„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu, siekiant populiarinti mokslą visuomenėje. Tai keista, įdomi, nuotaikinga ir kerinti mokslo populiarinimo televizija, skirta smalsiems žmonėms. „Mokslo sriubos“ kūrėjai - jauni žmonės, studentai ir savanoriai, susibūrę į komandą, kurios pagrindinis tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę.
„Mokslo sriubos“ misija ir tikslai
Laidos kūrėjai siekia kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. Jų manymu, mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį.
Pagrindiniai „Mokslo sriubos“ tikslai:
- Mokslo populiarinimas.
- Visuomenės sąmoningumo kėlimas.
- Žinių visuomenės plėtra.
- Žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja, ne tik apie tai, kas mūsų laukia ateityje, bet ir kokios galimybės jau yra šiandien.
- Į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba.
- Siekiama aukščiausios turinio kokybės.
„Mes siekiame žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja, ne tik apie tai, kas mūsų laukia ateityje, bet ir kokios galimybės jau yra šiandien“ - teigia laidos kūrėjai.
„Mokslo sriubos“ istorija ir pasiekimai
„Mokslo sriuba“ gyvuoja jau ne vienerius metus ir per tą laiką spėjo įgyti nemažą populiarumą. Prieš daugiau nei metus įkvėpti buvusios KTU studentų televizijos Kobra TV, komanda pagalvojo, kad ir jie gali sukurti kažką panašaus - „Mokslo sriubos“ internetinę televiziją. Jei anksčiau kūrė tik „Mokslo sriubos“ laidą, tai dabar po truputį pradedama filmuoti tiesiogines transliacijas bei reportažus ir rubrikas. 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą), kuris baigėsi 2015 m.
Temos „Mokslo sriubos“ laidose
„Mokslo sriuba” yra apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Įsibėgėjęs ruduo dovanoja naujų atradimų gausą, o pažintinė TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia žengti į mokslo pasaulį ir susipažinti su įdomiausiais projektais, tyrimais bei atradimais.
Pirmasis jūrinis vėjo parkas ir pokalbiai su mokslininkais
Šįkart LRT PLIUS laidoje „Mokslo sriuba“ aptariamos tokios temos, kaip pirmasis Lietuvoje jūrinis vėjo parkas ir pokalbis su Kalifornijos universiteto chemiku prof. Andrew Punu. Tai atspindi laidos norą pristatyti tiek globalias, tiek lokalias mokslo naujienas ir jų kūrėjus.
Archeologiniai atradimai ir istorijos mįslės
„Mokslo sriuba“ dažnai atkreipia dėmesį į archeologinius atradimus. Naują sezoną pradėjusi pažintinė TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia susipažinti su archeologiniais tyrimais: Gedimino kalne rastais palaidotais 1863-1864 metų sukilimo vadais ir dalyviais. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Gedimino kalno šlaite iš viso rado dvi dešimtis palaidojimų, tarp kurių identifikuoti ir visiems gerai žinomi sukilimo vadai - Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas bei Boleslovas Kolyška. Šis atradimas vadinamas vienu svarbiausių šimtmečio atradimu. Kapuose buvo aptikti ne tik sukilimo dalyviai, bet ir auksinis Z. Sierakausko vestuvinis žiedas, sukilimo dalyvių medaliukai, kryželiai, aprangos detalės.
Mokslas ir genialumas - „Mokslo sriubos“ akimis
Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina, mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. Tačiau kai kurie palieka neišdildomą pėdsaką, kaip, pavyzdžiui, anglų rašytojas Danielius Tametas.
