Vis daugiau žmonių atsisako mėsos ir tampa vegetarais ar veganais, tačiau mokslininkai teigia, kad mėsa mūsų organizmui visgi yra labai svarbus produktas. Nors augalinės kilmės baltymai vertinami kaip nevisaverčiai, mėsa yra baltymų šaltinis, turintis visas būtinas organizmui amino rūgštis. Pastarosios reikalingos naujų, imuninių ląstelių statybai ir žuvusių ląstelių atsinaujinimui. Mėsoje yra ir kitų svarbių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12, kurio pakankamą kiekį galima gauti su jautienos mėsa.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama valgyti mėsos, tačiau ne per daug. Lietuviai mėsos suvartoja gana daug, tačiau raudonos mėsos (jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena) rekomenduojama valgyti nedaug. Nes raudonoje mėsoje yra kenksminga sialo rūgštis, pasižyminti kancerogeniniu poveikiu. Visgi, tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti jautienos, tiesiog vartoti saikingai, nes ji yra vertingas vitamino B12 šaltinis. Rekomenduojama riboti raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę arba iki 80 g per dieną. Riebią mėsą patariama keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena. Vandenyje plaukiojančių paukščių - žąsų, ančių - mėsa yra riebi, tamsi, todėl vištiena ir kalakutiena laikomos palankesnėmis sveikatai.
Nors kai kurie mėsos atsisakantys žmonės vartoja maisto papildus, pavyzdžiui, vitamino B12, svarbu prisiminti, kad maisto papildas negali būti maisto pakaitalas. Organizmas pritaikytas maistą valgyti. Nevalgantys mėsos turi atidžiau save stebėti, ar nėra perbalę, ar akies apatinio voko gleivinė yra rausva. Mėsoje esančios nepakeičiamos aminorūgštys yra panaudojamos neurotransmiterių gamyboje, todėl gali apsaugoti nuo afektinių sutrikimų.
Sveikiausi mėsos pasirinkimai ir jų nauda
Mitybos specialistai ir medikai pripažįsta, kad mėsa yra itin naudingas produktas žmogaus organizmui. Daugelis mitybos specialistų pripažįsta, kad mėsa yra žmogaus organizmui itin naudingas produktas ir ją valgyti verta dėl įvairių priežasčių. Nors vegetarų, veganų bei pesketarų gretos kasmet auga, verta žinoti, kokią mėsą rinktis.
Baltymų šaltiniai
Mityboje ypač svarbus baltymų visavertiškumas, nes baltymai svarbūs imuninių ląstelių statybai, raumenų masei, darbingumui. Žmogui būtina gauti pakankamą kiekį baltymų. Mokslininkai teigia, kad žmogus turėtų gauti nuo 1.2-2.5 g/kg baltymų per dieną, kad išlaikytų savo kūno svorį ir praturtintų organizmą aminorūgštimis. Tačiau daugelis lietuvių suvalgo vos pusę dienos baltymų normos. Tam, kad žmogus gautų pakankamai baltymų, reikėtų suvalgyti daugiau baltymų turinčio maisto: vištienos, kalakutienos, jautienos, kiaušinių, varškės ir kt. Mėsos technologijų specialistė Rasa Dapkevičienė teigia, kad net nedidelis pokytis maisto racione gali padėti laimėti daugiau nei 70 % lieknėjimo kovos. Tam būtina pasidomėti naudingomis jau vartojamo maisto savybėmis ir pasirinkti iš jų naudingiausius.
Gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai. Mėsos mineralinės dalies elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvioje, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje. Mėsoje yra ir vitaminų, ypač B grupės. Vitamino C mėsoje beveik nėra.
Raudona mėsa - nauda ir rizika
Nors dažnai visuomenėje prieštaringų vertinimų sulaukia raudona mėsa, jos nereikėtų nuvertinti. Pavyzdžiui, jautiena yra viena maistingiausių mėsų: 100 gramų randama net 20 g baltymų; joje iš visų mėsos rūšių yra geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių santykis. Taip pat jautienoje gausu vandenyje tirpių vitaminų bei geležies. Raudonoje mėsoje esanti geležis yra žymiai geriau pasisavinama negu iš augalinės kilmės produktų. Be to, J.Linauskaitės teigimu, raudonoje mėsoje esančios medžiagos pasižymi priešvėžinėmis savybėmis; padeda palaikyti pastovų glikemijos kiekį kraujyje (kas mažina norą užkandžiauti tarp valgių); apsaugo nuo II cukrinio diabeto išsivystymo. Visgi, ilgametis raudonos mėsos vartojimas 20-60 % padidina susirgimo vėžiu riziką bei sukelia nepalankius DNR pakitimus. Raudonos mėsos vartojimas siejamas su žymiai aukštesne rizika susirgti plaučių, stemplės, storosios žarnos, kepenų ir kitų rūšių vėžiu.
