Pirmadienį gyventojus pasiekė žinia, kad į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido dar vienas bepilotis orlaivis. Kaip nurodoma į dalies gyventojų telefonus išsiųstuose pranešimuose, į šalį įskrido nenustatyto tipo orlaivis. „Gyventojai, pastebėję nukritusį droną, raginami prie jo nesiartinti ir nedelsiant pranešti policijai“, - teigiama žinutėje.
Droną pastebėjo ir gyventojai. Socialiniuose tinkluose gyventojai skelbia į Lietuvą įskridusį droną pastebėję kiek prieš 5 val. ryto. Droną virš savo namų pastebėjo ir Haroldas Mackevičius. „Dėl drono: praskrido virš namų 4.56 ryto. Garsas sklido 5-6 sekundes, tai skrido greitai. Pagal garsą skrido žemai. To garso tiek telegrame prisiklausęs, kad pažiūrėjau į laikrodį“, - rašė jis.
Kai bepiloti orlaiviai pirmą kartą pasirodė parduotuvėse, daugeliui jie atrodė kaip žaislai. Skraidantys, filmuojantys, stebinantys. Juos pirko vaikai, technologijų mėgėjai, kartais fotografai, ieškantys naujų kampų. Tačiau šiandien dronas virš tavo kiemo gali kelti visai kitokį jausmą. Dronas šalia tavo namų gali reikšti daug ką. Gal kaimynas bando nufilmuoti savo sklypą, gal kažkas bando išbandyti naują modelį. Bet vis daugiau žmonių sako, kad jie jaučiasi stebimi. Įstatymiškai viskas dažnai atrodo „tvarkoje“, bet emocinis fonas tikrai visai kitoks. Klausimas paprastas. Kada tai dar laikoma hobiu, o kada jau kišimusi į asmeninę erdvę?
Dronai šiandien tapo lengvai prieinami. Juos galima įsigyti bet kur: nuo elektronikos centro iki interneto parduotuvės. Jie turi aukštos raiškos kameras, ilgas skrydžio minutes, kartais net veido atpažinimą. Tai, kas anksčiau buvo profesionalų įrankis, dabar tapo žaidimo forma. Tačiau šis žaidimas nebūtinai malonus visiems. Dronai neretai naudojami be aiškaus tikslo. Jie skrenda virš svetimų sklypų, pro svetimus langus, stabteli virš automobilių ar baseinų. Ypač tai jautru mažesniuose miesteliuose ar kaimuose, kur žmonės labiau mato vieni kitus.
Pagal Lietuvos teisę, dronai negali skraidyti virš privačių teritorijų be savininko sutikimo, jei tai daroma mažesniu nei tam tikras aukštis ir fiksuojant vaizdą. Tačiau realybėje ribos sunkiai apibrėžiamos. Daugelis žmonių tiesiog nežino, kad tai pažeidimas. Be to, įrodyti, kad tave filmavo, ne taip paprasta. Dronas neskleidžia garso, neneša numerio, o jei nufilmuota medžiaga nebuvo paviešinta - formalios žalos kaip ir nėra. Bepiločiai orlaiviai atsidūrė tarp įstatymo raidės ir žmonių privatumo jausmo. Vienas dalykas yra teisė, visai kas kita - pasitikėjimas.
Kai kurie žmonės dronus naudoja prasmingai. Jie padeda stebėti laukinius gyvūnus, dokumentuoti gamtos pokyčius, filmuoti renginius. Sunku atsiriboti nuo minties, kad kažkas gali stebėti tavo kiemą tau to net nežinant. Ir net jei nieko blogo neįvyko, pats pojūtis, kad tave galima stebėti be tavo žinios, jau keičia kasdienę patirtį. Tai nėra technologijos kaltė. Tai yra klausimas, kaip mes ją naudojame. Jei technologija vystosi toliau, o ji vystysis, turės keistis ir mūsų požiūris. Gali būti, kad netrukus atsiras „asmeninio oro burbulo“ samprata.
