Padidėjęs skrandžio rūgštingumas yra nemalonus negalavimas, kuris kankina daugelį žmonių. Šio straipsnio tikslas - padėti jums pasirinkti tinkamiausią duoną, jei jus vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Aptarsime įvairių rūšių duoną, jų poveikį skrandžiui, taip pat pateiksime patarimų, kaip maitintis, kad išvengtumėte nemalonių simptomų.
Padidėjusio Skrandžio Rūgštingumo Priežastys ir Simptomai
Viena dažniausių padidėjusio skrandžio rūgštingumo priežasčių yra netinkama mityba. Skrandžio rūgštingumą gali sukelti gazuoti, saldinti gėrimai, rūkyti gaminiai, įvairūs padažai, keptas maistas, kai kurie citrusiniai vaisiai, šokoladas, mėtos, alkoholis ir rūkymas. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali atsirasti ir dėl įvairių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, antsvoris ar skrandžio opos.
Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, pasireiškia tam tikri simptomai, tokie kaip deginimas, skausmas, rūgštis burnoje, kartais net sausas kosulys. Jei jaučiami bent menkiausi simptomai, būtina imtis priemonių, nes laikui bėgant dėl nuolat kylančios skrandžio rūgšties gali atsirasti žaizdelių, prastėja burnos ertmės būklė ir pažeidžiami dantys.
Kokios Duonos Vengti Esant Padidėjusiam Rūgštingumui?
Jei turite problemų dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, reikėtų vengti tam tikrų rūšių duonos:
Baltos duonos ir batono
Ruginės duonos
Duonos su priedais
Šie produktai kepiami iš aukščiausios rūšies, valytų ir smulkiai sumaltų miltų, kurie neturi daug vitaminų ir kitų organizmui reikalingų maisto medžiagų. Baltos duonos angliavandeniai greitai pasisavinami, todėl nepasotina ilgam ir sukelia cukraus kiekio kraujyje staigius pokyčius. Be to, valytų miltų gaminiuose yra nemažai glitimo, į kurį daugelio žmonių virškinimo sistema reaguoja jautriai. Vienus nuo jų kankina per didelis skrandžio rūgštingumas, kitus - sutrikęs virškinimas ir šalinimas.
Dėl didelio rūgštingumo ruginė duona tinka ne visiems. Juodos ruginės duonos geriau atsisakyti, jei gydotės kepenų, tulžies pūslės ligas, taip pat jei yra žaizda skrandyje ar pakitimų žarnyne. Jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tuomet geriau tinka kvietinė.
Geriau nesižavėti tokiais gaminiais, kurie minkšti ir purūs išlieka ilgą laiką arba labai kvepia svogūnais, česnakais ar sūriu, nes juose gali būti skonio stipriklių. Venkite gaminių iš kepimo mišinių, paprastai tai būna cheminių ir natūralių maisto priedų mišinys. Kepėjai neretai į batonus deda margarino, nuo kurio toks gaminys tampa ne mažiau kenksmingas figūrai nei pyragaičiai.
Kokia Duona Tinkamiausia Skrandžiui Esant Padidėjusiam Rūgštingumui?
Nors duona, vienas seniausių žmonijos istorijoje produktų, kelia daugiausia ginčų, tinkamai pasirinkta ji gali praturtinti organizmą vertingomis medžiagomis. Norint organizmui atnešti didžiausią naudą, net ir visagrūdę duoną reikia mokėti pasirinkti tinkamai.
Rinkitės rupaus malimo miltų duoną
Tokia duona turi daugiau skaidulų, kurios padeda virškinimui. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas - valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka. Duona iš rupaus malimo nevalytų (nerafinuotų) miltų išlieka visi grūdų komponentai. Paprastai viso grūdo duona laikoma ta, kurios 100 g yra 51-100 proc. rupaus malimo nevalytų miltų.
Duona su natūraliu raugu
Sveikiausia ruginė duona yra tokia, kuri kepama ne su mielėmis, o raugu, mat jis organizmui daug naudingesnis. Nuo seno tikrasis duonos raugas gaminamas tik iš miltų ir vandens, o mielių nededama. Manoma, kad mielės sukelia skrandžio rūgštingumą. Natūraliame rauge labai mažai riebalų, itin daug ląstelienos. Iš natūralaus raugo iškepta duona gerina virškinimą, yra soti, minkšta ir puikiai išsilaiko net kelias savaites, nepraranda nei skonio, nei maistinių savybių.
