Konservuoti produktai - tai universalus ir ilgalaikis maisto šaltinis, praverčiantis įvairiose situacijose, nuo kasdienio maisto ruošimo iki išvykų gamtoje. Konservavimas yra puikus būdas išnaudoti vasaros derlių iki paskutinio agurko ar pomidoro, o žiemą mėgautis skaniais ir sveikais patiekalais. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime mėsos konservų gamybos procesą, pagrindinius gamintojus, skirtingus konservavimo metodus ir pateiksime patarimų, kaip pasirinkti kokybiškus ir sveikatai palankius produktus, taip pat, kaip užtikrinti jų saugų vartojimą ir laikymą.
Kas yra mėsos konservai?
Mėsos konservai - tai maisto produktai, sudėti į sandarią pakuotę ir sterilizuoti aukštoje temperatūroje, siekiant užtikrinti ilgą galiojimo laiką. Konservuoti mėsos gaminiai - tai mėsos produktai, paruošti ilgalaikiam laikymui, išlaikant jų maistinę vertę ir skonį. Jie pasižymi didele energetine verte ir yra patogūs vartoti bei laikyti. Nors sterilizavimo procesas gali kiek pakeisti natūralias mėsos savybes, tokias kaip baltymų koaguliacija ar fermentų bei vitaminų skilimas, tinkamai pagaminti mėsos konservai gali išsilaikyti net 10-15 metų optimaliomis sąlygomis. Konservavimo procesas užtikrina, kad mėsa išliktų saugi vartoti ir neprarastų savo kokybės net po ilgo laikymo.
Pagrindiniai konservavimo metodai
Konservuoti galima įvairiausius produktus: mėsą, žuvį, daržoves ar vaisius. Mėsos konservuotų gaminių gamyboje naudojami keli pagrindiniai metodai, kurie skiriasi pagal technologiją ir galutinio produkto savybes:
- Terminis apdorojimas: Mėsa kaitinama aukštoje temperatūroje, dažniausiai sterilizuojant, kad būtų sunaikinti mikroorganizmai.
- Druskos naudojimas: Druska ne tik pagerina skonį, bet ir veikia kaip konservantas, stabdydamas bakterijų augimą.
- Rūgščių naudojimas: Actas ar citrinos sultys gali būti naudojami kaip konservantai, nes jie sukuria nepalankią aplinką mikroorganizmams.
- Džiovinimas: Iš mėsos pašalinama drėgmė, taip užkertant kelią mikroorganizmų augimui.
- Rūkinimas: Mėsa apdorojama dūmais, kurie turi konservuojančių savybių.
Mėsos konservų gamyba namuose naudojant autoklavą
Mėsos konservų gamyba namuose, naudojant autoklavą, yra puikus būdas užtikrinti, kad turėsite skanaus ir saugaus maisto atsargų ilgam laikui. Šis metodas leidžia pagaminti konservus, kurie yra ne tik skanūs, bet ir atitinka aukštus saugumo standartus, sunaikinant botulizmą sukeliančias bakterijas. Nors įmanoma pasigaminti ir nedideles konservų partijas namuose, svarbu žinoti visus saugos reikalavimus ir technologinius procesus. Tam, kad mėsa būtų paruošta greitam vartojimui ir nereikalautų ypatingų laikymo sąlygų, puikus sprendimas - mėsos konservai.
Autoklavas: kas tai ir kaip jis veikia?
Autoklavas - tai specialus įrenginys, skirtas sterilizuoti produktus aukštoje temperatūroje ir slėgyje. Jo veikimo principas pagrįstas tuo, kad aukštas slėgis leidžia vandeniui įkaisti virš 100°C, o tai būtina norint sunaikinti kenksmingas bakterijas, įskaitant Clostridium botulinum, kuri gamina botulino toksiną - vieną stipriausių natūralių nuodų. Autoklavas užtikrina, kad visa konservų talpyklos viduje esanti medžiaga būtų vienodai apdorota, todėl produktas tampa saugus vartoti ilgą laiką.