Šiandien dar galima juokauti apie kaimyną su dronu kaip apie keistuolį, bet rytoj tai jau gali būti saugumo klausimas.
Dronų naudojimo taisyklės ir apribojimai
LRT RADIJO klausytojas domisi bepiločių skraidyklių naudojimo taisyklėmis. „Dabar dažnai kalbama apie liaudyje vadinamus „dronus“ - bepilotes skraidykles. Ką daryti, jei tokia skraidyklė pakimba virš privačios sodybos? „Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse yra numatyta, kad orlaiviai negali skristi šalia pastatų, automobilių ir žmonių arčiau nei 50 m. atstumu. Namo ar automobilio savininkai gali tik pranešti pareigūnams apie nusižengimus. Patys savininkai negali pašalinti skraidyklių, be to, jie net ir neturi tinkamų priemonių, kuriomis galėtų tai padaryti“, - teigia A. Anot asociacijos prezidento, bepiločio orlaivio skraidinimas mažesniu nei 50 m. „Prisiminkime ir tai, kad labai dažnai bepiločius orlaivius skraidina ir vaikai, tad naikinti juos tikrai nėra racionalu. Be to, skraidyklių kameros nėra tokios galingos ir negali itin kokybiškai nufotografuoti - lygiai taip, kaip į šias kameras, galime reaguoti ir į turistus, kurie eina pro namą ir kažką užfiksuoja kamera. Juk nesvarstome, kaip sunaikinti turistų kameras“, - pastebi A.
„Dronų savininkams galioja Europos Komisijos reglamentas. Tačiau praskristi virš privačių kiemų nėra draudžiama, jei pilotas turi tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą. Tai priklauso nuo bepiločio orlaivio masės. „Praskristi virš privačių teritorijų galima. Asmeniui priklauso žemės sklypas, o oro erdvė yra bendra. Administracinių nusižengimų kodekse numatyti straipsniai, kurie reglamentuoja skraidyklių savininkų ir pilotų elgesį. Kodekso 393 str. „Bet nuolat niekas nevykdo kontrolės. Atsakomybė yra tik už skraidymą draudžiamose teritorijose. Taip, bėda yra dėl privačių kiemų. „Iki 250 g sveriančios skraidyklės, kurios neturi kameros, net nereikia registruoti. Bet jei skraidyklė turi kamerą, reikia. Tokių skraidyklių naudojimui yra labai paprastos taisyklės. Tokia skraidykle galime praskristi virš žmogaus, tik nekyboti virš jo. Skraidykle, sveriančia iki 4 kg, galima skristi, kai horizontalus atstumas yra mažesnis nei 30 m nuo pašalinių žmonių. „Skristi galima, bet fotografuoti draudžiama. Tik sunku įrodyti. Negalima daryti nuotraukų, jei jose asmenis galima atpažinti. Duomenų apsaugos reglamente viskas išaiškinta.
„Pagal Duomenų apsaugos reglamentą, už tokius veiksmus atsakytų tik juridiniai asmenys. O visi kiti privatūs asmenys galėtų kreiptis tik pagal civilinę tvarką dėl teisės į privatumą ir atvaizdą. Bet aš nepamenu tokio atvejo. Taip, sulaukiame skambučių, žmonės klausia, ką jiems daryti, nes jie mato skraidantį droną virš privačios teritorijos. Mūsų pasiūlymas - surinkti kiek įmanoma daugiau įrodymų, bent jau nufilmuoti, kaip dronas kabo virš jų teritorijos. Toliau žmogus turėtų kreiptis į policiją. Pareigūnai vertins, ar buvo pažeistos teisės į atvaizdą. „Ne visais atvejais reikėtų įžvelgti piktus kėslus. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir atskleidimą. „Bet neteko matyti galutinės nutarties dėl drono panaudojimo. Tai yra nauja sritis. 2023 m. įsigalios dar vienas EK reglamentas, pagal kurį teritorijos bus suskirstytos į zonas. Patys dronai pradėti klasifikuoti visai neseniai. Tačiau netrukus įsigalios tvarka, pagal kurią kiekviena skraidyklė ne tik turės savo unikalų identifikavimo numerį, bet šį numerį bus privalu įvesti į programinę įrangą. Realiu laiku nuotolinio identifikavimo prietaisas turės siųsti informaciją apie drono vietą, aukštį. Taip bus galima identifikuoti nuotolyje dirbančius pilotus.
