Daugelis iš mūsų savo rytą pradeda nuo kavos puodelio, o šis ritualas neretai lydi mus visą dieną. Nors rytinė kava, kavos pertraukėlė su kolegomis ar apsilankymas kavinėje su mylimu žmogumi yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, visgi šis kvapnus gėrimas Europą pasiekė tik XVI amžiaus pabaigoje. Iki tol ji buvo geriama tik Rytuose. Juoda kava, kava su pienu, cappuccino, latte, flat white - kas gi nėra skanavę šių gėrimų? Nuo skirtingų kavos rūšių iki kavos paruošimo būdų: kavos asortimentas tikrai gausus!
Turkiška kava, dar kitaip ibrik ar cezve - vienas seniausių kavos gėrimo ruošimo būdų. Turkiškai kavai būdingas intensyvus, itin ryškus, koncentruotas skonis. Turkiška kava - dar vadinama Mokka - yra gaminama iš Jemene augančių kavamedžių. Turkiška kava išskirtinė ir tuo, jog ji sumalama itin smulkiai. Malta kava turi priminti dulkeles. Tokiam kavos birumui pasiekti tinka tikrai ne visos kavamalės.
Turkiška kava turi ilgą ir įdomią istoriją, kuri siekia Osmanų imperiją. Kava į Turkiją atvyko iš Jemeno 16-ajame amžiuje ir greitai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Per šį laikotarpį atsirado ir kavos ruošimo įrankiai, tokie kaip cezve. Turkiška kava pirmą kartą pasirodė Osmanų imperijoje. Ji buvo laikoma narkotiku ir buvo draudžiama ją gerti. Bet, dėl didelio jos populiarumo, sultonas galiausiai panaikino šį draudimą. Turkiška kava pasiekė Britaniją ir Prancūziją 17-ame amžiuje. Nuo to laiko, turkai skleidė savo kavos gaminimo būdą po visą pasaulį. Pradžioje tai buvo turkų kilmės žydas, kuris atidarė pirmuosius kavos namus Jungtinėje Karalystėje 1650 metais. Prie šio gėrimo populiarinimo nemažai prisidėjo ir Turkijos ambasadorius Prancūzijoje. Jis rengė vakarėlius, kuriuose tiekdavo turkišką kavą. Kavos populiarumą iš dalies lėmė tai, kad alkoholis yra draudžiamas islamui, o kava, su savo atgaivinančia prigimtimi, nesulaukė jokio pasipriešinimo iš sunitų teologų. Graikai, kaip Osmanų imperijos dalis, taip pat perėmė šią praktiką. Bet, jų kava pasižymėjo tuo, kad į ją pridėdavo mastikos dervos. Priežastis, kodėl šis akivaizdžiai turkiškas gėrimas kai kuriose vietose vadinamas graikišku, yra dėl tam tikrų prekės ženklų, kurie nuo 1990-ųjų šį produktą reklamuoja kaip graikišką.
Ingredientai ir paruošimas
Norint virti turkišką kavą, jums reikės šių ingredientų:
- 177 ml šalto vandens
- 2 šaukštai (10 g) smulkiai maltos kavos
- 2 šaukštai (25 g) cukraus (arba pagal skonį)
- šiek tiek druskos (pagal skonį)
Į metalinį turkiškos kavos virimo indelį sudėti kavą, druską, pagal skonį cukraus, gerai išmaišyti. Užpilti šaltu vandeniu, kaitinti ant silpnos ugnies. Kai ims kilti tirštos putos, nukelti nuo ugnies, kai putos nusileis - vėl uždėti. Kuo daugiau kartų bus pakartota tokia procedūra, tuo putos bus standesnės. Vėliau putas atsargiai nuimti šaukšteliu, kavą perpilti į puodelį ir putas sudėti ant viršaus. Atskirai paduoti šalto vandens.
Yra du pagrindiniai, mano galva, turkiškos kavos virimo būdai. Vienas - išmaišant cukrų ir kavą šaltame vandenyje. Antras - cukrų užpylus vandeniu kavą suberti ant vandens. Aš renkuosi antrąjį būdą - man kažkodėl tėmijasi, kad šiuo būdu kava gaunasi skanesnė. Taigi į džezvą pagal jos dydį dedamės mėgstamą kiekį cukraus. Jei geriate kavą be cukraus, toliau neskaitykite, nes turkiškos kavos be cukraus nebūna. Tada cukrų užpilam šaltu vandeniu iki kakliuko. O paskui prasideda įdomūs procesai. Labai svarbu, kad kava neužvirtų staigiai ir nepradėtų burbuliuoti - tokią kavą galima iš karto pilti lauk ir bandyti iš naujo. Kai kepurėlė pakyla, gesinam ugnį (arba perkeliam džezvą kitur) ir atsargiai kepurėlę išmaišom. Nemaišykite greitais judesiais - kava suputos ir išbėgs. Dabar vėl užkaičiam ugnį ir jau laukiam, kada šita puta pradės kilti viršun. Ir kiek pakeitė spalvą, vos vos patamsėjo. Vėl gesinam ugnį. Vėl atsargiai ir povaliai pamaišom, kol nusės. Kaičiam trečią kartą. Gal kad dydis tinkamas ir šiaip toks smagus jis. Jei ruošiate turkišką kavą keliems žmonėms, tai putą reikia padalinti visiems.