Autoklavuose, kuriuose dirbtinai nesukeliamas slėgis, slėgis konservų dėžutėse pasidaro didesnis nei autoklavo katile, dėl to dėžutės išsipučia. Dėžutės pučiasi, nes jos yra aklinai uždarytos, o kylant temperatūrai medžiagos plečiasi. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sterilizavimo metu nušoka stiklainių dangteliai arba deformuojasi metalinės dėžutės. Autoklavuose, kuriuose numatytas slėgio didinimas, sterilizavimo metu dėžutės negali deformuotis, nes papildomas slėgis neleidžia dėžutėms išsipūsti.
Autoklavų tipai
Yra įvairių tipų autoklavų, skirtų tiek namų, tiek pramoniniam naudojimui. Namų naudojimui dažniausiai naudojami slėginiai puodai, kurie yra pritaikyti konservavimui. Svarbu pasirinkti autoklavą, kuris atitiktų jūsų poreikius ir turėtų reikiamus saugos sertifikatus. Vokietijos firma "Korimat Metallwarenfabrik" yra viena iš žinomiausių ir populiariausių autoklavų gamintoja Europoje. "Korimat" autoklavai yra universalūs įrenginiai ir gali būti naudojami ne tik konservams sterilizuoti, bet ir kaip paprastas virimo katilas su slėgio funkcija, kaip vakuuminis katilas. "Korimat" katilai kaitinami elektra, dujomis arba skystu kuru. Į rinką patenka trys modeliai - "Korimat KA 160, KA 240 ir KA 380. Įrenginiai turi elektroninio valdymo sistemą, kuri automatiškai valdo katilo temperatūrą, reguliuoja sterilizavimo laiką.
Saugos priemonės konservuojant mėsą autoklave
Konservuojant mėsą namuose, sauga yra svarbiausia. Netinkamai konservuoti produktai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant botulizmą. Gaminant konservus namuose, būtina laikytis higienos reikalavimų ir sterilizavimo proceso, kad būtų išvengta botulizmo rizikos. Štai keletas svarbių saugos priemonių, kurių reikia laikytis:
- Sterilumas: Visi indai ir įrankiai turi būti kruopščiai sterilizuoti prieš naudojimą. Indus galima sterilizuoti verdant juos vandenyje bent 10 minučių.
- Švara: Mėsa turi būti šviežia ir aukštos kokybės. Prieš konservuojant ją reikia kruopščiai nuplauti.
- Tinkamas užpildymas: Indai turi būti užpildyti tinkamai, paliekant pakankamai vietos plėtimuisi. Per mažas arba per didelis užpildymas gali sukelti problemų konservavimo metu.
- Tinkamas slėgis ir temperatūra: Būtina laikytis rekomenduojamo slėgio ir temperatūros, nurodyto recepte.
Mėsos konservavimo procesas autoklave žingsnis po žingsnio
Norint konservuoti mėsą namuose, prireiks poros papildomų daiktų: prietaiso skardinėms uždaryti ir konservų sterilizavimo katilo (autoklavo). Štai žingsnis po žingsnio konservavimo proceso aprašymas:
- Žaliavos paruošimas: Nuplaukite ir sterilizuokite stiklainius bei dangtelius. Pirmiausia reikia atskirti mėsos plėves ir gyslas. Mėsą galima supjaustyti nedideliais kubeliais arba sumalti. Dažnai mėsa malama stambiau, kad ji nevirstų pasta, o išliktų tarsi sukapota. Šernienos konservams gaminti pirmiausia reikia tinkamos šernienos. Norint saugiai naudoti maistui, mėsa turi būti patikrinta tiek dėl afrikinio kiaulių maro, tiek dėl trichineliozės.
- Tirštiklio naudojimas: Siekiant pagerinti konservų konsistenciją ir išlaikyti juos kokybiškus, rekomenduojama naudoti kiaulių odeles. Trims kilogramams žvėrienos paprastai reikia kilogramo odelių. Odeles supjaustykite juostelėmis, įpilkite vandens ir užvirkite. Po to sumalkite mėsmale.
