Picerijų Lietuvoje galima rasti kiekviename mieste, net ir ne tokiuose dideliuose kaip Panevėžys. Norint išsirinkti geriausią, verta paskaityti atsiliepimus apie jas. Kalbant apie picerijų Panevėžyje atsiliepimus, galima rasti vieną piceriją, apie kurią atsiliepimai yra stebėtinai geri, tai - „Gusto pica“.
Žmonės yra patenkinti „Gusto pica“ aptarnavimu, picų kokybe ir skoniu. Be to, ši picerija siūlo atvežti picą į namus, kuo taip pat daugelis pasinaudoja. „Gusto pica“ įsikūrusi adresu Respublikos g. Ar šioje picerijoje kepama skaniausia pica Panevėžyje? Klientai sako, kad taip, tačiau visada atsiranda žmonių, su ypatingu skonio pojūčiu, kurie renkasi kitaip nei visi. Taigi, negalima teigti, kad vienoje ar kitoje picerijoje rasite būtinai skaniausią jūsų gyvenime picą.
Kiekvienas picų mėgėjas turi savo mėgstamą picą - vieni mėgsta aštrias, kiti renkasi vegetariškas. Skaniausios picos visiems nėra ir negali būti, nes kiekvienas turi savo mėgstamą skonį.
„Gustuko picerija“ Šiauliuose: vienybė ir pagarba klientams
Trejus metus Šiauliuose veikiančios ir didelį gerbėjų ratą subūrusios „Gustuko picerijos“ savininkai nusprendė neskirstyti savo klientų į privilegijuotus ir tokių privilegijų neturinčius. Čia aptarnaujami visi atvykusieji, laikantis visų karantino reikalavimų - galimybių pasą ignoruojantys klientai aptarnaujami prie lauke įrengtų staliukų, o į vidų, kur būtų galima patekti pasinaudojus galimybių pasu, klientai neįleidžiami.
Atsisakymas naudoti galimybių pasą
„Gegužės 24 dieną startuoja Galimybių pasas. Pati mintis ir inovacija atrodo įdomi ir patraukli, kiekvienas iš mūsų nori gauti progą dar labiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Bet visame tame procese kyla labai daug abejonių dėl žmonių diskriminacijos. Ne kartą pasisakėme už vienybę ir pagarbą vienų kitiems. Jūs visi mums esate vienodai svarbūs, o dabar turėtume dalį iš Jūsų palikti už durų… Gyvename laisvoje šalyje, tad kiekvienas iš mūsų gali priimti sprendimus ir dėl to neturėtų būti engiamas ar žeminamas. Mes visi turime LR piliečio pasą. Jis yra vienintelis visų mūsų laisvių ir Galimybių pasas. Negalėdami visiems savo klientams užtikrinti vienodų sąlygų, atsisakome galimybės savo versle naudoti Galimybių pasą. Mes ir toliau Jus Visus priimsime savo terasoje!
Mūsų pozicijos kokios buvo, tokios ir tebėra. Mes, kaip smulkusis verslas, neturime moralinės teisės žmones už durų palikti, o kaip Lietuvos piliečiai, tiesiog nenorime taip elgtis su savo tautiečiais. Ar užeiti pas mus, turi spręsti patys gyventojai - kiekvienas asmeniškai turi būti atsakingas už save. Mūsų apyvarta pastaruoju metu ženkliai pakilo. Kiekvieną dieną susilaukiu bent trijų asmeninių žinučių, kur žmonės iš visos šalies ar net užsienio pareiškia norą mus paremti pinigais. Pinigų kategoriškai atsisakome, kviečiame pas mus kada nors apsilankyti. Sulaukiame ir gėlių, vienas ūkininkas padovanojo gausybę daržovių. Žmonės nori mus palaikyti, nes mes pasilikome su jais. Atmosfera gera.
