Vestuvės - tai ne tik dviejų žmonių meilės šventė, bet ir gilių tradicijų, simbolių bei papročių susipynimas. Lietuviškos vestuvės, kaip ir daugelis kitų kultūrų, turi savitų bruožų, kurie suteikia joms unikalumo ir prasmingumo. Nors šiuolaikinės vestuvės dažnai varijuoja tarp modernumo ir tradicijų, tam tikri papročiai išlieka svarbūs ir perduodami iš kartos į kartą. Vienas iš tokių papročių, neatsiejamų nuo vestuvių šventės, yra vestuvinio torto pjovimas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš svarbiausių ir įdomiausių vestuvių tradicijų - vestuvinio torto pjovimą. Aptarsime, kodėl šis paprotys yra toks svarbus, ką jis simbolizuoja ir kaip jis yra interpretuojamas šiuolaikinėse vestuvėse. Vestuvinio torto pjovimas - tai viena iš kulminacinių vestuvių akimirkų, turinti gilią simbolinę prasmę. Ši tradicija, nors ir išlikusi populiari, nuolat kinta, prisitaikydama prie šiuolaikinių porų poreikių ir vestuvių stiliaus.
Vestuvinio torto pjovimo tradicijos: istorija ir simbolika
Vestuvinio torto tradicija turi gilias šaknis įvairiose kultūrose. Senovėje tortas simbolizavo vaisingumą, gerovę ir sėkmę. Romėnų vestuvėse virš nuotakos galvos būdavo sulaužomas kvietinis paplotis, o jo trupiniai būdavo dalijami svečiams, kad užtikrintų jaunavedžių vaisingumą. Viduramžiais Anglijoje svečiai nešdavo mažus pyragaičius ir kraudavo juos vieną ant kito. Jei jauniesiems pavykdavo pasibučiuoti virš šios pyragų krūvos, tai pranašavo sėkmingą santuoką. Laikui bėgant, pyragaičiai virto vienu dideliu tortu, kuris tapo svarbia vestuvių dalimi.
Vestuvinis tortas - tai svarbus vestuvių atributas. Jis simbolizuoja saldų gyvenimą ir gerovę. Torto puošyba taip pat įgavo simbolinę reikšmę. Balta spalva simbolizavo nekaltybę, o torto viršuje esančios figūrėlės - jaunavedžius.
Vestuvinio torto raikymas kartu simbolizuoja poros vienybę, bendrą ateitį ir gyvenimą. Jaunieji kartu pjauna tortą, parodydami savo vienybę ir pasirengimą kartu dalintis gyvenimo džiaugsmais. Pirmąjį torto gabalėlį jaunieji sušeria vienas kitam, kad jų meilė būtų saldi ir amžina. Jaunųjų torto pjovimas simbolizuoja pirmąjį bendrą sprendimą ir veiksmą, kurį jaunavedžiai atlieka kaip šeima. Tai taip pat yra gerovės, sėkmės ir vaisingumo simbolis.
Pasiruošimas torto pjovimo ceremonijai
Pirmasis vedybinio torto gabalėlio pjovimas gali atrodyti paprastas, tačiau net ir šiai gražiai ceremonijai reikia pasiruošti, kad ji vyktų sklandžiai. Nuo jaunųjų stovėjimo vietos iki to, kam pirmam leisite paragauti vestuvinio saldumyno - viskas turi būti gerai apgalvota.
Vietos ir įrankių paruošimas
Stalas, ant kurio puikuosis Jūsų vestuvinis tortas, turėtų būti pastatytas vietoje, kurios fone bus matomos gražiausios Jūsų šventės dekoracijos. Juk šią akimirką stebės ne tik visi šventės svečiai, bet ji bus užfiksuojama ir vestuvių fotografo bei operatoriaus. Todėl reikia pasirūpinti, kad tortas ir visas saldus stalas atrodytų gerai iš visų pusių. Na, ir žinoma, svarbu, kad aplink stalą būtų daug vietos - jauniesiems, fotografui ir operatoriui bei šventės svečiams.
Reikėtų pasirūpinti, kad šventės vietoje būtų paruošti visi torto pjovimui ir valgymui reikalingi stalo reikmenys - torto pjovimo mentelė, dvi šakutės, lėkštė ir servetėlės bei dvi šampanu pripildytos taurės. Pjaustymui naudokite specialius įrankius - peilį ir lopetėlę.