Paruošimas 1. Supilkite vandenį ir suberkite maltą kavą bei cukrų į „cezvę“ (turkišką kavos puodą). Maišykite tol, kol cukrus ištirps. 2. Kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 4 - 5 minutes tol, kol pasirodys pirmieji burbuliukai. Turi susidaryti putų sluoksnis. 3. Galiausiai, nuimkite puodą nuo ugnies ir supilkite kavą į norimus puodelius. Padalinkite putas tarp dviejų puodelių.
Skaniausia turkiška kava būna tuomet, kai ji paruošiama iš prieš pat virimą šviežiai skrudintų ir smulkiai sumaltų kavos pupelių. Kavos pupelės malamos vadinamose grūstuvėse (kahve degirmeni) arba naudojant malimo mašinėles. Į virimo indelį pilamas šaltas vanduo. Tuomet į indelį su vandeniu dedama kava - vienas ar du šaukšteliai vienam kavos puodeliui. Pilamas cukrus. Kava ir pasirinktas kiekis cukraus maišomi tol, kol cukrus ištirps. Po to šaukštelis išimamas ir puodas uždedamas ant viryklės. Maišyti nebegalima, nes kitaip nesusiformuos puta. Kai puta pasiekia indelio viršų, indelis nuimamas nuo ugnies. Kava lengvai pamaišoma, kad nuslūgtų puta. Indelis vėl uždedamas ant viryklės. Tinkamai paruošta turkiška kava turi tirštą putą (köpük). Puta susiformuoja tik tuomet, kai naudojamas šaltas vanduo ir maža liepsna. Priešingu atveju (karštas vanduo ir didelė liepsna), nepakanka laiko susiformuoti putai. Kava išpilstoma į mažyčius puodelius. Paliekama 30 sekundžių, kad nusėstų nuosėdos.
Kas yra Cezve?
Turkiškos kavos virimo indas, dar vadinamas cezve arba ibrik, yra neatsiejama Osmanų imperijos kavos kultūros dalis. Turkiška kava yra verdama metaliniame indelyje, vadinamame „Cezve“ (tarti čezve). Turkiškai Cezve - varinis puodelis, į kurį sudedama malta kava ir cukrus. Jie užpilami vandeniu ir paliekami virti ant silpnos ugnies, kol kava ima skleisti aromatą. Beje, prieš atsirandant viryklėms, kava būdavo verdama ant įkaitusio smėlio ar žarijų. Toks kavos virimo būdas yra bene seniausias pasaulyje. Tokiu pačiu principu ruošiama ir graikiška kava, o kavinukas vadinasi Ibri arba briki.
Turkiškos kavos virimo indas (kavinukas, turka) yra būtinas įrankis kiekvienam, kas nori išmokti gaminti tikrą turkų kavą. Turkiškos kavos virimo indas - tai specialus indas su siaura kakleliu ir platia dugno dalimi, skirtas lėtai virinti smulkiai maltai kavai. Pirmieji tokie indai atsirado Osmanų imperijoje, o dabar jie naudojami visame pasaulyje.
Kavos istorija ir nauda
Kavos pateikimas taip pat yra labai svarbus. Turkiška kava yra verdama metaliniame indelyje, vadinamame „Cezve“ (tarti čezve). Kavą reikia berti į jau šiltą, tačiau dar ne verdantį vandenį. Į Cezve kavinuką dedami apie du šaukšteliai kavos. Kavą reikia virti ant lėtos ugnies, kol vanduo užverda. Verdant turi pasklisti kavos kvapas. Jei užvirsite vandenį per greitai, kavos aromatas nespės atsiskleisti. Paruošta turkiška kava būtinai patiekiama su tirščiais puodelyje ir saldi! Nesaldintos kavos turkas tikrai negers! O tikri gurmanai kavą pagardina netgi rožių vandeniu.
Turkiška kava yra ne tik maloniai pikantiško skonio gėrimas. Jis taip pat siūlo keletą įvairių sveikatos privalumų. Kofeinas, esantis kavoje, veikia centrinę nervų sistemą, padidindamas budrumą, koncentraciją ir mažindamas nuovargį. Be to, kava turi galingus antioksidantus, tokius kaip chlorogeno rūgštis, kurie gali apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažindami uždegimą ir apskirtai prisideda prie bendros sveikatos gerinimo. Keli tyrimai rodo, kad kava gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką ir būti susijusi su mažesne Alzheimerio ir Parkinsono ligos tikimybe. Be to, kofeinas gali teigiamai veikti širdies darbą, reguliuodamas kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Vis dėlto svarbu atminti, kad sveikatai naudingas poveikis priklauso nuo kavos vartojimo kiekio, o per didelis kofeino kiekis gali sukelti nemalonius šalutinius poveikius. Taigi, mėgaukitės turkiška kava atsakingai ir saikingai.
Turkiška kava išsiskiria savo gamybos būdu ir skoniu. Pirmiausia, tai yra tradicinė kava, paruošta be filtravimo, todėl gėrimas tampa tirštas ir sodrus. Turkiškos kavos skonis yra intensyvus, o kavos likučiai, likę puodelyje, suteikia ypatingą tekstūrą. Be to, turkiška kava dažnai ruošiama ant mažos ugnies, lėtai, leidžiant išgauti visus kavos aromatus.
Turkiška kava geriama lėtai ir paprastai patiekiama su šalto vandens stikline (atgaivinti burną, kad gurkšnojant pajustumėte kavos skonį), kartais - su mėtų likeriu. Kavos puodelyje paliekamos nuosėdos. Tuomet į lėkštutę išpilami kavos tirščiai ir atvėsinami.
