Pastarųjų metų tautų egzodas, kokio pasaulis neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo, ko gero, viena kraupiausių mūsų amžiaus tragedijų. Ir ji nėra vien žmonių kontrabanda, o ir organizuotas, sąmoningas kiekvieno pasirinkimas. Šiame straipsnyje apžvelgiama sudėtinga migracijos situacija į pietus nuo Lampedūzos, remiantis žurnalisto ir dokumentinio kino kūrėjo Stefano Liberti darbais ir naujausiais įvykiais.
"Nevilties kelionės": migracijos priežastys ir maršrutai
Knygoje „Į pietus nuo Lampedūzos“ surinktos iš Centrinės Afrikos šalių į Viduržemio pakrančių Europą migruojančių žmonių istorijos, atkurti srautų maršrutai, kryptys, iškalbinti „pabėgimų“ tikslai, išklausytos svajonės… Taip autorius siekia suvokti migracijos - vadinamųjų nevilties kelionių - priežastis. Kas priverčia žmogų palikti šeimą, iškęsti alinantį karštį ar tvilkantį šaltį, badą ir ligas? Kaip nutiko, kad pasirinkimas „arba-arba“ daugeliui tapo vienintele galimybe išgyventi?
Stefano Liberti - žurnalistas ir dokumentinio kino kūrėjas, gyvenantis Romoje. Masinės migracijos ir pabėgėlių fenomenui tirti paskyrė ne vienus metus. Šia tema analitinius straipsnius rašo keliems pagrindiniams Italijos dienraščiams bei užsienio spaudai. Už darbus autorius pelnė ne vieną premiją: 2008 m. „Luchetta“, 2010 m. „Carletti“, 2010 m. „Indro Montanelli“.
Autorius nesiima išankstinių apibendrinimų, o nuosekliai vykdo seklio darbą: nagrinėja sudėtingą vizų klausimą, kalba apie politinio prieglobsčio prašančiųjų teises, beldžiasi į ES politikos vartus, pro kuriuos turėtų būti įleidžiami migrantai, pabėgėliai. Skaitytojai pažins ir supras nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių pabėgimo iš gimtųjų šalių priežastis.
Šiandien emigruoja Sirija, Irakas, Afganistanas, Pakistanas. Nuo 2011 m. dėl tarptautinių krizių, įskaitant Arabų pavasarį, konfliktą Sudane ir karus Afrikos Kyšulio regione, į miestą nuolat plūsta migrantų bangos. Valčių išplaukimo šalys apima Tunisą ir Libiją, o migrantai dažnai atvyksta iš Bangladešo, Egipto, Pakistano, Sirijos, Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo, Nigerio, Mauritanijos, Alžyro, Maroko ir Sahelio regiono.
Lampedūzos krizė: Europos rojaus virsmas pragaru
Pietų Italijos Viduržemio jūros sala Lampedūza vėl susiduria su dideliais migrantų srautais. Italija praneša apie išaugusį migrantų srautą į pietinę Lampedūzos salą. Per porą dienų čia jų atvyko daugiau, nei pačioje saloje yra nuolatinių gyventojų, o vietos tarnybos teigia nespėjančios visiems suteikti reikalingos pagalbos.
Nors Lampedūza yra Europos rojus su neįtikėtino grožio paplūdimiu „Baia dei Conigli“, delfinais ir jūriniais vėžliais, šiandien didžiausias pavojaus signalas skamba iš jos. Atvykėlių skaičius jau viršija vietinių gyventojų skaičių, o italai tai vadina pragaru. Labiausiai į pietus nutolusioje Italijos saloje nuolatinių gyventojų - vos 6 tūkstančiai.
Per porą dienų į Lampedūzą 7 tūkst. migrantų plūstelėjo vos per kelias dienas, todėl salos meras Filippo Mannino ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra perspėjo, kad ši Italijos sala jau tampa perpildyta. Nuo birželio 1-osios į piečiausią Italijos salą atvyko 62 tūkst. migrantų, o per pastaruosius tris mėnesius 90 procentų migrantų valčių į Lampedūzą atkeliavo iš Tuniso, kuris nuo salos nutolęs per 260 kilometrų.
