Gira, giliai įsišaknijusi lietuvių tradicijose, yra vienas seniausių ir labiausiai vertinamų nacionalinių gėrimų. Šis gaivinantis gėrimas išlieka populiarus ir šiandien, o lietuviai noriai renkasi tiek parduotuvėse įsigyjamą, tiek namuose pagamintą girą. Nenuostabu, nes gira ne tik skani ir maloniai kvepia, bet ir puikiai malšina troškulį, suteikia energijos bei naudingų medžiagų. Gira - nuo seno Rytų Europoje, Lietuvoje ir Latvijoje populiarus gėrimas, gaminamas iš ruginių duonos gabalėlių, cukraus, mielių bei vandens. Ji pasižymi itin naudingomis savybėmis - ne tik gausiu natūralių probiotikų, bet ir vitaminų kiekiu.
„Gira yra „gyvas“ bei labai sveikas produktas - joje itin gausu kalcio, magnio bei B grupės vitaminų. Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje, ją vartodavo įvairių ligų gydymui. Dėl savybės gerai atstatyti skysčių santykį organizme, gira yra itin tinkama gerti po pirties. Taip pat itin naudinga sergant virškinamojo trakto ligomis, kadangi papildo organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, mažina rūgštingumą, valo kepenis bei inkstus“, - sako įmonės „Kontėna“ direktorė ir įkūrėja Sandra Riepšienė. Ji pabrėžia, kad bėgant metams šeimos verslo gaminama gira tapo sertifikuotu tautinio paveldo produktu.
Nors parduotuvėse parduodama gira dažnai gaminama praskiedus koncentratą, pridedant cukraus ir rūgštingumą reguliuojančių medžiagų bei dirbtinai prisotinant mišinį anglies dioksidu, naminė gira išsiskiria savo natūralumu ir naudingomis savybėmis. Joje gausu B grupės vitaminų, gerųjų bakterijų ir kitų naudingų medžiagų, kurios praturtina organizmą. Natūrali naminė gira itin skiriasi nuo parduotuvių lentynose esančių gėrimų - pradedant skoniu, baigiant maistinėmis savybėmis bei cukraus kiekiu.
Šiame straipsnyje pasidalinsime išsamiais giros gamybos receptais ir patarimais, kurie padės pasigaminti nuostabų, gaivinantį ir sveiką gėrimą namuose. Artėjant šiltajam metų laikui, norėsis gaivinančių gėrimų, o natūrali naminė gira yra tikrai neprastas pasirinkimas. Be to, iš giros vasarą gamina net ir sriubas!
Tradicinės duonos giros receptas
Gaminant naminę duonos girą, svarbiausia yra pasirinkti tinkamą duoną ir atidžiai stebėti fermentacijos procesą. Štai išsamus receptas:
Ingredientai
- Juodos ruginės duonos - apie 2 kg (nedžiovintos svoris, bent 70% ruginės). Venkite duonos iš miltelių.
- Vandens - 5-6 litrai (arba daugiau, priklausomai nuo norimo kiekio)
- Cukraus - 100 g (arba pagal skonį, jei norite saldesnės giros, kiekį galite didinti)
- Sausų mielių - 7 g (vienas pakelis maždaug 10 litrų girai)
- Razinų - sauja (pasirinktinai, įdėjus į butelius)
- Kmynų - saujelė (pasirinktinai, virimo metu)
- Apynių spurgų - sauja (pasirinktinai, virimo metu)
- Mėtos lapelių - keli lapeliai (pasirinktinai, kartu su mielėmis)
Duonos paruošimas: skrudinimas
Kuo duona bus tamsesnė, tuo gira bus rudesnė. Pasirinkus tik kvietinę duoną (batoną ir pan.), galima pasigaminti baltos giros. Duona yra mūsų būsimos giros skonis, spalva ir aromatas.
- Duoną reikia supjaustyti kubeliais arba riekelėmis. Praktiški virtuvės šeimininkai žino, kad senstelėjusią duoną galima supjaustyti, sudžiovinti ir sumalti džiūvėsėliams, o galima ją supjaustyti kubeliais ir paskrudinti orkaitėje.
