Duona - vienas populiariausių maisto produktų pasaulyje, o Lietuvoje tradiciškai mėgstama ruginė duona. Šiuolaikinis pirkėjas siekia kokybės ir vis dažniau atkreipia dėmesį į produkto maistinę vertę. Šiame straipsnyje apžvelgsime ruginių ir žirnių miltų panaudojimą duonos kepime, jų savybes bei receptus, padėsiančius atrasti naujus skonius ir praturtinti mitybą.
Miltai - pagrindinis daugelio kepinių ingredientas. Prekybos tinklai kas mėnesį parduoda šimtus tonų miltų. Populiariausi - kvietiniai miltai, tačiau vis dažniau perkami ir alternatyvūs variantai: migdolų, ryžių, avinžirnių, lęšių, kukurūzų miltai. Maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė teigia, kad miltų pasirinkimas turi didelę įtaką kepinio kokybei. Ji pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi avižinius miltus, kurie laikomi naudingesniais už kvietinius.
Miltų gamybos tradicijos ir natūralumas: „Zelbukis“ ūkio pavyzdys
„Penki žmonės, dešimt rankų, du šimtai hektarų, tad tikrai yra, ką veikti“, - sako Zelbų šeimyna, kasdien besisukanti netoli Šiaulių įkurtame ūkyje „Zelbukis“. Per daugiau nei 20 metų čia buvo auginama įvairi produkcija, tačiau šiandien ūkyje auga kviečiai, rugiai, speltos, avižos bei žirniai, iš kurių ūkininkai gamina natūralius miltus.
Zelbų ūkio istorija prasidėjo tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. „Ūkis buvo įkurtas iškart, kai tik galėjome atsiimti senelių žemes. Tai buvo 8 hektarai mano mamos tėvų žemės. Iš pradžių ūkininkavimas mano tėvams buvo veikiau hobis, nes tada neturėjome nei patvarios technikos, nei pakankamai žinių, o ir grūdų tais laikais nelabai kam reikėjo. Buvo sunku išsilaikyti, todėl tėvai visą laiką turėjo kitus darbus, kad išlaikytų šeimą“, - pasakoja Neringa Zelbaitė.
Situacija ėmė keistis, kai ūkį stiprinti ir plėsti nusprendė Neringos brolis Tautvydas. Mintis pradėti miltų gamybą kilo tarsi savaime. „Visada auginome grūdines kultūras, todėl susimaldavome savų kvietinių miltų. Taip pat pasidalydavome su giminėmis, kaimynais, kol vieną dieną klientų ratas pasidarė platesnis, produkcijos pradėjo prašyti sveiko maisto krautuvėlės“, - prisimena pašnekovė. Iš pradžių šeima ūkyje auginamus grūdus veždavo į artimiausią malūną, tačiau prieš penkerius metus įsigijo nuosavą ir dabar turi tris ūkius, kuriuos sujungę darbuojasi visi drauge.
Neringa patikina, kad tiek augindami grūdus, tiek gamindami miltus nenaudoja jokių cheminių medžiagų, miltų nebalina, tad jie yra visiškai natūralūs. Viename malūne malami balti, o kitame - girniniame - viso grūdo miltai. Kaip gi vyksta gamybos procesas? „Miltų kelias prasideda nuo grūdo ir jo auginimo. Kai grūdas atkeliauja į malūną, jis išvalomas nuo priemaišų, tokių kaip žolių sėklos, šiaudeliai. Tada malame.“ Miltai po sumalimo turi atsikvėpti ir natūraliai, padedami deguonies, pabalti, o glitimas sustiprėti.
Ilgiausiai, iki pusantro mėnesio, užtrunka baltų aukščiausios rūšies (550) brandinimas, kuriuose po malimo lieka mažiausias sėlenėlių kiekis: „Pramoniniai malūnai neturi tam laiko ar sandėlių. Esame girdėję, jog galimai naudojamos cheminės priemonės, miltai supurškiami su balikliais ir kitomis cheminėmis priemonėmis, kurie padaro, o ne pagamina miltus baltesnius, o glitimą aukštesnį.“ O štai rupaus malimo viso grūdo miltams pastovėti nereikia, jie gali būti naudojami iškart po sumalimo. „Taip yra todėl, kad jie yra su visa ląsteliena (grūdo luobele) ir gemalu. Bet ir jų galiojimas trumpesnis - 6 mėnesiai“, - skirtumus aiškina Neringa.