Kiaulienos lašiniai, lyginant su jautienos, yra žymiai geresni, nes juose yra nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jeigu žmogus apskritai vartoja neriebų maistą, ir suvalgys daugiau tų lašinių, nieko tokio.
Baltos mėsos privalumai
Baltos mėsos, tokios kaip paukštiena ir triušiena, pasirinkimas yra itin palankus sveikatai. Jautiena yra labai maistinga ir gerai virškinama. Ši mėsa ypač naudinga tiems, kurie dirba protinį darbą, daug sportuoja. Iš jautienos verdamas sultinys yra vertingiausias. Jungtinių Amerikos Valstijų dietologai nustatė, kad vertingiausia mėsa yra triušiena. Ją organizmas pasisavina net 96 proc., o kitų rūšių mėsos šis rodiklis nesiekia ir 50 proc. Triušiena turi gerokai daugiau baltymų negu aviena, jautiena, veršiena ar kiauliena. Triušienoje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Triušiena rekomenduojama ne tik lieknėjantiems, bet ir vaikams bei besilaukiančioms moterims.
Elniena vis dažniau renkasi ne tik gurmanai, bet ir sveikos mitybos besilaikantys žmonės. Anksčiau laikytą vargšų maistu, dabar ji pripažįstama tikru kulinariniu delikatesu. Elniena turi daug daugiau maistinės vertės negu jautiena, joje mažiau riebalų bei cholesterolio, daug proteinų. Elniena yra lengvai virškinama mėsa, aminorūgštys pasisavinamos praėjus valandai, kai patenka į organizmą, tuo tarpu jautienai pasisavinti prireikia aštuonių valandų.
Kalakutiena - puikus pasirinkimas norint patenkinti mėsos poreikį ir kartu sumažinti sočiųjų riebalų bei cholesterolio kiekį maiste. Norint sudeginti gautas kalorijas suvalgius 100g kalakutienos filė, reikia pusę valandos vaikščioti, tuo tarpu suvalgius tą patį kiekį kiaulienos karbonado, būtina pusvalandį bėgioti.
Geriausias pasirinkimas, anot medikų, būtų ekologiška, laisvai ganomų gyvūnų mėsa. Geriausias pasirinkimas, anot jos, būtų jautiena, aviena bei triušiena, mat šioje mėsoje yra geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis. Aviena ir triušiena yra labiausiai tinkama mėsa mažiems vaikams, kadangi joje yra mažiausiai alergiškų medžiagų. Avys ir triušiai yra itin jautrūs aplinkos poveikiui, tad jei susiduria su kenksmingu aplinkos veiksniu - numiršta, ir tiesiog neigiamai paveikta jų mėsa mūsų nebepasiekia.
Būtinai įtraukite triušieną, veršieną, nutrijų mėsą, kalakutieną bei vištieną į savo racioną ir mėgaukitės nauda savo sveikatai.
Mėsos perdirbimas ir jo poveikis sveikatai
Apdirbta mėsa, kuri paveikiama fiziniu ar cheminiu būdu (sūdymu, džiovinimu, fermentavimu, rūkymu), siekiant pagerinti skonį ir pailginti galiojimo laiką, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Jei anksčiau mėsa buvo apdirbama natūralioje aplinkoje su natūraliomis žolelėmis, česnakais, pipirais, druska - šiandien įvairūs mėsos gaminiai apdirbami nenatūraliose sąlygose, su gausiu druskos kiekiu, nitratais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, pavojingomis sveikatai. Apdirbta mėsa yra vienas iš rizikos veiksnių kardiovaskulinių ligų ir II tipo cukrinio diabeto atsiradimui. Dėl didelio druskos kiekio apdirbta mėsa didina kraujospūdį. Taip pat raudona apdirbta mėsa yra įtraukta į tą pačią kancerogenų grupę kaip ir tabakas, todėl pagrįsta manyti, kad apdirbta mėsa skatina vėžio vystymąsi organizme.
Dažna klaida, kad žmonės valgo vištienos odelę. Jeigu ant laužo kepate šašlykus ir jie apskrunda, tai ten susidaro kenksmingos medžiagos. Nors žmogui skanu, bet sveikatai tai žalinga ir net kelia vėžio riziką. Retai valgant tokią mėsą rizika maža.
