Žmogaus gyvenime nuo senų laikų glaudžiai persipynė realybė ir tikėjimas antgamtinėmis jėgomis, o kasdieniai objektai dažnai įgydavo magišką reikšmę. Kiaušinis - vienas tokių paprastų, bet giliai simbolinių daiktų, kuris Lietuvos ir pasaulio kultūroje atliko ne tik maisto, bet ir galingo įrankio vaidmenį burtuose, spėjimuose ir apsaugos ritualuose. Ar žinojimas, kas mūsų laukia ateityje, gali atnešti džiaugsmo pojūtį? Toks retorinis klausimas iškyla tuomet, kai susiduriama su įvairiais magijos elementais, siūlančiais žmogui pažvelgti į ateitį, teigiančiais galimybę koreguoti likimą ar nurodančiais būdus, kaip pasiekti trokštamų rezultatų.
Magija ir kiaušinio vaidmuo senosiose lietuvių tradicijose
Magija yra įsišaknijusi visur ir nepriklauso nuo kultūros, mokslo raidos, individų ar visuomenės ekonominės pažangos. „Religijotyros žodyne“ magija apibūdinama kaip „idėjų, vaizdinių ir veiksmų sistema, pagrįsta įsitikinimu, kad egzistuoja antgamtinės jėgos ir ryšiai, kuriuos, o kartu ir gamtą, žmogus gali valdyti, jei žino ir moka atitinkamus žodžius ir veiksmus“. Stengiantis suvokti magijos ritualų procesus, pastebima, jog magija - „tai ne kas kita kaip ritualinis valios valdymas. Kartais ji gali nusmukti iki manipuliavimo kitų žmonių psichika, kai magas siekia pasiglemžti jų valią.
Joninės - burtų ir ateities spėjimų naktis
Joninės - kone svarbiausia vasaros šventė: ilgiausia diena ir trumpiausia naktis minėta daugelyje pasaulio kraštų. Pasak prof. R. Laužiko, Joninių nakčiai taip pat buvo būdingi įvairūs burtai ir ateities spėjimai: „Žinoma, laikui bėgant, kiekviename krašte formavosi saviti papročiai, jie ilgainiui pakito.“ Joninės - burtų naktis, „kai įvairūs nelabieji siautėja visais pašaliais“. Manyta, kad tąnakt suaktyvėdavęs raganavimas, raganos rinkdavęsi į puotas. Senais laikais burtininkaudavo kone kiekvienas šventės dalyvis: spėdavo ateitį, ypač susijusią su vedybomis, interpretuodavo sapnus. „Dauguma šių dalykų buvo susiję su gyvenimu kaime, žemdirbiškais, gyvulių augintojų užsiėmimais.“ Kitą papročių dalį sudarė žolininkystė: vaistažolių rinkimas, vainikų pynimas, plukdymas. „Tą naktį ieškota paparčio žiedo, rinkti jonvabaliai, suptasi sūpuoklėse. Svarbus šią naktį buvo ir prausimasis, maudymasis, nes manyta, kad magiškų galių įgyja ir rasa.“
Velykų margučiai ir jų magiška galia
Lietuvininkams velykaičiai simbolizavo magišką vaizdingumą ir gyvybės skatinimo galią. Pranės Dundulienės teigimu, etnografiniai duomenys rodo, kad šio papročio buvo laikomasi net iki Antrojo pasaulinio karo, o kai kur ir vėliau. Velykų rytą su namiškiais mušami kiaušiniai ir žiūrima, kieno stipresnis, - tas ilgiau gyvens ir mažiau sirgs. Šis paprotys išlikęs iki šių dienų. Taip pat Mažojoje Lietuvoje nuo XVI a. vyravo paprotys velykaičius dovanoti vieni kitiems ir linkėti sveikatos, laimės ir džiaugsmo. Dovanotas velykaitis buvo saugomas, kad nesudužtų, ir laikomas visus metus. Buvo tikima, kad toks kiaušinis gali gydyti sergančius, padėti užgesinti gaisrą ir t. t. Taigi, iki XX a. lietuvininkai dovanotiems margučiams teikė maginę vaizdingumo ir gyvybės skatinimo simbolio galią.
Daugelio tautų tautosakoje kiškiu laikomas mėnulis arba jo šviesios ir tamsios dėmės. Įprotis slėpti tarp vagų kiškį jungia su motina žeme, todėl jis irgi laikomas nuolatinio gyvybės atsinaujinimo simboliu. Pasakojimas apie kiaušinius slepiantį Velykų zuikį sustiprina šį vaisingumo simbolį su kitu simboliu - kiaušiniu.
