Pastaraisiais metais energetika tapo svarbia valstybių santykių, geopolitikos dalimi. Energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, „Gazprom“ planai tiesti dujas Baltijos jūros dugnu, „Nabucco“ projektas - tai tik keli pavyzdžiai, rodantys energetikos svarbą. Šiame kontekste iškyla ir Rusijos sumanymas - dujotiekis „Pietų srautas“, kurio istoriją, aplinkybes ir geopolitines realijas panagrinėsime šiame straipsnyje.
„Pietų srauto“ gimimas ir strateginiai tikslai
2008 metais Rusija pristatė „Pietų srauto“ projektą, kuriuo siekė aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją. „Pietų srautas“, kurio statybos tikslas - sumažinti Rusijos priklausomybę nuo kuro tranzito per Ukrainos teritoriją, turėjo būti tiesiamas Juodosios jūros dugnu iš Rusijos į Bulgariją. 900 kilometrų ilgio dujotiekis turėjo driektis nuo Novorosijsko per Juodąją jūrą iki Bulgarijos Varnos miesto.
Bulgarijoje dujotiekis būtų padalintas į dvi atšakas: viena jų driektųsi per Graikiją į Italijos pietus, o kita - per Serbiją ir Vengriją į Austriją. „Pietų srauto“ tikslas buvo pririšti Europą prie rusiškų dujų ir užtikrinti šių dujų tranzitą apeinant „nedraugišką“ Ukrainą. Po Krymo aneksijos ir separatistinio konflikto Donbase sukurstymo, atimti iš Ukrainos tranzitą Rusijai tapo dar aktualiau.
Projekto dalyviai ir augančios sąnaudos
„Pietų srauto“ projekto dalyviai buvo Rusijos „Gazprom“, Italijos „Eni“, Prancūzijos EDF ir Vokietijos „Wintershall“. Rusijos dujų monopolijai priklausė 50 proc. projekto akcijų.
Dujotiekio „Pietų srauto“ statyba brango ir anksčiau. 2009 m. gegužę „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris skelbė, kad projektas kainuos 8,6 mlrd. eurų, tačiau po pusantrų metų kaina buvo padidinta beveik du kartus. Jūrinės „Pietų srauto“ dalies statyba vertinama 10 mlrd. eurų, sausumos dalies statyba - 6 mlrd. eurų (anksčiau jos prognozuojama kaina siekė 5,5 mlrd. eurų). Pastebima, kad tai tik pirminis vertinimas, tikslios išlaidos turėjo būti nustatytos iki 2013 m. vidurio, pasibaigus konkursams.
Dujotiekiu „Pietų srautas“ buvo planuojama per metus Europai pristatyti 63 mlrd. kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų. Buvo numatytas palaipsnis pajėgumų didinimas:
| Metai | Planuojamas dujų kiekis (mlrd. kubinių metrų) |
|---|---|
| 2016 | 15,75 |
| 2017 | 47,25 |
| 2018 | 63 |
| (Ankstesnis planas 2019) | 63 |
Ankstesniame plane pasiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų pajėgumą buvo planuojama tik 2019 metais, tačiau vėliau šis terminas buvo paankstintas į 2018 metus.
Statybos eiga ir iššūkiai
Dujotiekio „Pietų srautas“ jūrinės dalies statyba buvo planuota pradėti jau 2012 m. pabaigoje, pranešė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris, gavęs tokį nurodymą iš šalies premjero Vladimiro Putino. Dujų monopolijos vadovas taip pat pranešė, kad per kitus metus planuojama užbaigti visus projektavimo ir žvalgymo darbus jūrinėje dujotiekio dalyje. A. Mileris pridūrė, kad jūrinė dalis yra 925 km ilgio, o sausumos dalies ilgis turėjo būti daugiau nei 2 tūkst. kilometrų. Anksčiau buvo skelbiama, kad dujotiekio statyba prasidės ne anksčiau kaip 2013 m. pradžioje.
Lapkritį buvo pranešta, kad Bulgarija pasirašys investicinį sprendimą dėl „Pietų srauto“. Apie tai pareiškė Bulgarijos ekonomikos, energetikos ir turizmo ministras Delianas Dobrevas. Spalio 31 d. Vengrija ir „Gazprom“ galutinai susitarė dėl „Pietų srauto“ Vengrijos dalies statybos. Dar anksčiau buvo priimtas investicinis sprendimas ir dėl dujotiekio Serbijos teritorijoje statybos. Vengrija tapo trečiąja Rusijos partnere šiame projekte, nors Budapeštas laviravo, remdamas ir „Nabucco“ projektą, teigdamas, kad „Du dujotiekiai - geriau negu vienas“.
Nepaisant pradinės pažangos, „Pietų srautas“ galėjo susidurti su kliūtimis Ukrainos teritoriniuose vandenyse Juodojoje jūroje. Nors „Gazprom“ tvirtino, kad Ukraina neturi teisės trukdyti, Kijevas laikėsi kitos nuomonės. Be to, gruodžio 27 d. A. Mileris pareiškė, kad „Pietų srauto“ likimas tiesiogiai priklauso nuo derybų su Ukraina, nors vėliau jo žodžius „Gazprom“ paneigė.
