Pasaga visais laikais buvo laikoma didžiulės sėkmės ir laimės simboliu. Istorijos, legendos ir prietarai supa šį simbolį, o pasakojimai siekia net XX amžių. Šiuo metu itin madinga dovanoti pasagas, tačiau dovanojant laimę nešančius simbolius, reikia bent minimaliai apie juos žinoti. Pasaga, pakabinta virš durų, nuo senų senovės daugelio tautų buvo laikoma stipriu sėkmės ir laimės talismanu. Šis tikėjimas gyvas iki šiol.
Kas yra pasaga?
Pasaga - tai metalo gaminys, skirtas apsaugoti žirgų kanopas nuo greito susidėvėjimo ir pažeidimų, ypač važinėjant kietu gruntu. Prieš atsirandant metalinėms pasagoms, primityvus žirgo „apavas“ buvo dirbamas iš karnų, nendrių, odos ir nepasižymėjo nei patikimumu, nei tvirtumu. Bene seniausia arklių kanopų apsauga buvo iš augalų pluošto. Tokiais prie kanopų pritvirtintais padais egiptiečių armijos naudojosi jau XIII ir XII a. pr. m. e. Vėliau apsaugas imta keisti oda. Teigiama, kad arklių kanopas apvilkti odiniu apavu patarė Aristotelis ir Ksenofontas. Metalą pradėta naudoti tik romėnų laikais.
Taigi pasagos protėviu Europoje galima laikyti romėnų hiposandalus, kurie buvo sukurti mūsų eros pradžioje. Hiposandalai buvo stori metalo padai, tvirtinami prie žirgų blauzdų odiniais raišteliais. Romos imperijos klestėjimo laikais atsirado lengvos, tik kanopos kraštą apgaubiančios pasagos, savo išvaizda primenančios dabartines. Mums įprastesnės C formos pasagos pradeda plisti Europoje I tūkstantmečio pabaigoje, o maždaug XIII-XIV a. prasideda masinė jų gamyba. Žinoma, tą masiškumą galima vadinti sąlyginiu, nes pasagos buvo to meto prabangos dalykas ir jų įsigyti galėjo toli gražu ne kiekvienas. Istorijos šaltiniai liudija, kad neretai geležinėmis pasagomis buvo atsiskaitoma net vietoj pinigų.
Pasagos magiška galia: nuo senovės Egipto iki šių dienų
Ar kada nors susimąstome, kodėl paprasčiausias metalo gaminys, skirtas apsaugoti arklių kanopas nuo greito sudilimo ir pažeidimų, ilgainiui pradėtas sieti su sėkme, namų laime ir pilnatve? Senovėje, kai beveik vienintelis ir greičiausias susisiekimo būdas buvo joti ar važiuoti arkliais, kiekvienas neapsaugotos kanopos pažeidimas reiškė prarastą susisiekimo priemonę. Sveikos arklio kanopos užtikrindavo ne tik susisiekimą, bet ir karo žygių sėkmę. Istorijoje žinomas ne vienas atvejis, kai dėl pamuštų kanopų turėdavo sustoti ištisos kavalerijos: taip nutiko Aleksandrui Makedoniečiui karo žygio per Aziją metu, kartaginiečių karvedžiui Hanibalui žygiuojant į Etrūriją.
Kada šiam praktiškam daiktui imta priskirti magiškų galių? Tai galima sieti su tuo, kad senovėje pasagos dažnai buvo kaldinamos iš brangiųjų metalų, neretai dabinamos tauriaisiais akmenimis. Tokiomis aukso bei sidabro pasagomis buvo kaustomi skitų vadų, Romos imperatorių, Norvegijos karalių, Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių bei lenkų pasiuntinių arkliai. Pasagos gana dažnai nukrisdavo arkliams nuo kanopų ir pasimesdavo. Tuomet net ir paprastas metalas buvo be galo brangus, tad rasti pamestą metalinį daiktą buvo laikoma sėkme. O paprastas žmogus, radęs auksinę ar sidabrinę pasagą, nusagstytą brangakmeniais, iškart tapdavo pasiturinčiu žmogumi. Iš čia ir atsirado laimę radėjui teikiančio talismano reikšmė.