Manau, anksčiau ar vėliau, mūsų veikla bus apribota. Gal viskas net persikels į teismą. O kol tai atsitiks, tikrai atsakingai stengiamės laikytis visų saugaus aptarnavimo reikalavimų: darbuotojai dirba su kaukėmis, padėti dezinfekciniai skysčiai, išlaikomi dideli atstumai tarp staliukų, dauguma staliukų apgaubti skraistėmis, restoranas suskirstytas atskiromis zonomis - apsisprendusieji sėdėti viduje gali patys pasirinkti, kur jie jaučiasi saugiai, gali atsipalaiduoti, pabendrauti. Noriu pasakyti, kad tikrai nesame ekstremalai, kokius mus norima nupiešti. Mes dirbame lygiai taip pat, kaip per antrąjį karantiną, niekas nepasikeitė. Tada neturėjome jokių nusiskundimų, nebuvo jokių židinių. Dabar niekas nepasikeitė.
Ne tik į tualetą, bet ir rankų negali nusiplauti. Paimkime kitą situaciją. Mums garsiai šaukiama, jog apribojimai - dėl gydymo įstaigų apkrovimo. O dabar įsivaizduokite, kas atsitiko pirmadienį: didžiajai visuomenės daliai, visiems, kurie pasiskiepijo, leista viskas: eiti, valgyti, sėdėti apsikabinus, be jokių atstumų, kaukių, be jokių saugumo taisyklių. Kitai visuomenės grupei, nors nesu medikas, įvardinkime ją kaip didesnės rizikos, nieko nebeleista. Sukiršinimas užprogramuotas.
Pas mus valgo visi žmonės. Nors Vyriausybė ir yra nustačiusi kitaip, sudėliojusi taisykles. Teko konsultuotis su teisininkais, kai kurias Vyriausybės taisykles jie vadina antitaisyklėmis. Kad ir dokumentų patikros. Pagal įstatymą, mes prie durų negalime tikrinti žmogaus dokumentų, nes tai daryti gali tik policija. Dar daugiau: mes negalime prašyti žmogaus rodyti dokumentus, kurie susiję su sveikata. Tai didžiuliai pažeidimai. Pagal Vyriausybę, mes, viešoji įstaiga, galime leisti tik tuos, kurie turi galimybių pasus. Turi pasą - nereikia laikytis jokių atstumų, jokių kaukių, nieko. Patikrinam, kad turėtų Galimybių pasą ir galim rengti banketus, šventes. Todėl mes ir pasirinkome kitą kelią. Nežinau, kiek jis pasiteisins, žmonės vertina įvairiai, vieni mato mus negatyviai, kiti - pozityviai. Aš, kaip paprastas žmogus, nenoriu daliai savo klientų, atsukti nugarą. Laikas parodys, kaip bus.
Tai aukščiausio lygio diskriminacija. Jei pasisektų man su mūsų Vyriausybe pabendrauti, tiesiai šviesiai paklausčiau: o kas toliau? Paims vaikus iš tėvų, nes jie atsisako savo atžalas skiepyti ir yra socialiai neatsakingi? O gal pradės neskiepytus kažkaip žymėti, kad visi žinotų, jog šalia stovi pavojingas? Kur toliau, kur ta riba, jei jau dabar aš nebegaliu žmogaus įleisti į tualetą. Mano močiutė pasakojo apie senovėje buvusią tradiciją niekada nerakinti šulinio, kad ir svetimas žmogus galėtų atsigerti. Atėjusi nauja valdžia tik ir kalba apie pavojus, labiausiai apie išorinius priešus. Bet didžiausia bėda, manau, yra ta, kad valstybė skaldoma jos viduje. Jei mes turime rimtą pavojų, ar neturėtume visi susivienyti. Na gerai, baigsis pandemija, ir kaip mes toliau gyvensime? Jei dabar aš neįsileisiu savo žmonių, kaip galvojate, ar jis pas mane kada nors dar sugrįš? Aš pats esu dviejų vaikų tėtis. Ir mes su šeima negalime nueiti į kino teatrą, kur dabar rodo filmuką, kurio mano mažasis sūnus labai laukė. Aišku, toje vietoje daug kas pasakys: eik skiepytis ir galėsi vesti vaiką į kino teatrą.
