Klausimas, ar įmanoma įsigyti receptinius vaistus be recepto, ypač antibiotikus, yra aktualus daugeliui. Per pastaruosius dešimtmečius antibiotikų prieinamumo ir kontrolės tvarka Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, patyrė reikšmingų pokyčių. Šiandien antibiotikai yra griežtai receptiniai vaistai, tačiau ši tvarka ne visada buvo tokia griežta, o ir dabar egzistuoja tam tikros išimtys.
Vaistinių Raida ir Antibiotikų Prieinamumas Praeityje
Kadaise įsikūrusios pirmosios vaistinės, kur buvo galima įsigyti įvairių vaistų, kaip ir apskritai gydytojų paslaugos, toli gražu buvo prieinamos ne kiekvienam. Tai buvo labiau turtingų ir kilmingų asmenų privilegija, mat medikamentai, specializuotas gydymas kainavo nemažas sumas pinigų.
Mokslininkai spėja, jog pirmosiomis vaistinių užuomazgomis derėtų laikyti prieš kelis tūkstančius metų senovės Kinijoje bei senovės Egipte užveistus sodus, skirtus vaistiniams augalams auginti. Sodus prižiūrėję žmonės netoliese esančiose trobelėse gamindavo įvairias tinktūras, tepalus, ekstraktus, kitokias medikamentines priemones. Išliko labai nedaug istorinių dokumentų, galinčių iliustruoti, kaip viskas vyko.
Medicinos istoriniuose šaltiniuose itin daug dėmesio skiriama arabų gydytojams, arabiškų vaistų gamybai. Tvirtinama, jog pirmoji vaistinė Artimuosiuose Rytuose buvo įkurta apie 754 m. Bagdade, o vaistų asortimentas joje buvo itin platus. Pastarieji buvo atvežami net iš Indijos, Kinijos ir Indonezijos.
Europoje pirmosios parduotuvės tipo vaistinės atsirado maždaug XII amžiuje. Viena seniausių Europoje laikoma Triere, Vokietijoje, 1241 m. atidaryta vaistinė. Viduramžiais Europos šalyse veikusiose vaistinėse pagrindiniai vaistai buvo įvairūs preparatai, pagaminti iš vaistažolių bei kitų gamtos gėrybių. Norint atidaryti vaistinę, tais laikais reikėjo gauti karaliaus ar kito aukšto valdžios atstovo leidimą. Dažnai vaistinėms būdavo suteikiamas ir leidimas prekiauti alkoholiu.
Anglijos karalienės Viktorijos laikais tiek Didžiosios Britanijos, tiek kitų šalių vaistinėse buvo nemenkas patentuotų receptinių ir be recepto parduodamų vaistų pasirinkimas. Šiandieninės vaistinės nuo savo pirmtakių pirmiausia skiriasi tuo, kad jos yra prieinamos visiems žmonėms be išimties.
Antibiotikų Vartojimo Kultūra ir Griežtinimo Būtinybė
Anksčiau, nors tvarka dėl antibiotikų pardavimo su receptu galiojo jau nuo seno, ji ne visada buvo griežtai vykdoma. Nemažai klaipėdiečių panacėja nuo visų ligų laiko tik antibiotikus. Truputį peršalę, suslogavę, sukarščiavę žmonės bėgdavo į vaistinę ir prašydavo kuo stipresnių vaistų, kad tik prasidedanti liga ilgam nepaguldytų į lovą.
Deja, kai kuriose vaistinėse klaipėdiečiams ir be recepto pavykdavo įsigyti šių stipraus poveikio medikamentų. Pavyzdžiui, „Debreceno“ vaistinės vaistininkai kartais buvo gailestingesni. „Pasitaiko, kad pasibaigus gydymo kursui žmonės nori jį pratęsti, tačiau nenori ar neturi laiko apsilankyti pas gydytoją, kad išrašytų naują receptą. Dažnai antibiotikų prašo ir važiuojantieji uždarbiauti į užsienį, nes ten šie vaistai labai brangūs“, - pasakojo vaistininkai. Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro Terapijos skyriaus vedėjos Lilijos Jokubauskienės teigimu, žmonės yra įpratę piktnaudžiauti antibiotikais. Tik 5 proc. šių vaistų vartojimo atvejų antibiotikai iš tiesų būtini. Kiti 95 proc. žmonių antibiotikus geria savavališkai, nesivargindami nueiti pas gydytoją, kad išsiaiškintų, kas sukėlė negalavimą ir kaip greitai susigrąžinti gerą savijautą.