Pasagos magiška galia siejama su senovės Egiptu, kai faraonų valdymo laikais jų arkliai buvo kaustomi gryno aukso pasagomis. Kaip žinia, pasagos gan dažnai pasimesdavo, nukrisdavo arkliams nuo kanopų, o paprastas valstietis, radęs tokią pasaga, galėdavo jaustis it laimėjęs loterijoje - jis tapdavo pasiturinčiu žmogumi. Vėliau ir kitose šalyse, kuriose arkliai ir žirgai buvo neatskiriama gyvenimo dalimi, rasti pasagą buvo didelės laimės ženklas. Ypatingai sėkmingomis pasagomis buvo laikomos tos, kurios nukrisdavo nuo užpakalinių arklio kanopų.
Galiausiai pasagos savaime siejamos su žirgais, o žirgas buvo tam tikro visuomeninio statuso, pasiturinčio žmogaus ir gyvenimo sėkmės simbolis. Be to, pasaga susijusi ir su kalvyste, o kalvystė ilgus amžius buvo laikoma tikriausiu menu, kuris surado savo nišą ir mitologijoje. „Britanijos enciklopedija“ teigia, kad geros kokybės pasagų paklausa vertė senuosius kalvius nuolat eksperimentuoti, o įgytas žinias ir įgūdžius sėkmingai panaudoti rimtesnių meno dirbinių gamybai. Lietuvoje nuo senų senovės vienas žinomiausių sėkmės talismanų yra pasaga. Rasti ant vieškelio pasagą reiškia ne tik sėkmę, bet ir pinigus.
Kodėl pasagos neša laimę? | SymbolSage
Pasaga kaip apsauga nuo blogio
Įvairių tautų folklore gyvuoja su geležimi susiję tikėjimai: sakoma, kad geležis apsaugo nuo piktųjų dvasių ar bent jas nubaido. Metalinė pasaga esą kaip niekas kitas turi didelių apsaugos nuo blogio galių. Manoma, kad apsauginės pasagos funkcijos versija atėjo dar iš senųjų keltų laikų, kai buvo tikima, kad virš durų prikalta pasaga sustabdo anapusinių jėgų įsiveržimą į namus. Senovėje kai kuriose Eurazijos gentyse arkliai buvo laikomi šventais. Tikėdami, kad arkliai nubaido piktas dvasias, žmonės ant namų stogų pradėjo kabinti išpjaustytas arklių figūras, o vėliau - pasagas.
Šv. Dunstano legenda
Žymiausia legenda, pasakojanti apie pasagos tapimą apsaugos nuo blogio simboliu, siejama su šv. Danstanu - X a. gyvenusiu Londono ir Kenterberio arkivyskupu. Pasak legendos, pas būsimąjį šventąjį atvyko velnias ir paprašė pakaustyti juodą jo žirgą. Danstanas, kuris buvo dar ir nagingas kalvis, griebė velnią už pakarpos ir pakaustė jį patį. Besiraitantis iš skausmo nelabasis puolė maldauti Danstano nuimti pasagą, tačiau mainais buvo priverstas pažadėti niekada nežengti pro tas duris, virš kurių bus prikalta pasaga. Taip atsirado tradicija virš durų kabinti pasagą ir apsaugoti namus nuo nelaimių ir pikta linkinčių žmonių. Štai tokia legenda gimė britų tradicijoje, tačiau pasagos simbolika taip paplitusi tarp gana skirtingų Europos tautų, kad vargu ar galima teigti jos kilmę esant anglišką.
Kiti apsaugos aiškinimai
Gana paplitęs ir pasagos formos, kaip atbaidančios velnią, aiškinimas. Pasaga - tai tarsi pertrauktas ratas. Kadangi nelabasis visuomet klaidžioja ratais, tai priėjęs pasagos pabaigą - nesujungtą ratą, jis priverstas pasukti atgal. Dar viena versija yra susijusi su raganomis. Nuo seno buvo tikima, kad raganos skraido ant šluotų dėl to, kad bijo arklių. Kadangi pasagos yra tiesiogiai susijusios su arkliais, esą raganos vengia tų namų, ant kurių kabo pasaga. Žmonės tikėjo, kad pasaga gelbėja nuo žaibo kirčio ir raganų kerų, todėl ją kabindavo ne tik virš durų, bet ir visur, pro kur piktoji dvasia galėdavo pakliūti į vidų - virš langų, ant kaminų, krosnies sienų ir pan.
Britams pasaga virš durų reiškė apsaugą nuo piktųjų fėjų, vokiečiai, norėdami apsisaugoti nuo vaiduoklių, pasagą prikaldavo net ir ant mirtimi nubaustų nusikaltėlių karstų, o lietuvių tautosakoje yra pasakojimas, kaip ant namo slenksčio prikalęs pasagą žmogus apsigynė nuo naktimis vagiliaujančio aitvaro. Prie jūros gyvenančiose tautose labai paplitęs tikėjimas, kad pasagos saugo nuo audrų, žaibo ir stichinių nelaimių. Štai škotų jūrininkai prie laivo stiebo kaldavo pasagą, tikėdami, kad ji saugos laivą nuo audrų. Pasaga kabėjo ir vieno žymiausių Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno vadų Horacijaus Nelsono laive.