Jaunavedžių pirmasis vestuvinio torto pjūvis @ Vilkėnų malūnas
Jaunųjų pozicija ir veiksmai pjaunant tortą
Nuotaka stovi šiek tiek arčiau torto, nei jaunikis - abu jie šiek tiek pasisukę šonu, kad matytųsi svečiams ir nuotraukose neatrodytų pasislėpę už torto.
Pirmąjį gabaliuką atpjaukite abu drauge, peilį laikydami dešiniosiomis rankomis, paprastai nuotakos ranką veda jaunikio ranka. Peilį spustelkite per visus torto sluoksnius! Tai pirmas jauniesiems patikimas darbas - atlikite jį nepriekaištingai.
Jei tortas yra kelių aukštų, o Jums reikia atpjauti po gabalėlį visiems svečiams - geriausia būtų pradėti nuo viršutinio aukšto. Kad nepažeistumėte torto struktūros, pjaudami tortą geriau palikite bent 2-3 centimetrus iki aukšto vidurio arba viršutinio aukšto sienelės. Tuomet atpjaukite maždaug 6-8 centimetrų pločio gabalėlį - po 3-4 centimetrų pločio gabalėlį nuotakai ir jaunikiui.
Kai pirmasis torto gabalėlis jau yra lėkštėje, tradiciškai nuotaka duoda šiek tiek torto paragauti jaunikiui, o jaunikis duoda torto paskanauti nuotakai. Dažniausiai jaunieji paragauna torto, pasako vienas kitam tostą ir išgeria šampano - visai nebūtina sakyti ilgų, jaudinančių kalbų, nes jų jau prisiklausėte visą dieną. Jaunieji būtinai turi ir paragauti atpjauto torto gabalėlio.
Tuomet jaunoji turėtų atpjauti po torto gabalėlį savo ir vyro šeimos nariams. Nereikia, kad jaunikis ir nuotaka pjaustytų visą tortą patys. Atpjovus pirmus gabalėlius geriausia atleisti jaunuosius nuo šios pareigos ir paprašyti padavėjų supjaustyti likusį tortą, jei jų nėra, pamergių.
Iš anksto sutarkite su fotografu arba operatoriumi, kad užfiksuotų torto pjaustymą, tai itin reikšminga vestuvių akimirka. Jei yra viršutinis aukštas su figūrėlėmis, jas galima arba nusiimti ir pasilikti sau, arba palikti visą aukštą sveiką ir pjaustyti svečiams tik apatinius aukštus.
Paprašykite, kad piršliai, liudininkai ar kas nors iš pulko praneštų svečiams apie įvykį. Tai geriausia padaryti keliant tostą.
Vestuvinio torto stiliai ir dydis
Šiandien saldumynų stalas yra didžiausia vestuvių šventės vietos puošmena. Ir nors jis linksta nuo daugybės gardžiai atrodančių skanėstų - pirmiausia visų akys nukrypsta į vestuvinį tortą. Šiuolaikinės tendencijos rodo, kad tortai akivaizdžiai mažėja, o jų forma ir dizainas taip pat tampa vis svarbesni. Poros renkasi tortus, kurie atspindi jų asmeninį stilių ir vestuvių temą.
Dizaino ir dekoravimo idėjos
Tortas neprivalo būti tik apvalus arba tik baltas - pasitelkę kūrybiškumą ir unikalias dekoracijas galite sukurti tikrą meno kūrinį. Romantiškoms ar „rustic“ stiliaus vestuvėms puikiai tiks nuogas tortas, dekoruotas šviežiomis uogomis, vaisiais ar žalumynais. Modernaus stiliaus vestuvėse tortas gali būti dekoruojamas maistine folija, marmurą primenančiomis detalėmis, cukraus lydiniais, sukulentais ar įvairių formų figūromis. Tokio stiliaus vestuvėms puikiai tiks netradicinių formų tortai - padaryti iš nelygiai sudėtų kvadratų arba apvalūs, tačiau nelygiomis briaunomis. Modernaus stiliaus vestuvėse galite pamatyti ir išskirtinių spalvų tortų - pavyzdžiui, juodos spalvos, mėlynos su kosmosą primenančiais elementais ar pereinančių iš vienos spalvos į kitą tarsi būtų išpiešti akvareliniais dažais. Vestuvinio torto puošyba ir dekoravimas gali apimti cukrinės masės undinės karūną bei kitas dekoracijas.