„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai, kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. 2004 m. Mokslo istorijos muziejuje Oksforde jis auditorijai daugiau nei penkias valandas vardijo skaičiaus π (pi) vertę. Jis pasakė π daugiau nei 22 000 ženklų po kablelio tikslumu. Paklaustas, kaip jis taip atsimena, jis atsakė, kad savo galvoje mato kibirkštis, įvairias spalvotas figūras vietoj skaičių.“
Genetikos pasiekimai ir ateities vizijos
Sparčiai tobulėjant genetikai ir kitiems gyvybės mokslams, kyla įdomūs klausimai. Ar vaizduotę žadinantys „Juros periodo pasaulio“ filmų scenarijai gali virsti tikrove? Ar mokslininkai galėtų atkurti maždaug prieš 66 mln. metų išnykusius dinozaurus? O galbūt pavyktų prikelti kadaise Lietuvoje gyvenusius mamutus? Kaip suprantame, siekiant atkurti priešistorinį dinozaurą, pirmiausia reikia turėti to gyvūno genomą - DNR kodą.
„DNR pagal savo prigimtį yra labai stabili molekulė. Tiesiog jinai taip jau sudaryta, kad būtų atspari aplinkos poveikiui“ - sako Vilniaus universiteto genetikas prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka. „Chemijos dėsniai yra tokie, kad maždaug per 500 metų pusė visų cheminių jungčių, esančių DNR molekulėje, suskyla. Įdomu tai, kad pasaulyje garsus genetikos profesorius George McDonald Church prieš porą metų įkūrė įmonę „Colossal Biosciences“.
Lietuvių indėlis į pasaulio mokslą
„Mokslo sriuba“ taip pat pristato lietuvių mokslininkų pasiekimus. Vienas iš tokių pavyzdžių - lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją. Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks įdomus dalykas. Rentgeno spinduliai atsispindės nuo atomų labai tiksliais kampais, kuriuos greitų detektorių dėka įmanoma išmatuoti. Tačiau, fizikas susidūrė su iššūkiu. Įvairiausių molekulių duomenys yra saugomi duomenų bazėse, kurios yra komercinės. Jei nori prieiti prie šių duomenų, turi susimokėti. „Licencija draudžia platinti netgi rezultatus, padarytus naudojantis duomenų bazę. O tai mano požiūriu yra nepriimtina. Mokslo tikslas - tekti žinias.“
Plokščios Žemės teorijos dekonstravimas
Ar Jums kada nors teko girdėti, o gal net pažinti tokius žmones, kurie teigia, kad Žemė yra plokščia? Tai yra, kad mūsų planeta yra ne rutulio formos, o tarsi plokščias diskas, tarsi pyragas. Praėjusį mėnesį Jungtinėje Karalystėje, vyko netgi plokščios žemės konferencija. Dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Renginys buvo su bilietais ir trijų dienų kaina siekė 145 eurus.
„Jeigu žemė būtų plokščia, tai trauka ties disko viduriu būtų žemyn. Bet jei mes eitume krašto link, tai trauka visą laiką būtų centro link, vadinasi trauka būtų Žemės centro link ir kuo labiau nutoltume, mums atrodytų, kad tuo labiau lipam į kalną, nes trauka mus trauktų atgal. Paties krašto net ir pasiekti nepavyktų, nes tai būtų begalinis kalnas“ - įžvalgomis dalinasi FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
„Kai kurie neigia netgi gravitacijos idėją. Jei Žemė suktųsi kaip plokštelė, tai stovint centre viskas būtų kaip ir gerai, bet artėjant prie krašto, išcentrinė jėga tave tiesiog nuneštų. Na gerai, tuomet tarkim Žemė nesisuka. O kodėl mus traukia žemyn? Tarkime, kad Žemė juda su pagreičiu. Bet tuomet, palaukite… Tuomet Žemė kada nors turi viršyti šviesos greitį! O tai vėl neįmanoma…“ - logikos ieško VU TFAI astronomas.
Kur žiūrėti „Mokslo sriubą“?
„Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį skirtingu laiku per LRT Kultūrą ir LRT Plius kanalus, taip pat per www.youtube.com paskyrą. Sekite laidų anonsus ir nepraleiskite naujausių mokslo pasaulio atradimų!
- Kiekvieną šeštadienį 11:30 val. per LRT Plius.
- Kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą.
- Kiekvieną šeštadienį 13:30 val. (kanalas nenurodytas, bet tikėtina vienas iš LRT kanalų).
- Kas antrą trečiadienį 22:00 val. (kanalas nenurodytas).