- Prieskoniai ir maišymas: Į paruoštą mėsą įberkite druskos, maltos džiovintos saldžiosios paprikos, itališkų prieskonių mišinio, maltų muskatų. Tuomet dedama sumalta odelių masė ir viskas gerai išmaišoma. Jei mėsa laboratoriškai patikrinta, norėdami įsitikinti dėl skonio, galite keptuvėje greitai išsikepti nedidelį maltinuką.
- Skardinių paruošimas ir užpildymas: Prieš pildant mėsos masę, skardinės paruošiamos. Į kiekvieną dedama po skiltelę česnako, pusę ar trečdalį lauro lapo, kelis kadagio uogas, kvapiuosius ir juoduosius pipirus. Kadangi sumalta mėsa su odelėmis greitai stingsta, svarbu nesnausti ir masę supilti į skardines. Rūpestingai užspauskite skardines. Stebėkite, kad ant kraštų neliktų mėsos ar riebalų gabaliukų. Priešingu atveju siūlė gali sandariai neužsidaryti.
- Autoklavavimas: Paruoštos skardinės dedamos į sterilizavimo katilą (autoklavą) vieną šalia kitos, dangteliais žemyn. Autoklavą rekomenduojama pripilti maždaug 1,5 litro vandens. Prieš kaitinant, į autoklavą įleidžiamas oras, kol slėgis pasiekia 1,5 baro. Kaitinama tol, kol slėgis pasiekia 3,2 baro, o temperatūra katile pakyla virš 100 laipsnių. Patirtis rodo, kad tokį slėgį ir temperatūrą reikia išlaikyti dvi valandas, kad būtų sunaikinti visi mikrobai. Sterilizavimo laikas pradedamas skaičiuoti, kai garų išleidimo vožtuvas uždaromas, katilo vidaus temperatūra pasiekia 100 C. Sterilizavimas baigiamas, kai nutraukiamas kaitinimas ir katilas pradeda vėsti.
- Atvėsinimas: Išjunkite autoklavą ir leiskite jam atvėsti natūraliai. Neatidarykite autoklavo, kol slėgis visiškai nenukris. Po sterilizavimo, leidžiama katilui atvėsti, kol slėgis nukris iki 1,5 atmosferos, o tuomet sumažinamas iki nulio. Atidarius katilą, skardinės sudėliotos vėsioje vietoje dangteliais žemyn, kad riebalai nusistovėtų viršuje.
Kaip konservuoti mėsą / Kaip konservuoti mėsą
Autoklavo naudojimas su krepšeliais ir be jų
Autoklavo naudojimas su krepšeliais: Paruošti sterilizuoti konservai sudedami į autoklavo krepšelius dangteliais žemyn. Kadangi sterilizavimo matu gali išsiskirti tam tikras kiekis riebalų arba želatino, geriau, kad jie būtų dėžutės dugne. Jei sterilizuojant naudojamas krepšelis, tarp konservų dėžučių eilių reikia įterpti skylėtą aliuminio perdangą. Taip dėžutės mažiau spaudžia viena kitą. Krepšelį su dėžutėmis įdedame į katilą. Katilą pripilame vandens, visos dėžutės turi būti vandenyje. Patartina naudoti karštą vandenį, nes tai gerokai sutrumpina autoklavo kaitinimo laiką. Tvarkingai užsukame autoklavo dangtį. Pasiekus 100 C temperatūrą, garų išleidimo vožtuvą uždarome. Prie specialaus čiaupo prijungiame oro kompresorių. Kompresoriumi slėgį katile didiname iki 1 bar. Katile toliau kyla temperatūra, taigi lėtai kyla slėgis. Esant 1,5 bar pasiekiamas optimalus slėgis. Jei slėgis toliau kyla, reikia atidaryti garų išleidimo vožtuvą ir išleisti dalį garų.