Be to, gamybos procesui išskirtinumo suteikia ne tik natūralumo siekis. Pašnekovė sako, kad dirbti pradeda anksti ryte - taip, kaip senelis: „Senovėje svarbiausi darbai buvo dirbami iš ryto. Į malūną žmonės su savo užaugintais grūdais atvykdavo taip pat nuo ryto ir laukdavo eilės susimalti. Tai buvo gera proga pabendrauti, pasimatyti, pasidalyti mintimis apie derliaus nuėmimą. Mes įjungiame savo girninį malūną ryte ir tikime, kad senelio istorijos ir kartu rytinė saulės energija, suteikia miltams stiprumo ir skalsumo.“ Iš viso ūkininkai gamina 14 produktų, tarp kurių rasite skirtingų rūšių miltų, pavyzdžiui, viso grūdo rupiai maltų kvietinių, ruginių, speltos miltų, kvietinių 550 (aukščiausia rūšis), kvietinių 812 (pirma rūšis). „Rūpaus malimo dažniausiai naudojami įvairiai duonai kepti, kvietiniai 550 tinka pyragams, picoms, kvietiniai 812, kurie tamsesni dėl juose esančių sėlenėlių kiekio, tinka trapiems sausainiams ragaišiams.“
Miltų pasirinkimas ir žymėjimas: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Renkantis miltus, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimo etiketes. Tradiciškai visi prekybos vietose parduodami miltai turi bendrą žymėjimą - raidę ir skaičių. Raidė nurodo glitimo kiekį - kuo pirmiau ji yra pagal abėcėlę, tuo daugiau glitimo bus miltuose. Šalia raidės rašomas skaičius simbolizuoja miltų peleningumą, kuris įprastai svyruoja nuo 400 iki 1800 gramų. Kuo skaičius didesnis, tuo daugiau naudingųjų medžiagų yra išlikę miltuose.
„Kuo miltai baltesni, tuo mums patrauklesni ir jų suvartojame daugiau. Kuo skaičius ant kvietinių ir ruginių miltų mažesnis, tuo mažiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir tuo miltai baltesni.“ - sako N. Juchnevič, kepyklų vadovė. Ji siūlo besirenkant miltus savo virtuvei, nepamiršti atkreipti dėmesį ir į tai, ką ruošiamasi gaminti.
Svarbu ne tik rinktis sveikatai palankesnius rupių miltų ir viso grūdo miltų gaminius, bet dar svarbiau, kad mūsų organizmas suvirškintų juos ir pasisavintų maistines medžiagas. Todėl, jei visą laiką vartojote rafinuotus miltus t.y. aukščiausios rūšies kvietinių ir ruginių miltų gaminius, tuomet viso grūdo miltus į racioną įtraukite palaipsniui. Ypač tas aktualu vaikams, nes juk svarbu ne tik, ką įdedame į burną, bet dar svarbiau, ar organizmas pasisavina maistines medžiagas ir jas gerai suvirškina.
Ruginiai miltai: lietuviškos tradicijos pagrindas
Ruginiai miltai yra rupaus malimo, todėl išsaugo visus vitaminus bei mineralus, esančius rugiuose. Būtent iš tokių miltų yra kepama tradicinė lietuviška ruginė duona. Ruginiai miltai turi mažiau glitimo nei kvietiniai, juose gausu aminorūgščių, E, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Kuo miltai tamsesni, tuo daugiau juose skaidulinių medžiagų ir sėlenų. Jie taip pat naudojami sausainių, blynelių, tortų, meduolių, saldžių ir nesaldžių bandelių gamybai.
N. Juchnevič teigia, kad ruginiai miltai labiausiai tinka kepti juodą duoną ir lietinius blynus, tačiau dėl savo stambaus grūdo netinka konditeriniams gaminiams.
Geresnės ruginės duonos gaminimas: žingsnis, kurio negalima praleisti! | Technikos vaizdo įrašas
Žirnių miltai: maistinga ir universali alternatyva
Žirnių miltai yra A, C, E, H, PP ir B grupės vitaminų, makro ir mikroelementų, baltymų, polifenolių ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Jie padeda palaikyti imuninę sistemą. Žirnių miltai ypač tinka daržovėms apvolioti, suteikiant joms puikų skonį, o ypač paprikos ir žiediniai kopūstai. Žirnių miltai tobulai pagardina ir sutirština sriubas, padažus, įvairias košes.