Kiaušinis apsivalymo ritualuose: atsisakymas nuo neigiamos energijos
Norint atsikratyti svetimos neigiamos informacijos, reikalingas kaimiškas kiaušinis. Jo nepatariama laikyti šaldytuve. Iš pradžių apvalykite namų erdvę. Kiaušinį išverdame. Pildami vandenį į puodelį, mintyse kartojame: „Prašau tavęs, kiaušinėli. Išvirk ir padėk išgydyti (tariame savo arba asmens, kuriam buriame vardą) nuo nužiūrėjimo arba prakeiksmo.“
Išvirusį kiaušinį išimame iš puodo ir dedame ant stalo, užtiesto balta staltiese. Kiaušinį įdedame į lėkštutę, kurioje guli sidabrinis šaukštelis, peilis bei sidabrinis žiedelis, į kurį persikels neigiama informacija. Kiaušiniu triskart trenkiame į lėkštutės vidurį, kad suskiltų. Lupame nuo smaigalio. Su apvalytu peiliu (nuplautu vandeniu ir pakaitintu žvakės liepsnoje) nupjauname kiaušinio viršūnėlę. Peilį dedame atgal į lėkštę.
Šaukšteliu iškrapštome trynį ir dedame ant servetėlės šalia lėkštutės. Senovės žiniuonės burdamos sakydavo: „Stebuklingas kamuolėli, tu galingas kiaušinėli, prašau apvalyti šį kūną nuo nužiūrėjimo ar prakeiksmo, kad liktų švarus ir neužterštas. Visą blogą energiją sugerki į save nuo šio žmogaus (vardas) tuojau pat.“ Jeigu žmogaus, kurio prašymu atliekame ritualą, nėra šalia, tada turime jo nuotrauką. Iš pradžių žvilgsniu nuo žmogaus kūno nuimtą informaciją siunčiame į žemės gelmes. Sakome: „Sudegink, žemele.“ Rankoje laikydami kiaušinį, atliekame sukamuosius judesius (kilpas) išilgai kūno po trylika kartų iš priekio ir nugaros.
Magijos rūšys ir pavojai
Sakoma, jog egzistuoja dvi magijos rūšys: baltoji magija, kuri naudojama gėriui, ir juodoji magija, kuri naudojama blogiui. Baltoji magija arba „angelų magija“ - apeigos, siekiant angelų palankumo ir pagalbos. Juodoji magija - ritualai, kuriais siekiama iššaukti demonus. K. Agripa knygoje „Juodoji ir baltoji magija“ teigia, jog tikriausias kelias į juodąją magiją - noras viešpatauti, kai pasiryžtama žudyti. Juodojoje magijoje naudojamos neigiamą poveikį skatinančios maginės formulės, apeigos. „Savo esme juodoji magija yra šventvagystės ir žudymo derinys, siekiant visiems laikams iškreipti žmogaus valią ir gyvame žmoguje sukurti šlykščią velnio šmėklą“, teigia Levi.
Visais laikais atsiranda žmonių, kurie manosi gebą daryti įtaką kitiems. Tam dažniausiai naudojami kerėjimai, siunčiami užkeikimai. Kaip teigia R. Laurentinas, „kadangi egzistuoja natūralios nelaimės, kurios atsiranda dėl mūsų pačių nesuskaitomų klaidų, labai sunku identifikuoti burtus ir vertinti jų poveikį“. Žodžiu „kerai“ - nusakomas kenkimas kitiems per piktosios dvasios įsikišimą. Kaip teigiama „Transcendentinės magijos doktrinoje“, „kerėjimas - su apeigomis atliekama operacija, kurios tikslas kam nors pakenkti“.