- Duoną sudėkite į kepimo skardą, tolygiai paskirstykite ir pašaunkite į orkaitę skrusti. Rinkitės +200°C temperatūrą, galima ir grilio režimą. Tegul skrunda apie 20 min., kol patamsės ir išdžius iki kietumo. Labai svarbu nenaudoti jokio aliejaus ar prieskonių.
Misos ruošimas ir temperatūros svarba
Teisingam giros gamybos procesui labai svarbi temperatūra. Daugumoje receptų paprastai rašome „duoną užpilkite verdančiu vandeniu“, tačiau tai - klaidingas patarimas.
- Paimkite didelį puodą, į kurį įpilkite 5 ar 6 litrus vandens (galima naudoti beržų sulą) ir pakaitinkite iki +70°C. Kas neturi virtuvinio termometro, tai +70°C vandens temperatūra yra panašiai tada, kai vanduo ima tyliai ūžti ir tartum nuo ežero ryte ima po truputį kilti garo liežuviai, bet dar nėra mažų burbuliukų. Jei pamatėte pirmuosius burbuliukus ir sustiprėjusį ūžesį, vadinasi, jau per karšta ir reikėtų tokį puodą palikti bent 10 min. atvėsti.
- Kodėl +70°C? Užpylus duoną vandeniu, turi vykti salinimo procesas, kuris optimaliai vyksta, kai skysčio temperatūra yra +50…+75°C, o virš +78°C nutrūksta. Faktas tas, kad užpylę verdantį vandenį išskalausite skrudėsius, bet ir tiek tos naudos.
- Vandeniui užkaitus, suberkite skrudintą duoną. Jei mėgstate, dabar įberkite saujelę kmynų. Pamaišykite mentele, kad viskas būtų sudrėkinta vandeniu, ir palikite salintis, kol puodo turinio temperatūra nukrenta žemiau kaip +30°C. Tai, greičiausiai, truks kokias 4-5 valandas. Jeigu praeidami pro šalį nukelsite dangtį ir puodo turinį pamaišysite mentele, tai gira bus sodresnė.
- Kibirą ataušinkite visiškai arba bent iki 30°C, nes kitaip mielės žus!
- Jei naudosite apynius, juos reikia užvirinti kartu su duona. Daug nereikia, užteks saujos spurgų.
Mielės ir cukrus: fermentacijos pagrindas
Mielės yra vienaląsčiai grybai, vykdantys fermentaciją, t.y., skystyje esančius cukrus paverčia alkoholiu ir angliarūgšte. Be mielių gira bus tik duonos skonio kompotas. +30°C yra dar vienas magiškas skaičius fermentacijoje. Esmė tame, kad mielės netoleruoja aukštesnės temperatūros ir gali tiesiog žūti.
- Paimkite nepilną stiklinę švaraus drungno vandens, suberkite ten sausas mieles, pamaišykite šaukšteliu, kad jos visos sudrėgtų, ir palikite kambaryje valandai, kad atgytų.
- Į atvėsintą, nukoštą misą supilkite paruoštas mieles, cukrų ir, jei norite, razinų. Viską gerai išmaišykite, kad cukrus ištirptų.
- Atskira pastaba apie cukrų: klasikinis siūlymas yra supilti į 5 litrus misos bent 500 g cukraus, o jei norisi saldžiau - tai ir dar daugiau. Tačiau supylus į 5 litrus skysčio 500 g cukraus ir sufermentavus mielių pagalba, gausite gėrimuką, kuris turės apie 3,8% ABV (laipsnių). Tokia gira galima girdyti vaikus nebent tada, kai norite, kad jie greičiau užmigtų. Fermentacija yra rimtas dalykas, ir dažnas nevertina jos tikrųjų pasekmių.
- Mieles su cukrumi galima sutrinti ir ištirpinti kokiame puslitryje to paties ataušinto virinto vandens ir supilti atgal.
- Mėtos lapelių užtenka įmesti kelis lapelius kartu su mielėmis, ne virimo metu.
Rauginimas ir filtravimas
Pasigaminus „misą“ ir paruošus mieles su cukrumi, pradedame raugti girą.
