Maisto gaminimas nėra darbas - tai veikla, kuri atpalaiduoja ir teikia malonumą. Tad išbandykite ir pasilepinkite mėgstamiausiais patiekalų receptais.
Kulinarinis pasaulis nuolat keičiasi, tačiau tradicijos išlieka svarbios. Šiame straipsnyje keliausime po įvairius receptus, pradedant nuo tradicinių lietuviškų patiekalų ir baigiant šiuolaikinėmis interpretacijomis. Aplankysime svetingus Nociūnus ir pasisemsime įkvėpimo iš Janinos Žydelienės, išbandysime istorinius Liudvikos Didžiulienės-Žmonos receptus ir pasidalinsime idėjomis, kaip praturtinti savo kasdienį bei šventinį stalą.
Janinos Žydelienės Virtuvės Paslaptys: Nuo Tradicijų Iki Šiuolaikinių Skonių
Nociūnų kaimo gyventoja Janina Žydelienė - puiki gaspadinė, kurios stalas lūžta nuo įvairiausių patiekalų. Atvykus į svetingos Nociūnų kaimo gyventojos Janinos Žydelienės namus, akys tiesiog raibo nuo gausybės patiekalų: ant stalo puikavosi ir balandėliai, ir mišrainės, ir užkepėlės, ir įvairios sriubos. Tokios vaišės užtektų visai armijai!
Nuo Pirmųjų Žingsnių Virtuvėje Iki Meistriškumo
Janina prisipažįsta, kad jaunystėje neturėjo didelės kulinarinės patirties: „Niekada nebuvau iš tų užsigimusių kulinarių ar konditerių. Iš mamos namų išėjau nieko nemokėdama.“ Tačiau, prasidėjus bendram gyvenimui su vyru, prasidėjo ir jos kulinariniai atradimai. Semdamasi patirties iš draugių ir kaimynių, ji vis labiau įsitvirtino virtuvėje. Ilgainiui naminis maistas tapo neatsiejama jų šeimos dalimi.
„Gaminti jau ne kartą bandytus patiekalus jai yra įprasta. Esame septynios artimai bendraujančios bendruomenės moterys - gimtadienius švenčiame kartu, vardadienius esame pratusios paminėti. O kokios šventės be vaišių? Nenoriu girtis, bet stalas susitikus visada būna pilnas.“
Bendruomenės Šventės Ir Skirtingi Skoniai
Kaip ir kiekvienoje šeimoje, Janinos artimųjų skoniai skiriasi. „Tikriausiai nė vienoje šeimoje nebus taip, kad kiekvienam įtiktum, reikia derintis. Tarkim, aš mėgstu bulves, vyrui patinka bulvių košė. Jam prie širdies labiau tradiciniai balandėliai - aš mėgstu naujuosius tarkuotų kopūstų balandėlius. Alyvuogių ir kitų panašių dalykų jam galima net neduoti - nevalgys, o aš kartais mėgstu paragauti“, - atvirauja Janina ir priduria, kad išeitį randa visai nesunkiai - viena karta gamina taip, kaip mėgsta vyras, kitą kartą - kaip jai patinka.
Populiariausi Janinos Žydelienės Receptai
Sumuštinių Tortas
Gaminimas: sumuštinių duoną išdėlioti norimos formos skardoje ar lėkštėje, aptepti majonezu, dėti keptą žuvį ir vėl sluoksniuoti duoną, tepti majonezą ir dėti lašišą. Taip tortą sluoksniuoti toliau. Baigus visą aptepti majonezu, papuošti pabarstant ikrų.
Pupelių Sriuba Su Faršu
Gaminimas: išvirti sultinį. Pasiruošti maltą mėsą - į ją dėti svogūną, česnaką, kiaušinį, druskos ir pipirų. Paruoštą mėsą apkepti keptuvėje. Į sultinį sudėti pupeles, kubeliais pjaustytas bulves, morkas, pakepintą faršą ir paskaninti druska bei čili pipirais.
