Daugelis žmonių, gamindami maistą, susiduria su problema, kai kepiniai neiškepa arba netgi sudega. Nors yra įvairių techninių priežasčių, kodėl orkaitė gali netinkamai veikti, dažnai priežastis yra paprastesnė - netolygus šilumos pasiskirstymas dujinėje orkaitėje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išspręsti šią problemą ir užtikrinti, kad jūsų kepiniai būtų tolygiai iškepę, taip pat panagrinėsime mitus apie dujas ir pateiksime naudingų patarimų, kaip palengvinti kasdienius darbus virtuvėje.
Dujinės orkaitės ypatumai ir dažniausios kepimo problemos
Dujinėse orkaitėse šiluma dažniausiai sklinda iš apačios, todėl ji netolygiai pasiskirsto visoje orkaitėje. Kiekvienos dujinės orkaitės apačioje yra degiklis, iš kurio gaunama pagrindinė šiluma. Kai kurie modeliai komplektuojami papildomai su konvekciniais ventiliatoriais, o seno tipo dujinės orkaitės jų visai neturi. Dėl to kepinių apačia gali sudegti, o vidus ir viršus likti neiškepę. Tai ypač aktualu senesniems dujinių viryklių modeliams, kuriose necirkuliuoja karštis. Kaip minėjo daugelis šeimininkių, „ką gaminau, viskas kepa iš apačios“, o viršus lieka ne iki galo iškepęs ar net vidus puszalis.
Būdai, kaip tolygiau įkaitinti dujinę orkaitę ir išvengti problemų
Yra įvairių būdų, kaip tolygiau įkaitinti dujinę orkaitę ir išvengti kepinių apačios degimo ar neiškepusio viršaus. Štai keletas patarimų, padėsiančių pagerinti kepimo rezultatus:
- Kepimo skarda su druska arba smėliu: Ant orkaitės dugno padėkite kepimo skardą su storu sluoksniu rupios druskos (apie 1,5 kg) arba paprasto smėlio. Druska (arba smėlis) atiduos šilumą, kai atvės, taip padėdama tolygiai iškepti patiekalą. Jos savybės yra šilumos sugėrimas, o tai reiškia, kad ji atspari intensyviai iš apačios sklindančiam karščiui ir neleis kepiniams pridegti. Svarbu, kad druska neturėtų jokio poveikio patiekalo skoniui.
- Raudona plyta arba kepimo akmuo: Raudona plyta arba specialus kepimo akmuo atlieka panašią funkciją kaip ir druska. Jie sugeria šilumos perteklių ir užtikrina, kad šiluma tolygiai pasiskirstytų visoje orkaitėje. Šie akmenys veikia kaip šiluminiai buferiai, jų struktūra porėta, o šiluminė talpa didelė, todėl jie skatina vienodą kepimą.
- Dubuo su vandeniu: Po kepimo skarda padėkite didelį dubenį su vandeniu. Vanduo sugers šilumos perteklių ir padės iškepti kepinius tolygiai, neleidžiant degti dėl garavimo. Tačiau šis metodas tinka tik greitai paruošiamiems patiekalams, nes vanduo linkęs išgaruoti, o papildomai pilant vandenį reikia atidaryti orkaitės dureles.
- Kepimo skardos aukščio reguliavimas: Kad pyragų apačia nesudegtų, tiesiog padėkite kepimo skardą aukščiau. Jei temperatūra orkaitėje pasiskirsto teisingai, tuomet reikia dėti keptuvę viduryje.
- Dvi kepimo skardos: Kepkite maistą dviejose kepimo skardose - tiesiog padėkite antrą tuščią kepimo skardą po kepimo skarda su kepiniu.
- Ketaus keptuvė: Ant apatinio orkaitės lygio padėkite seną ketaus keptuvę, kurią galima įkaitinti iki aukštos temperatūros. Keptuvė perims šilumos perteklių.
