Domeikava, didžiausia kaimo statusą turinti gyvenvietė Lietuvoje, įsikūrusi vaizdingoje vietovėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Domeikavos kraštovaizdžio ypatumus, aukštį virš jūros lygio bei susijusius geografinius aspektus, taip pat supažindinsime su aukščio nustatymo metodais ir jūros lygio svarba.
Domeikavos geografija ir reljefas
Domeikava įsikūrusi Kauno rajone, dešiniajame Neries upės krante. Seniūnijos teritorijos rytuose ribojasi su Neries upe, pietuose - su autostrada Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vakaruose - su Varluvos-Babtų ir Veiveriškių miškais, o šiaurėje - su Lapių seniūnijos žemėmis. Tokia geografinė padėtis Lietuvos centre, šalia Kauno miesto, suteikia Domeikavai patogų susisiekimą ir strateginę reikšmę.
Domeikavos reljefas yra kalvotas, gyvenvietė įsikūrusi kalvagūbryje, iškilusiame 70-80 metrų virš jūros lygio. Šis kalvagūbris yra dalis Vidurio Lietuvos žemumos, kurią iš visų pusių supa kalvagūbriai.
Vidurio Lietuvos žemuma, kurioje įsikūrusi Domeikava, pasižymi savitu reljefu. Ją supa šie kalvagūbriai:
- Šiaurėje: Linkuvos kalvagūbris (70-80 m aukščio).
- Vakaruose: Radviliškio (115-125 m), Šeduvos (115-125 m), Baisogalos (110-135 m), Grinkiškio (105-125 m), Krakių (90-100 m), Ariogalos (90-100 m).
- Pietuose: Vilkijos kalvagūbris (80-90 m), Domeikavos (70-80 m).
- Rytuose: Lapių (80-100 m), Kulvos (90-105 m), Veprių (80-105 m), Vidiškių (80-90 m), Kavarsko (90-105 m), Anykščių (95-112 m), Viešintų (110-120 m), Adomynės (95-100 m).
- Pietinė dalis: Šilavoto kalvagūbris (110-125 m), Veiverių kalvagūbris (80-95 m), Igliškėlių (115-125 m), Liudvinavo (110-127 m), Kalvarijos (115-123 m) kalvagūbriai.
Žemumos šiaurinėje pusėje plyti Mūšos-Nemunėlio žemuma (40-60 m aukščio), į šiaurę nuo jos - Žiemgalos žemuma (30-50 metrų). Pietų kryptimi tęsiasi Nevėžio žemuma, kurios šiaurinė dalis žemesnė (40-50 m), o pietinė aukštesnė (50-70 metrų).
Neries upės įtaka Domeikavos kraštovaizdžiui
Domeikavos kraštovaizdį formavo ir tebeformuoja antroji pagal dydį Lietuvos upė - Neris. Pati įspūdingiausia Domeikavos krašto puošmena - antroji pagal didumą Lietuvos upė Neris, seniau vadinta Vilija, kilpinėjanti palei seniūnijos žemių rytinį pakraštį. Gilioje senovėje galingi jos vandenys graužėsi ir ardė dešinįjį slėnio pakraštį, taip papuošdami kraštovaizdį įvairiausių formų kalvų ir kalvelių margumynu. Ilgainiui šlaitų augmenija, perkopusi kalvas, įsiliejo į Neries ir Nevėžio tarpupyje žaliavusios sengirės masyvą. Iš to didžiojo miško, gausių balų ir pelkių vandens pertekliaus maitinami, Neries link skubėjo upeliai ir upeliukai, savo išgraužtais slėniais ir raguvomis raižydami ir taip kuprotą panerių krašto paviršių.