„Retas žino, kad antibiotikai sunaikina toli gražu ne visų ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, su peršalimo ligas sukeliančiais virusais jie bejėgiai“, - pabrėžia gydytojai. Gydytojų žiniomis, daugelyje Europos šalių antibiotikų nuo visų ligų vartojimo bumas seniai nuslopo. Tačiau Lietuvoje ši problema egzistavo. „Klaipėdoje tereikia turėti pažįstamą vaistininką. Manoma, kad vaistų pardavimas be recepto nėra joks nusikaltimas - juk tai ne nuodai ar narkotikai“, - buvo sakoma anksčiau. Anot gydytojų, antibiotikai nėra nuodai. Tinkamai paskirti jie padeda išvengti sunkių bakterinių infekcijų komplikacijų, gydo plaučių uždegimą, pūlinę anginą ir daugelį kitų kartais net gyvybei pavojingų ligų.
Kitaip gali pasireikšti šalutinis antibiotiko poveikis - sunaikinama žarnyno mikroflora, gali sutrikti virškinimas, regėjimas, klausa, apsunkinamas inkstų, kepenų darbas. Antibiotikai slopina imunitetą, todėl gali užpulti įvairios ligos. Viena didesnių blogybių yra ta, kad prie antibiotikų greitai priprantama - įvairių ligų sukėlėjai tampa atsparūs vaistams. Dėl šių priežasčių antibiotikų pardavimo tvarka buvo itin sugriežtinta prieš porą metų.
Dabartinė Tvarka: Receptiniai Vaistai ir Išimtys
Šiandien antibiotikai turi būti parduodami tik pateikus receptą, kurį privalu palikti vaistinėje. Tai yra griežtai nustatyta tvarka, kurios uostamiesčio vaistinių darbuotojai privalo laikytis.
Receptų Rūšys ir Jų Galiojimas
Vaistininkė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet pacientui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko.
Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas - trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną. Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu - iki 180 dienų.
Ilgalaikio galiojimo receptai gali būti išrašomi gydantis padidėjusį kraujo spaudimą, esant lėtiniams skausmams, skrandžio rūgštingumo padidėjimui, taip pat kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms (sauskelnėms, kelnaitėms, įklotams ir pan.), medicinos prietaisams (pvz., cukraus kontrolės prietaisams). Tačiau ne visi vaistai gali būti išrašomi ilgalaikiam gydymui ar gydymui tęsti. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad tam tikriems vaistams ilgalaikiai receptai nebegalioja. Vaistai turėtų būti įsigyjami recepto galiojimo laikotarpiu, o šiam pasibaigus reikėtų kreiptis į gydytoją.
Receptinių Vaistų Išdavimas Be Recepto Tam Tikrais Atvejais
Nors antibiotikai ir kiti receptiniai vaistai parduodami tik su receptu, egzistuoja išimtys, skirtos palengvinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų prieigą prie jiems gyvybiškai svarbių medikamentų. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui.
Anksčiau, tam tikrais atvejais, pacientams be recepto vaistus buvo galima išduoti ir iki šiol, tačiau ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartais pacientai pas šeimos gydytoją negali patekti per 7 dienas, naujoje tvarkoje numatoma, kad vienu kartu receptinių vaistų be recepto leidžiama išduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui. Tai pakankamas laikotarpis, kad visi pacientai patektų pas jį gydantį gydytoją.
Tačiau ši nauja tvarka dar nereiškia, kad visiems pacientams visi receptiniai vaistai gali būti išduodami be recepto. Ji taikoma pavieniais išimtiniais atvejais, jei vaistas buvo paskirtas lėtinėms ligoms gydyti (pvz., skydliaukės sutrikimams, diabetui, arterinei hipertenzijai ir kt.).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vaistas yra griežtos apskaitos (psichotropų, raminamųjų, antidepresantų, vardinių, narkotinių preparatų grupėms priskiriami vaistai ir pregabalinas) - jų pardavimas be recepto nėra galimas jokiais atvejais. Taip pat, jei lėtinei ligai gydyti buvo išrašytas kompensuojamas receptas ir jo pritrūko iki kito vizito pas gydytoją, o pats vaistas nėra griežtos apskaitos, minimalus jo kiekis gali būti parduodamas, tačiau pacientas tokiu atveju turi mokėti visą kainą.