Kaip kabinti pasagą: rageliais į viršų ar žemyn?
Neretai kyla daug ginčų, kaip reikia teisingai kabinti pasagą, jog ji atneštų laimę. Pasagos forma primena tam tikrą talpyklą arba vadinamąjį gausybės ragą, kuriame saugoma namų ar šeimos „laimė“.
| Kryptis | Simbolika ir reikšmė | Regionai / Specialistai |
|---|---|---|
| Rageliais į viršų (primena taurę) | Veikia kaip talismanas, kaupia sėkmę ir laimę, kad neišsilietų; laimė lieka namuose. Primena raguotas keltų dievybes, vaisingumo globėjas. | Didžioji Britanija, Airija, Fengšui specialistai, Punios herbas |
| Rageliais žemyn (U raidės forma) | Veikia kaip amuletas, pritraukia ir sulaiko blogą energiją, apsauga nuo neigiamos energetikos, nužiūrėjimo ir nelaukiamų svečių; globa ir malonė liejasi ant namiškių. Susiję su pagoniška Mėnulio simbolika. | Lietuva, dauguma Rytų šalių, beveik visa Europa, Lotynų Amerika, Utenos herbas |
Daugumoje kraštų pasagą virš durų įprasta kabinti rageliais žemyn, tai galėtų reikšti ant visų namiškių besiliejančią globą ir malonę. Kituose kraštuose, kaip antai Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, priešingai - pasaga dažniausiai kabinama rageliais į viršų, tai galėtų simbolizuoti, kad „laimė lieka namuose, o ne bėga iš jų“. Tą patį pataria ir fengšui specialistai - rageliai turi būti į viršų, kad namas būtų lyg pilna taurė.
Lietuviai pasagas paprastai kabina prie įėjimo į būstą durų virš staktos. Meksikiečiai pasagas mėgsta išdabinti juostomis, monetomis, šventųjų atvaizdais ir kabina ją aukštai - niekam negalima jos liesti. O italai, priešingai, kabina ją taip, kad kiekvienas įeinantis už jos užkliūtų.
Kaip pasirinkti tinkamą kryptį?
Kabinti rageliais į apačią, kaip įprasta Lietuvoje, ar pagal fengšui - į viršų? Matyt, reikėtų paeksperimentuoti, pirmiausia pakabinti pasagą, kaip jums labiausiai patinka, ir stebėti. Jeigu pajusite, kad jums sekasi labiau ir pinigų atsiranda daugiau, palikite kaip buvę. O jeigu ne - pabandykite pasagą apversti.
Svarbūs patarimai kabinant pasagą
Kad pasaga neštų laimę, reikia, kad ji būtų senoviška ir dėvėta. Tokią galima rasti pas tikrus kalvius. Amuleto galią turi tik geležinės pasagos. Tuo tarpu išdrožtos iš medžio, keraminės ar iš kitokių medžiagų pagamintos pasagos tikros galios neturi. Taip pat galioja nerašyta taisyklė, jog pasaga būtinai turi būti pagaminta iš metalo (kitų medžiagų pasagos bus tik graži namų dekoracija), o ją kabinti turėtų namų šeimininkas su šeimininke. Prikalti pasagą reiktų tik su viena vinimi per jos lanko centrą. Reiktų pasistengti, jog šalia sienoje ar durų staktoje kitų vinių nebūtų.
Kaip "įkrauti" pasagą magiškai energijai?