Tarkuotų Kopūstų Balandėliai
Balandėlių gaminimas: susmulkintą kopūstą nuplikyti ir leisti ataušti. Į maltą mėsą dėti smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką, kiaušinį, druskos ir maltų pipirų. Viską sumaišyti. Ryžius sudėti į maltą mėsą. Iš turimos masės formuoti pailgus maltinius. Apkeptus keptuvėje maltinius dėti į troškintuvą ir troškinti apie 1-1,5 valandos pagamintame padaže.
Įdaryti Baklažanai
Gaminimas: baklažanus perpjauti pusiau (išilgai) ir iš jų išimtą masę susmulkinti bei pakepinti keptuvėje kartu su svogūnu ir česnaku. Išskaptuotas baklažanų puseles papipirinti ir pasūdyti. Vištieną supjaustyti kubeliais, pakepinti. Ryžius išsivirti. Paruoštą baklažanų masę, vištieną ir virtus ryžius sumaišyti ir dėti į paruoštas baklažanų puseles. Įdarytus baklažanus sudėti į kepimo skardą ir orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių kepti 1-1,5 valandos. Prieš baigiant kepti ant įdarytų baklažanų viršaus užbarstyti tarkuoto sūrio. Viską pakepti tol, kol sūris išsilydys.
Bananų Sriuba
Reikės: 2 bananų, 1 l vištienos sultinio, bulvės, morkos, galima įdėti konservuotų pupelių, natūralaus jogurto pagardinimui, kelis gabalėlius graikinių riešutų.
Gaminimas: į išvirtą vištienos sultinį sudėti supjaustytus bananus, smulkiai pjaustytą bulvę ir morką, pupelių. Pavirti iki kol bulvės ir morkos išvirs. Išvirusią sriubą sutrinti maišytuvu. Patiektą sriubą pagardinti šaukšteliu jogurto ir graikiniais riešutais.
Keptos Morkos Su Bolivine Balanda
Gaminimas: morkas išvirti (galima ir žalias rinktis, tada kepti reikės ilgiau) ir supjaustyti pusmėnuliais, dėti medų ir druskos. Paruoštas morkas dėti į kepimo skardą, užpilti aliejumi ir kepti orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių kol suminkštės. Išvirti bolivinės balandos košę (galima ir kuskuso košę) santykiu 1:2 (stiklinė bolivinės balandos košės - 2 stiklinės vandens). Iškeptas morkas dėti į salotinę, ant viršaus dėti košę, pjaustytą svogūną bei spaustą česnaką, užpilti aliejumi ir papuošti žalumynais.
Įdaryti Obuoliai Su Varške
Reikės: 10 vidutinio dydžio obuolių, 1 morkos, 500 g varškės, sauja razinų, cukraus, cinamono ir druskos pagal skonį.
Gaminimas: obuolius išskobti. Varškę pertrinti per sietelį ir įdėti razinas, cukraus, šiek tiek druskos, galima įtarkuoti morką, kas mėgsta - įdėti cinamono. Paruoštą masę dėti į paruoštus obuolius.
Užtepėlė Ant Duonos
Gaminimas: duona pakepinti, įtrinti česnaku. Virtus kiaušinius susmulkinti, dėti česnako, majonezo, šiek tiek druskos. Sumaišyti. Užtepėlę tepti ant duonos.
Istorijos Puslapiai: Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos Gaspadinė“
Liudvikos Didžiulienės-Žmonos knyga „Lietuvos gaspadinė“, išleista dar XIX a. pabaigoje (1893 m.), yra unikalus istorinis šaltinis, atspindintis to meto lietuvių tautos formavimosi ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpį. Knyga kviečia skaitytojus susipažinti su nacionaline XIX a. pab. virtuve, jos istorinėmis ištakomis ir autentiškais receptais.
Grūdai Ir Jų Produktai: Trijų Ingredientų Magija
Grūdai ir jų produktai užima svarbią vietą lietuvių gastronomijos istorijoje. Pasitelkiant tik tris ingredientus: grūdus, vandenį ir druską, galima paruošti labai įvairių patiekalų. Tai lemia skirtingos javų rūšys: rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, grikiai. Anksčiau mūsų krašte buvo auginamos soros, spelta kviečiai, net avinžirniai.
