VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KULINARIJOS PAVELDO FONDAS VEIKLA IR LIETUVOS KULINARIJOS PAVELDAS

Kulinarijos paveldas yra neatsiejama tautos kultūros dalis, atspindinti jos istoriją, tradicijas ir papročius. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra organizacijų, kurios rūpinasi šio paveldo išsaugojimu ir populiarinimu.

Lietuvos kulinarinio paveldo simboliai

VIEŠOJI ĮSTAIGA KULINARIJOS PAVELDO FONDAS: Įkūrimas ir Veikla

Lietuvos kulinarinio paveldo puoselėjimu aktyviai rūpinasi Imbraso VIEŠOJI ĮSTAIGA KULINARIJOS PAVELDO FONDAS, vadovaujama Birutės Imbrasienės. Ši organizacija buvo įkurta 2001-08-13 ir šiuo metu yra įsikūrusi Gedimino pr. 5, LT-01103 Vilnius. Įmonės kodas yra 125609939.

Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra 94.99.00, Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (94.99.00 - EVRK 2.1). Šiuo metu VIEŠOJI ĮSTAIGA KULINARIJOS PAVELDO FONDAS, kuriai vadovauja Birutė Imbrasienė, turi 3 dirbančius darbuotojus (apdraustuosius), remiantis naujausiais Sodros duomenimis.

Remiantis analogiškomis organizacijomis ir paties fondo veikla, galima daryti prielaidą, kad fondo tikslai yra:

  • Lietuvos kulinarinio paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas.
  • Tradicinių lietuviškų patiekalų ir gėrimų populiarinimas.
  • Informacijos apie Lietuvos kulinarinį paveldą rinkimas, sisteminimas ir sklaida.
  • Parama kulinarinio paveldo tyrinėjimams ir edukacijai.
  • Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, siekiant išsaugoti ir populiarinti Lietuvos kultūros paveldą.

Fondas taip pat atlieka įvairias veiklas, kurios apima ekspedicijas po Lietuvą, renkant informaciją apie tradicinius patiekalus ir gėrimus. Jo darbuotojai aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, dalindamiesi žiniomis apie lietuvišką virtuvę. Pavyzdžiui, Kulinarijos paveldo fondo dir. Birutė Imbrasienė yra minima laidoje „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite, kurioje, tikėtina, kalbama apie paveldo svarbą.

BALANDŽIO APTARIMAS | BLOGIAUSIA PREMJERĖ? | KĄ NUTYLI STARKEVIČIUS | PALUCKAS & NELIEČIAMYBĖ | LSDP

Cepelinai: Išskirtinė Lietuvos Kulinarijos Dalis

Vienas iš labiausiai atpažįstamų ir daug diskusijų keliančių lietuviškos virtuvės patiekalų yra cepelinai. „Apie cepelinus mes kalbame daug. Vieni sako, kad tai yra sovietinis maistas, o ne mūsų lietuviškas paveldas, kad jis nieko nevertas,“ - teigia Kulinarijos paveldo fondo atstovai. Tačiau cepelinai jau daugiau nei 50 metų yra labai įprastas mums maistas. Žodis cepelinai buvo pradėtas vartoti apie 1930 metus, tačiau štai Žemaitijoje jie iki šiol yra vadinami kleckais.

Lietuviškų cepelinų lėkštė

Regioniniai Skirtumai

Gaminant cepelinus, labai svarbus yra įdaro ir padažo derinys, kuris skiriasi priklausomai nuo Lietuvos regiono.

Kulinarijos paveldo fondas atliko apklausą, kurios metu išsiaiškino, kokiomis progomis lietuviai ant stalo deda cepelinus. Kadangi Kalėdos ir Velykos turi savo tradicinius patiekalus, cepelinai ant mūsų stalo atkeliauja per Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios dienų minėjimus. „Ar jūs, ar dažnai valgote cepelinus?“ - tai klausimas, kuris vis dar aktualus kiekvieno lietuvio virtuvėje.