N. Juchnevič neabejoja, kad iš žirnių miltų galima pasigaminti pačių įvairiausių patiekalų. Norėdami nustebinti savo artimuosius ar mažiausius šeimos narius, vietoje įprastinių rytinių blynų galite išbandyti receptus pusryčiams su žirnių miltais - jie praturtins jūsų kasdienį valgiaraštį skoniu ir maistine verte.
Ruginės duonos su žirnių miltais receptas
Ruginiai miltai suteikia duonai sodrų skonį ir tekstūrą, o žirnių miltai prideda maistinės vertės ir šiek tiek saldumo. Šių miltų derinys gali sukurti unikalią ir sveiką duoną. Pateikiame receptą, kaip ją išsikepti namuose.
Patarimai kepant duoną su ruginiais ir žirnių miltais
- Proporcijos: Norint geriausio rezultato, rekomenduojama maišyti ruginius miltus su kvietiniais arba speltos miltais. Žirnių miltų kiekis turėtų būti nedidelis, kad neįtakotų tešlos kilimo.
- Skysčių kiekis: Ruginiai miltai sugeria daugiau vandens nei kvietiniai, todėl gali prireikti šiek tiek daugiau skysčių.
- Glitimas: Ruginiai ir žirnių miltai turi mažiau glitimo, todėl tešla gali būti mažiau elastinga. Norint pagerinti tešlos struktūrą, galima įdėti šiek tiek kvietinių miltų arba glitimo.
- Eksperimentavimas: Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais miltų deriniais ir prieskoniais, kad atrastumėte savo mėgstamą duonos receptą.
Ruginės duonos su žirnių miltais gaminimas
Ingredientai:
- 200 g ruginių miltų
- 100 g kvietinių miltų (arba speltos miltų)
- 50 g žirnių miltų
- 7 g sausų mielių
- 1 šaukštelis druskos
- 1 šaukštelis cukraus
- 350 ml šilto vandens
Gaminimas:
- Sumaišykite ruginius, kvietinius (arba speltos) ir žirnių miltus su druska ir cukrumi.
- Šiltame vandenyje ištirpinkite mieles ir palikite 5-10 minučių, kad suaktyvėtų.
- Supilkite mielių mišinį į miltų mišinį ir minkykite tešlą apie 10 minutes, kol ji taps elastinga.
- Uždenkite tešlą ir palikite šiltoje vietoje kilti apie 1-1,5 valandos, kol ji padvigubės.
- Perkelkite tešlą ant miltais pabarstyto paviršiaus ir švelniai perminkykite.
- Suformuokite kepalą ir dėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą.
- Uždenkite ir palikite kilti dar 30 minučių.
- Įkaitinkite orkaitę iki 220°C.
- Kepkite duoną 10 minučių, tada sumažinkite temperatūrą iki 200°C ir kepkite dar 30-40 minučių, kol ji taps auksinės spalvos.
- Išimkite duoną iš orkaitės ir atvėsinkite ant grotelių.
Geresnės ruginės duonos gaminimas: žingsnis, kurio negalima praleisti! | Technikos vaizdo įrašas
Kiti receptai su ruginiais ir žirnių miltais
Rauginių ruginių miltų duonos receptas (tradicinis su raugu)
Šis receptas, kuriame naudojamas raugas, leidžia iškepti aromatingą ir sodraus skonio duoną, panašią į tradicinę lietuvišką. Kulinaro patarimas: Rūgimo laikui įtakos turi patalpos temperatūra: jei dubuo bus padėtas šiltai, pvz., prie radiatoriaus, užteks ir 12 valandų. Nuo to, kiek laiko rauginsite, priklauso ir duonos rūgštumas.
Ingredientai:
- Raugas (paruošiamas iš miltų ir vandens)
- Ruginiai miltai
- Šiltas vanduo
- Druska
- Cukrus
- Kmynai
Gaminimas:
- Raugas: Inde miltus ir kambario temperatūros vandenį maišykite šaukštu, kol pasidarys grietinės tirštumo masė. Šiltai stovintį raugą kiekvieną dieną lengvai pamaišykite.