Autoklavo naudojimas be krepšelių: Į autoklavą sudedame paruoštas sterilizuoti konservų dėžutes dangteliais žemyn. Pripilame vandens tiek, kad visos dėžutės būtų panirusios į vandenį. Tvarkingai užsukame autoklavo dangtį. Garų išleidimo vožtuvą laikome atvirą, kol pasirodo pirmieji garai ir temperatūra pakyla iki 100 C. Po to garų išleidimo vožtuvą užsukame. Pabaigus sterilizavimo laikui nutraukiame kaitinimą. Garų išleidimo vožtuvą lėtai atidarome. Slėgis katilo viduje neturi greitai kristi, nes gali deformuotis dėžutės.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Konservuojant mėsą autoklave, svarbu vengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurios gali turėti įtakos produkto saugumui ir kokybei. Štai keletas jų:
- Nepakankamas sterilizavimas: Jei indai ir įrankiai nėra tinkamai sterilizuoti, tai gali sukelti bakterijų augimą konservuose. Visada kruopščiai sterilizuokite visus indus ir įrankius prieš naudojimą.
- Netinkamas užpildymas: Per didelis arba per mažas užpildymas gali sukelti problemų konservavimo metu. Laikykitės rekomenduojamo užpildymo lygio.
- Netinkamas slėgis ir temperatūra: Neteisingas slėgis ir temperatūra gali nesunaikinti visų bakterijų, todėl produktas gali būti nesaugus. Visada laikykitės rekomenduojamo slėgio ir temperatūros, nurodyto recepte.
- Per greitas atvėsinimas: Per greitas atvėsinimas gali sukelti stiklainių trūkimą. Leiskite autoklavui atvėsti natūraliai.
- Sugedę dangteliai: Naudokite tik naujus ir nepažeistus dangtelius.
Pramoninė mėsos konservų gamyba
Lietuvoje mėsos konservų gamyba prasidėjo XX amžiuje. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti įvairius mėsos konservų tipus: natūralios mėsos, troškintos savose sultys, mėsos produktų (kaip kumpių, dešrų, paštetų), mėsos patiekalų be garnyro, su garnyru ar padažu. Konservuotų mėsos gaminių gamyba apima kelis etapus, kurie užtikrina produkto kokybę ir ilgaamžiškumą:
- Žaliavų paruošimas: Mėsa valoma, pjaustoma ir rūšiuojama pagal rūšį. Aukščiausios kokybės gaminiams naudojama marmurinė mėsa, turinti optimalų riebalų ir raumenų santykį.
- Apdorojimas: Mėsa sumalama, maišoma su prieskoniais ir kitais ingredientais, tokiais kaip druska ar natūralūs konservantai.
- Pakavimas: Paruošta mėsa dedama į skardines ar kitas pakuotes, kurios hermetiškai uždaromos, kad būtų išvengta oro patekimo.
- Sterilizacija: Pakuotės kaitinamos aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikintos visos bakterijos ir užtikrintas ilgas galiojimo laikas.
- Patikra: Kiekviena partija tikrinama, ar atitinka kokybės ir saugos reikalavimus, prieš patekdama į rinką.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat tikrina, ar gaminiai atitinka šiuos standartus, kad vartotojai gautų saugų ir kokybišką produktą. Lietuvoje taip pat daugėja gamintojų, siūlančių mėsos konservus tiesioginiam vartojimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad namų ūkio sąlygomis pagamintus konservus tiekti į rinką yra draudžiama. VMVT nuolat tikrina rinką ir nustato pažeidimus dėl nepatvirtintose vietose pagamintų konservų pardavimo.
Kaip išsirinkti kokybiškus mėsos konservus?
Renkantis mėsos konservus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus. Prieš perkant konservus, svarbu juos apžiūrėti, patikrinti, ar pakuotė nėra pažeista, ar ženklinimo etiketėje suteikta visa būtinoji informacija: pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, grynasis kiekis, tinkamumo vartoti terminas, specialios laikymo sąlygos, maistingumo deklaracija, gamintojo arba pardavėjo pavadinimas, adresas ir gamintojo identifikacinis numeris.
- Sudėtis: Rinkitės gaminius, kuriuose yra didelis mėsos procentas ir kuo mažiau priedų. Informacija apie produkto maistingumą etiketėje visuomet yra pateikiama mažėjimo tvarka. Vadinasi, pirmoje vietoje būna įvardintas ingredientas, kurio gaminio sudėtyje yra daugiausia. Jeigu perkame mėsos konservus - turi būti nurodyta mėsos rūšis. Jeigu, skaitant produkto sudėtį, pagrindinės sudedamosios dalies gaminyje nėra daugiausia, tai nebus sveikatai palankiausias maistas. Neretai konservuotuose produktuose gausu riebalų, transriebalų, įvairių konservantų, dažiklių bei skonio stipriklių, yra didelis druskos ir cukraus kiekis. Kuo pridėtinių medžiagų kiekis bus didesnis - tuo produktas, savo maistine verte, bus menkavertiškesnis.