Ką daryti, jei dronas skrenda virš jūsų namų?
Pastebėjus bepilotį orlaivį, skraidantį virš jūsų teritorijos, reikėtų sunerimti, tačiau nederėtų griebtis drastiškų veiksmų, perspėja ekspertai. „Grįžęs pasakiau žmonai. Dar pasijuokėme - gal vagys tobulėja. Tai ir prisišnekėjome“, - LRT Radijui sako G. Zoluba. Praėjus dviem savaitėms po šio įvykio, jo ūkis buvo apvogtas. Ūkininkas pasakoja, kad vagys įsilaužė, nupjovę garažo spyną, ir iš jo išnešė viską, ką nesunku parduoti: daržo pjūklus, žoliapjoves, kirvius ir kitus prietaisus. Anot G. Zolubos, jo patirta žala siekia apie 3,5 tūkst. „Šį įvykį sieju su tuo robotu. Kai jį pamačiau, jis iš karto ėmė kilti. Matyt, vagys per kamerą mane matė. Jis iš karto išskrido iš teritorijos“, - prisimena ūkininkas. „Dar vienas ūkininkas matė tokį daiktą, bet jo teritorija stebima vaizdo kameromis, matyt, jo nekliudė“, - svarsto G. Zoluba. Po šių įvykių susiformavo saugios kaimynystės bendruomenė, kurios nariai budi ir naktimis. A. Savo ruožtu Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas E. Šopis tikina, kad komisariatas apie ūkininkų ir kitų žmonių pastebėtus bepiločius orlaivius žinąs ir dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas A. Gedvilas pabrėžia, kad Europa vis dar ruošia įstatymą dėl bepiločių orlaivių aparatų, tačiau Lietuvoje galioja Civilinės aviacijos administracijos išleistos taisyklės, kaip derėtų naudoti šiuos prietaisus. A. Gedvilas teigia, jog taisyklėse tiksliai nurodyta, kur nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai gali skraidyti. „Ar vartotojai yra girdėję apie šias taisykles, negaliu pasakyti. [...] Nėra garantijų, kad vartotojai tikrai jas perskaitė. Apie tuos, kurie tokius orlaivius įsigyja parduotuvėse Lietuvoje, visada informuoja pardavėjas, bet labai daug tokių orlaivių dabar įsigyjama internete. Tokie asmenys apie šias taisykles gali būti negirdėję“, - pastebi A. Pasak jo, nereikėtų į šiuos orlaivius žiūrėti vien tik neigiamai. Su jais atliekama daug naudingų darbų. Be to, pastebėjus virš savo teritorijos nereikėtų iš karto griebtis drastiškų priemonių, nes, A. Gedvilo teigimu, bepilotis orlaivis gali būti tiesiog vaiko skraidinamas žaislas, kurį nuo didesnį galingumą turinčio kito orlaivio atskirti sunku. „Atskirti plika akimi būtų sudėtinga. Jie gali būti panašūs, bet į juos gali būti įdėta skirtinga technika ir tos technikos galimybės gali būti labai skirtingos“, - pabrėžia A. Jam antrina ir E. Šopis, kuris pataria, pamačius virš savo teritorijos skraidantį bepilotį aparatą, pirmiausia pabandyti išsiaiškinti, kas galėtų būti jo naudotojas. „Kaip ir kalbėjome prieš tai, reikėtų pasižiūri, kas galėtų būti šio orlaivio naudotojas. Vis tiek arba automobilis, arba žmogus turėtų būti netoliese. Kaip minėjau, reikėtų pranešti policijai, o mes tada jau pasiaiškintume, kas yra naudotojas ir kokie galimi naudojimo tikslai. Galbūt tai tiesiog taisyklių nežinojimas“, - perspėja E. A. Gedvilas priduria, kad pačiam surasti bepiločio orlaivio naudotoją ne visada gali būti paprasta, nes kai kurie bepiločiai orlaiviai gali būti valdomi per didelį atstumą ar tiesiog interneto ryšiu.