- Išvirusios bulvės su lupena, nulupamos ir sugrūstos.
- Į išrūgusį maišinį suberkite visadalius ruginius miltus, sugrūstas bulves, cukrų, druską, kmynus, supilkite vandenį. Tešlą minkykite rankomis, vis pavilgydami jas vandeniu, kad mažiau liptų, arba spiraliniu maišytuvu.
- Suformuokite norimo dydžio kepaliuką.
- Kepkite orkaitėje iš pradžių aukštesnėje, vėliau žemesnėje temperatūroje. Iškepusį kepaliuką apipurkškite vandeniu, kad pluta suminkštėtų.
Pastaba: originaliame recepte nenurodytas tikslus miltų kiekis. Rekomenduojama vadovautis tešlos konsistencija.
Ruginės miltų blynai
Blyneliai - tai patiekalas, kuris tinka ne tik Užgavėnėms. Turbūt daugelis prisimena, kaip vaikystėje mama kepdavo blynus, o mes, dar karštus, tiesiai iš keptuvės griebdavome ir valgydavome su tirpintu sviestu. Blynai - archajiškas patiekalas, kilęs iš senovinių plokščių paplotėlių, kuriems iškepti reikėjo tik smulkintų grūdų ir įkaitinto paviršiaus. Žinoma, kad blynai yra vienas seniausių Lietuvių pagonių apeiginių sakralinių valgių, kepamas nuo senų senovės per žiemos palydas, derliaus, galvijų vislumo ir raugo globėjo, dievų garbei ant įkaitintų akmenų, o atsiradus krosnims - ant skardų ir net lentų. Ir tiekiamas ne į kalną sukrautas, o po vieną, pagarbiai.
Ar kada ragavote ruginių miltų blynų? Jie paperka iš karto savo sodriu ir išraiškingu skoniu. O jei dar juos paraugintumėt, kaip darydavo mūsų močiutės… Ruginių miltų blynai yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Šiandien siūlome išmėginti skaitytojos Laimos atsiųstą ypatingų blynų receptą.
Ruginės miltų blynų receptas (Laimos)
Ingredientai:
- 200 g ruginių miltų
- 1 valg. š. kvietinių miltų
- 1 kiaušinis
- 0,5 arb. š. druskos
- 1 valg. š. cukraus
- Saujelės razinų
- 200 ml pieno
Gaminimas:
- Visus produktus, išskyrus razinas, išplakti iki vienalytės grietinės tirštumo masės.
- Pabaigoje suberti nuplautas razinas.
- Kepti keptuvėje su trupučiu aliejaus apie 2 minutes iš abiejų pusių.
- Patiekti su medumi.
Patarimai kepant blynus
- Prieš kepant pirmą blynelį labai verta pasirūpinti bent viena tik blyneliams skirta keptuve. Tokia keptuvė turėtų būti labai žemais krašteliais, kad iš jos lengvai tą iškepusį blynelį galėtumėte išimti (arba apversti).
- Visų svarbiausia prieš kepant pirmą blynelį ištepti keptuvę trupučiu riebalų, tai gali būti truputis lydyto sviesto arba keli lašai aliejaus. Aš keptuvę riebalais ištepu dar šaltą, ir tų riebalų dedu tiek nedaug, kad tik „nublizginčiau” keptuvės dugną. Kepant vėlesnius blynus riebalų jau nereikia, mat jų visuomet pilu į tešlą, tad lietiniai blyneliai niekada neprisvyla.
- Paskirstę plonytį tešlos sluoksnį gerai įkaitintoje keptuvėje, palaukite, kol blynelio viršus apdžius, o kašteliai šiek tiek pakils.
- Palikite sumaišytą tešlą pastovėti apie 15-30 minučių, o prieš kepant lengvai sumaišykite šaukštu.
- Kepkite tol, kol krašteliai šiek tiek pasikels į viršų, o visas blynelio paviršius taps sausas. Atsargiai paimkite už kraštelio ir blynelį staigiu judesiu apverskite kita puse (jei mokate, apverskite blynelį ore:)). Pakaitinkite apverstą pusę apie 5 sekundes ir išverskite iš keptuvės blynelį į lėkštę.