- Rūšis: Aukščiausios rūšies gaminiai dažniausiai yra maistingesni ir turi geresnį skonį. Aukščiausios rūšies konservuoti gaminiai turi būti gaminami tik iš aukštos kokybės mėsos žaliavos, nenaudojant augalinių ar gyvūninių mėsos pakaitalų, maisto užpildų ar mechaniškai atskirtos mėsos.
- Pakuotė: Patikrinkite, ar pakuotė nepažeista, nesandari, išsipūtusi arba surūdijusi, nes tai gali turėti įtakos produkto saugumui. Tokius konservus nedelsiant išmeskite. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gaminio skonį - jei juntamas nemalonus kartumas, konservai sugedę.
- Gamintojas: Rinkitės patikimus gamintojus, kurie laikosi griežtų kokybės standartų.
Mėsos konservų privalumai ir trūkumai
Kaip ir bet kuris kitas produktas, mėsos konservai turi savo privalumų ir trūkumų. Konservuoti mėsos gaminiai yra populiarūs dėl kelių priežasčių:
Privalumai
- Ilgas galiojimo laikas: Mėsos konservai gali būti laikomi ilgą laiką, todėl jie yra puikus pasirinkimas atsargų kaupimui.
- Patogumas: Konservuota mėsa yra greitas ir patogus ingredientas, kurį galima naudoti ruošiant maistą.
- Baltymų šaltinis: Mėsos konservai yra puikus baltymų šaltinis, kuris yra svarbus sveikai mitybai. Pavyzdžiui, ankštinių daržovių konservai yra puikus baltymų šaltinis, žuvies - Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis ir pan.
- Ekonomiškumas: Konservuota mėsa dažnai yra pigesnė nei šviežia mėsa.
Trūkumai
- Maistinė vertė: Konservavimo procesas gali sumažinti kai kurių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vandenyje tirpių vitaminų, kiekį mėsoje.
- Natrio kiekis: Neretai konservuotuose produktuose yra didelis druskos ir cukraus kiekis.
- Priedų kiekis: Kuo pridėtinių medžiagų kiekis bus didesnis - tuo produktas, savo maistine verte, bus menkavertiškesnis.
Konservų laikymo sąlygos ir galiojimo laikas
Tinkamas konservų laikymas ne tik prailgina jų galiojimo laiką, bet ir užtikrina, kad jie išliks saugūs vartoti. Netinkamai laikomi konservai gali sugesti, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Komercinius konservuotus maisto produktus ir kitus stabilius gaminius reiktų laikyti vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Ideali temperatūra konservų laikymui yra nuo 10°C iki 21°C. Venkite laikyti konservus vietose, kur yra dideli temperatūros svyravimai, pavyzdžiui, šalia radiatorių arba tiesioginėje saulės šviesoje. Neturint rūsio, konservus galima laikyti virtuvinėse spintelėse, tačiau svarbu užtikrinti, kad jie nebūtų veikiami tiesioginių saulės spindulių ar šilumos šaltinių. Drėgmė gali sukelti pakuotės rūdijimą.
Nuo konservų rūšies priklauso tik jų galiojimo laikas. Tinkamai paruošti konservai išlieka saugūs 2-5 metus. Skirtumas atsiranda dėl naudojamų produktų, jų rūšies ir paruošimo technologijos. Pavyzdžiui, marinuotos daržovės, lečo, įvairūs padažai ar žuvies bei mėsos konservai, laikomi tvarkingai ir tinkamomis sąlygomis, paprastai išsilaiko iki dvejų metų. Namų gamybos konservuotą maistą rekomenduojama suvalgyti per vieną sezoną - t. y. per 12 mėnesių nuo jo gamybos. Didelio rūgštingumo maisto produktai, tokie kaip pomidorai ir kiti vaisiai, geriausią kokybę galėtų išsaugoti iki 12 mėnesių, o mažai rūgščių maisto produktų, tokių kaip konservuoti žirneliai, bulvės, kukurūzai ar mėsa - ir ilgiau (iki kelerių metų).