Lietuvos reljefo formavimosi procesai
Lietuvos paviršių formavo įvairūs geomorfologiniai procesai, ypač ledynai. Slenkantys ir tirpstantys ledynai suformavo aukštumas ir kalvotus reljefus. Ledyno pakraštyje akumuliuota medžiaga (morena) sudarė kalvotą reljefą, o ties ledyno padu akumuliuota morena - morenines lygumas. Tirpstant ledynui susidarė limnoglacialiniai baseinai, kurių vietoje dabar plyti lygumos. Ištirpus ledynui susidarė sudėtingi kalvagūbriai (ozai) ir kepalo pavidalo kalvos (keimai). Nuo ledyno tekėję tirpsmo vandenys suformavo smėlingas lygumas (zandrus).
Poledynmetyje paviršių veikė kriogeniniai procesai, susidarė raguvos ir solifliukciniai panuovoliai. Vėjas perpustė smėlį, suformuodamas žemynines kopas. Tekantis vanduo suformavo gilius terasinius slėnius. Dėl Baltijos jūros vandens lygio svyravimų susidarė litoralines terasos. Karstiniai procesai lėmė smegduobių susidarymą. Poledynmetyje vyko eroziniai procesai ir pelkėjimas.
Vidutinis Lietuvos paviršiaus aukštis yra 99 metrai. 32 % paviršiaus sudaro plokščios lygumos, 18 % - banguotas ir 50 % - kalvotas reljefas. Domeikavos kraštovaizdis, būdamas kalvotas ir iškilęs virš jūros lygio, atspindi bendrą Lietuvos reljefo įvairovę ir formavimosi istoriją.
Aukščio virš jūros lygio nustatymo metodai
Norint nustatyti vietovės aukštį virš jūros lygio, galima pasitelkti įvairius metodus ir priemones. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingus būdus, pradedant nuo tradicinių žemėlapių iki modernių technologijų, tokių kaip GPS ir skaitmeniniai žemėlapiai. Taip pat išnagrinėsime, kodėl svarbu žinoti aukštį virš jūros lygio ir kaip ši informacija gali būti pritaikoma įvairiose srityse.
Žemėlapiai - informacijos šaltinis
Žemėlapiai yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių, norint sužinoti vietovės aukštį virš jūros lygio. Juose naudojami sutartiniai ženklai ir mastelis, leidžiantys nustatyti ne tik geografinę vietovę, bet ir jos aukštį. Žemėlapiuose galima rasti įvairios informacijos, tačiau svarbu mokėti perskaityti jų sutartinius ženklus ir atsižvelgti į nurodytą mastelį. Žemėlapiuose galima pateikti labai daug informacijos, tačiau svarbu mokėti perskaityti jų sutartinius ženklus ir atsižvelgti į nurodytą mastelį. Pavyzdžiui, miško plane galima užšifruoti, kokie medžiai vyrauja, koks tarp jų vidutinis atstumas, koks aukštis ir koks kamieno storis pasitaiko dažniausiai.
Skaitmeniniai žemėlapiai
Sparčiai tobulėjant kompiuterinei technikai, tradicinius žemėlapius vis dažniau keičia skaitmeniniai atitikmenys ar skaitmeninės duomenų bazės. Tai modernus automatizuotas būdas apdoroti informaciją, o žemėlapio ar plano turinį išreikšti skaitmenimis. Skaitmeniniame žemėlapyje galima pasirinkti labiausiai dominantį parametrą ir analizuoti vien tik jį - tokiu principu sudaromos vienos populiariausių žemėlapių platformų Lietuvoje - „Google Maps“ ar „maps.lt“.
Skaitmeniniai žemėlapiai dažniausiai sudaromi aerofotonuotraukos ar skenuotų vaizdų pagrindu. Vietovės paviršių patogiausia skenuoti iš orlaivio, jame integruojant lazerinį 3D vaizdo skenerį. Lėktuvui nedideliame aukštyje skriejant virš miesto ar vietovės, specialus optinis elektroninis blokas skleidžia lazerio impulsus - jų gali būti iki 100 tūkstančių per sekundę - ir taip matuoja atstumus iki žemės paviršiaus, medžių, pastatų stogų ir kitų objektų. Toks žemėlapių sudarymas iš aeronuotraukų bei skenuotų vaizdų smarkiai sumažina geodezinių lauko matavimų apimtį. Nors dažniausiai naudojami įprasti miestų ar kitų vietovių žemės paviršiaus planai, tačiau įvairių sričių specialistams reikalingi ir kitokie žemėlapiai. Lakūnai naudoja aeronavigacijos žemėlapius - orlaivių pilotai mokomi studijuoti žemėlapius, kad sugebėtų orientuotis vietovėse avariniais atvejais, kai nustoja veikti navigaciniai prietaisai.