KAIP FILMAVAU SU DRONU (VLOG 4)
Dronai ir vagysčių prevencija
Vagišiai į pagalbą pasitelkia net dronus. Per sausį ir vasarį savo klientams „Lietuvos draudimas“ išmokėjo daugiau nei 47 tūkst. eurų dėl vagišių patirtiems nuostoliams atlyginti, skaičiavo bendrovės Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas. Vidutinė vagysčių nuostolio suma šiemet - 755 eurai, o didžiausia išmokėta suma nukentėjusiam klientui buvo 3 tūkst. eurų. „Bendrai kalbant apie metų pradžią, matome pokytį, pernai turėjome daugiau vagysčių iš namo pagalbinių statinių, o šiemet išaugo daiktų vagysčių dažnis iš butų - šis augimas, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, siekia 41 proc. Todėl vertėtų saugoti grynuosius pinigus, brangius papuošalus, paveikslus, techniką ar kompiuterius butuose gyvenantiems asmenims“, - teigė A.Tumėnas. Artėjant pavasariui ir vasarai įprastai išauga dviračių, kepsninių, lauko baldų, išmanių žoliapjovių ir kitokios technikos vagišių.
Anot jo, nėra vieno recepto, kaip apsaugoti savo turtą. Štai dalis gyventojų renkasi būsto ar namų turto draudimą. Patariama vadovautis ir paprastomis taisyklėmis: sandariai uždaryti langus ir užrakinti duris, nepalikti daiktų namų kiemuose - mat vagys paskutiniais metais itin plačiai naudojasi ir dronais. Tačiau yra ir saugos tarnybos, į kurias gyventojai neretai kreipiasi tada, kai jau nukenčia nuo vagių ar kitokių nemalonumų arba išgirsta, jog kaimynystėje ar kam nors iš artimųjų rato teko susidurti su tokiais nemalonumais.
Statybos vietos - masalas vagims. Saugos tarnybos „Apsaugos komanda“ generalinis direktorius Algis Iljeitis paklaustas, ar sezoniškumas turi įtakos gyventojų susidomėjimui papildomoms saugos sistemos, jis paneigė, tačiau išskyrė kitą aspektą, kuris turi įtakos, kada ir dėl kokių priežasčių gyventojai prašo saugos tarnybų pagalbos. „Reikėtų kalbėti apie statytų pradžią ir pabaigą, - teigė atstovas. - Žmonės dažniau kreipiasi prieš statybų pradžią, kad objektas būtų apsaugotas“. Tiesa, dažniausiai gyventojus kreiptis papildomos pagalbos pastūmėja jau po vagystės ar kitokių nelaimių namuose. Kai supranta, kad bazinės pagalbos nebeužtenka - gyventojai noriai diegia papildomas apsaugos sistemas ir kuria išmanius namus. Su tokiomis sistemomis galima ir sutaupyti, ir patogiai filmuojamą vaizdą stebėti telefone, o prireikus - iškviesti pagalbą. „Iš savo ilgametės praktikos galime pasakyti, kad vaizdą stebėti ir reaguoti ypač patartina ir statybvietėse. Itin paklausus grobis - statybinė įranga ir medžiagos tose vietose, kur žmonės pradeda ar tęsia nuosavo namo statybą. Neretai visiškai neapsaugotoje statybvietėje, dažniausiai pačiame statomame name, paliekama ir brangi įranga, skirta įrengti namo vidų - pavyzdžiui, šildymo katilai, boileriai, kurie tampa vagių taikiniu“, - aiškino Saugos tarnybos „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