Skaidulinėmis medžiagomis praturtinta duona
Avižų ar visadalių grūdų duona dėl jose esančių didesnio skaidulų kiekio gerina virškinimo bei šalinimo sistemų darbą. Papildomai pridėtos kviečių, avižų ar rugių skaidulos bei sėlenos taip pat teikia ir sotumo jausmą. Idealu, kai 100 g duonos jų yra 4-5 g ar daugiau. Ruginė duona turi kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų, be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus.
Džiūvėsiai ir vakarykštė duona
Džiūvėsiai yra lengviau virškinami nei šviežia duona. Dietologinė pusė rekomenduoja rinktis vakarykštę duoną, nes ji neturėtų būti tokia šviežia, šilta, mat virškinamajam traktui naudingesnė truputėlį padžiūvusi duona.
Virškinimas
Kepta duona be riebalų su priešuždegiminiu padažu
Ar gali būti kepta duona, nuo kurios nestoja skrandis? Taip, jei ji nepermirkusi riebaluose, o šalia - maistingas padažas, turintis priešuždegiminių savybių, pavyzdžiui, su ciberžole. Tai tikra pasaka ir šventė skrandžiui. Kepta duona gali tapti garnyru šalia kito maisto.
Bendrieji Mitybos Patarimai Esant Padidėjusiam Rūgštingumui
Norint sumažinti skrandžio rūgštingumą, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą duoną, bet ir laikytis bendrų mitybos principų.
Mitybos principai
- Venkite maisto, kuris sukelia virškinimo sutrikimus: tai aštrus, stipriai sūrus, rūkytas, labai riebus maistas.
- Valgykite reguliariai ir tuo pačiu metu: stenkitės valgyti kas 3 valandas, bet po nedaug.
- Neužkandžiaukite nuolat: organizmas turi pailsėti nuo maisto ir suvirškinti tai, kas pateko į skrandį, tam reikalingi 3-4 val. Labai svarbu, kad tai nebūtų miegas su prabudimais ir išmiegota ne mažiau kaip 7-8 val. per dieną.
- Valdykite stresą: stresas ir mityba yra neatsiejami komponentai. Jei stresuojame, sulaikome emocijas, valgome daugiau ir ne tai, kas palankiausia mūsų organizmui.
Rekomenduojami produktai
Ką dar galima valgyti esant padidėjusiam rūgštingumui:
- Daržoves: Tinka virtos bulvės, moliūgai, morkos, burokėliai, špinatai, aguročiai, salotos.
- Vaisius: Tinka kepti obuoliai.
- Mėsą: Vištiena, jautiena, neriebi kiauliena (virti arba troškinti).
- Žuvį: Virta arba troškinta žuvis.
- Kiaušinius: Omletas (netinka virti kiaušiniai).
- Košes: Rinkitės košes, kuriose būtų daug skaidulų, bet neriebias - ne tokias, kurios virtos su riebiu pienu ir įvairiais pagardais.
- Linų sėmenis: Šviežiai susimalkite ir iš ryto išgerkite su stikline šilto vandens arba įsiberkite šių maltų sėmenų tiesiog į pusrytinę košę.
- Bičių duonelę: Bičių duonelė gali padėti reguliuoti skrandžio rūgštingumą. Jos sudėtyje esantys komponentai, tokie kaip amino rūgštys ir antioksidantai, gali padėti sumažinti uždegimus skrandžio gleivinėje, gerinti virškinimą ir mažinti skrandžio rūgštingumo sukeltus diskomforto simptomus.
Baltą duoną galima pakeisti įvairiomis košėmis (išskyrus manų). Visiškai atsisakyti duonos tikrai neverta, nes ji turi naudingų maistinių medžiagų ir paįvairina mitybą.
Kaip Teisingai Pasirinkti Duoną: Ekspertų Patarimai
Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.
Duonos naudingosios medžiagos:
- Gausu angliavandenių. Duonoje yra nemažai baltymų, tačiau pagrindinė joje esanti medžiaga - angliavandeniai. Iš visų duonoje esančių riebalų net 50 proc. yra gerieji (polinesočiosios riebalų rūgštys).
- Maistinių skaidulų nauda. Duonoje esančios maistinės skaidulos, ląsteliena ir hemiceliuliozė, gerina žarnyno veiklą, padeda užkietėjus viduriams. Ląsteliena taip pat padeda išvalyti organizmą nuo šlakų.