Svarbūs patarimai, kaip teisingai kepti dujinėje orkaitėje
Norint, kad patiekalas išeitų gerai paruoštas, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą temperatūrą, bet ir atsižvelgti į kitus niuansus:
- Nereikia kelti temperatūros iki ribos: Tai dažniausia šeimininkių klaida, kai pyragas neiškepa. Greičiausiai pyragas bus sugadintas, apdegs iš dugno. Kiekvienas patiekalas turi savo optimalią temperatūrą ir kepimo laiką. Pavyzdžiui, jei pyragas didelis, temperatūra turėtų būti žemesnė ir laikas ilgesnis. Optimali temperatūra dideliems pyragams - 180 °C, mažiems - 210 °C.
- Dėl mielinių bandelių kepimo: Geriausia jas dėti į šaltą orkaitę ir nustatyti nestiprią ugnį, kad šildamos bandelės dar kiek pakiltų. Didelės temperatūros joms nereikia. O išėmus bandeles reiktų uždengti kokiu rankšluostėliu, kad neišgaruotų drėgmė ir plutelė būtų minkštesnė.
- Dėl kepinių su kepimo milteliais: Juos reiktų dėti į įkaitintą orkaitę, tačiau nelabai karštą.
- Be reikalo nedarinėkite durelių: Kiekvieną kartą atidarius dureles iš orkaitės išrūksta iki 25 proc. šilumos, todėl prietaisas po to turi dirbti didesne galia, kad vėl pasiektų nustatytą temperatūrą. Tai didina energijos sąnaudas ir prailgina patiekalo kepimo laiką. Jei naudojatės tinkamai veikiančia orkaite ir teisingu receptu, būkite tikri - jūsų patiekalas iškeps numatytu laiku ir be nuolatinių patikrinimų.
- Naudokite likutinę šilumą: Orkaitė po išjungimo dar kurį laiką išlaiko šilumą, todėl baigti kepimą galima nenaudojant papildomos energijos. Galite išjungti orkaitę likus dešimčiai minučių iki numatytos pabaigos ir pasinaudoti likutine šiluma.
- Kepant mėsą: Mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė, popierius ar folija. Svarbu mėsos neperdžiovinti, todėl rekomenduojama rinktis ne didesnę nei 180 °C temperatūrą. Norint minkštai iškepti mėsą, reikia vengti druskos marinavimo procese, nes ji sausina produktą. Vietoj druskos geriau naudoti citriną ir įvairias mėgstamas žoleles. Prieš pjaustant kepsnį, palikite jį 5-7 minutes „pailsėti“, kad išsaugotumėte sultis.
Orkaitėje kepta kiauliena su bulvėmis ir pomidorų salotomis
Dujinių orkaičių techninės problemos ir jų sprendimas
Beveik visa buitinė technika anksčiau ar vėliau sugenda, ir dujinės orkaitės ne išimtis. Jei kepiniai neiškepa ar apdega, problemos gali būti ir techninės. Kai kuriuos iš šių gedimų gana sunku ir pavojinga ištaisyti patiems, todėl patartina kreiptis į dujų įmonės specialistą.
1. Kameros nutekėjimas
Viena iš netolygaus kepimo dujinėje orkaitėje priežasčių - kameros sandariklio gedimas. Tokiu atveju maistas ilgai gaminasi dėl nepakankamo karščio, kuris palaipsniui išnyksta. Pyrago viršus neapkeps, nes pagrindinė šiluma kyla iš apačios, o jei bus sumažintas slėgis, ji visiškai išnyks.
Problema gali būti susijusi su:
- Dužusiu stiklu;
- Trūkstamu papildomu karščiui atspariu stiklu;
- Nepakankamu durų prigludimu orkaitėje;
- Plona gamykline šilumos izoliacija.