Torto dydžio ir skonio pasirinkimas
Natūralu, jog jaunieji nori, kad jų vestuvinis tortas būtų kuo aukštesnis ir didesnis - juk toks tortas puikiai atrodys vestuvinėse nuotraukose! Tačiau nereikėtų pamiršti, kad nuo torto dydžio priklauso ir jo kaina. Tad racionalu būtų torto dydį apskaičiuosi pagal tai, kiek Jūsų šventėje bus svečių. Paprastai vienam vestuvių svečiui skiriamas 150-200 gramų svorio torto gabalėlis. Šį skaičių padauginkite iš savo šventės dalyvių skaičiaus ir žinosite, koks turėtų būti Jūsų torto svoris. Jei tortas Jums atrodo per mažas, tikrai neužsisakinėkite didesnio torto vien tam, jog jis atrodytų įspūdingesnis. Tokiu atveju galite užsisakyti kelis netikrus torto aukštus - iš plastmasės pagamintos torto aukštų imitacijos papuošiamos taip, tarsi tai būtų tikras tortas, o tikrasis skanėstas yra tik viršutiniuose aukštuose.
Tortai gali būti gaminami įvairiausių skonių, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad Jūsų vestuvių šventėje bus daugybė skirtingų žmonių, su skirtingais skoniais, ir kiekvienas iš jų turi turėti galimybę pasirinkti. Būtent todėl paprastai kelių aukštų tortai yra gaminami skirtingų skonių. Rinkdamiesi torto aukštų skonius atkreipkite dėmesį į tai, kad visi skoniai nebūtų vien tik labai saldūs ar vien tik gaivūs - suteikite galimybę pasmaližiauti svečiams, kurie mėgsta išties saldų maistą, tačiau nepamirškite ir teikiančių pirmenybę gaiviems desertams. Rekomenduojamas torto skonių derinys - „Rafaelo“, „Maskarponės“ bei jogurtinis tortas.
Torto pjovimas kaip vakaro kulminacija ir papildomos pramogos
Tortas pjaustomas vestuvių puotos pabaigoje, po vakarienės ar pietų prieš patiekiant desertą. Nereikėtų pamiršti tuo pačiu metu patiekti ir arbatą bei kavą. Svečiai kantriai laukia net iki vidurnakčio, kad kiekvienas galėtų paragauti šio saldaus stalo karaliumi tituluojamo saldumyno. Tačiau, atkreipkite dėmesį, kad Jums tikrai nebūtina laukti vidurnakčio tam, kad paragautumėte šio skanėsto ir pakeltumėte šampano taures.
Kadangi torto pjovimo ceremonijos pažiūrėti susirinko visi Jūsų svečiai, iš karto po jos galite pristatyti vakaro siurprizą - šokį, fejerverkus, ugnies ar desertų šou.
Vestuvinių tortų tradicijos pasaulyje
Vestuvinio torto tradicijos įvairiose šalyse skiriasi, atspindėdamos vietos kultūrą ir papročius:
- Sakartvelas: Desertai Sakartvele apskritai nėra populiarūs. Per vestuves būna didelis tortas, kurį jaunieji šventės metu pjauna, bet kartais šio torto svečiai net neparagauja. Pas juos priimta, kad ant kiekvieno stalo atnešama pyrago arba mini pyragaičių. Svečiai juos skanauja, o vestuvinis tortas daugiau atlieka paties torto pjovimo funkciją.
- Jungtinės Amerikos Valstijos: Amerikoje populiaru išsaugoti viršutinį torto aukštą ir suvalgyti jį per pirmąsias vestuvių metines. Tai simbolizuoja jaunavedžių meilės tvirtumą ir ilgalaikiškumą.
- Graikija: Graikijoje vestuvinis tortas dažnai būna pagamintas iš medaus ir sezamo sėklų. Medus simbolizuoja saldų gyvenimą, o sezamo sėklos - vaisingumą.
- Kinija: Kinijoje vestuvinis tortas dažnai būna pagamintas iš raudonų pupelių pastos ir lotoso sėklų. Raudona spalva simbolizuoja laimę ir sėkmę.
Kitos populiarios vestuvių tradicijos Lietuvoje
Lietuviškos vestuvės, kaip ir daugelis kitų kultūrų, turi savitų bruožų, kurie suteikia joms unikalumo ir prasmingumo. Tradicijos ne tik paįvairina ir praplečia šventės programą, bet ir šventei suteikia išskirtinumo. Juk tai neeilinis pasilinksminimas, o įvykis, žymintis svarbų ir naują gyvenimo etapą. Be to, taip palaikomas ryšys su savo šaknimis, tuo, kuo esame ir iš kur kilome. Ir nebūtina jų laikytis griežtai, tai asmeniška šventė ir kiekviena pora gali rinktis, kokių tradicijų laikytis, o kokios jiems yra svetimos ar nepriimtinos.