Įdarų įvairovė: Dar vienas lietinių blynelių privalumas - įdarų įvairovė. Mėsiškas įdaras: apkepinu šlakelyje sviesto arba aliejaus labai smulkiai supjaustyto svogūno, tada suverčiu maltą mėsą (ne žalią, o iškepusią ar išvirtą), pagardinu prieskoniais, jei turiu - kapotais žalumynais, ir viską kartu apkepinu. Varškės įdaras: birią varškę pagardinu žiupsneliu druskos, ruduoju cukrumi, trupučiu vanilės (arba cinamono). Kartais įdarą gaminu perpus sumaišiusi varškę ir virtas trintas bulves - tokį įdarą gardinu kapotais krapais, česnakais. Grikių įdaras: virtus grikius sumaišau su virtomis bulvėmis ir šiek tiek fetos sūrio arba varškės, plaktu kiaušiniu. Saldus įdaras: blyneliai su bananais. Gaminant lietinių blynų įdarus, galima visiškai atsiduoti fantazijai ir „šaldytuvo valymo” nuotaikai:)
Blynų patiekimas: Beliks tik suvynioti įdarą. Aš dažniausiai skirtingus įdarus vynioju taip, kad blyneliai turėtų skirtingas formas (ypač jei gaminu kelių rūšių). Prieš patiekiant, blynelius iš abiejų pusių apkepinkite šlakelyje sviesto arba aliejaus. Patiekite su grietine arba jogurtu. Saldžius blynelius galite patiekti su plakta grietinėle ir vaisiais.
Žirnių miltų saldumynai
Iš žirnių miltų galima pasigaminti ir pačių įvairiausių saldumynų, kurie nustebins savo originaliu skoniu.
Ingredientai:
- Sviestas
- Žirnių miltai
- Anakardžių riešutai
- Imbieras
- Kardamonas
- Miltelinis cukrus
- Cinamonas
Gaminimas:
- Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir suberkite į jį žirnių miltus. Vis pamaišydami šiek tiek pakepkite ant nedidelės ugnies.
- Susmulkinkite riešutus ir drauge su cinamonu, imbieru ir kardamonu suberkite į keptuvę su žirnių miltais ir maišydami dar kelias minutes pakepkite.
- Sukrėskite masę į dubenį, suberkite miltelinį cukrų ir gerai išmaišykite.
- Palaukite, kol masė kiek pravės, ir paruoškite norimos formos saldumynus. Galite suformuoti rutuliukus arba sudėti į kokias nors formeles, arba į gilesnį stačiakampį indą ir paskui supjaustyti kvadratėliais.
- Pastatykite šaltai, kad sustingtų.
Miltų įvairovė: nuo grūdų iki riešutų ir daržovių
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad susidomėjimas sveikesnėmis alternatyvomis auga. Pirkėjai vis drąsiau išbando ryžių, grikių, kukurūzų ir avižų miltus, o jų paklausa padidėjo nuo 20 iki 50 proc. Taip pat ženkliai auga pilno grūdo miltų pardavimai. „Manau, kad tai lemia įprasto požiūrio į miltus pokyčiai, nes šiuolaikinis pirkėjas siekia kokybės ir vis dažniau atkreipia dėmesį į produkto maistinę vertę“, - sako B. Čaikauskaitė.
„Nebijokite eksperimentuoti, nes puikūs pyragai, keksiukai, tortai, sausainiai ar blynai gali būti paruošiami iš įvairių rūšių miltų. Pavyzdžiui, grikių ir avižių miltai ne tik praturtinti skaidulinėmis medžiagomis, bet juose taip pat gausu vitaminų, jie yra gerai virškinami ir tinka įvairiuose kepiniuose. Lygiai taip pat galite naudoti žirnių, ryžių ar kukurūzų miltus, kurie dažniausiai būna pagaminti iš šlifuotų grūdų ir turi didelį privalumą - juose nėra glitimo“, - pasakoja Neringa.