Jei nustatote, kad izoliacija yra plona, geriau kreiptis pagalbos į specialistą, kad esama izoliacinė medžiaga būtų pakeista geresne. Tačiau neskubėkite ardyti orkaitės, pirmiausia turėtumėte pašalinti silpną pačių orkaitės durelių jungtį. Visa šio gedimo esmė slypi durų tvirtinimo mechanizme. Jį galima sutvarkyti patiems:
- Durų išmontavimas. Veiksmus reikia atlikti atsargiai, kad atskiros dalys, ypač stiklas, nenukristų.
- Tvirtinimo mechanizmo valymas nuo nešvarumų, patikrinkite, ar nėra pažeidimų (defektų).
2. Automatika nepalaiko nustatytos temperatūros
Daugelis dujinių orkaičių savininkų skundžiasi, kad automatika nepalaiko nustatytos temperatūros. Dėl to, pasirenkant norimą temperatūrą, maistas nespėja virti. Tokiu atveju situaciją gali sukelti įvairūs gedimai, tokie kaip:
- Orkaitės sienelėse esančios izoliacijos susidėvėjimas;
- Guminių durų tarpiklių deformacija;
- Degiklio gedimas;
- Orkaitės apatinio lakšto šilumos mainų pažeidimas;
- Prastas durų prigludimas ir kt.
Šių gedimų diagnostika yra paprasta ir susideda iš kruopštaus įrangos patikrinimo. Jei apžiūros metu pastebite degiklio gedimą ar kitą rimtą žalą, kreipkitės į specialistą iš dujų įmonės. O jei aptinkamas dujų nuotėkis - nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
3. Termostato disbalansas
Jei apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti kitų defektų, priežastis gali būti termostato gedimas. Termostatas yra atsakingas už norimos temperatūros palaikymą orkaitėje ir reikiamą šildymą - vienodą ir intensyvų. Jei nustačius valdymo rankenėlę į tam tikrą padėtį, temperatūra nepasiekiama, termostatas gali būti nesubalansuotas. Jo negalima suremontuoti, vienintelis sprendimas yra pakeisti termostatą.
Mitai apie dujas maisto ruošime
Artėjant vasaros sezonui, vis dažniau girdime teiginius, kad dujų naudojimas yra nesaugus ir nesveikas. Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančius mitus ir išsiaiškinkime, kiek jie yra pagrįsti.
1 mitas: Dujų balionai yra nesaugūs
Tiesa, kad gamtinių dujų nuotėkis gali sukelti sprogimą. Tačiau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo priimti atitinkami dujų balionų saugumo reikalavimai. Visi nauji balionai turi Europinius standartus atitinkančius ventilius su saugumo vožtuvu. Šio apsauginio vožtuvo paskirtis yra išleisti perteklinį slėgį, jei balione dėl bet kokių priežasčių sukyla dujų slėgis ir kyla grėsmė jo sandarumui, dujos automatiškai yra išleidžiamos per apsauginį vožtuvą iki leistino dujų slėgio.
2 mitas: Gamtinės dujos netinkamos maisto ruošimui
Gamtinės dujos - tai įvairių dujų mišinys, išgaunamas iš po žemės, kurį dažniausiai sudaro metano, etano, propano, butano, anglies dioksido ir dar kelių dujų mišinys. Šios dujos yra visiškai tinkamos maistui ruošti tiek dujinėse viryklėse, tiek ir dujinėse orkaitėse, ir jos puikiai išvirs ar iškeps jūsų maistą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gamtines dujas pagrinde sudaro metano dujos, kurios degdamos išskiria gerokai mažiau energijos, lyginant su dujomis, kurios naudojamos griliuose, t.y. propanu ar butanu. Dėl to griliams reikalingas grynų propano ar butano, arba šių dujų mišinio naudojimas.