Skaitmeninis žemėlapis Geoportal.lt.
GPS - globalinė padėties nustatymo sistema
Neatsiejama žemėlapių sudarymo ar žemės matavimų dalis yra skaitmeniniai GPS imtuvai bei palydovai. GPS - tai Globalinio Pozicijavimo Sistema (Global Positioning System = GPS). Tai yra didelio tikslumo palydovinė radionavigacinė sistema, suteikianti informaciją apie objektų padėtį erdvėje (3D), jų judėjimo greitį, kryptį ir įveiktą atstumą, atstumus iki pasirinktų taškų, apie tikslų vietos laiką duotu momentu, geografinius duotos vietovės saulėtekio/saulėlydžio laikus, mėnulio fazes. GPS veikia nepriklausomai nuo oro salygų, paros ar metų laiko, vienodai bet kokioje pasaulio vietoje.
GPS palydovai
GPS sistemoje naudojami 24 palydovai, priklauso JAV palydovinės navigacijos sistemai NAVSTAR (Navigation Satellite Time and Ranging). Pirmasis GPS palydovas buvo paleistas 1978 m. Visa 24 palydovų sistema pradėjo veikti 1994 metais. GPS palydovai skrieja 6 orbitinėmis trajektorijomis (po 4 kievienoje).
GPS palydovo parametrai:
- svoris - apie 907 kg
- ilgis - apie 5 m
- siunčiamo radiosignalo dažnis - 1575,42 MHz
- siustuvo galia - apie 50 vatų
Kiekvienas GPS palydovas radiosignalais į Žemę perduoda informaciją apie savo buvimo vietą (koordinates), tikslų laiką ir identifikavimo kodą.
GPS imtuvai
Tai prietaisai, priimantys signalus iš GPS palydovų. GPS imtuvus naudoja vartotojai, esantys žemės paviršiuje ir aviacijai tinkamame atmosferos sluoksnyje, savo buvimo koordinatėms nustatyti. GPS imtuvą paprastai sudaro dvi pagrindinės dalys - pagrindinis imtuvo mazgas (GPS engine) ir vartotojiška taikomoji programa.
Koordinačių nustatymas
GPS imtuvas priima signalus iš 3-5 artimiausių GPS palydovų, esančių tiesioginio matomumo zonoje, algoritmais apdoroja gautus signalus ir pateikia tokias vartotojo buvimo vietos koordinates:
- platuma
- ilguma
- aukštis virš jūros lygio
- judėjimo greitis
- judėjimo kryptis
Informacija (grafinė ir tekstinė) yra išvedama vartotojui į ekraną. GPS palydovų siunčiami signalai pasiekia bet kurią Žemės vietą, bet kuriuo paros laiku, nepriklausomai nuo oro temperatūros.
Koordinačių tikslumas
Šiuo metu GPS imtuvo vietos nustatymo tikslumas gali siekti nuo 100 metrų iki 1 cm. Tai priklauso nuo naudojamo imtuvo sudėtingumo, naudojamų matavimo ir apskaičiavimo priemonių bei metodų. Civilinės paskirties arba buitiniais GPS imtuvais nustatomų koordinačių paklaida siekia apie 3-5 m. Naudojant EGNOS - ji gali sumažėti iki 1-1,5m.
Geoportal.lt žemėlapių naršyklė
Geoportal.lt žemėlapių naršyklė - tai darbo su žemėlapiais aplinka ir labiausiai lankoma geoportal.lt vieta. Čia galima ne tik peržiūrėti duomenis, bet ir ieškoti duomenų rinkinių bei vietų žemėlapyje pagal vietovardį, naudotis teminiais erdvinių duomenų paslaugų katalogais, kuriuose paslaugos sugrupuotos pagal populiarias jų taikymo sritis.