Grūdų ir ankštinių miltų privalumai
- Kvietiniai miltai: Tai populiariausia miltų rūšis, gaunama sumalus kviečių grūdus ir pašalinus sėlenas bei gemalus. Kvietiniai miltai būna įvairių rūšių: skirtingo rupumo, baltumo, glitimo kiekio. Jie puikiai tinka konditeriniams gaminiams, nes yra balti, purūs ir minkšti. Jie naudojami kepant duoną, pyragus, tortus, blynus, picas, taip pat tirštinant padažus ir sriubas. Pagrindinė priežastis, kodėl kvietiniai miltai nepakeičiami kepiniuose, - glitimas. Glitimo kiekis ir kokybė lemia tešlos ir kepinių savybes. Kuo tvirtesnis glitimo tinklas, tuo tvirtesni produktai, o kuo silpnesnis - tuo kepiniai gležnesni ir birūs. Tačiau gaminiai su glitimu gali būti pavojingi sergantiems celiakija ar netoleruojantiems glitimo. Ant miltų pakelio esantis žymėjimas (pvz., 550D, 812C) nurodo glitimo kiekį (raidėmis) ir pelenų kiekį (skaičiais). Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai baltesni, bet mažiau vertingi. Baltuose kvietiniuose miltuose nėra pačių vertingiausių grūdo dalių - apvalkalėlių ir gemalo. Visagrūdžiai miltai sumalami su visomis sėlenomis ir gemalais, todėl yra daug vertingesni.
- Miežiniai miltai: Maltiniai miežiai naudojami gaminant įvairius sveikus ir dietinius duonos produktus. Pyragus iškepti iš miežinių miltų yra sudėtinga, tačiau juos galima maišyti su kvietiniais ar speltų miltais.
- Avižų miltai: Šie miltai turi daug maistinių skaidulų ir yra be glitimo. Norint purių kepinių, avižinius miltus galima maišyti su kitos rūšies miltais. Iš jų kepami avižiniai sausainiai, keksiukai, blynai. Avižiniai miltai yra natūraliai saldesni, todėl kepiniams prireikia mažiau cukraus. Turi daug baltymų, angliavandenių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir B1 vitamino. Jei glitimą vartojate, tik mažinate jo kiekį, šie miltai tiks kepant pyragus arba duoną. Apie 20-30 proc. įprastų miltų pakeiskite šiais. Avižos suteiks gaminiams drėgnumo.
- Kukurūzų miltai: Šie miltai populiarūs Azijos ir Meksikos virtuvėse. Jie suteikia kepiniams traškumo ir idealiai tinka paplotėliams bei duonai kepti. Kukurūzų miltai taip pat naudojami sriuboms ir padažams gardinti. Dėl savo savybių miltai kepiniams suteikia tobulo traškumo, o gausus krakmolas puikiai tinka sriuboms, padažams gardinti. Kukurūzų miltai yra mažai kaloringi, todėl tinka žmonėms, netoleruojantiems kitų grūdų produktų. Šie miltai gana universalūs ir yra vartojami košėms, blynams, pyragams ir ypač tinka apvoliojant produktus prieš gruzdinimą. Daug ląstelienos, padeda pašalinti cholesterolį ir riebalus.
- Grikių miltai: Tai vieni sveikiausių miltų, kurie neturi glitimo. Jie suteikia patiekalams gardumo ir aromatingumo. Turi daug magnio, kalio, geležies, kalcio, B grupės ir E vitaminų. Tinka daržovių blynams, sausainiams ir kitiems kepiniams be glitimo. Grikių miltai puikiai tinka duonai, o panaudojus morkų ar moliūgą, pavyksta gardūs blynai.
- Ryžių miltai: Šie miltai atkeliavo iš Rytų šalių virtuvių ir yra skirti traškiai duonai, blynams, pudingams, pyragams ir makaronams kepti. Ryžių miltai taip pat tinka padažams ir sriuboms sutirštinti. Lengvai virškinami, mažai alergizuoja, turi daug baltymų ir krakmolo. Iš ryžių miltų duona bei kepiniai pavyksta traškūs ir gardūs. Tik verta atkreipti dėmesį, kad ryžiai labai sugeria vandenį, todėl reiktų jo nepagailėti tešlai, įdėti daugiau kiaušinių. Rudųjų ryžių miltai yra daug geresnis pasirinkimas nei įprasti ryžių miltai, nes jie - pilno grūdo, turi apie 60 proc. daugiau vertingų medžiagų. Tinka naudoti kepiniams, makaronams, blyneliams, desertams arba naudoti kaip tirštiklį.
- Avinžirnių miltai: Naudojami vietoje kiaušinio, kaip rišamoji medžiaga, pvz., gaminant pupelių, avinžirnių ar kopūstų kotletus (labai skanu, jei dar nebandėte). Maišomi su kitais miltais kepiniuose, naudojami padažams, užtepėlėms, pvz., humusui, kepsneliams falafeliams, o taip pat ir rytietiškiems saldėsiams gaminti. Skanu ir kopūstų blyneliams.