Teigiami vertinimai ir palaikymas
Šis picerijos savininkų kreipimasis sulaukė daug palankių komentarų: „Super. Lietuvoje dar yra verslininkų iš didžiosios raidės PAGARBA“, „Jūs nerealūs, Žmonės iš didžiosios raidės!“, „Pavyzdys visiems… Va ir dėl to jūs patys nuostabus, ir jūsų picos mūsų šeimoje pačios mėgstamiausios“ ir t.t. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tokį verslininkų pareiškimą įvertino komentaru: „Liberalizmas yra žmonių teisės ir atsakomybės - Šiauliai toks miestas ir yra. Jūsų sprendimas humanistine prasme yra teisingas. Labai labai sveikinu!“.
Sprendimas gerai apgalvotas
„Gustuko picerijos“ savininkas Mantas Zemeckas teigė, kad toks sprendimas nėra vienkartinė reklama ar viešųjų ryšių akcija. „Mes šį žingsnį žengėme gerai pagalvoję. Savaime suprantama, dėl to patirsime nuostolių, tačiau negalime dėl pinigų aukoti savo įsitikinimų. Pasielgę priešingai jaustumėmės blogai“, - kalbėjo jis. M. Zemecko turima picerija bei maisto papildų parduotuvė yra nedidelis šeimos verslas.
Smulkusis verslas juk ir esame mano šeima, aš, žmonės... Gustukas - mano sūnus. Jam dabar treji su puse, picerija įkurta tuoj pat po sūnaus gimimo. Todėl ją sūnaus vardu ir pavadinome.
Pirmo karantino metu „valstiečiai“ verslą labai palaikė. Bet štai antro karantino laiku situacija tapo liūdnesnė. Kad ir mes, „Gustuko picerija“, nuomojame 400 kvadratinių metrų patalpas po 10 eurų už „kvadratą“, iš viso sumokame 4 000 eurų per mėnesį. Pagal Vyriausybės nurodymus, pusę ploto aš negalėjau naudoti, taigi pusę nuomos mokesčio sumokėdavau už nieką. Jei neleido išnaudoti patalpų, kodėl nekompensavo? Mums, mažiesiems verslams, tada paaiškino, kad nuomos pinigai padeda išgyventi stambiajam verslui, tų patalpų nuomotojui. Bet kodėl nepagalvojama apie išgyvenimą smulkiųjų? Apmaudu, kai pagalvoji, kad valstybė tada mūsų negirdėjo, o išgyventi padėjo paprasti eiliniai žmonės, mūsų šiauliečiai, kurie mūsų picas užsisakinėjo išsinešti. Sakykit, ką aš blogo padariau, kad aš savo žmogui, savo tautiečiui, turiu pasakyti: eik sau, tu čia nelaukiamas. Į kokią poziciją mes pastatomi...
Žinote, kai man pasako „apribojimai“, būti turi paaiškinti, dėl ko jie. Man dabar pasakė taip: „Ligoninės labai apkrautos, todėl mes norime apsaugoti“. Nori apsaugoti ir nuo rugsėjo 13 dienos apie 70 procentų visuomenės leidžia daryti, ką nori, eiti, kur nori, nesilaikyti atstumų, nedėvėti kaukių. Antra: valstybė pasiskiepijusius žmones ir vėl apgauna. Iš pradžių garsiai sakė: du skiepai - laisvė. Klausimas: kodėl su visuomene nesišnekama? Kodėl nėra diskusijos. Šiuo metu žmonės turi labai daug klausimų. Kodėl, kaip vienas analitikas pasakė, nedaroma apklausa, kodėl dalis žmonių nesiskiepija. Gal išgirstų argumentus ir imtų ieškoti būdų, kaip žmones įtikinti negąsdinant jų, nekeliant įtampos. Žmonės nori garantijų, nori žinoti apie komplikacijas, nori informacijos. Ir kodėl atvirai nepasakoma, kad štai penki žmonės nuo skiepo, deja, numirė, bet tūkstančiui žmonių skiepas išsaugojo gyvybę. Dabar, kai daug kas slepiama, atrodo, kad daug ir melo... Bandoma teigti, kad skiepai neturi pasekmių, nesąmonė. Net nuo paprasto, patikrinto skiepo būna pasekmių.