Jaunųjų sutikimas su duona ir druska
Vienas iš ryškiausių ir seniausių papročių - jaunųjų sutikimas su duona ir druska. Ši tradicija, iš pažiūros paprasta, slepia gilią simbolinę prasmę ir atspindi lietuvių požiūrį į šeimą, gerovę ir gyvenimo iššūkius. Istoriškai, duona buvo pagrindinis lietuvių maistas, o jos trūkumas reikšdavo badą ir nepriteklių. Todėl duona simbolizavo sotumą, prieglobstį ir gerovę. Druska, savo ruožtu, buvo ne tik svarbus prieskonis, bet ir konservantas, leidžiantis ilgiau išlaikyti maistą tinkamą vartoti.
Duonos ir druskos įteikimo ceremonija paprastai vyksta po vestuvių ceremonijos, kai jaunieji atvyksta į pobūvio vietą. Tėvai (dažniausiai abu jaunojo ir jaunosios tėvai) pasitinka jaunuosius prie įėjimo su padėklu, ant kurio padėta apvali duona (dažniausiai ruginė) ir druskinė su druska. Kartais padėkle būna ir stiklinė vandens. Tėvai sako sveikinimo žodžius, linkėdami jauniesiems laimės, meilės ir gerovės. Tada jaunieji turi atsilaužti po gabalėlį duonos, pasimerkti į druską ir suvalgyti. Kartais jaunieji vienas kitam duoda paragauti duonos su druska, taip simbolizuodami pasidalinimą gyvenimo sunkumais ir džiaugsmais. Po to, kai jaunieji suvalgo duoną su druska, jie gali atsigerti vandens.
Šeimos židinio perdavimas
Dar viena gerai žinoma ir gana dažnai palaikoma tradicija yra židinio perdavimas. Židinio perdavimo ceremoniją atlieka jaunavedžių tėvai ar juos atstojantys brangiausi artimieji, kurie naujai susikūrusiai šeimai dovanoja namuką su degančia žvake ar jį atstojantį simbolį, kuris reiškia perduodamą namų šilumą, lemsiančią gražų šeimyninį gyvenimą. Tačiau, nors tai yra labai graži ir šilta tradicija, dėl vis dažniau yrančių šeimų, šios ceremonijos neretai atsisakoma. Šeimos židinys - viena labiausiai jaudinančių vestuvių vakaro akimirkų, kai susirinkę jaunųjų tėveliai, kartu su židinyje uždegta ugnimi, jiems perduoda šeimos palikimą, laimę, namų jaukumą.
Nuotakos puokštės ir keliaraiščio metimas
Vienos iš populiariausių šių laikų tradicijų - nuotakos puokštės ir keliaraiščio metimas. Jaunosios puokštę gaudo netekėjusios merginos. Sakoma, kuri pagaus, ta ir ištekės greičiausiai. Su tuo susijęs ir įsitikinimas, kad nuotaka neturėtų mesti savo puokštės, o geriau pasirūpinti tam skirta puokštele. Taip ji neišmesianti savo laimės. Jaunikis savo nevedusiems draugams per petį meta nuotakos keliaraištį. Jį pagavęs jaunuolis pirmasis švęs savo vestuves.
Jaunųjų šokis ir tėčio bei nuotakos šokis
Dažnai vestuvės neįsivaizduojamos ir be pirmo jaunavedžių šokio. Romantika dvelkiantis pasirodymas bei visų svečių įvedimas į šventinių šokių sūkurį. Įprastu, tradiciniu šokiu laikomas valsas. Bet jaunieji, kurie nori nustebinti svečius ir būti originalūs, gali pasirinkti iš pačių netikėčiausių šokių stilių, būdingų net tolimiausiems kraštams, ar sukurti savitą choreografiją ir taip išreikšti save, papasakoti savo meilės istoriją. Jaunosios ir tėčio šokis - jaudinanti akimirka, kai po santuokos sudarymo tėtis pakviečia šokti jau nebe merginą, o ištekėjusią moterį.