- Uždengtą indą (puodą ar kibirą) palikite šiltoje patalpoje, kambario temperatūroje, apie 18-24 valandoms rūgimui.
- Ryte turite rasti nedidelę putą, kylančius burbuliukus ir ryškų giros aromatą. Tai reiškia, kad mielės aktyviai fermentuoja girą, didžiąją dalį darbo jau nudirbo ir metas procesą sulėtinti. Rūgimas vyksta, kol mielės visą cukrų paverčia alkoholiu.
- Nukošti reikia sąžiningai. Iš pradžių per sietuką, o po to dar per marlę ar medvilninį rankšluostuką. Duoną irgi išspausti, bet geriau per rankšluostuką, kad kuo mažiau jos liktų. Iš tų 8 litrų vandens kokie 5 litrai ir gaunasi, nes duoną idealiai išspausti sunku, o ji sugeria daug. Šiaip spaudžiasi sunkiai, nes duona labai greitai viską užkemša. Tenka pavargti.
- Kai puodas su mirkoma duona atvės žemiau +30°C, skystį reikia nukošti, geriau per labai smulkų sietelį ar marlę. Duoną galima išmesti, ji savo darbą jau padarė.
Giros buteliavimas ir brandinimas
Fermentacijos procesą efektyviausiai sulėtina du faktoriai - tai slėgis ir žema temperatūra. Šį darbą geriausiai atlieka storasienis butelis šaldytuve.
- Kas pusdienį reikia paragauti. Kai gira dar saldi, bet jau pradeda jaustis alkoholio rūgštelė, reikia pradėti išpilstyti. Kai gira atrodo „beveik“ gera, bet dar saldi ir nelabai išraiškinga, tada ir pilstoma.
- Girą išpilstykite į butelius, užkimškite (ar užsukite) ir dėkite į šaldytuvą stačius. Gira atvės, mielės taps vangios, fermentacija sustos. Bet kol sustos, išsiskirs šiek tiek angliarūgštės, kuri ištirps giroje ir natūraliai karbonizuos (liaudyje sakoma - užgazuos) girą.
- Gausite maloniai saldžiarūgštį, saikingai karbonizuotą gėrimą, kuris tiks atsigaivinti karštą dieną, atsigerti po pietų ar pavaišinti draugus pirtyje.
- Dar po paros galima ragauti, bet pilti reikia atsargiai: mielės ant dugno sutupia. Buteliai šaldytuve - antrasis, fermentavimo, etapas.
- Razinas geriausia mesti į butelį parą prieš ruošiantis gerti.
- Jei užsiimtumėte masine gamyba, po tinkamo fermentavimo girą reikėtų pasterizuoti, t.y. pakaitinti iki 70°C.
- Šis gėrimas natūralus, be konservantų, todėl tinkamas vartoti trumpą laiką. Pasistenkite jo pagaminti tiek, kiek išgersite per 2-4 dienas. Tai turtingas gėrimas, jame pilna B grupės vitaminų, jame esantys mikroorganizmai teigiamai prisidės prie žarnyno mikrofloros veiklos. Tai malonaus kvapo ir skonio gėrimas, kuris patiks ir jaunam ir senam.
- Tiesa, gėrimas papildomai nefiltruotas, todėl butelio dugne bus natūralių nuosėdų, neišsigąskite.
- Tik nepamirškite - jeigu išgėrėte ne vieną stiklinę, tuomet geriau nebevairuokite. Ypač, jei dar esate lapas ar sėdate ant motociklo. Pradėjus trečiadienio vakarą, savaitgalį jau turėsite gardžios giros.
Sveikata ir skonis: imbiero giros receptas
Rauginto imbiero gira ne tik atgaivins, bet ir sustiprins jūsų sveikatą. Juk ši gira netgi sveikiau už imbierinę arbatą - joje gausu gyvųjų bakterijų, papildančių organizmo mikroflorą, stiprinančių imunitetą ir apsaugančių nuo virusų.