Štai pagrindiniai duomenys apie migrantų srautus į Lampedūzą ir Italiją:
| Rodiklis | Skaičius | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Nuolatinių Lampedūzos gyventojų skaičius | Mažiau nei 7 000 | |
| Per porą dienų atvykusių migrantų skaičius (Lampedūza) | 7 000 | Viršija vietinių gyventojų skaičių |
| Atvykusių migrantų skaičius nuo birželio 1 d. (Lampedūza) | 62 000 | Italijos Raudonojo Kryžiaus duomenimis |
| Atvykusių migrantų skaičius šiais metais (į Lampedūzą ir kitas Italijos vietas) | Daugiau nei 130 000 | Italijos vyriausybės duomenimis |
| Prognozė iki metų pabaigos (į Italiją) | Perkops 200 000 | Pareigūnų teigimu |
| Stovyklos „karštajame taške“ talpa (Lampedūza) | Apie 400 asmenų | |
| Žmonių skaičius stovykloje po perpildymo | 150 | Buvo perpildyta su >11 000 migrantų per savaitę |
Jau šios savaitės pabaigoje Lampedūzos gyventojai turi ruoštis dar vienai migrantų bangai, todėl Raudonojo kryžiaus pareigūnai, esantys Lampedūzos saloje, skuba ištuštinti vietinį tvarkymo centrą. „GB News“ turimais duomenimis, šiuo metu stovykloje, vietinių vadinamoje „karštuoju tašku“, gyvena vos 150 žmonių, praėjus savaitei po to, kai ji buvo perpildyta mėginant susitvarkyti su daugiau nei 11 tūkst. migrantų, nors stovykloje vienu metu gali apsistoti tik apie 400 asmenų.
JT pabėgėlių agentūros atstovė Italijai, Šventajam Sostui ir San Marinui Chiara Cardoletti rugsėjo viduryje pareiškė, kad padėtis saloje yra „kritinė“, o atvykėlių perkėlimas iš salos yra „absoliutus prioritetas“. Per pastarąsias 28 valandas valdžios institucijos iš salos perkėlė apie 5 tūkst. žmonių. Visgi, „GB News“ turimais duomenimis, dabar Lampedūzos gyventojai turi ruoštis dar vienai migrantų bangai.
EK pirmininkas von der Leyenas lankosi Lampedūzoje, vykstant migrantų krizei | DW naujienos
Humanitariniai aspektai ir orumas
Praėjusią savaitę, kai migrantų antplūdis buvo pats didžiausias, jie perlipo stovyklos sienas, išsiveržė iš jos ir susirėmė su Italijos policija, kuri bandė juos sustabdyti, kad jie neištrūktų į pagrindinį miestą. Italus papiktino reportažas, kaip Lampedūzoje nuo niežų nupurškė imigrantus. Išplatintas filmuotas reportažas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, kuriame matyti, kaip nuogi imigrantai stovi šaltyje, o juos purškia dezinfekcine priemone nuo niežų. Po reportažo daugelis pažėrė kritikos Europos Sąjungai, kad nerandama žmogiškų sprendimų.
Italijos Raudonojo Kryžiaus vyresnioji pareigūnė Serena Corniglia sako: „Norime jiems suteikti šiek tiek patogumo. Taip pat medicininę, teisinę pagalbą. Duoti jiems informacijos. Duoti maisto.“ Tačiau situacija išlieka sudėtinga. Kaip teigia vienas migrantų: „Visų pirma, norėčiau integruotis į sistemą. O jei atsiras galimybė studijuoti - tai bus svajonės išsipildymas.“
Migracijos krizės pasekmės žemyninėje Europoje
Didžiulis kiekis migrantų, išsilaipinusių Lampedūzoje, pietų Italijoje, jau netrukus pasiekia savo namus žemyninėje Europoje, o tai neramina Mentono Garavano, kuris kadaise buvo vadinamas „Prancūzijos perlu“, rajone gyvenančius prancūzus. Italijos ir Prancūzijos pasienis kenčia nuo migrantų antplūdžio.