Asmeniškai aš manau, kad skiepas man nereikalingas. „Gustuko picerijoje“ kolektyvas pasidalijęs per pusę į tuos, kurie pasiskiepijo ir tuos, kurie tai padaryti atsisakė. Nematau jokios problemos tame, mes ta tema net nediskutuojame. Nesiskiepiję darbuotojai privalo testuotis kas dešimt dienų. Nusprendėme, kad testas yra darbo įrankis, taigi, kas dešimt dienų pasikviečiame mobilią laboratoriją, atliekame testavimą iš seilių - penkios minutės ir mes tą temą jau pamiršę. Jokios įtampos. Tokį patį principą, manau, turėtų populiarinti ir Vyriausybė. Išties, jei susirgimų skaičiai ir toliau drastiškai kils, aš jau po poros savaičių labai norėčiau užduoti klausimą tai Vyriausybei: „O kas toliau?
Todėl, kad pica kaip džinsai - visada bus populiarūs. Ir dar todėl, kad pica galima dalytis. Karantino laiku veždavome medikams į ligoninę picas, apie penkiolika jų kasdien - bent taip palaikydavome juos, kovojančius su koronavirusu. Kartą vienos gydytojos paklausiau, gal galėtume atvežti ne picas, o, pvz., dienos pietus. Medikė man atsakė: „Ne, Mantai, vis dėlto vežk picą - kiekvienas draugiškai galime atsiplėšti savo gabaliuką“.
Meniu ir patiekalų apžvalga
Picos
| Picos pavadinimas | Sudėtis |
|---|---|
| Barbekiu | Pomidorų padažas, sūris, kiaulienos šoninė, vištienos mėsa, raudona paprika, marinuoti svogūnėliai, barbekiu padažas, česnakinis aliejus |
| Gustuko | Mango padažas, sūris, vištienos mėsa, pievagrybiai, pomidorai, alyvuogės, česnakinis aliejus, gražgarstė |
| Vyriška | Pomidorų padažas, adžikos padažas, sūris, saliami dešra, kiaulienos šoninė, kiaulienos kumpis, marinuoti svogūnėliai, marinuoti agurkai, raudonieji svogūnai, čili pipirai, jalapenas, česnakinis aliejus |
| Kaimiška | Česnakinis padažas, sūris, kiaulienos šoninė, kiaulienos kumpis, marinuoti kelmučiai, raudona paprika, svogūnai, česnakinis aliejus |
| Gabrielė | Mango padažas, sūris, vištienos mėsa, konservuoti ananasai, raudona paprika, česnakinis aliejus, gražgarstė |
| Vezuvijaus | Pomidorų padažas, sūris, kiaulienos kumpis, pievagrybiai, pomidorai, alyvuogės, sūris mozzarella, česnakinis aliejus, gražgarstė |
| Su plėšoma jautiena | Česnakinis padažas, sūris, jautiena, marinuoti agurkai, marinuoti kelmučiai, raudona paprika, česnakinis aliejus |
| Havajų | Pomidorų padažas, sūris, kiaulienos kumpis, konservuoti ananasai, česnakinis aliejus |
| Margarita | Pomidorų padažas, sūris, pomidorai, sūris mozzarella, česnakinis aliejus, gražgarstė |
| Vaikiška | Pomidorų padažas, pieniškos dešrelės, sūris, alyvuogės, pomidorai |
Sriubos
| Sriubos pavadinimas | Sudėtis |
|---|---|
| Voveraičių sriuba | Bulvės, morkos, svogūnai, voveraitės, vištienos filė, peletrūnas |
| Aštri sriuba | Jautienos faršas, svogūnai, paprika, čili pipirai, kečiupas, pomidorų pasta, raudonos pupelės, fermentinis sūris |
| Šaltibarščiai | Kefyras, marinuoti burokėliai, agurkai, svogūnų laiškai, krapai, putpelių kiaušiniai, česnakinės bulvytės |