Grūdai maistui gali būti naudojami sveiki, šlifuoti, smulkinti (kruopos) arba malti (įvairaus rupumo miltai). Tešla gali būti rauginta (kildinta) arba nerauginta. Patiekalai iš esmės skiriasi vandens ir miltų santykiu, gaminio dydžiu bei paruošimo būdu.
- Lietuviška duona, pyragas - didelis (storas) kietos (prie rankų nelimpančios) raugintos ar kildintos tešlos gaminys, kepamas krosnyje.
- Blynai, lietiniai - plonas skystos, dažniausiai nekildintos tešlos gaminys, kepamas karštuose riebaluose ar krosnyje.
- Skryliai, kleckai - nedideli kietos nekildintos tešlos gaminiai, verdami vandenyje.
- Virtiniai, koldūnai - tešlos gaminiai su įdaru, verdami vandenyje, piene ar riebaluose.
- Košės - sveiki ar apdoroti (kruopos) grūdai, verdami nedideliame kiekyje vandens.
- Sriubos - sveiki ar apdoroti (kruopos) grūdai, verdami dideliame kiekyje vandens.
Norint pagerintos, brangesnės (dažniausiai šventinės) tešlos, įtraukiami papildomi ingredientai: kiaušiniai, varškė, pienas, rūgpienis, sviestas, cukrus. Papildomą skonio atspalvį patiekalui suteikia padažas (dažinys, mirkalas, pabalinimas).
L.Didžiulienės knygoje „Lietuvos gaspadinė“ grūdiniai patiekalai aprašomi skirtinguose skyriuose: virtiniai - pagal įdarus prie mėsos ar pieno patiekalų, blynai - prie kiaušinių patiekalų.
Pyragai Paprastiejai: Šventinis Kvietinių Miltų Kepinys
Kvietinių pikliuotų miltų kepiniai yra neatskiriama mūsų šiuolaikinio maitinimosi dalis. Tačiau L.Didžiulienės laikais tokie kepiniai buvo laikomi šventiniais - jie vadinti pyragais. Mūsų gastronominėje kultūroje labai ryškiai skiriami du produktai: kasdienė juoda ruginė duona ir kvietinis šventinis pyragas.
Akmenės apylinkėse būdavo sakoma: „Pyragas yra svetys.“ Kai kurie kalbininkai net šio žodžio kilmę sieja su slaviškos kilmės puotos pavadinimu (pavyzdžiui, rusišku žodžiu pir). Lietuvių kalboje šis žodis taip pat yra vaišių sinonimas: žmonės sakydavo „prašo svečius ant pyrago“.
Pyrago prabangą lėmė ne tik naudojami brangūs pikliuoti kvietiniai miltai, bet ir gaminimo technologija: juk miltai buvo užmaišomi piene. O paprastuoju jis vadinamas todėl, kad vis dėlto tai - nesudėtingas, nedaug ingredientų turintis ir technologiškai paprastas kepinys. Sudėtingesni pyragai būdavo su įdarais ar kepami prašmatnių, puošnių formų.
Norint, kad nusiduotų pyragai, reikia atminti, kad mielės butų ne senos, nemaišyti šiltan pienan ar vandenin ir įmaišius nestatyti labai šilton vieton.
Originalus paprastojo pyrago receptas
Susildžius gorčiaus pieno (ar vandenio), įpilti rėčkelen, pridėti šauktą druskos, praausinti, kad nebūtų šiltesnis už šviežiai pamelžtą pieną; tada pilti miltus ir maišyti palengva: Tešla teesti netirštesnė, kaip raguoliams; pridėti stiklą tirštų mielių, (sausų mielių ištenka trejų lutų (1 lotas = 1/32 svaro: lietuviškas ~ 11,56 g), išmaišyti gerai ir, apdengus, pastatyti. Po dvejatos adynų pažiūrėti: jeigu jau gerai pasikėlė, išplakti gerai su ranka, pridėti stiklą grusto cukraus, aštuonius kiaušinius, du šaukštus sviesto, o miltų pilti tiek, kad tešla pasidarytų tiršta, bet nelabai kieta, ir minkyti toliai, kol tešla visiškai nuo rankų atšoks. Išminkius taip, pastatyti vėl, kad pasikeltų. Po pusės adynos pasikels; tada pakurti pečius ir daryti bandas (banda - nedidelis kepalas, kepaliukas), dedant ant skauradų, skardžių (blekių), arba popierių, išteptų sviestu ir pabarstytų miltais; laikyti taip, kol pečius pasikurs: tada patepti išplaktu kiaušiniu kiekvieną bandelę ir įstatyti pečiun. Juškos (juška - sklendė, uždaranti kamino skylę, kad iš krosnies neišeitų šiluma) ir pečius nereikia tuojaus uždengti, bet lukterti, kol pyragai pasikels.
