Pietų Amerika, užimanti 12 procentų planetos sausumos ploto, yra ketvirtas pagal dydį žemynas. Šis žemynas pasižymi ne tik didžiule teritorija, bet ir įspūdinga gamtine įvairove bei turtinga istorija, kurioje svarbų vaidmenį suvaidino ispanų kolonistai. Pietų Amerikos gyventojų įvairovė yra kilusi iš skirtingų šaknų: čiabuvių indėnų, ispanų kolonistų, juodaodžių vergų palikuonių ir vėliau imigravusių kitų Europos šalių gyventojų.
Ispanų kolonizacijos pradžia ir visuomenės struktūra
Ispanų kolonizacija Pietų Amerikoje prasidėjo XVI amžiuje, kai konkistadorai, vedami troškimo praturtėti ir skleisti krikščionybę, užkariavo didžiules teritorijas. 1532 m. ispanai įsiveržė į inkų imperiją, o po kelerių metų įsivyravo beveik visame žemyne. Netrukus svarbiausiomis Pietų Amerikos kalbomis tapo ispanų ir portugalų kalbos, ir per artimiausius 300 metų Pietų Amerikos reikalai buvo sprendžiami Europoje.
XVIII a. pabaigoje beveik visos Centrinės ir Pietų Amerikos šalys buvo Ispanijos ir Portugalijos kolonijos. Šios teritorijos buvo suskirstytos į keturias vicekaralystes, kuriose aukščiausią valdžią turėjo vicekaraliai. Ispanijos kolonijose gyveno apie 17 mln. žmonių, pasižyminčių skirtinga odos spalva ir visuomenine padėtimi:
- Ispanijoje gimę gyventojai: Jie užimdavo svarbiausias pareigas administracijoje ir kariuomenėje ir jais vicekaraliai labiausiai pasitikėjo.
- Kreolai: Baltieji, gimę kolonijose, buvo nepatenkinti tokia tvarka ir norėjo ją pakeisti.
- Metisai: Baltųjų ir indėnų palikuonys.
- Mulatai: Baltųjų ir juodaodžių palikuonys.
- Indėnai ir juodaodžiai: Dažnai sudarė didžiąją beteisių gyventojų dalį.
Metisai: tarp dviejų kultūrų
Vienas iš svarbiausių kolonizacijos padarinių buvo metisų atsiradimas. Metisai yra maišyti ispanų kolonistų ir vietinių indėnų palikuonys. Jie dažnai atliko tarpininko vaidmenį tarp ispanų kolonistų ir čiabuvių, perimdami abiejų kultūrų elementus. Metisai sudaro didelę dalį daugelio Pietų Amerikos šalių gyventojų, pavyzdžiui, Ekvadore, kur pagal 2007 m. duomenis 55 % gyventojų sudaro metisai.
Nepriklausomybės kovos ir Simono Bolivaro vaidmuo
Kai Ispanija ir Portugalija Europoje įsitraukė į Napoleono karus, vietiniai gyventojai pasinaudojo proga ir išsikovojo nepriklausomybę. Žymiausias kovotojas už Lotynų Amerikos nepriklausomybę buvo Simonas Bolivaras, Pietų Amerikoje ligšiol vadinamas Išvaduotoju. Jis gimė labai turtingoje Venesuelos kreolų šeimoje ir troško ne tik išvaduoti Ispanijos kolonijas, bet ir pertvarkyti jų gyvenimą pažangių Europos šalių pavyzdžiu. Prieš stodamas į ginkluotą kovą, jis išlaisvino savo vergus ir pažadėjo suteikti laisvę visiems vergams, kurie prisijungs prie sukilėlių.
Simonas Bolivaras, Amerikos išvaduotojas
Šiuolaikinis palikimas
Ispanų kolonistų palikuonys ir šiandien vaidina svarbų vaidmenį Pietų Amerikos politikoje, ekonomikoje ir kultūroje. Daugelyje šalių jie sudaro didžiąją dalį elito ir turi didelę įtaką visuomenės gyvenimui. Nors kolonizacija paliko gilų pėdsaką Pietų Amerikos istorijoje, žemynas sugebėjo išsaugoti savo unikalų identitetį ir kultūrinę įvairovę. Šiandien Pietų Amerika yra dinamiškas ir besikeičiantis regionas, kuriame susiduria skirtingos kultūros ir tradicijos.
| Šalis | Kultūrinis akcentas |
|---|---|
| Argentina | Stipri europietiška įtaka (italų, vokiečių, anglų kilmė) |
| Bolivija | Didelė čiabuvių indėnų populiacijos dalis |
| Brazilija | Didelė afrikiečių kilmės gyventojų įtaka kultūrai |
| Ekvadoras | Didelė metisų dalis ir išlikusios indėnų tradicijos |
tags: #ispanu #kolonistu #palikuonys #pietu #amerikoje