Kompensuojami ir Nekompesuojami Vaistai
- Kompensuojamiems vaistams: iki 6 mėnesių gydymo kursui, kuriuos pacientas gali įsigyti dalimis (kas mėnesį, kas du, kas tris) arba visus iš karto.
- Nekompensuojamiems vaistams: iki 12 mėnesių gydymo kursui, kuriuos pacientas gali įsigyti dalimis.
Farmacijos specialistas negali atsisakyti parduoti pacientui receptinių vaistų, jei tenkinamos visos išvardintos sąlygos. Jei farmacijos specialistas nepagrįstai atsisako parduoti pacientui vaistus, prašome žmonių apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai nemokamu numeriu.
Šeimos gydytojai įsitikinę, kad ši tvarka padės sumažinti eiles pas gydytojus, kadangi nereikės perrašinėti papildomų receptų. Anksčiau būdavo tokia tvarka, kad pacientui negavus vaisto vaistinėje, jeigu neturi tam tikro kiekio, ateidavo pacientas, reikėdavo perrašyti receptą į mažesnį vaistų kiekį. Nuo lapkričio medikai galės išrašyti pusmetį galiojantį receptą su žyma „esant poreikiui“.
Receptų Galiojimo Laikas Detaliau
| Recepto tipas | Galiojimo laikas | Pastabos |
|---|---|---|
| Standartinis receptas | 30 dienų | Nuo išrašymo dienos |
| Narkotiniai vaistiniai preparatai | Iki 10 dienų | Įskaitant išrašymo dieną |
| Receptas su žyma „ilgalaikiam gydymui“ | Iki 360 dienų | Su gydytojo parašu, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną. Išrašoma lėtinėms ligoms gydyti, kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms. |
| Receptas su užrašu „gydymui tęsti“ | Iki 180 dienų | Su gydytojo parašu |
E. Receptai ir Nuotolinis Vaistų Įsigijimas
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios galimybės egzistuoja Lietuvoje, aptarsime elektroninių receptų naudą ir saugaus vaistų pirkimo internetu aspektus.
Elektroniniai Receptai ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Elektroniniai receptai tapo patogia ir modernia priemone vaistams įsigyti. E. recepto duomenų mainai tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių leidžia Lietuvos gyventojams, keliaujantiems į kitas šalis, įsigyti reikalingus receptinius vaistus pagal Lietuvoje išrašytus elektroninius receptus. Tai taip pat leidžia kitų ES šalių gyventojams pagal jų šalyje išrašytus e. receptus įsigyti vaistų Lietuvoje.
„E. recepto duomenų keitimąsi tarp ES valstybių įgalina Registrų centro kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendintas Lietuvos nacionalinio E. sveikatos kontaktų centro informacinės sistemos (LNKC IS) sukūrimo projektas“, - rašoma pranešime. Šiuo metu Lietuva e. recepto duomenimis jau keičiasi su kaimynėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taip pat Ispanija, Graikija ir Portugalija. Registrų centro duomenimis, iki šiol Lietuvos gyventojai pagal Lietuvoje išrašytus e. receptus kitose ES šalyse įsigijo vaistų daugiau nei 500 kartų. Dažniausiai lietuviai jiems reikalingų vaistų įsigijo Lenkijoje ir Latvijoje. Lietuvos vaistinėse taip pat buvo aptarnauta per 400 kitose ES šalyse išrašytų e. receptų.
Atostogaujantiems užsienyje gali praversti galimybė įsigyti Lietuvoje gydytojo išrašytus vaistus kitose ES šalyse. Turint E. receptą, tai jau galima padaryti aštuoniose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Suomijoje. Šių šalių vaistinėse pacientui iš Lietuvos tereikia pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o šių valstybių piliečiai, atitinkamai, su savo šalies E. receptu. Minėtose aštuoniose šalyse, kurios dalyvauja E. receptų mainuose, galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius ir vardinius vaistus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu. Taip pat iki 2027 m. sausio mėn. 4 d. negalima bus įsigyti vaistų, kurių farmacinė forma - įkvepiamieji vaistiniai preparatai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui ar skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai (tepalai, sirupai ir pan). „Pastebime, kad vis daugėja asmenų, kurie pasinaudoja galimybe kitoje šalyje įsigyti receptinių vaistų“, - pranešime cituojamas Registrų centro E. sveikatos skyriaus vadovas Domantas Ozerenskis. Jeigu pacientas žino, kad vaistą norės įsigyti ES valstybėje, kurioje vyksta e. receptų mainai, reikėtų apie tai informuoti gydytoją, kad jis išrašytų e. receptą.