Šventinis Pyragas Boba: Aukštas Ir Prašmatnus Kepinys
Gastronomijos istorijoje bobomis vadinti prašmatnūs šventiniai (ypač kepami per Velykas) pyragai. Šio kepinio pavadinimo kilmę ir sąsajas su moterimis dar turi aiškintis mokslininkai, tačiau greičiausiai tokį pavadinimą lėmė senovinių bobų forma. Jos buvo kepamos specialiose aukštose, į vieną pusę siaurėjančiose cilindrinėse formose, tad ant stalo padėtas ir papuoštas kepinys šiek tiek priminė moters siluetą. Buvo manoma, kad, kuo aukštesnė iškepta boba, tuo ji geresnė. Kartais nutikdavo net taip, kad stipriai pakilęs kepinys netilpdavo į krosnį.
Anot Rusijos gastronomijos istoriko Viljamo Pochliobkino, bobos kilusios rytinėse LDK ir šiaurės rytų Rusios teritorijose, ties Smolensku, Polocku, Pskovu bei Novgorodu. Tik XVII-XVIII amžiais šie kepiniai paplito visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Vėlesniais laikais, XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje, bobos žemėjo. O paplitus valgomajai sodai ir kepimo milteliams, atsirado atskira jų rūšis, kepama be mielių (panaši į mūsų šiuolaikinius keksus), - babkos (bobelės). Dar vėliau babkos pavadinimas tapo bendrinis, juo imti vadinti įvairūs plokštainio formos kepiniai.
Originalus bobos receptas
Penkis stiklus saldaus pieno, du stiklus šildyto sviesto įpilti rėčkelen ir uždaboti (uždaboti - patikrinti), kad nebūtų šiltas, bet tik apyridingis; tada pridėti truputį druskos ir šešis stiklus gerų kvietinių miltų (gerieji miltai - pikliuoti (smulkūs, balti, aukštos kokybės) miltai ir nepilną stiklą gerų mielių; išplakti viską ir pastatyti uždengus, kad pasikeltų; po valandėlės pažiūrėti ir, jeigu pasikėlė, plakti rankomis iš visos sveikatos, pridedant dešimtį kiaušinių ir šešis stiklus miltų (cukraus - kiek norint, menkiausia nors du stiklus), plakti vėl kuosmagiausiai; jeigu tešla butų skystesnė, kaip blynams, tai dar pridėti miltų, nes reikia, kad tešla butų tirštesnė, negu blynams. Kaip jau tešla nuo rankų atšoka ir ranka čysta (čystas - švarus) atlieka, pastatyti vėl, kad pasikeltų po pusės adynos. Ištepti rundelį sviestu, išbarstyti miltais, sukrėsti tešlą ir, pastatyti, kad pasikeltų, ir pakurti pečius. Rundelio kračiasi tešlos tik iki pusė, nes paskui iškyla; pamačius, kad jau rundeliai (prikilę) pilni, skubinti ruošti pečius. Pastačius bobas po pečium, nedengti tuojaus nei juškos nei pečiadangtės (pečiadangtė - skardinis ar medinis skydas duonkepės krosnies angai uždengti) bet lukterti, kol gerai pasikels. Paskui uždengti ir laikyti pečiuje ilgiaus, negu paprastus pyragus.
Labai trumpa Lietuvos istorija
tags: #gaspadine #populiariausi #receptai