| Šiupininė sriuba | Vištiena, šoninė, rūkyta dešra, svogūnai, marinuoti agurkai, juodos alyvuogės, pievagrybiai, bulvės |
Karštieji patiekalai
| Patiekalo pavadinimas | Sudėtis |
|---|---|
| Kiaulienos šašlykas | Kiaulienos sprandinė, raudonieji svogūnai, marinuoti svogūnėliai, marinuoti agurkėliai, čili pipirai, pomidorai, aštrus šašlykų padažas, ryžiai, pita |
| Lašišos kepsnys | Lašiša, medaus padažas |
| Bulviniai blynai su lašiša | Tarkuotų bulvių masė, sūdyta lašiša, grietinė |
| Kiaulienos sprandinės kepsnys | Kiaulienos sprandinė, barbekiu padažas |
| Makaronai su šonine | Makaronai, kiaulienos šoninė, vytintas kumpis, grietinėlė, kietasis džiugo sūris |
| Jautiena Strogonovietiškai | Jautienos išpjova, svogūnai, baravykai, pomidorų pasta, grietinėlė. |
Pažiūrėkite tai prieš įsigydami „Gusto Payroll“! Sąžininga apžvalga
Kitos maitinimo įstaigos ir jų atsiliepimai
Be „Gusto pica“ ir „Gustuko picerijos“, Lietuvoje yra daug kitų maitinimo įstaigų, apie kurias galima rasti įvairių atsiliepimų. Štai keletas pavyzdžių:
- „Belmontas“: Darbuotojai teigia, kad pinigai yra vienintelė priežastis, kodėl jie ten dirba. Valdžia yra bloga, tačiau pats darbas patinka, nes smagu matyti laimingų restoranų lankytojų šypsenas. Taip pat personalas kinta rekordiškai greitai ir ne be priežasties. Kai kurie darbuotojai pataria visiems, kas mąsto eiti dirbti čia - neikit. Alga apgailėtina, valdžia taip pat.
- „La Boheme“: Atlyginimas kaip ir visur - minimumas. Valdžia normali, administratorės fainos ir galima viską susiderinti laisvai.
- „Charlie Pizza“: Atlyginimas būdavo minimalus. Charlie rekomenduoju tiems kurie dar nera dirbe padavejais. Ištikrųjų vieta tai tikrai labai graži, bet kai jauti nemalonų jausmą dirbdama, viskas išnyksta. Personalo dažnai keičiasi, yra tik keletas senų darbuotojų. Valdžia gera, vadovė labai maloni. Tačiau vadovė tragiška, mėto iš vieno restorano į kitą ir visai nesirūpina, ar tinka grafikas. Turbūt neverta čia niekur plėstis, visi žino kaip yra toje tinklų sistemoje. Į Charlie priima visus, apmoko todėl didelis pliusas naujokams.
- „Čili Pizza“: Dirbau pusę metų čili picoj. Nesiūlyčiau daugiau niekam… Dirbsi ant 0,75 etato o busi idarbintas 0,25. moka 150 euru,o tu isdirbi apie 100h ir daugiau. Dirbau du mėnesius. Alga maža 4proc nuo tavo apyvartos, uždirbi vien iš arbatpinigių. Mano patirtis maža, bet darbas yra pakankamai sunkus. Darbas tikrai sunkus, kartais jautiesi tarsi vergas. Didelis darbo krūvis. Moka nuo apyvartos. Dirbi po 11 valandų o gauni kaip už pusė etato. Vadovai puikūs. Grafikas sunkokas. Pinigų galima užsidirbti, nes darbas įvertinamas arbatpinigiais. Darbe nesiskaito su darbuotojais. Pamainos po 13 valandų tris dienas iš eilės. Piktos vadoves, negalima nieko paklausti, idarbina 0.5 etato, nors realiai dirbi pilna. Algos mažos, reikalavimai beprotiški dideli ir sunkus darbas. Visisi, kas planuojate darbintis Palangos ciliake, siulau apeit ir ismest sita minti is galvos.