Mergvakaris ir bernvakaris
Tai tradicijos, kilusios iš JAV, kai jauniesiems prieš artėjantį vieną svarbiausių įvykių gyvenime suteikta teisė pašėlioti su draugėmis ir draugais. Turbūt niekam ne paslaptis, kad prieš dešimtmetį (o kartais net ir dabar) šios tradicijos kai kam gali asocijuotis su vulgarumu ir nešvankumu, vis dėlto, dabar jaunieji mergvakarius/bernvakarius pamini kur kas ramiau: susitinka su artimiausiais draugais, smagiai leidžia laiką gamtoje ar išbando naujas pramogas. JAV šios tradicijos minimos vestuvių išvakarėse, tačiau to savo poroms nerekomenduoju, kadangi vestuvių dieną norisi būti žvaliems ir pailsėjusiems. Geriausia mergvakarį organizuoti apie 2 savaites/mėnesį prieš vestuves.
Jaunosios vedimas prie altoriaus
Tai itin sena ir be galo jautri tradicija, kai tėtis palydi dukrą pas būsimą vyrą. Žinoma, šios tradicijos ištakos siekia laikus, kai nuotakos nenorėdavo tekėti už jaunojo, tad jas priverstinai prie altoriaus vesdavo tėvai. Jei su jaunuoju susitinkate jau prie bažnyčios ir nėra išlydėjimo iš namų, atvežti gali tiek tėvai, tiek liudininkai. Vis dėlto, dažniausiai į bažnyčią važiuoja abu jaunieji kartu.
Žiedlapių metimas
Simbolizuoja meilę, laimę ir vaisingumą. Įdomi ir žavi tradicija, ypatingai gerai atrodo, kai būna įamžinta nuotraukose. Apiberti ryžiais ir grūdais - kad šeimoje būtų tiek vaikučių, kiek varpoje grūdų, saldainiais - kad gyvenimas būtų saldus, gėlių žiedlapiais - kad netrūktų romantikos. Ryžių atsisakoma dėl praktinių ir aplinkosaugos priežasčių, tačiau simbolis išlieka toks pat!
Skardinės ant jaunųjų automobilio
Tikriausiai daugeliui tai asocijuojasi su JAV, kadangi būtent iš čia ji ir kilo. Tuo pačiu tikslu vakarų šalyse prie galinio bamperio pririšamos tuščios konservų skardinės, kad pakeliui tarškėdamos atbaidytų piktas dvasias.
Ko vengti
Niekada: piršlio korimas, stalo išpirkimas, jaunųjų žadinimas ryte, užtvaros statymas ant kelio, butelio metimas nuo tilto, rūtų vainikėlis. Visos aptartos tradicijos, net ir retos ar niekada netaikomos, yra savitai žavios. Akcentuotina tai, kad kiekviena pora turi nuspręsti, kurių tradicijų nori vestuvių šventėje, o kurių derėtų vengti.
Vestuvių prietarai ir jų reikšmė
Vestuvių prietarai: ar jais šiandien dar kas tiki? Nors daugelis stengiasi nekreipti į juos dėmesio, jie gana stipriai įsitvirtino žmonių sąmonėje. Daugybė vestuvių papročių ir tradicijų kilo siekiant nubaidyti piktąsias jėgas nuo nuotakos. Šios tradicijos ir papročiai išliko todėl, kad žada privilioti laimę ir sėkmę. Vestuvės - ypatingas metas poros gyvenime, kai norisi patikėti pažadu, kad ateitis bus tokia, apie kokią svajojame.
Populiariausi vestuvių prietarai ir tradicijos
- Apdarai: Tradicija per vestuves vilkėti baltą suknelę atsirado XVI a. Balta suknelė - nuotakos tyrumo simbolis. Ši tradicija dar labiau įsigalėjo karalienės Viktorijos laikais. Yra toks senas posakis „nuotaka vilkėjo žalią suknelę“. Jis reiškia, kad mergina prieš vestuves jau buvo praradusi nekaltybę. Jaunosios veidas buvo slepiamas po šydu tam, kad jos nerastų piktosios jėgos. Ir šiandien šydas yra svarbiausias nekaltybės simbolis. Santuoka bus nesėkminga, jei nuotaka vilkės pačios siūtą suknelę. Santuoka nebus laiminga, jei vyro pavardė prasideda tokia pat raide kaip nuotakos mergautinė.
- Žiedai: Tuoktuvių žiedai turi būti iš vieno metalo, lygūs, be akmenų, negraviruoti. Tikėta, kad tada ir jaunavedžių gyvenimo kelias bus lygus, be kliūčių.