Amuletų, talismanų ir užkeiktų daiktų veikimas
Magijos atstovai naudoja priemones ir būdus, užkeikimus ir menus, gamtos ženklus, kuriais rodo nederamai smalsų, įžūlų norą įsiveržti į mums uždraustą dvasių pasaulį. Užkeikimo apeigos „veikia tik patį operatorių, ir jo kerėjimo (užkeikimo) tikslas - sustiprinti ir patvirtinti operatoriaus valią, atkakliai ir su jėga ją formuojant. Kuo sunkesnė ir šiurpesnė operacija - tuo ji veiksmingesnė ir įtvirtina valią proporcingai jos nugalėtai pasipriešinimo jėgai.“
Prakeiksmas kaip užkeikimo rūšis, kai ištariami pikto linkintys žodžiai, ypač kai prakeikiantįjį ir prakeikiamąjį sieja kraujo ryšys, gali turėti siaubingų padarinių. Užkeikimo nužiūrint metu vyksta užkerėjimas, pasitelkiama piktoji dvasia kenkti konkrečiam asmeniui. Dažniausiai naudojamas būdas - užkeikimas per daiktus. Tam tikrais ritualais „įkraunamas“ daiktas pritraukia piktųjų dvasių veikimą. Piktoji dvasia nepasilieka tame daikte, tačiau pasirinktas daiktas kenkia konkrečiam asmeniui, siekdamas per užkerėjimo apeigas numatyto tikslo. Kad užkerėtasis daiktas galėtų kenkti asmeniui, daiktas privalo turėti sąlytį su juo. Kaip teigia kunigas B. Galva yra puolimų taikinys, kuris nuolatos atakuojamas. Pagrindinis puolimas vyksta naktį, kadangi dėl pasyvios būsenos miegantį asmenį piktoji dvasia gali veikti žymiai laisviau. Todėl norėdami išgauti gebėjimą mąstyti naikinantį rezultatą, kuris palaipsniui atsiliepia ir visam kūnui, į pagalves dedami užkerėti daiktai. Kaip teigia egzorcistai, atliekant tyrimą pagalvėse arba čiužiniuose randama įvairių daiktų: spalvotų sumazgytų kaspinų, geležies arba medžio gabalėlių, kraujo krešulių.
Taip pat naudojamas tiesioginis piktosios dvasios veikimo būdas, kai asmeniui, kuriam norima pakenkti, patiekiamas maistas arba gėrimas, turintis sukelti norimus padarinius. Kunigo G. Amortho teigimu, kenkimo veiksmingumas priklauso ne tiek nuo panaudotos medžiagos, kiek nuo noro pakenkti veikiant demonui. Gaminant maistą ar gėrimą, pridedant įvairiausių priedų, kalbamos formuluotės, kuriomis kreipiamasi į demonišką pasaulį. „Beveik visuomet tokiu būdu paveiktas asmuo, be kitų negalavimų, kenčia būdingus skrandžio skausmus, kuriuos egzorcistai pajėgia gerai atskirti ir kurie pranyksta išplovus skrandį ar žarnyną.“ Kaip pažymi egzorcistai, užkerėjimo metu siekiama išskirti, sukelti ligas, kad asmuo įsimylėtų, privestų asmenį iki susinaikinimo.
Kunigai griežtai pasisako prieš amuletų nešiojimą, nes tai yra su savimi nešiojami burtai. Nesuvokiantiems amuletų paskirties asmenims tokie daiktai gali pasirodyti paprasti, nieko nereiškiantys papuošalai, tačiau „magiškieji elementai“ tam tikru laiku gali tapti „energijos katalizatoriais“. „Egzistuoja indiški, egiptietiški ir graikiški talismanai, kabalistiniai senųjų ir šiuolaikinių judėjų sukurti medaliai, gnostinės gemos su abraksu, bizantiniai amuletai, paslaptingos Slaptųjų draugijų narių naudotos monetos, kartais vadinamos orgijų žetonais, tamplierių medaliai ir masonų papuošalai.“ Talismanų dažniausiai prašo nelaimingi žmonės, kai jaučiasi nuskriausti likimo. „Daugiausia magai su užkeikimais, prakeiksmais ir blogu likimu kovoja amuletais ir talismanais.“ Siekdami geresnės gyvenimo kokybės, žmonės nešiojasi negatyvius užtaisus, kurie gali dar labiau pakenkti ne tik jiems, bet ir jų šeimos nariams.
Dvasinės pasekmės ir bažnyčios požiūris
Išskiriami trys pagrindinės priežastys, kurios skatina asmenį kreiptis į „magijos pasaulį“: tai baimė, smalsumas, galios troškimas. Kaip atkreipė dėmesį tėvas G. Amorthas, kreipdamasis į burtininkus ar magus asmuo, kuris tikisi išspręsti savo problemas, gali patekti į demono žabangas. Jei asmuo, kuris pavedė burtininkui atlikti tam tikrą darbą, paaukoja auką, vykdo burtininko nurodymus - su šėtonu sudaro sąjungą, turinčią blogų padarinių kūnui ir sielai.