Tad kai pamačiau informaciją, kad atsirado maitinimo įstaiga, kuri išreiškė savo poziciją Galimybių pasų tema, negalėjau apsiriboti tik tos informacijos pasidalinimu su savo sekėjais. „Gustuko picerija“ už drąsą verta daugiau. O drąsa slypi atsisakyme papildomų pajamų, kurias šiuo šaltu ir lietingu pavasario metu atneštų prekiavimas ir picerijos viduje. Lietus mus išlydėjo iš Kauno ir pasitiko Šiauliuose. Jei pamiršti du niekšelius - vėją ir lietų, tai jauku saulėtą dieną turėtų būti ne tik terasoje, bet ir viduje. Įdomūs picerijos interjero sprendimai. Pirmoje salėje atrodo, tarsi dizaineris būtų vykdęs arabų šeicho užsakymą, kuris tą menę planavo skirti savo žmonų poilsiui. Antra „Gustuko“ salė labiau priminė vaikų kambarį. Grįžtame į terasą ir vartome meniu. Maisto pasirinkimas gausus. Katinienė, užsisakydama sultinį už 1,50€, tikrai nesitikėjo jame rasti plaukiojančią virtą vištą, bet abu galvojome, kad į puodą, kuriame virė sultinys, ta višta bus panirus bent dėl kvapo.
Paskanavęs sultinio, kuriuo nuo pirmo šaukšto spėjo nusivilti Katinienė, galiu daryti išvadą, kad ta višta, kuri turėjo niurktelti į sultinio puodą, pramiegojo tą procesą, o virėjas, prieš pradėdamas pilstyti sultinį, jo net nepaskanavo. Nes tas sultinys buvo tai, ko paskanavęs aš pradėjau save įtarinėti, jog mano skonio receptorius pražudė baisi liga. Bet po šaukšto „Aštrios“ sriubos, kurią užsisakiau aš, supratau, kad skonio receptoriai niekur nedingo, dirba puikiai. Sultinys ir sriuba buvo vienas kito priešingybė. Na, o likusia sriuba su malonumu pasidalinau su Katiniene. Esate matę, kaip katinai laka pieną iš vienos lėkštutės? Nė velnio - sriuba buvo per daug skani, kad leisčiau Katinienei pakabinti daugiau dviejų šaukštų. Kai link mūsų stalo keliavo karšti patiekalai, matydamas padavėją viduje džiaugiausi tuo, kad užsakiau du kepsnius ir picą. Valgiau sprandinės kepsnį, o akimis rijau Katinienei patiektą įdarytą vištienos kepsnį. Sunkiausia buvo su picos degustavimu, juolab kad skrandis buvo jau palaimos būsenoje ir naujų svečių nebelaukė. Su picos padu viskas gerai - plonytis, minkštutis, neperkepęs, neišsausėjusi vištiena, kuri puikiai derėjo su kiaulienos šonine, o pakandus marinuoto svogūnėlio supranti, kad su šia pica viskas gerai. Tik kyla vienas klausimas: kam tiek tų padažų? Jų šiai picai tikrai nereikia, sakyčiau, kad ir tų, kurie yra ant jos, jau į didžiąją pusę. Reziumuojame. Sultinys išbrauktas iš sąskaitos, tad jis įvertinti 5/5 nesutrukdė. Viso mes dviese už pietus sumokėjome 30€. O jei neskaičiuoti picos, kuri iškeliavo su mumis namo, tai suma būtų buvusi dar mažesnė. Dar vienas pastebėjimas - BBQ padažas. Manau, jei jau sugebate gerai iškepti kiaulienos kepsnį, turėtų būti gėda prie jo tiekti pirktinį. Pabandykite pasigaminti savo versiją, subalansuotą jūsų klientams. Jei reiks patarimų šiuo klausimu, drąsiai picerijai su malonumu padėsiu. Tad „Gustuko picerijai“ visokeriopos sėkmės, o jums, skaitytojai, linkiu nesirgti. Gardino g.
tags: #gusto #pica #atsiliepimai