Receptinių Vaistų Pirkimas Internetu
Receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) su elektroniniais receptais jau galima įsigyti internetu - startavo tam skirta nuotolinių vaistinių platforma e.sveikatos sistemoje. Prie šios platformos jau prisijungė ir nuotoliniu būdu receptiniais vaistais bei MPP prekiauja vaistinių tinklas - „Camelia“ ir elektroninė vaistinė „Eurovaistinė internete“.
Naujovė leis gyventojams nuotoliniu būdu iš bet kurios platformoje prekiaujančios vaistinės įsigyti jiems paskirtų receptinių vaistų, bus patogu palyginti jų kainas ir priemokų dydžius bei pasirinkti prekių pristatymo būdą. „Šiai dienai atsakingai rengėmės, aktyviai ir sėkmingai bendradarbiavome su Registrų centru, ieškojome tinkamiausio techninio sprendimo. Pasirinktas modelis - viena sistema visoms vaistinėms - maksimaliai užtikrins saugią, kokybišką, pacientams patogią ir vaistinių konkurenciją skatinančią nuotolinę prekybą receptiniais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis. Šiandien galime patvirtinti, kad sistema jau veikia. Kviečiame gyventojus ja naudotis“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
E.sveikatos sistemos tvarkytojo Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė sako, kad nuotolinių vaistinių projektas yra puikus valstybės institucijų ir privataus verslo partnerystės pavyzdys. Naujoji vaistų prekybos platforma bus ne tik patogi, bet ir saugi - vaistus bus galima įsigyti, tik patvirtinus savo tapatybę elektroniniu parašu ar internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis. Ji palanki ir verslo konkurencijos skatinimui - visos vaistinės turės galimybę vienodomis sąlygomis konkuruoti ir būti matomos receptinių vaistų pardavimo nuotoliniu būdu rinkoje.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė džiaugiasi, kad, nepaisant pandemijos iššūkių ir kitų sunkumų, bendromis vaistinių bei valstybės institucijų pastangomis pavyko nueiti ilgą kelią, išplečiant reikalingiausių vaistų prieinamumo galimybes pacientams. „Eurovaistinę internete“ valdančios įmonės UAB „Azeta“ vadovas Andrius Jurgelevičius sako, kad įmonė jau turi patirties, prekiaudama receptiniais vaistais internetu Estijoje, ir paslaugą mūsų šalyje dar tobulins, atsižvelgdama į gyventojų poreikius ir lūkesčius.
Anot Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos vadovės Jūratės Kulberkienės, dėl visų vaistų, kurie bus įsigyjami internetu, vaistininkai nuotoliniu būdu suteiks farmacinę paslaugą, tik tada bus pradėtas vykdyti užsakymas. Farmacinė paslauga tokiems šio vaistinių tinklo pacientams bus suteikiama prioritetine tvarka ir kuo skubiau. Nuotolinių vaistinių sistemą sukūrusios ir techninį sprendimą įgyvendinusios bendrovės „CGI Lithuania“ vadovas Karolis Baltrušaitis atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje, neskaitant Lietuvos, yra tik 4 valstybės, kurios turi e. receptų sistemą, dar mažiau tokių, kuriose per e. sveikatos platformą būtų galima nuotoliu įsigyti receptinius vaistus. „Lietuvos sistema yra unikali - ji vienintelė vienoje vietoje parodo visų prisijungusių vaistinių visus vaistus ne pagal pavadinimą, o pagal gydytojo išrašytą veikliąją medžiagą. Kuriant nuotolinių vaistinių projektą, didelis dėmesys skirtas paciento asmens duomenų apsaugai: keliais lygiais užšifruoti vartotojo duomenys vaistinei keliauja saugiais kanalais, techniškai išorinės sistemos negali jų pasiekti“, - tvirtina K. Baltrušaitis. Receptinius vaistus ir MPP nuotolinių vaistinių platformoje galima įsigyti jau nuo liepos 12 dienos.