Funkcijos ir galimybės
- Mano žemėlapis: Galite peržiūrėti ne tik į portalą teikiamus duomenų teikėjų žemėlapius, bet ir susikurti savo žemėlapį.
- Įterpiami žemėlapiai: Galite pasižymėti norimus taškus ir susikurti žemėlapį, kurį galėtumėte įsiterpti savo svetainėje.
- Žemėlapių palyginimas: Galite pasinaudoti skirtingų sluoksnių (žemėlapių) palyginimo įrankiu.
- Matavimai ir maršrutai: Galite rasti įrankius koordinačių nustatymui, atstumų ir plotų matavimui bei maršrutų planavimui.
- Reljefo profiliai: Galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio.
- Duomenų analizė: Galite atlikti savo įsikeltų duomenų analizę.
- Susiejimas su koordinatėmis: Galite susieti savo turimus žemėlapius arba planus, kurie yra skenuoti apie išsaugoti kompiuteryje kaip paveikslėliai rastriniais formatais su koordinatėmis.
Reljefo profiliai
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio. Įrankis naudoja „GDR50LT - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio - skaitmeninį reljefo modelį", kuris sukurtas panaudojus „SEŽP_0.5LT - LR teritorijos skaitmeninius erdvinius žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis" (Modelio autorius - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Reljefo modelis nėra perskaičiuotas į Lietuvos valstybinę aukščių sistemą LAS07, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.
Jūros lygis - atskaitos taškas
Jūros lygis yra fundamentali sąvoka, naudojama geografijoje, geodezijoje ir kituose moksluose. Tai yra atskaitos taškas, nuo kurio matuojamas sausumos aukštis ir jūrų gelmė. Jūros lygis, Pasaulinio vandenyno nebanguoto paviršiaus aukštis. Jūros lygis laikomas sutartiniu atskaitos tašku matuojant sausumos reljefo aukštį ir jūros dugno gylį.
Veiksniai, lemiantys jūros lygį
Jūros lygio pokyčiai (nukrypimai nuo sutartinio atskaitos taško) skirstomi į periodinius, neperiodinius ir ilgalaikius (arba amžiaus). Periodinę jūros lygio kaitą lemia Žemės, Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgų sąveika, Saulės aktyvumo, metų laikų kaita. Nustatomi potvynių ir atoslūgių vandens lygiai, vidutiniai paros, mėnesio, metų, vidutinis daugiametis vandens lygis.
Neperiodinius jūros lygio pokyčius daugiausia sukelia orus lemiantys atmosferos procesai. Dėl vėjo ir bangų poveikio vyksta patvanka ir nuotvanka. Jūros lygis kinta vandeniui įšilus arba atvėsus, dėl atmosferos slėgio pokyčių, kritulių ir garavimo. Ilgalaikius pokyčius lemia klimato kaita, geodinaminiai procesai. Vidutinis daugiametis jūros lygis kinta kartu su globaliniais klimato pokyčiais, pvz., per ledynmečius jis buvo 110-120 m žemesnis, o ledynams tirpstant kilo.
Jūros lygio matavimas
Jūros lygis matuojamas mariografais. Lietuvoje mariografai įrengti Klaipėdos uoste, Juodkrantėje ir Nidoje.
Aukščiausiai virš jūros lygio esančios šalys
Planetoje yra ir vieta, kurios visa teritorija yra aukščiau nei 1400 m virš jūros lygio. Ir ji ne Himalajuose, o pietinėje Afrikoje. Tai nedidelė (30 355 kv km) Lesoto karalystė, iš visų pusių apsupta Pietų Afrikos Respublikos. Žemiausias Lesoto taškas yra 1,4 tūkst. m virš jūros lygio, kur suteka Oranžinė ir Makalengo upės.
tags: #domeikavos #aukstis #virs #juros