Kad tinkamai pakrautumėme pasagą reikalinga magiška energija, turėtume sulaukti saulėtos dienos, paimti pasagą į dešinę ranką ir apeiti visus namus pasieniais 3 kartus pagal laikrodžio rodyklę. Tada pasakykite:
„Buvai tu, pasaga, darbininke, o dabar tapai apsauga. Apsaugok mano namus nuo piktų jėgų, pripildyk juos meile ir sėkme. Už tai, kad sąžiningai tarnausi mano namuose, skleisi taiką ir tiesą, saugosi jaukumą ir laimę, aš tavimi rūpinsiuosi.“
Po to būtina pasagai papasakoti viską apie savo namus. Einant per kambarius pakalbėkite su pasaga apie namų istoriją, apie kiekvieno kambario funkciją ir ko iš pasagos tikitės. Pavyzdžiui: „Štai čia vaikų kambarys, čia gyvena Petriukas ir Onutė, apsaugok juos nuo blogų sapnų ir piktų žmonių, tik laimę ir sėkmę jiems nešk…“ Ir t.t. Jei ant apsauginės pasagos dar užlašinsite šventintos žvakės vaško, tai jokia nelemta jėga ir jokia neigiama energija į Jūsų namus neprasibraus, o jei ant talismanu tapusios pasagos užrišite dvi juosteles raudonos (meilė, aistra, harmonija) ir žalios (sveikata, pinigai, sėkmė) spalvos bei ant jų surašysite namiškiu vardus, tai pasagos jėgą dar kelis kartus pastiprinsite.
Pasaga heraldikoje
Per šimtmečius susiformavęs tikėjimas pasagos galia ir šiandien išlaiko šią santarvės ir namų gerovės kūrimo simboliką. Tai įprasminta ir Europos heraldikoje: pasaga aptinkama miestų, giminių herbuose. Heraldinėje simbolikoje pasaga atsirado viduramžiais ir čia ji reiškė pasisekimą, turtą, ūkiškumą, raitą karį. Herbuose buvo vaizduojama tiek viena pasaga, tiek jų grupės. Lietuvoje pasagos simboliu herbe gali pasigirti Utena, Baisogala, Dieveniškės, Punia, kelios mažesnės gyvenvietės. Utenos herbe pasaga, kurios galai nukreipti į apačią, reiškia sėkmę ir miesto augimą, o štai Punios herbo pasaga, vaizduojama galais į viršų, atkeliavo iš bajoriškos giminių heraldikos. Kitur Europoje pasaga naudota kaip asmenženklis ar valdų riboženklis, kuris buvo iškalamas ant akmenų ir stulpų.
Pasaga šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandien galima įvairių mugių metu ar muziejuose įsigyti pačių įvairiausių pasagų. Galima rasti pakabukų ir juos nešioti ant kaklo, gali jos būti pagamintos ne iš metalo, o molio ar medžio. Pasagos gali būti papuoštos įvairias raštais ar skirtingų formų, o viduje išlieti ornamentai. Dabar tokios pasagos atlieka kiek kitokią reikšmę, tai dažniausiai puošmena ar interjero detalė. Ar tikėti simboliais, ar ne yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, tačiau dauguma tikinčiųjų sako, kad jiems tai padeda, todėl jei norite, kad jie iš tiesų padėtų reikia tuo tvirtai tikėti.
Nuo seno žinomas prietaras teigia: „Jeigu nori, kad namie įsivyrautų santarvė ir gerovė - prikalk virš durų pasagą“. Pasagos sėkmės poveikis taip giliai įkaltas į mūsų pasąmonę, kad virš durų pasagą kabina netgi tie, kurie save laiko esančiais toli „nuo visokių prietarų“. Juk iš tiesų mes kalbame ne apie pačią pasagą, kaip apie daiktą žirgams kaustyti, o apie jos simbolinę reikšmę, apie tą Kažką, kas slypi pasagoje. Atminkite, visi talismanai padeda tik tada, kai mes jais tikime.
Nils Boras ir pasaga: pamokanti istorija
Pas garsų visame pasaulyje fiziką Nilsą Borą į Kopenhagą atvažiavo jo kolega amerikietis ir mato, kad ant mokslininko namų durų prikalta pasaga. „Nilsai, - tarė amerikietis, - kas čia pas tave kabo ant durų?“ „Tai pasaga. Žmonės sako, kad pasagos laimę neša, - visai nesutriko fizikas.“ „Mielas Nilsai, - tarė tokio draugo atsakymo nustebintas amerikietis, - tu apsišvietęs žmogus, mokslininkas, atskleidęs ne vieną gamtos paslaptį. Nejaugi tu tiki, kad pasaga gali atnešti laimę?“ „Ne, - atsakė Boras, - žinoma netikiu, bet kalbama, kad ji neša laimę nepriklausomai nuo to, ar tu tuo tiki, ar ne?“ Moralas: Mus supantis pasaulis yra nepalyginamai sudėtingesnis, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Joninės ir pasaga
Beveik visos senosios tradicijos susijusios su laimės, sėkmės, saugumo paieškomis. Todėl nieko nuostabaus, kad ir šiandien švenčiant Jonines dažnai vyksta pasagos mėtymo varžybos, galima nusikalti savo pasagą - sėkmės ir gerovės simbolį.