- Mineralinių medžiagų šaltinis. Duonoje yra visų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. Per dieną suvalgius tris keturias riekeles duonos, galima gauti beveik visą paros normą fosforo, magnio, kalio, cinko. Duonoje taip pat daug geležies, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ją organizmas blogiau įsisavina nei iš mėsos. Duonoje yra ir 10 proc. kalcio paros normos.
- B grupės vitaminai. Daugiausia duonoje B grupės vitaminų: B1 ir B2. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą. Nemažai duonoje ir vitamino E, kuris kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija. Iš duonos gauname 24 proc. vitamino PP paros normos.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis duoną?
Norint valgyti kokybišką ir sveikatai naudingą duoną, reikėtų atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad svarbiausias dalykas renkantis duoną yra skaityti, kas parašyta jos etiketėje. O skaityti reikia ne tik tai, kas užrašyta prie pavadinimo, bet ir gaminio sudėtį. Ji vartotojui ir atskleidžia - sveiką duoną jis renkasi ar ne itin, nors abejais atvejais duona gali būti visagrūdė.
- Cukraus kiekis. Dietologė Rūta Petereit teigia, kad svarbiausias kriterijus, vertinant duonos sveikumą, yra cukraus kiekis. „Geriausia, kad 100 gramų duonos būtų 2-3 gramai arba dar mažiau ir ne daugiau 5 gramų.“ Mitybos specialistė V. Kurpienė taip pat pabrėžia, kad cukraus į duonos sudėtį dedama siekiant vartotojui galimai patrauklesnio skonio, tačiau vertinant iš gaminimo technologijos pusės cukrus duonoje net nereikalingas. Atkreipkite dėmesį į etiketes „be pridėtinio cukraus“, tačiau įsitikinkite, kad duonoje nėra kitų cukraus šaltinių, tokių kaip sirupai.
- Skaidulinių medžiagų kiekis. „Kalbant apie skaidulines medžiagas, kuo jų duonoje daugiau, tuo geriau. Aš kaip specialistė vertinu tokią duoną, kurioje yra daugiau kaip 5 gr. skaidulinių medžiagų (100-ame gramų).“ Skaidulinės medžiagos yra svarbios virškinimo traktui, mažina blogąjį cholesterolį, turi teigiamą efektą sergantiems diabetu ir suteikia sotumo jausmą. Daugiausia skaidulinių medžiagų yra grūduose, sėklose, daržovėse ir vaisiuose. Pilno grūdo gaminiuose skaidulinių medžiagų yra daugiau.
- Pilno grūdo duona. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad renkantis duoną, ji pirmiausia atkreipia dėmesį, ar ji yra pilno grūdo. Grūdai, iš kurio gaminami miltai, susideda iš trijų dalių: luobelės - žmogaus organizmui vertingų sėlenų, gemalų, kuriuose yra daug baltymų, gerųjų riebalų ir sveikatą pagerinti galinčių antioksidantų, ir krakmolingų endospermų. Visagrūdė duona kepama iš miltų, kurie gaunami sumalus visas grūdų dalis. Vadinasi, tokia duona žmogui kur kas naudingesnė: ją valgydami gauname daug daugiau medžiagų, kurios pagerina virškinimą, sumažina cholesterolio kiekį, stiprina sveikatą, teikia energijos ir sotumo jausmą. Jei viso grūdo duona tikra, jos sudėtyje nešlifuoti grūdai bus nurodyti pirmiausia, o ne gale, neįskaitomomis raidėmis.
- Miltų rūšis. Aukščiausios rūšies miltai - ne geriausi. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas - valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka. Kadangi aukščiausios ir antros rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (mineralinių medžiagų ir amino rūgščių) iš jų pagamintoje duonoje yra du tris kartus mažiau, nei iš rupaus malimo miltų iškeptoje duonoje. Kuo baltesnė duona, tuo mažiau skaidulų. Norėdami, kad duona būtų šviesesnė, gamintojai stengiasi kuo geriau nuvalyti grūdą, todėl joje lieka mažiau skaidulų.