Egzorcistas G. Amorthas teigia, jog Šventajame Rašte yra daugybė nuorodų, nukreiptų prieš magiją ir burtininkus. Tokiu būdu Dievas įspėja, jog vienas iš dažniausių demono veikimo būdų yra magija, kurios veikimu siekiama pavergti žmogų ir jį apkvailinti. „Užsiiminėjantis magija žmogus mano, jog moka naudotis aukštesnėmis jėgomis, tačiau iš tiesų jos pavergia žmogų.“ Šventajame Rašte teigiama, kad žmogus gali užmegzti ryšį su transcendentiniu pasauliu. Nors magija pasireiškia įvairiomis formomis, tačiau jos padariniai, kaip teigia kunigas egzorcistas G. Amorthas, visuomet yra tie patys - „žmogaus atitolimas nuo Dievo, jo įtraukimas į nuodėmę bei dvasinę mirtį“. Šėtono tikslas - įstumti žmogų į nuodėmę, nerimą, susvetimėjimą ir neviltį. Magija nėra žaidimas, laisvalaikio praleidimo ar kasdienybės užpildymo būdas.
Kiaušinis kasdienėje buityje: maistingumas ir sauga
Kiaušiniai yra vieni iš maistingiausių maisto produktų, juose yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. reikiamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc. RPN. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia geležies ir cinko), o baltyme jų - apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2).
Kiaušinio sandara ir šviežumo nustatymas
Kiaušinį sudaro 3 pagrindinės dalys: lukštas, trynys, baltymas. Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų. Po lukštu yra plėvelė, o toliau baltymas, kurį dengia kita plėvelė. Plėvelės praleidžia dujas ir vandens garus. Kiaušiniui džiūstant, tarp plėvelių susidaro oro pūslė - tuštuma: kuo kiaušinis senesnis, tuo didesnė tuštuma. Baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje. Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Šviežio, tik padėto, kiaušinio trynys visada būna centre, jis gali suktis aplink savo ašį. Trynyje yra apie 32 proc. riebalų, apie 16 proc. baltymų, 0,2 proc. angliavandenių ir 1,1 proc. mineralinių medžiagų. Likusią dalį sudaro vanduo.
Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
Kiaušinių ženklinimas ir laikymas
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ant kiaušinių, parduodamų prekybos centruose, yra žymuo - skaičių ir raidžių seka. Pirmasis skaičius nurodo vištų dedeklių laikymo būdą, žymimą kodu 1, 2, 3 arba 0. 1 - vištos laikomos laisvai, t. y. gali vaikščioti lauke; 2 - paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos; 3 - vištos laikomos narveliuose; 0 - auginamos ekologiškai. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT.
Kiaušiniai skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė - švarūs, nepažeisti, baltymas - švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos - neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui.
A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas:
| Kategorija | Svoris |
|---|---|
| S - maži | iki 53 g |
| M - vidutiniai | nuo 53 g iki 63 g |
| L - dideli | nuo 63 g iki 73 g |
| XL - labai dideli | didesni nei 73 g |
Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius.
Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje, geriausia - šaldytuve. Laikomi žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu. Kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos. Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas.
Higiena ir maisto sauga
Specialistai pabrėžia, kad kiaušinis yra ne tik vertingas maisto produktas, bet ir gera terpė mikroorganizmams augti. Netinkamai paruošę kiaušinius ar vartodami žalius kiaušinius žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Į kiaušinį mikroorganizmai patenka pro lukšto poras. Kiaušinio lukšto paviršius būna užterštas įvairiais mikroorganizmais, patekusiais iš paukščio žarnyno, oro, dirvos, pakratų ir kt.
Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti, namuose iki maisto ruošimo laikyti neplautus kiaušinius. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinio vidų. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus. Tai sutrumpina virto kiaušinio galiojimo laiką - šaltame vandenyje panardintus kiaušinius reikėtų suvalgyti per dvi dienas. Mitas, kad kietai virtą kiaušinį panardinus į šaltą vandenį, jis greičiau nusilupa. Tai priklauso nuo kiaušinio šviežumo - kuo senesnis kiaušinis, tuo lengviau nulupamas lukštas.
Virtame kiaušinyje tarp baltymo ir trynio matomas mėlynai žalias atspalvis nereiškia, kad kiaušinis yra senas: tai tik rodo, kad kiaušinis buvo verdamas ilgą laiką. Šį spalvos pasikeitimą sukelia iš trynio išsiskyrusi geležis ir iš baltymo išsiskyrusi siera, kurios sureagavusios tampa geležies sulfidu, sukurdami spalvotą žiedą. Toks nusidažymas yra nepavojingas ir kiaušinis gali būti saugiai suvartotas. Naudotus kiaušiniams įskelti aštrius įrankius - kruopščiai nuplauti. Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Kruopščiai plauti rankas po sąlyčio su kiaušiniais. Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.