- Vestuvių diena ir oras: Blogas oras vestuvių dieną pranašavo nelaimingą santuoką. Debesys ir vėjas įspėjo apie audringus santykius. Tačiau sniegas buvo laikomas geru ženklu ir pranašavo vaisingumą ir turtus! Geras ženklas - pakeliui į ceremoniją išvysti ėriuką, varlę, vorą, juodą katę ar vaivorykštę. Blogi ženklai - einant tuoktis išvysti iškastą kapą, kiaulę, driežą arba kitą rytą po vestuvių išgirsti kranksint varną.
- Vestuvių data ir mėnesiai: Daugelį šimtmečių populiariausias mėnuo tuoktis buvo birželis. Kodėl? Todėl, kad 1400-1600 m. gegužes mėnesiais vykdavo „kasmetinės pirtys“. Birželis pavadintas deivės Junonos vardu, kuri yra santuokos, motinystės, vaisingumo deivė. Senovės žmonės tikėjo, kad gegužes mėnesį sudaryta santuoka bus nesėkminga, kadangi romėnų laikais šį mėnesį vykdavo mirusiųjų bei skaistybės deivės šventės. Buvo manoma, kad per gavėnią sudaryta santuoka bus nelaiminga, nes gavėnia - tai susilaikymo metas.
- Priešvestuviniai ženklai: Anksčiau buvo tikima, kad jei eidamas pirštis vaikinas sutinka aklą žmogų, nėščią moterį arba vienuolį, santuoka bus nelaiminga. Tačiau jei pakeliui jis pamatė balandį, vilką ar ožką, santuoka bus itin laiminga. Tikėta, kad nuotakos labai neatsparios piktosioms jėgoms. Jei išeidama iš namų nuotaka žvilgtelės į veidrodį, tai prišauks sėkmę. Tačiau jei į jį žvilgtelės prieš pat ceremoniją, sėkmė nusisuks! Santuoka bus nevykusi, jei prieš vestuves mergina apsivilks visus nuotakos drabužius.
Pagal seną legendą, vestuvių mėnuo turi įtakos santuokai:
| Mėnuo | Pranašaujama santuoka |
|---|---|
| Sausis | Vyras mylės ir bus ištikimas |
| Vasaris | Nereikės bijoti likimo |
| Kovas | Pažins ir džiaugsmą, ir skausmą |
| Balandis | Bus labai laimingi |
| Gegužė | Pasigailės |
| Birželis | Daug keliaus |
| Liepa | Sunkiai dirbs |
| Rugpjūtis | Laukia daug pokyčių |
| Rugsėjis | Bus darnūs ir turtingi |
| Spalis | Džiaugsis meile, bet ne turtais |
| Lapkritis | Žada vien džiaugsmus |
| Gruodis | Nesibaigianti meilė |
„Kas nors seno, kas nors naujo, kas nors pasiskolinto, kas nors mėlyno“
Šis angliškai besirimuojantis eilėraštukas atsirado Viktorijos laikais, o nuotakos šių taisyklių laikosi iki šiol. „Kas nors seno“ turėtų būti laimingai ištekėjusios moters keliaraištis, kad kartu su juo nuotaka gautų dalį sėkmės; „kas nors naujo“ simbolizuoja šviesią ir laimingą poros ateitį; „kas nors pasiskolinto“ turėjo būti vertingas nuotakos šeimos daiktas. Jis simbolizavo šeimyninę gerovę. Tiesa, burtai veiks tik tuo atveju, jei daiktas po vestuvių bus grąžintas. „Kas nors mėlyno“ - tai senovinės tradicijos palikimas, nes senais laikais jaunosios į plaukus rišdavosi mėlyną kaspinėlį - ištikimybės simbolį. Sidabrinė šešių pensų moneta turėjo užtikrinti, kad pora neskurs. Šiais laikais nuotakos batelyje paslepia paprastą monetą, nes sunku gauti sidabrinį pinigėlį.
Prietarai, susiję su tortu
- Kadaise Anglijoje laikytasi tradicijos vestuviniame torte paslėpti žiedą. Jis simbolizavo laimę. Svečias, kuriam pakliūdavo gabalėlis su žiedu, būdavo laimingas visus ateinančius metus.