Situacija Italijos ir Prancūzijos pasienyje: Mentonas ir Ventimiglija
Italai jau „atsikando“ migrantų duonos - dvi pasienio savivaldybes - Ventimigliją ir Mentoną, esančias Italijos ir Prancūzijos pasienyje, iš visų pusių atakuoja svetimšaliai, o vietiniai jau nebežino, ko griebtis. Mentonas kol kas nukentėjo palyginti mažiau. Pabėgėliai iš Sahelio ar Rytų čia ilgai neužsibūna ir stengiasi kuo greičiau pervažiuoti miestą į Nicą ar kitą Prancūzijos ar Europos miestą. Mentono Garavano rajone gyvenantys prancūzai teigia išgirdę nerimą keliančių dalykų - pavyzdžiui, kad policijos pareigūnai buvo įspėti, jog į rajono geležinkelio stotį artimiausiu metu užplūs migrantai iš Lampedūzos.
Taip pat, kad vietos valdžia vykdo slaptas statybas netoli Saint-Luduć pasienio perėjos. Pertvarka vyksta pilnu pajėgumu, o deportacijos laukiantiems migrantams įrengiamos vadinamos laikinosios „prieglaudos“. Vietiniai rajono gyventojai baiminasi kitų miestų likimo, kai tiesiog pabėgėliams pastatomas namas su vartais, pro kuriuos jie lengvai įvažiuoja ir išvažiuoja.
Tuo tarpu kirtus sieną, ribojančią Prancūziją su Italiją, ir nuvykus vos kelis kilometrus į Ventimigliją - padėtis primena apokalipsę. Teigiama, kad nuo tada, kai valdžios institucijos dėl COVID-19 čia išardė veikusią migrantų priėmimo stovyklą, situacija tapo nebevaldoma. Nelegalūs migrantai - daugiausia sudaniečiai ir eritrėjiečiai, prie kurių pastaraisiais mėnesiais prisijungė vis daugiau nepilnamečių ir šeimų iš Gvinėjos ir Dramblio Kaulo Kranto - stovyklauja tiesiog po greitkelio viaduku. Didžioji dauguma jų - jauni ir vyriškos lyties.
„Rytais juos galima pamatyti prausiantis upėje, ant kranto paliekant kalnus šiukšlių. Jie nuolat juda tarp geležinkelio stoties ir „Caritas“ asociacijos teritorijos, kuri taip pat teikia maistą ir nakvynę šeimoms iki keturių naktų. Geležinkelio stotyje jie laukia kontrabandininkų, kurie juos nugabens į Prancūziją“, - dienraštis Origo.hu cituoja informaciją iš vietinio „Le Figaro“.
Rojos upės slėnyje (kur ir apgyvendinti migrantai) įsikūrę gyventojai pasakoja, kad sulig migrantų antplūdžiu baigėsi ir jų ramus gyvenimas - atvykėliai ne tik pasižymi netvarkingumu, bet ir dažnai girtauja, ir net puola vietinius gyventojus. „Miestas nėra švarus. Jie išmeta mūsų duotus drabužius, maistą, obuolius ir bananus“, - teigė vienas iš gyventojų. - „Nesu rasistas, bet atvykėlių yra daug. Per televiziją sako, kad mieste yra 400 žmonių. Nežinau, ar tai tiesa, bet jų yra visur, paplūdimyje, po tiltu…“
Kitos paveiktos Europos šalys
Apie išaugusį migrantų skaičių praneša ir Ispanija. Į Kanarų salas per pirmąsias dvi rugsėjo savaites atplaukė netoli 3 tūkstančių žmonių.
Politika ir atsakas: iššūkiai ir diskusijos
Europai tenka susidurti su sudėtingais klausimais. O kaip tik Europa čia nėra niekuo dėta: Ispanijos ir Maroko nutarimai, po kurių Šiaurės Afrikoje iškilo dar viena siena, skirta blokuoti migruojančiųjų srautą; Berlusconi ir Gaddafi „draugystės sutartis“, įgalinusi Libiją sulaikyti emigrantus buvusios Italijos kolonijos kalėjimuose nežmoniškomis sąlygomis, pasibaigusi gelbėjimo operacija „Mare Nostrum“… „Manau, kad legalios migracijos kvota, kai ji būtina ir gali būti visiškai integruota, būtų teigiamas indėlis į mūsų ekonomiką.“
Repatriacijos galimybės ir diskusijos
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Laisvės frakcijos narys ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, teigia, kad siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, „pasiūlymas išlieka aktualus. Tie pasiūlymai yra suformuluoti ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali.“
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, „keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš vidaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta.“
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičius. „Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, - teigė D. Gaižauskas.
tags: #i #pietus #nuo #lampeduzos