Imbiero giros privalumai
Fermentuotas gėrimas padeda palaikyti kepenų funkciją ir iš organizmo pašalinti toksinus. Giroje esančios gerosios bakterijos slopina žalingų mikroorganizmų augimą virškinimo trakte ir gamina B grupės vitaminus (B2, B9, B12) bei vitaminą K. Štai pagrindiniai imbiero giros privalumai:
| Privalumas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Probiotikų šaltinis | Gerina žarnyno veiklą, stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui geriau įsisavinti maistines medžiagas, didina žarnyno mikrofloros įvairovę, palaiko medžiagų apykaitą ir gali turėti apetitą mažinantį poveikį. |
| Detoksikacija | Fermentuotas gėrimas padeda palaikyti kepenų funkciją ir iš organizmo pašalinti toksinus. Gerosios bakterijos slopina žalingų mikroorganizmų augimą virškinimo trakte ir gamina B grupės vitaminus (B2, B9, B12) bei vitaminą K. |
| Energijos šaltinis | Gausu B grupės vitaminų ir geležies, kurie padeda palaikyti tinkamą raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir natūraliai padidinti energijos lygį. Dėl mažo kaloringumo ir didelio skaidulų kiekio, gira suteikia ilgalaikę energiją be staigaus nuosmukio. |
| Antioksidantų šaltinis | Gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. |
Šis receptas yra itin paprastas ir nereikalauja daug laiko ar pastangų. Tereikia kelių ingredientų ir šiek tiek kantrybės, kol gira užsirūgs.
Ingredientai imbiero girai
- Drungno vandens - 3 litrai (gali būti virintas arba parą pastovėjęs vandentiekio vanduo)
- Medaus - 250-300 g
- Šviežios imbiero šaknies gabalėlio - dydis priklauso nuo jūsų skonio, tačiau rekomenduojama trilitriniam stiklainiui imti maždaug pusę parduotuvėje parduodamos šaknies gabalo
- Citrina su žievele - 1 vnt.
- Prieskonių (pasirinktinai) - cinamono lazdelės, kelių gvazdikėlių, kelių kvapiųjų pipirų, žiupsnelio kalendrų, anyžių sėklų, kmynų, kelių kardamonų (galite naudoti karštam vynui skirtus prieskonius)
- Trilitrinis stiklainis
Gamybos eiga
- Medų išmaišykite drungname vandenyje.
- Į medaus ir vandens mišinį sudėkite stambia trintuve sutarkuotą imbiero šaknį, smulkiai supjaustytą citriną su visa žievele ir įvairius prieskonius.
- Uždenkite stiklainį servetėle, kad neprilįstų musių, ir palikite šiltoje vietoje 1-2 dienoms.
Ši gira itin greitai užrūgsta - gal dėl medaus, gal dėl imbiero. Kartais ją galima gerti jau antrą dieną, kai kada tenka dar truputį palaukti. Kai pastebėsite, kad stiklainis burbuliuoja - ragaukite. Jei jums per saldu, palikite dar dienai.
Patarimai ir pasiūlymai
- Eksperimentuokite su prieskoniais: Nebijokite išbandyti įvairių prieskonių derinių, kad atrastumėte jums labiausiai patinkantį skonį. Galite pridėti šiek tiek čili pipirų, kad gira būtų aštresnė, arba mėtų, kad ji būtų gaivesnė.
- Reguliuokite saldumą: Jei norite mažiau saldžios giros, naudokite mažiau medaus arba pakeiskite jį kitu saldikliu, pavyzdžiui, agavos sirupu ar stevija.
- Stebėkite rūgimo procesą: Rūgimo laikas gali skirtis priklausomai nuo temperatūros ir kitų veiksnių. Stebėkite girą ir ragaukite ją kasdien, kad nustatytumėte, kada ji pasiekė jums tinkamą skonį.
- Laikykite šaldytuve: Nukoštą girą būtina laikyti šaldytuve, kad sustabdytumėte rūgimo procesą ir išsaugotumėte jos skonį.
Kitos giros variacijos ir gardinimo idėjos
Nors rauginto imbiero gira yra puikus pasirinkimas, verta išbandyti ir kitas giros variacijas, kad atrastumėte savo mėgstamiausią skonį. Lietuvoje populiarios įvairių rūšių giros, gaminamos iš skirtingų ingredientų.