- Dar vienas senas anglų paprotys - nuotakai po vestuvių pirmą kartą grįžus į tėvų namus pro langą išmesti lėkštę su torto gabalu. Jei lėkštė suduždavo, moteris galėjo tikėtis laimingo šeimyninio gyvenimo. Jei ne, ateitis ne tokia šviesi.
- Tikima, kad viengungis greičiau susiras porą, jei miegos po pagalve pasikišęs vestuvinio torto gabalėlį. Jei taip padarys pamergė, ji susapnuos būsimąjį vyrą.
Vestuvių planavimo patarimai
Ruošiantis didžiajam gyvenimo įvykiui - vestuvėms reikia viską apgalvoti iki smulkmenų. Juk ši diena tokia svarbi dviem mylintiems žmonėms. Nors šiuolaikinėse vestuvėse didžiąją vakaro pravedimo dalį atlieka vedantieji/muzikantai, tačiau ir liudininkams reikia pasiruošti šventei, ypač jei jie nori jauniesiems padaryti kažkokią staigmeną, ypatingą dovaną ar pan. Viskas gali būti sudėta į mažą delninę.
Bendras planavimas ir pasiruošimas
Kadangi net ir svečiams pasiruošti vestuvėms reikia daugiau laiko nei paprastam gimtadieniui, rekomenduojama vestuvių kvietimus išsiųsti anksčiau, likus maždaug 5-6 mėnesiams iki šventės. Taip svečiai turės laiko susiplanuoti išeigines, pasirūpinti apranga, dovanomis, šukuosena, makiažu ir pan. Liudininkus ir pabrolius bei pamerges reiktų kviesti dar anksčiau. Liudininkus galite drąsiai kviesti likus beveik metams iki šventės bei ne mažiau nei pusei metų.
Dabar planuojant vestuves tapo madinga pasitelkti vestuvių planuotojų pagalbą. Jie už tam tikrą atlygį suorganizuoja viską nuo A iki Z. Jums reikia tik išsakyti savo norus. Patikėję savo šventę profesionalams atsikratysite organizacinių rūpesčių. Tačiau kartu ir prarasite galimybę patiems kurti savo šventę.
Vestuvinės suknelės paieškos
Vestuvinės suknelės paieškos turėtų prasidėti gan anksti, apie 9-6 mėnesiams iki šventės. Nueikite į keletą suknelių salonų ir pasižiūrėkite, kokio modelio suknelė jums tinka bei atrodo gražiausiai. Jei savo svajonių suknelės nerandate ar "įsimylėjote" suknelę iš interneto, galite pasvarstyti apie siuvimą. Pagalvokite dėl suknelės kainos - paprastai jau dėvėtos suknelės kaina krenta apie 50 proc.
Jei į saloną vykstate pirmą kartą matuotis suknelės, ruoštis nieko ypatingo nereikia. Paprastai jūs dar nežinosite konkretaus modelio, tad iš pradžių matuositės labai skirtingas sukneles, kad suprastumėte, kas tinka ir ko norėsite. Jei suknelė su atvira nugara, nuogais pečiais, geriausia eiti su neutralių spalvų apatiniais, pvz. „nude“. Gali būti, kad kai kuriuos modelius matuositės ir be liemenėlės. Batelius salonai dažnai irgi duoda savo, nebent jūs jau tiksliai žinote, kokio aukščio batelius norėsite avėti ar jau turite vestuvinius batelius, tada galite juos įsidėti. Jei jau išsirinkote kelis salonus, į kuriuos norėsite važiuoti, visada patartina prieš apsilankymą pasiskambinti. Dauguma salonų, ypač didesniuose miestuose, paskiria matavimosi laiką. Ypač populiarūs savaitgaliai, tad laiką rezervuokite iš anksto.
Transportas ir apranga bažnyčioje
Nuomojantis automobilį nereikės sukti galvos dėl mašinos pastatymo, ypač jei tai vietos, kur sunku prisiparkuoti. Gal išnuomotas automobilis bus ypatingas ir su juo nufotografuosite keletą įspūdingų nuotraukų. Tuo tarpu važiuojant savo automobiliu galėsite su jaunikiu asmeniškai pasikalbėti, aptarti kas ir kaip patinka ar nepatinka be pašalinių ausų.
Griežtų reikalavimų aprangai bažnyčioje šiais laikais nebėra. Tiesa, yra etiketas, kas rekomenduojama, pavyzdžiui, kai kurios parapijos nurodo, kad iš moterų tikimasi, jog dėvės suknelę, dengiančią kelius, bus pridengti pečiai.