Mėsos vartojimo pasaulyje ir Lietuvoje tendencijos
Pasaulinis mėsos suvartojimas nuolat auga. FAO duomenimis, 2009 m. žmonija suvartojo apie 278 milijonų tonų įvairių rūšių mėsos (neįskaitant žuvies ir gautos iš jūros gyvūnų), kiekvienas gyventojas vidutiniškai apie 42 kg. Mėsos vartojimas vis auga ir bendra jos gavyba viršija žmonių populiacijos augimo tempus. Vienam žmogui XX a. septintajame dešimtmetyje teko vidutiniškai 24 kg mėsos per metus, o po 40 metų - apie 40 kg. Prognozuojama, kad 2030 m. mėsos suvartojimas valstybėse priklauso nuo kultūros, religijos, gamtinių, ekonominių sąlygų ir gali skirtis kelis ar keliasdešimt kartų. Pavyzdžiui, 2009 m. Jungtinėse Valstijose jautienos suvartojimas tarp 1970-1974 ir 1990-1994 m. sumažėjo 21 %, tuo tarpu paukštienos suvartojimas padidėjo 90 %.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje antsvorio turi kas trečias gyventojas, o nutukęs yra - kas septintas. Dažnai žmonės valgo tai, kas jiems skanu, visai nekreipdami dėmesio į sveikatą. Jeigu žmogui svarbu sveikata, tai jis ir valgys sveikai. O pas mus dar įprasta sveikata pradėti rūpintis tada, kai jos nebelieka.
Aplinkosauginiai ir etiniai aspektai
Mėsos pramonė itin neigiamai paveikia visą ekosistemą. Gyvulininkystės ūkis yra viena iš šiltnamio efektą sukeliančių priežasčių. Kitas dalykas, mėsos pramonė pareikalauja itin daug vandens resursų ir stipriai teršia aplinką; o tam, kad būtų kuriamos ganyklos ir auginamas pašaras galvijams, intensyviai kertami ir naikinami miškai, dėl ko mažėja gamtinė įvairovė. Visi šie procesai yra sąlygojami būtent žmonijos perteklinio vartojimo. Tyrimai rodo, kad šiai dienai visame pasaulyje mėsos suvartojama beveik penkis kartus daugiau, nei prieš penkiasdešimt metų. Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynuose per valandą yra paskerdžiama apie 11 tūkstančių viščiukų broilerių. Negana to, dažnai ta mūsų vartojama mėsa net ne visuomet yra suvalgoma ir būna išmetama. Tad būtų naudinga apsvarstyti, kaip sumažinti jos vartojimą.
Kai kuriose kultūrose (religijose) draudžiama valgyti tam tikros rūšies mėsą (pvz., kiaulieną). Taip pat kai kuriose šalyse nevalgoma tam tikra mėsa dėl vienų ar kitų asociacijų (pvz., šuniena Vakarų pasaulyje). Judaizme kai kurių gyvūnų mėsa žymima kaip teisingai paskersta ir tinkama (košerinis maistas), o jokia kita mėsa nevalgoma. Iki XX amžiaus vidurio Katalikų bažnyčia draudė valgyti mėsą penktadieniais (pasninkas), taip pat draudžiama valgyti mėsą Pelenų dieną, Didįjį Penktadienį bei penktadieniais per Gavėnią. Budistai tiki, kad žudant gyvūną sukuriama neigiama karma, tačiau jau užmušto gyvūno valgymas nebūtinai reiškia karminę bausmę.
Kas nutiktų, jei rytoj visi nustotų valgyti mėsą? - Carolyn Beans
Kaip sumažinti mėsos vartojimą?
Pasaulio regionuose, kur gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu, mėsa įprastai vartojama 5-6 kartus per mėnesį. Patarimų, kaip sumažinti suvartojamą mėsos kiekį, yra įvairių. Valgykite mėsą su kuo daugiau daržovių - kad mėsa „paskęstų“ daržovių lėkštėje. Į racioną įtraukite grybų, kurie yra gana mėsingi ir patiekaluose gali pakeisti mėsą; taip pat ankštinių daržovių, riešutų. Naudojant natūralius prieskonius (pvz., Rytų Azijos), augalinį maistą galima pagaminti taip, kad netrūks mėsos. Ir, atvirkščiai, vartojant mėsą be prieskonių ir padažų, neretai pastebima, kad norisi ne mėsos, o tiesiog skonio, kurį suteikia prieskoniai ar padažai.
Priklausomai nuo situacijos, verta atrasti savų būdų, kaip sumažinti mėsos vartojimą. Pavyzdžiui, vienam žmogui bus priimtina nevalgyti mėsos savaitgaliais, kitam, atvirkščiai - nevalgyti darbo dienomis. O jei mėsa vartojama kasdien - verta bent vieną dieną per savaitę jos atsisakyti arba bent sumažinti mėsos porcijas. Be to, geriausia pirkti rečiau, bet tik aukščiausios kokybės ekologišką mėsą ir jos gaminius. Tokiu būdu bus lengviau sumažinti mėsos vartojimą, ir, atitinkamai, mažiau kenkti aplinkai bei suteikti daugiau naudos savo sveikatai.