Geopolitinės realijos ir projekto žlugimas
„Pietų srauto“ ateitis glaudžiai siejosi su politine situacija Ukrainoje. Maskvai nepavyko įveikti Europos Sąjungos vidinio reguliavimo, kuris nepalankus Kremliaus planams naudoti dujas kaip poveikio priemonę. ES derybų Europos Sąjungai tarpininkaujant siekta neleisti Rusijai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, ypač atsižvelgiant į mlrd. dolerių įsiskolinimą už dujas.
Dėl šios priežasties „Pietų srauto“ projektas buvo nutrauktas. Tačiau Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas, kuriuo Rusija pozicionavo Turkiją kaip strateginę partnerę.
„Turkų srauto“ peripetijos
„Turkų srauto“ istorija primena detektyvą. Iš pradžių projektas buvo reikalingesnis Maskvai nei Ankarai, todėl Turkija siekė gauti daugiau naudos. Geopolitinis ginčas dėl įtakos Sirijoje vos nepalaidojo projekto. 2015 metų rugsėjį Maskva įsitraukė į Sirijos konfliktą, pasiuntusi į šią šalį savo karo aviaciją. Turkija numušė rusų bombonešį „Su-24“, kuris pažeidė jos oro erdvę. Rusija skausmingai reagavo į šį įvykį ir nutraukė bendradarbiavimą su Turkija.
Tačiau konfliktas buvo trumpalaikis. 2016 metais Turkijos vadovas T. Erdoganas atsiprašė Maskvos dėl numušto lėktuvo, ir darbai projekte buvo atnaujinti. Vis dėlto net dalis Rusijos valdžiai lojalių žiniasklaidos priemonių neskubėjo džiaugtis „Turkų srauto“ projekto atgaivinimu. Esminė priežastis - finansinė. „Turkų srauto“ projektas Maskvai kainuos brangiai ir gali būti nuostolingas, jo reikšmė pirmiausia yra politinė.
Kiti regiono energetiniai projektai ir ES energetikos politika
„Šiaurės srautas“ ir „Šiaurės srautas-2“
Pirmas „Šiaurės srauto“ dujotiekis buvo pastatytas 2010-2012 metais. Naujas projektas, „Šiaurės srautas-2“, užgimė 2015 metais, o jo atsiradimas siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą. „Šiaurės srautas-2“ kertasi su ES trečiuoju energetiniu paketu, kuris neleidžia energetinių išteklių tiekėjui valdyti gabenimo infrastruktūros.
2022 metais iš Rusiją ir Europą jungiančių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ pradėjo veržtis dujos, sukeldamos tarptautinius nuogąstavimus ir tyrimus.
„Nabucco“ - alternatyva?
Šveicarų dienraščio "Neue Zuercher Zeitung" žurnalistai teigia, kad "Nabucco" projektas savo dramatiškais pakilimais ir nuopuoliais primena italų muzikos genijaus Giuseppe Verdi operą. Didžiausiomis kliūtimis "Nabucco" projekto įgyvendinimui lieka santykinai nedidelė būsimo dujotiekio galia ir sutarčių su dujų eksportuotojais trūkumas.
„Pietų dujų koridorius“
„Pietų dujų koridorius“ yra strateginė iniciatyva, skirta Kaspijos jūroje, Vidurio Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose išgaunamų dujų pristatymui į Europos rinką. Projekto įgyvendinime dalyvauja septynios valstybės, siekiančios diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje
Suskystintintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje - svarbus projektas, siekiant garantuoti šalies energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Terminalo pajėgumas yra iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Vieningos ES energetikos politikos trūkumas
Europai trūksta vieningos energetikos politikos. Atskirų ES valstybių interesai kertasi, kaip kad „Nord Stream“ dujotiekio atveju. Dėl to ES neturi didesnių vilčių išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų, kas nuolat kelia geopolitinių iššūkių.
Lietuvos dujų perdavimo sistema
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ valdo šalyje įrengtą dujų perdavimo sistemą. Ją sudaro 2288 km ilgio magistralinio dujotiekio vamzdynai, kuriais aukštu slėgiu transportuojamos dujos, dujų skirstymo, dujų kompresorių bei dujų apskaitos stotys, kiti statiniai bei susijusi infrastruktūra. „Amber Grid“ sistema dažniausiai įrengta po žeme, todėl paprastai yra nematoma.
„Amber Grid“ pareiga - užtikrinti saugų, veiksmingą ir efektyvų dujų perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. Mums rūpi, kad arti magistralinių dujotiekių įsikūrę gyventojai, verslai ir žmonių turtas išliktų saugūs avarijų atveju. Didžioji dalis magistralinių dujotiekių nutiesti per privačius žemės sklypus. Pamatyti, kur nutiesti magistralinio dujotiekio vamzdynai, galima internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA.
tags: #dujotiekis #pietu #srautas