- Linų sėmenų miltai: Gali būti naudojami, kaip tirštiklis įvairiems padažams ir gėrimams, tinka ir į košę įsiberti. Jie naudojami ir kaip sudėtinė dalis duonos kepimui. Kepiniuose linų miltai turėtų sudaryti iki 20 procentų bendro miltų kiekio. Jie gali padėti surišti kepinius vietoje kiaušinio, kaip alternatyva gysločių luobelėms. Netikėta, kad linų sėmenys skanu su varške, kefyru ar jogurtu.
- Speltos miltai: Juose yra beveik visi žmogaus organizmui būtini vitaminai ir medžiagos, o juose esantis glitimas mažiau alergizuoja nei kviečių. Spelta yra senovinė, beveik nepakitusi kviečių veislė, o pirkėjai vertina tradicijas.
Riešutų miltai: skonis ir nauda
Riešutų miltai - gerųjų riebalų ir baltymų šaltinis. Tačiau riešutų miltai daug kaloringesni už įprastus kvietinius miltus, tad porcija turėtų būti mažesnė, bet ji sotesnė dėl didelio baltymų ir riebalų kiekio. Iš žemės riešutų ir migdolų miltų galima pasigaminti riešutų kremą (sviestą). Abeji miltai tinka kepant pyragus, duoną, blynus, ruošiant desertus. Riešutų miltai naudojami salotoms, košėms ar kaip jogurto ir įvairių padažų tirštiklis.
- Migdolų miltai: (sumalti blanširuoti (be odelės) migdolai) labai tinka kepiniams ir sausainiams. Skonis - intensyvus. Augalinės kilmės baltymų šaltinis, mažina cholesterolio kiekį, gerina smegenų veiklą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Migdolų miltai tinka apvolioti kepamą vištieną, žuvį ar įmaišyti į mėsos kukulius.
- Žemės riešutų miltai: turi ypatingai daug baltymų, taip pat kalio, magnio, geležies, niacino, folio rūgšties.
- Kokosų miltai: tinka patirštinti rytietiško skonio sriubą, troškinį, padažą ar varškės patiekalą. Verta turėti kiekvienai šeimininkei, puikiai tinka vietoje cukraus pudros puošti desertus. Tuo labiau, kad jie ir yra saldūs. Šie miltai be glitimo - mano gelbėtojai. Pavyzdžiui, kai tešloje per daug vandens, įberiu ir jie „sutraukia” drėgmę. Gelbėju varškėčius ar varškės apkepą, kai pertrinu varškę ir ji suskystėja. Skanu su jais gaminti sveikesnius desertus, pavyzdžiui, morkų keksus.
Daržovių miltai: spalva ir antioksidantai
Daržovių miltai - tikra antioksidantų bomba. Teigiama, kad 1 a. š. miltelių atitinka 100 g šviežių daržovių, tik vitamino C bus šiek tiek mažiau. Aišku, geriau šviečias morkas ir kitas daržoves valgyti, bet būna visokių situacijų, kai milteliai gali labai praversti. Visais atvejais tokie miltai - puikūs natūralūs dažikliai: morkos gelsva/ oranžinė spalva, špinatai - žalsva, o burokėliai - raudona. Šiuos miltus tinka berti į košes, blynus, kepinius, jogurtus, omletus. Padažams jie suteiks spalvos ir intensyvaus skonio. Morkų ir burokėlių miltai, dėl natūraliai juose esančių cukrų, pasaldins patiekalus.
- Morkų milteliai: turi daug beta karotenoidų, vitaminų A, C, K ir B6, mineralų cinko, mangano, magnio, kalio ir kalcio.
- Burokėlių milteliai: puikiai dera desertuose su kakava ar šokoladu. Išbandykite!
- Špinatų milteliai: labiau tiks į sūresnius patiekalus, nors man patinka ir blynų tešlai naudoti. Kupini skaidulų, karotenoidų, vitaminų (A, C), kalcio, geležies.
- Moliūgų sėklų miltai: tinka dėti į duoną ir kitus kepinius, berti į grūdinius patiekalus bei varškę, galima naudoti vietoj džiūvėsėlių.