Ar galima valgyti konservus po galiojimo datos?
Visuomenėje yra įsigaliojęs mitas, kad konservuoti maisto produktai neturi galiojimo laiko ir juos valgyti yra saugu, net po galiojimo datos, nurodytos ant pakuotės. VMVT specialistė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra klaidingas. Bet kuris pramoniniu būdu pagamintas maistas turi būti vartojamas pagal gamintojo nurodytas vartojimo sąlygas, atsižvelgiant į nustatytą tinkamumo vartoti terminą, atidarytos pakuotės suvartojimą (kai tokia informacija nurodyta). Pramoniniu būdu pagamintas maistas visada turės galiojimo laiką, nes tai susiję su saugaus ir kokybiško maisto pateikimu rinkai.
Kaip patikrinti, ar konservai saugūs vartoti?
Prieš vartojant konservus, svarbu patikrinti, ar jie yra saugūs. Prieš atidarant konservų dėžutę, svarbu ją atidžiai apžiūrėti. Jokiu būdu negalima valgyti konservų, kurių pakuotė pažeista, nesandari, išsipūtusi arba surūdijusi. Tokius konservus nedelsiant išmeskite. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į gaminio skonį. Jei juntamas nemalonus kartumas, konservai sugedę. Kai kuriais atvejais tai gali išduoti ir pasikeitusi konservų spalva bei sklindantis nemalonus kvapas. Jei turite abejonių dėl konservų saugumo, geriau jų nevartoti.
Pagrindiniai sugedusių konservų požymiai:
- Išsipūtusi pakuotė
- Pažeista arba surūdijusi pakuotė
- Nesandari pakuotė
- Nemalonus kvapas arba kartumas
Mėsos konservų naudojimas kulinarijoje
Mėsos konservai yra universalus produktas, kurį galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Jie puikiai tinka sriuboms, troškiniams, padažams ir užkandžiams. Konservuota mėsa yra puikus baltymų šaltinis ir gali būti naudojama kaip greitas ir patogus ingredientas ruošiant maistą. Taip pagaminti konservai nereikalauja ypatingų laikymosi sąlygų. Juos galima pasiimti į kelionę, darbą ar panaudoti greitai paruošiamam padažui prie garnyro. Tai greitas ir skanus sprendimas, kai trūksta laiko gaminti. Taip pat galima gaminti konservus su perlinėmis kruopomis, grikiais ar žirniais.
Mėsos konservai augintiniams
Konservuotas maistas taip pat yra populiarus pasirinkimas šunų ir kačių augintojams. Renkantis konservus augintiniams, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Mėsos kiekis: Kuo didesnis mėsos kiekis konservuose, tuo produktas laikomas maistingesniu. Jei mėsa yra pirmoje vietoje sudėtyje, tai reiškia, kad maisto pagrindas yra gyvuliniai baltymai.
- Sudėtis: Šunų konservai turėtų būti pagaminti iš aukštos kokybės mėsos, be dirbtinių priedų ir grūdų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į angliavandenius ir vengti grūdų turinčio maisto šunims su jautriu virškinimu. Kačių konservai turėtų būti praturtinti taurinu.
- Klasė: Maisto klasė skiriasi priklausomai nuo kokybės ir sudėties. Ekonominės klasės maistas yra pigiausias, bet prastos kokybės. Premium klasės maistas yra subalansuotas ir tinkamas kasdienei mitybai. Super-premium klasės maistas yra geriausias pasirinkimas, turintis didžiausią natūralios mėsos kiekį be kenksmingų priedų.
Nors konservai augintiniams turi daug privalumų, tokių kaip didelis drėgmės kiekis ir lengvas virškinamumas, svarbu nepamiršti, kad nuolatinis minkšto maisto vartojimas gali paskatinti dantenų ligas. Todėl nederėtų augintinio maitinti tik konservais.