Degdamos dujos skyla į CO2 ir vandenį - medžiagas, kurios niekaip nesuteikia maistui jokių neigiamų savybių. Netgi priešingai, vanduo iš degančių dujų leidžia maistui prarasti mažiau drėgmės nuolat drėkindamas maistą, o tai lemia, kad maistas keptas naudojant dujas bus pastebimai sultingesnis ir praras mažiau vandens.
| Dujų tipas | Energija (MJ/m³) |
|---|---|
| Metanas (gamtinės dujos) | 38,7 |
| Propanas | 93,2 |
| Butanas | Šiek tiek kaloringesnės už propaną |
3 mitas: Maistas, keptas dujiniame grilyje, yra neskanus
Šis mitas dažniausiai kyla iš tų, kurie nėra kepę maisto dujiniame grilyje. Riebalai išgaruoja nukritę ant dujų degiklius saugančių karščio skirstytuvų, o ne atsimušę į įkaitusias anglis. Daugybė tyrimų nustatė, kad nėra skirtumo, ar riebalai nukrenta ant anglių, ar ant kito pakankamai įkaitusio paviršiaus - svarbu, kad įvyktų reikalingos reakcijos. Norint išgauti „ant laužo kepamo maisto skonį“, dujiniame grilyje galima naudoti rūkymo drožles metalinėse rūkymo dėžutėse. Beje, dujiniai griliai yra maždaug 3 kartus mažiau žalingi aplinkai už anglinius.
Orkaitėje kepta kiauliena su bulvėmis ir pomidorų salotomis
Priežiūra ir taupymas naudojant orkaitę
Nepaisant dujinės orkaitės ypatumų, tinkama priežiūra ir protingas naudojimas gali padėti pasiekti geriausių rezultatų ir sutaupyti:
- Rinkitės gerus prietaisus ir juos prižiūrėkite: Šiuolaikinės orkaitės turi daugiau įvairių išmanių funkcijų, kurias sumaniai pasitelkus galima sumažinti energijos sąnaudas. Taip pat labai svarbu ir orkaitės valymas bei tinkama priežiūra - šie veiksniai taip pat prisideda prie energijos taupymo ir ilgesnio prietaiso tarnavimo.
- Šiuolaikinės dujinės orkaitės su ventiliatoriumi: Šiuolaikiniai dujinių krosnelių modeliai, kuriuose įrengti konvekciniai ventiliatoriai, nereikalauja specialių taisyklių ir gamina maistą beveik tobulai.
Naudingos gudrybės virtuvėje
Štai keletas naudingų gudrybių, kurios gali palengvinti jūsų kasdienius darbus virtuvėje, ypač ruošiantis kepti:
- Kad kepiniai nepriliptų prie keptuvės: Keptuvę ištepkite augaliniu aliejumi ir prieš dėdami tešlą pabarstykite miltais. Kepiniai nepridega, juos lengva išimti.
- Minkšto pyrago ir sūrio pjaustymas: Naudokite dantų, šilko ar kitą siūlą, kad supjaustytumėte tortą ar sūrį tvarkingais gabalėliais.
- Folijos formos: Jei neturite keksiukų formelių, sulenkite maistinę foliją į 4 sluoksnius ir apvyniokite aplink stiklinę ar kitą tinkamą indą, kad susidarytų forma.
- Virtuvės švarai palaikyti:
- Acto tirpalas nuo riebalų ir nešvarumų: Sumaišykite 1-2 puodelius 9% stalo acto su 1 litru vandens. Šis tirpalas išvalo virtuvės viryklę su rankenomis, plytelėmis ir maišytuvais.
- Citrinų sultys: Natūralios citrinų sultys išvalys viryklę, plyteles, o pridėjus druskos - pjaustymo lentą.
- Kepimo milteliai nuo riebalų: Sudrėkinkite orkaitės dureles karštu vandeniu, suberkite kepimo miltelius, suvilgykite vandeniu iš purškimo buteliuko ir nuvalykite riebalus.
- Maišytuvo valymas dantų pasta: Įtrinkite čiaupą dantų pasta, palikite kurį laiką ir nuplaukite.