Populiariausios giros rūšys
- Duonos gira: Tradicinė lietuviška gira, raugiama iš ruginės duonos. Ši gira pasižymi sodriu skoniu ir aromatu.
- Burokėlių gira: Ši gira ne tik skani, bet ir labai naudinga organizmui. Ji stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, stiprina kraujagysles, valo kraują ir kepenis bei šalina nuodingas medžiagas iš organizmo.
- Medaus gira: Gaivinantis gėrimas, gaminamas iš medaus, vandens ir mielių. Medaus gira pasižymi saldžiu skoniu ir aromatu. Skonis priklausys ir nuo to, kokį medų rinksitės.
- Sulos gira: Gira, gaminama iš beržų sulos ir medaus.
Kadagių giros receptas
Tai viena iš mėgstamiausių žieminių girų, ypač kai miškuose pilna sunokusių kadagių uogų. Jei neturite galimybių prisirinkti šakelių miške, šią girą galite virti iš pačių uogų.
- Nuplaukite ir smulkiai supjaustykite kadagių šakeles su uogomis (arba tik uogas).
- Užvirkite vandenį su kadagiais ir virkite apie 10-15 minučių.
- Puodą uždenkite ir leiskite nuovirui atvėsti, tada įmaišykite cukrų ar medų ir nukoškite.
- Palikite šiltoje vietoje ir dažnai maišykite, kol užrūgs.
Žolelių giros receptas
Šiai girai tinka bet kokios arbatinės ar prieskoninės žolelės - čiobreliai, raudonėliai, jonažolės, kraujažolės, liepžiedžiai ar žolių mišinys. Kadangi rūgimas tik sustiprina vaistines žolių savybes, visada siūloma naudoti žolių mišinį.
- Vanduo turi būti iš šulinio, šaltinio ar nusistovėjęs čiaupo vanduo.
- Drungname vandenyje išmaišome cukrų arba medų, juo užpilame į stiklainį sudėtas smulkintas arba nesmulkintas ką tik nuskintas žoleles.
- Stiklainį aprišame orui pralaidžia audinio skiaute ir pastatome šiltoje vietoje. Kuo dažniau pamaišome.
- Ant žolelių esančios laukinės mielės greitai pradeda daugintis ir skystis suputoja.
- Paragaujame, ir, jei skonis mums tinka, nukošiame žoles, o girą išpilstome į butelius. Jei norime rūgštesnės - leidžiame dar parūgti.
- Išpilstytą girą paliekame 2-8 val. pastovėti kambario temperatūroje, kad dar parūgtų ir atsirastų burbuliukai. Vėliau dedame į šaldytuvą.
Giros pagardinimas natūraliais priedais
Tradicinės naminės giros skonis - saldus, su lengvu rūgštumu, kuris ne visiems gali būti priimtinas. Todėl ją pagardinti galima natūraliais papildomais skoniais, kurie taip pat gėrimą praturtins ir naudingomis medžiagomis. Citrina, razinomis, mėtos, imbieras, cinamonas, rozmarinas, čiobrelis - puikiai tinkami priedai ne tik atsigaivinimui, bet ir imuniteto stiprinimui.
Lietuviška duonos gira 🙂🙂🙂
Gira ir kombučia: panašumai ir skirtumai
Nors tiek gira, tiek populiarioji kombučia - itin sveikatai naudingi fermentuoti gėrimai, tačiau jų gamybos procesai skiriasi.
- Gira gaminama fermentuojant ruginės duonos gabalėlius, cukrų ir mieles. Visas procesas trunka apie porą dienų (priklausomai nuo temperatūros), kol mielių pagalba cukrus fermentuojasi į alkoholį ir anglies dioksidą.
- Kombučia - fermentuotas arbatos gėrimas, gaminamas naudojant arbatos, cukraus ir gyvą simbiotinę bakterijų ir mielių koloniją, dar vadinama „grybu“. Fermentacijos procesas taip pat gali užtrukti nuo kelių dienų iki keleto savaičių.