Vestuvių scenarijaus planavimas
Vestuvių scenarijaus sudarymas - nelengva užduotis. Tai ne tik parašo padėjimas. Pirmiausia nuspręskite, kas bus Jūsų vakaro vedėjas ar vedėja. Jeigu samdysite žmogų „iš šalies“, tai programos planą jis jau tikrai turės, beliks tik suderinti atskiras detales. Vakaras paprastai skirstomas į kelias dalis:
- Rimtoji: Vakarienė, kurios metu galima sakyti oficialius sveikinimus, kalbas, kelti pirmuosius tostus į naujai sukurtos šeimos laimę.
- Aktyvioji: Čia jau galite veikti ką norite ir kaip norite - žaidimai ir atrakcijos pagal Jūsų skonį ir fantaziją bei finansines išgales. Tačiau atminkite, tam, kad būtų labai linksma, milijonų išleisti nereikia. Patartina kiekvieną valandą „padalinti“ taip - 15 minučių žaidimų ir 45 minutės muzikos.
- Linksmoji: O čia jau linksminasi tie, kurie vis dar turi jėgų.
Dar vienas itin svarbus vestuvių puotos elementas - senosios tradicijos. Paprastai šiuolaikinės poros vengia jų, tačiau atminkite, kad vestuvių diena yra svarbi ne tik jauniesiems, bet ir jų tėvams, todėl kelios senos tradicijos puotos nepagadins, o tėveliai bus labai patenkinti. Taigi, prieš sėsdami prie puotos stalo pasidarykite judviejų sutikimą su duona ir druska. Kita itin graži tradicija - šeimos židinio įžiebimo ceremonija. Svarbiausia - tai Jūsų, Jaunieji, diena ir kiekvienas Jūsų noras yra teisingas ir galimas.
Vestuvių stiliai
Svarbus žingsnis pradedant planuoti savo vestuves - pasirinkti jų stilių. Nuo pasirinktos vestuvių stilistikos priklauso visų kitų šventės elementų ir detalių parinkimas. Kiekviena pora trokšta sukurti jaukią ir stilingą šventę. Būtent todėl ypač svarbu pasirinkti vestuvių stilių (kryptį).
- Prabangios vestuvės: Būdingos prabangios vestuvių vietos, įspūdingas dekoras, pasižymintis gėlių gausa, prabangus maistas, populiariausi paslaugų tiekėjai, muzikos atlikėjai, grupės.
- Rafinuotos vestuvės: Būdingas rafinuotumas, prabanga, teatrališkumas, plunksnos, perukai, veidrodžiai, žvakidės, porcelianas, nėriniai, gobelenas, atspindima XVIII a. Prancūzija. Tokiam vestuvių stiliui puikiai tiktų vestuvės dvare.
- Romantiškos vestuvės: Tai švelnios, romantiškos vestuvės, primenančios pasaką.
- Industrinio stiliaus vestuvės: Industrinio stiliaus vestuvėms būdinga visiškai kitokio formato vieta - loftas, restorano stogas, požeminis garažas ar pan. Naudojamos skirtingos tekstūros.
- Vintažinis stilius: Vintažinis stilius - senieji laikai, gana modernaus praėjusio amžiaus vidurio stiliaus arba glaudžiai susiję su pop kultūra, to laikotarpio mada (1920-1980 metais). Būdingos vintažinės ir antikvarinės detalės - dekupažas, sendinti baldai, autentiška apranga.
- Rustic stilius: Rustic stilius buvo įkvėptas gyvenimo užmiestyje paprastumo, ekologijos, noro gyventi tvariau bei, žinoma, gryno oro. Rustic stiliaus vestuvėse naudojamos organinės tekstūros - mediena, sąmanos, drobės, virvės, vilnos ir lino pluoštai. Apšvietimui naudojamos lempučių girliandos, žibintai, šieno kūgiai.
- Bohemiškos vestuvės: Būdinga daugiasluoksnė apranga, tinklelis, nėriniai, oda, kailis, masyvūs aksesuarai, netradiciniai batai. Nuotakos renkasi išskirtines šukuosenas.
- Paplūdimio vestuvės: Tokias vestuves renkasi jaunieji, kurie svajoja apie saulę, žydrą jūrą, baltą pakrantę ir vestuvių ceremoniją ant jūros kranto. Paplūdimio vestuvės asocijuojasi su atsipalaidavimu ir lengvumu.