
- Dėkite indą ant grotelių ir uždenkite EGG dangtį, kad karamelizuotųsi.
Zefyrų ir morengų tortas be kepimo
Jei ieškote deserto be kepimo, kuris puikiai tiks karštai vasaros dienai ar tiesiog greitam saldžiam malonumui, išbandykite šį lengvai paruošiamą tortą.
Ingredientai:
- 100 g zefyrų
- 50 g morengų
- 300 ml grietinėlės
- 200 ml sutirštinto saldinto pieno
- 1 žaliosios citrinos žievelės
- 1 šaukštas miltelinio cukraus
- Braškių (pagal skonį)
- Mėtų lapelių (papuošti)
Gaminimas:
- Paruoškite 1 l talpos formą ir išklokite ją kepimo popieriumi.
- Nedideliais gabaliukais supjaustykite zefyrus ir morengus. Dalį jų paskleiskite formoje.
- Grietinėlę pradėkite plakti, pamažu supilkite sutirštintą pieną ir plakite, kol pasidarys grietinės konsistencijos masė. Įtarkuokite žaliosios citrinos žievelės.
- Pilkite dalį masės į formą. Dėkite morengus ir zefyrus ir vėl sluoksniuokite su kremu. Viską supylę išlyginkite viršų ir suvyniokite formą į maistinę plėvelę arba kepimo popierių.
- Dėkite į šaldiklį ir šaldykite ne trumpiau nei 4 val.
- Puoškite braškėmis ir mėtų lapeliais. Pabarstykite cukraus milteliais.
- Šį tortą pradėkite gaminti iš vakaro. O jei norėtumėte pasigaminti desertą indeliuose, tuomet tiesiog sluoksniuokite kremą, morengus, zefyrus ir braškes. Desertą galite patiekti iš karto.
Migdolinis vyšnių pyragas
Šaltą darganotą vakarą rekomenduojama pasilepinti šiltu migdoliniu vyšnių pyragu, kurį galima pagardinti ledais. Sviestą plakite su cukraus pudra po vieną įmušdami kiaušinius. Sukite iki purumo, tada sumaišykite su miltais ir paruošite įdarą. Iškepę pyragą atvėsinkite, sudėkite vyšnias, ant jų - migdolinį įdarą, o kraštus apibarstykite migdolinėmis drožlėmis.