Apžvelgus skirtingų regionų tradicijas, galima pamatyti įvairovę:

Regionas Cepelinų padažas/įdaras ypatybės Lašinių paruošimas
Žemaitija Patiekiami su kastiniu Lašinukai kabodavo kamine tol, kol juos suvalgydavo
Aukštaitija Populiarūs varškės padažai Lašinukai rūkomi daug karščiau, skonis visiškai kitas
Suvalkija ir Vidurio Lietuva Populiarūs sviesto padažai (daugiau valgoma varškės) Tikri tradiciniai suvalkietiški lašinukai yra gerai parūkyto kvapo

Naudingi patarimai ir Ekspertų Įžvalgos

Kulinarinio paveldo fondo darbuotojos taip pat paaiškino, kodėl į kai kuriuos cepelinus yra dedamas peletrūnas. Pasirodo, jei į cepeliną dedame mėsos ir/ar varškės įdarą, peletrūnas padeda mūsų skrandžiams šį maisto derinį lengviau suvirškinti. Tokią pačią funkciją atlieka ir diemedis, šalavijas. B. Imbrasienė taip pat perspėja šeimininkes, niekuomet į padažą nedėti aliejaus. „Aš įsivaizduoju užsieniečių reakciją į tokius riebalus,“ - priduria ji, pabrėždama tradicinių riebalų naudojimo svarbą.

Fondo ekspertė etnologė Gražina Kadžytė pabrėžė, kad kalbant apie lietuvišką kulinarinį paveldą, nereikėtų apsiriboti tik cepelinais. „Turime labai daug gražių, bet pamirštų dalykų. Nori nenori, daugelis dalykų ateina ir jei prigyja, jie turi teisę būti. Tie patiekalai turi būti prisijaukinami ir gaminami taip, kad būtų pavyzdžiu,“ - teigė ji.

Lietuviškų žolelių asorti (peletrūnas, diemedis, šalavijas)

Kulinarijos Paveldo Svarba ir Iššūkiai

Kulinarijos paveldas yra svarbus dėl kelių priežasčių:

  • Kultūrinė tapatybė. Kulinarijos paveldas padeda išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę, perduodant tradicijas iš kartos į kartą.
  • Turizmas. Kulinarijos paveldas gali būti patrauklus turistams, norintiems susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis.
  • Ekonominė nauda. Kulinarijos paveldas gali padėti plėtoti vietos ekonomiką, skatinant tradicinių maisto produktų gamybą ir pardavimą.

Šiuolaikiniai Iššūkiai

Nepaisant svarbos, kulinarinis paveldas susiduria su šiuolaikiniais iššūkiais:

  • Globalizacija. Globalizacija skatina vienodėjimąsi, todėl tradiciniai patiekalai gali būti išstumti iš rinkos tarptautinių prekės ženklų.
  • Urbanizacija. Urbanizacija skatina žmonių migraciją iš kaimo į miestą, todėl tradicinės žemės ūkio praktikos ir maisto gamybos būdai gali būti pamiršti.
  • Laiko trūkumas. Šiuolaikiniai žmonės dažnai neturi laiko gaminti tradicinius patiekalus, todėl jie renkasi greitą ir patogų maistą.
  • Žinių trūkumas. Jaunoji karta dažnai neturi žinių apie tradicinius patiekalus ir jų gamybos būdus.

Lietuvos Kulinarijos Paveldo Išsaugojimo Iniciatyvos

Lietuvoje yra įvairių iniciatyvų, skirtų kulinarijos paveldo išsaugojimui ir populiarinimui:

  • Kulinarinio paveldo fondai ir organizacijos. Šios organizacijos renka informaciją apie tradicinius patiekalus, organizuoja kulinarinius renginius ir leidžia knygas.
  • Muziejai. Kai kurie muziejai eksponuoja tradicinius maisto produktus ir gamybos įrankius, padedančius suprasti lietuviškos virtuvės istoriją.
  • Restoranai. Vis daugiau restoranų siūlo tradicinius lietuviškus patiekalus, pritaikytus šiuolaikiniam skoniui, bet išlaikančius autentiškumą.
  • Amatininkai. Kai kurie amatininkai gamina maisto produktus pagal senovinius receptus, išsaugodami senuosius gamybos būdus.
  • Edukacinės programos. Kai kurios mokyklos ir organizacijos siūlo edukacines programas apie Lietuvos kulinarinį paveldą, siekdamos perduoti žinias ateities kartoms.
Tradicinių lietuviškų patiekalų gaminimo procesas

tags: #imbrasiene #kulinarijos #paveldo #fondas

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.