Svarbu Žinoti: Vaistų Pirkimo Taisyklės ir Saugumas
Nepaisant patogumų, susijusių su e. receptais ir nuotoliniu pirkimu, svarbu prisiminti esminius reikalavimus, užtikrinančius vaistų saugumą ir veiksmingumą. Būna, kad pacientai pateikia seniai pasibaigusio galiojimo receptą ir sako, kad vaistus vartoja nuolat, nors ant recepto trūksta žymos, kad vaistai skirti ilgalaikiam gydymui. Pasitaiko, kai vieną sykį įsigiję antibiotikų, žmonės nori tai padaryti antrąsyk, simptomams pasikartojus, argumentuodami, kad preparatas buvo išrašytas. To padaryti negalima, nes perkant antibiotikus receptas lieka vaistinėje, tad kas kartą reikia naujo. Ši situacija dažniau pasitaiko su užsieniečiais studentais, kurie nesupranta, kodėl receptas turi būti išrašomas iš naujo. Tokiais atvejais rekomenduojame preparatus uždegimui ir simptomams malšinti bei užsiregistruoti pas gydytoją.
Pacientai ateina į vaistinę su nufotografuotu receptu, ypač receptais antibiotikams, ir pageidauja įsigyti vaistą. „Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas. Jei pateikiama jo kopija, receptas laikomas negaliojančiu ir turi būti iš karto sunaikinamas. Taip siekiama apsisaugoti nuo suklastotų receptų, nes anksčiau gana dažnai tokių atvejų pasitaikydavo.“
Keblių situacijų pasitaiko ir su vardiniais receptiniais vaistais - neregistruotais Lietuvoje, bet registruotais kitoje Europos Sąjungos šalyje. Vaistininkė aiškina, kad šiai vaistų grupei keliami griežtesni reikalavimai ir trūkstant recepto arba deklaracijos vaisto parduoti negalima. Vis tik labai dažnai pacientai ateina turėdami tik receptą, taip pat blogai užpildytą deklaraciją.
Kartais pasitaiko situacijų, kai sergančiam artimajam receptinių vaistų eina pirkti kitas žmogus, pateikdamas popierinį receptą arba nurodydamas, kad yra išrašytas elektroninis receptas to žmogaus vardu. „Nesvarbu, ar išrašytas popierinis, ar elektrinis receptas, paciento atstovas turėtų turėti paciento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, senjoro ar neįgalumo, nedarbingumo pažymėjimą, jei juose yra asmens kodas. Asmens dokumento prireiks ir tuo atveju, jei žmogus įsigyja jam pačiam paskirtų vaistų su elektroniniu receptu“, rašoma pranešime spaudai. Dažnai pacientas galvoja, kad pakanka vaistininkui pasakyti savo vardą, pavardę ir gimimo datą, tačiau tai nėra tiesa. Nežinant paciento asmens kodo, e. recepto informacija vaistinėje yra nepasiekiama.
„Receptų išties yra įvairių, skiriasi jų galiojimas, vaistų išdavimo sąlygos ir kiti dalykai. Todėl iškilus bet kokiam neaiškumui dėl receptų ar pritrūkus vaistų rekomenduoju arba ateiti į vaistinę patarimo, arba pasiskambinti vaistininkams specialiu sveikatos linijos telefonu.“
Pavojai Perkanti Vaistus Nelegaliai
Perkant vaistus turguje ar neaiškiose, specialaus logotipo neturinčiose interneto svetainėse, rizikuojama savo sveikata. Tačiau net ir tai žinodami, kai kurie žmonės visgi nevengia vaistus ar vaistinius preparatus įsigyti tose vietose, kurios leidimo jais prekiauti neturi.
Gabija Laubner, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja, atkreipia dėmesį, kad žmonės, pirkdami vaistus turguje ar internetu, gali įsigyti neaiškios kilmės vaistų, ant kurių nėra nurodyta dozuotės ir vartojimo trukmės bei periodiškumo. „Kartais, jeigu vaistai yra perkami turguje ar internetu ir jie yra kitais pavadinimais, negu juos išrašo gydytojas, visada išlieka blogos vaistų kombinacijos rizika. Tai yra, kad vienas vaistas gali prieštarauti kitam. O gali nutikti ir atvirkščiai - sustiprinti vienas kito poveikį, todėl vietoje 1 + 1 gausime ne 2, o 5“, - įspėja G. Laubner. „Žmonės turėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus“, - sako Vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas. Ir priduria - vaistus derėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose.
„Tokios vietos būtų: vaistinės, kur pacientas, pirkdamas vaistą kartu su juo gaus ir sveikatos specialisto informaciją, t.y. vaistininko ar vaistininko padėjėjo. Taip pat nereceptinius vaistinius preparatus galima įsigyti iš nuotolinę prekybą vykdančių vaistinių bei mažmeninės prekybos įmonių. Tos mažmeninės prekybos vietos yra parduotuvės, prekybos tinklai, degalinės ir kitos įmonės, kurios yra įrašytos į specialų sąrašą“, - vardija specialistas.