- Sėklos ir priedai. Mitybos specialistė V. Kurpienė atkreipia dėmesį ir į įvairias sėklas, kuriomis neretai gardinami duonos gaminiai, pavyzdžiui, moliūgų ar saulėgrąžų. Tokiose sėklose yra vadinamųjų nesočiųjų riebalų rūgščių, žmogaus organizmui teikiančių daug naudos. Be to, kad padeda užtikrinti sklandžią nervų, smegenų, širdies veiklą, jos taip pat svarbios ir norintiems sulieknėti, mat jose esantis varis, cinkas bei manganas spartina medžiagų apykaitą. Kepinami aukštoje temperatūroje nesotieji riebalai skyla, bet kepant duoną skilimo temperatūra nėra pasiekiama, taigi žmogaus organizmą pasiekia visos jų teikiamos naudos.
- Linų sėmenys. Duoną reikėtų rinktis tą, kurios sudėtyje nėra linų sėmenų. Mat jie turi daug kepimui neatsparių riebalų, kurie kepant duoną aukštoje temperatūroje virsta transriebalais. Pastarieji didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl didėja, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos rizika. Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padidinta diabeto rizika. Linų sėmenimis galima apibarstyti jau iškeptą, pravėsusią duoną.
- Antgaminimo temperatūra ir akrilamidas. Akrilamidas susidaro kepant aukštesnėje kaip 120 laipsnių Celcijaus temperatūroje, reaguojant asparaginui ir redukuojantiems cukrums, o visų šių medžiagų yra grūduose. Daugiausiai akrilamido susidaro duonos plutoje.
Duonos Gamintojų Reitingas Lietuvoje: Sveikiausia ir Nesveikiausia Duona
Buvo atliktas išsamus tyrimas, kurio metu buvo įvertintos 33 populiariausios duonos rūšys, įsigytos didžiausiuose prekybos centruose. Duonos vertinime dalyvavo kompetentingi specialistai: Lietuvos dietologų draugijos tarybos narė, dietologė Rūta Petereit, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė bei sveikos mitybos specialistė ir chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė. Specialistų nuomonės dėl tam tikrų duonos sveikumo aspektų šiek tiek išsiskyrė, tačiau buvo sutarta, kad pagrindinis duonos sveikumo rodiklis yra mažas cukraus ir didelis skaidulinių medžiagų kiekis.
Ekspertai siūlo rinktis tas duonas, kurių 100-ame gramų yra 2-3 gr. cukrų arba dar mažiau, o skaidulinių medžiagų - 5 ir daugiau gramų.
Duonos sveikumo palyginimas (100 g produkto)
| Vieta | Duonos pavadinimas | Cukraus kiekis (g) | Skaidulinių medžiagų kiekis (g) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Sveikiausia (1) | „Vilniaus duonos“ „Rugelis“ | 1,9 | 9,9 | Pagaminta iš ruginių miltų. |
| Sveikiausia (2) | „Rimi basic tamsi duona“ | 1,4 | 7,2 | Viena pigiausių vertintų duonų. |
| Sveikiausia (3) | „Malūno juoda pusruginė raikyta duona“ | 1,5 | 7,2 | – |
| Nesveikiausia (1) | „Jorės“ duona su saulėgrąžomis | 8,6 | 4,0 | Didelis cukraus kiekis. |
| Nesveikiausia (2) | „Baltojo pyrago“ kepyklos „Ajerų“ duona | 8,0 | 4,6 | Didelis cukraus kiekis. |
| Nesveikiausia (3) | „Kanapinė“ duona („Biržų kepyklos“) | 6,0 | 3,8 | Didelis cukraus kiekis. |
Papildomi Patarimai ir Duonos Laikymas
Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis ruginę rupių miltų duoną. Ji turi daugiausia mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų, kurios svarbios organizmui (skrandžiui, plonajam žarnynui, storajai žarnai). Juoda duona skatina sotumo jausmą, slopina apetitą, tirpios skaidulos ypač lėtina skrandžio tuštinimo greitį.
Pirmiausia duona ją suspaudus neturėtų susispausti į mažą blyną - jeigu pavyksta tai padaryti, vadinasi, toks produktas suteiks labai mažą sotumo jausmą, labai greitai pasisavins, o jūs greitai išalksite. Kuo duona kietesnė, tamsesnė ir rūgštesnė, galimas dalykas, kad ji bus pati naudingiausia, be didelio kiekio priedų, be didelio kiekio cukraus.
Duonos laikymas
Kad duona ilgiau išsilaikytų, patartina ją pirkti neraikytą. Laikyti duonos gaminius reikia sausoje, vėsioje vietoje - duoninėje ar spintelėje, geriau maišelyje, kuris kas dvi dienas turi būti keičiamas. Jei laikoma duona supelijo, duoninę ar spintelę reikia išplauti acto skiediniu.