Tam, kad vaistai būtų kokybiški ir tinkami bei saugūs vartoti, būtina juos tinkamai gabenti ir laikyti. O to, pasak G. Laubner, joks turgaus prekeivis užtikrinti negali. „Lietuvoje registruoti vaistai, kurie yra į šalį įvežami su tam tikromis licenzijomis, turi atitikti arba kažkokias šaldymo, arba laikymo sausoje aplinkoje sąlygas. Turgus yra ta vieta, kur vienoda temperatūra visą laiką nėra išlaikoma. Todėl, žinoma, vaisto sudėtis keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų“, - sakė G. Laubner. Turguje ar specialiu logotipu nepažymėtoje svetainėje įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.
Taip pat, anot G. Laubner, be gydytojo paskyrimo vartojami, pavyzdžiui, psichotropiniai vaistai, gali sukelti priklausomybę. „Mes turbūt turguje ar internetu neperkame nei sąnarių, kuriuos galėtume namuose patys pasikeisti, nei rimtų, pavyzdžiui, hormoninių vaistų. Lygiai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į psichotropinius vaistus, tokius kaip raminamieji, migdomieji ir pan. Jie sukelia priklausomybę, todėl vartodami be gydytojų rekomendacijų rizikuojate savo sveikata“, - įspėja medikė.
Europos Supratimo Apie Antibiotikus Diena: Atsakomybė Ir Skiepai
Kasmet lapkričio 18 d. minimos Europos supratimo apie antibiotikus dienos šūkis šiais metais - „Kiekvienas žmogus yra atsakingas už antibiotikų efektyvumo išsaugojimą“. Šios dienos tikslas - atkreipti dėmesį į teisingą antibiotikų vartojimą, įspėti, kad bakterijų atsparumas antibiotikams kelia globalią grėsmę visuomenės sveikatai. Šių metų Europos supratimo apie antibiotikus dienos tema - savigyda antibiotikais. Savigyda antibiotikais - tai neatsakingas antibiotikų vartojimas (arba ketinimas vartoti juos) nepasitarus su gydytoju, kai vartojami po ankstesnio gydymo likę antibiotikai arba antibiotikų įsigyjama vaistinėje be recepto.
Antibiotikai - receptiniai vaistai ir gali būti vartojami tik paskyrus gydytojui. Nerekomenduojama nutraukti antibiotikų vartojimo kurso, net jeigu pasijutote geriau. Tik gydantis gydytojas gali parinkti tinkamą antimikrobinio vaisto dozę, vartojimo būdą ir gydymo trukmę.
Atėjus šaltajam metų laikui, būtina nepamiršti, kad antibiotikai nemalšina skausmo bei negali sumažinti karščiavimo. Antibiotikai veiksmingai kovoja tik su bakterinės kilmės infekcijomis ir negali padėti išgydyti infekcijų, kurias sukelia virusai, pvz., slogos ar gripo. Iki 80 % peršalimo ligų yra virusinės kilmės, taigi, vartodami antibiotikus, geriau nepasijusite, nes antibiotikai veiksmingi tik prieš infekcijas, kurias sukelia bakterijos. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis daugiau nei 90 proc. visų užkrečiamųjų ligų, registruotų Kauno apskrityje, kiekvienais metais sudaro peršalimas arba ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir gripas. Šioms ligoms gydyti antibiotikais nereikalingi.
Atsižvelgiant į naujų antibiotikų sukūrimo problemas, vis didesnį svorį antibiotikų veiksmingumo išsaugojimui turi kiti užkrečiamųjų ligų, sukeliamų bakterijų, atvejų skaičiaus mažinimo būdai. Vienas iš tokių svarbesnių būdų - sergamumo mažinimas (tuo pačiu ir antibiotikų vartojimo mažinimas) imunoprofilaktikos pagalba. Paskiepyti asmenys nesuserga ir neperneša ligų sukėlėjų kitiems imliems asmenims. Tuo pačiu mažėja ne tik sergamumas bakterijų sukeltomis ligomis, bet mažėja ir rizika vystytis ligų sukėlėjams, atspariems antibiotikams. Iš tokių ligų, kurias sukelia bakterijos ir kurių galima išvengti skiepų pagalba, reikėtų paminėti: pneumokokinę infekciją, meningokokinę infekciją, haemophilus influenzae B tipo infekciją, kokliušą, difteriją.
