Per metus, kai tęsiasi pandemija, paramos į „Maisto banko“ globojamas organizacijas besikreipiančiųjų skaičius išaugo kelis kartus. Tarp jų - tiek jaunystėje geras pareigas užėmę, o dabar lėšų net maistui neturintys senoliai, tiek darbų netekę jauni žmonės. Dalis pastarųjų nedrąsiai prisipažįsta, patys anksčiau nereaguodavę į prašymus paremti.
„Maisto banko“ misija - „pagauti“ maistą, kuris iškrito iš maisto tiekimo grandinės, ir sugrąžinti jį žmogui. Kasdien savanoriai renka perteklinį maistą iš gamintojų, logistikos įmonių ir ūkininkų. Vien 2023 metais buvo išgelbėta daugiau nei 5307 tonos maisto, tai yra daugiau nei 10 milijonų porcijų. Dirbdami išvien, „Maisto bankas“ ir jo partneriai išsaugojo ir išdalino 5307 tonas gero maisto, tai yra daugiau nei 10 milijonų porcijų.
Nematomas, bet svarbus darbas „Maisto banko“ veikla apima didelį spektrą užduočių, pradedant maisto surinkimu ir baigiant jo paskirstymu. Kiekvieną rytą savanoriai vyksta į prekybos tinklų parduotuves, iš kurių parveža paskutinės dienos galiojimo produktus. Šie produktai kruopščiai atrenkami, surūšiuojami ir paruošiami perdavimui socialinėms organizacijoms. Po pietų į „Maisto banko“ sandėlius atvyksta organizacijos, kurios rūpinasi socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis: gausiomis šeimomis, vienišomis mamomis, neįgaliaisiais, senjorais, vaikais, benamiais ir kt. Parama pasiekia tiek dideles organizacijas, tokias kaip „Maltos ordinas“, „Raudonasis kryžius“, „Gelbėkit vaikus“, tiek mažesnes vietines bendruomenes. „Maisto bankas“ su partneriais dirba 84 Lietuvos miestuose, pasiekdamas daugybę žmonių tiek didmiesčiuose, tiek atokiuose kampeliuose.
Maisto švaistymo problema ir sprendimai
Organizacijos vadovui liūdna, kad trečdalis pasaulio pagaminto maisto yra iššvaistomas. Jei maistas patenka į sąvartyną, pūdamas išskiria metaną, kuris yra pavojingos šiltnamio efektą sukeliančiančios dujos. Maisto tiekimo grandinė generuoja 25 procentus visos pasaulyje išmetamos CO2 emisijos. Į sąvartynus patenka penktadalis viso Europos Sąjungoje pagaminamo maisto. Tai išteklių švaistymas, kuris ES ekonomikai per metus kainuoja apie 140 milijardų eurų. Kova su maisto švaistymu duoda rezultatų, tačiau tai reikalauja logistinių operacijų, savanorių darbo ir įrangos, kuriai įsigyti dažnai trūksta lėšų.
Maisto tinklaraštį „5 produktai“ kurianti plungiškė Roma Labžentė virtuvėje nuolat ieško paprastų sprendimų - tiek kurdama naujus receptus, kuriems reikia vos penkių produktų, tiek stengdamasi neišmesti maisto. Ypač pastaruoju metu jos socialiniuose tinkluose vis dažniau matomi atviri pasidalinimai apie maisto švaistymą, planavimą bei savanorystę „Maisto banke“.
Pandemijos metu suteikti pagalbą tiems, kam jos būtinai reikia, yra tiesiog privaloma. Taip tvirtina kūrėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, kuriam savanorystė yra tikroji pilietiškumo išraiška.
Virtuvė - vaisių ir daržovių gelbėtoja
„Maisto banko“ Vilniaus padalinyje pradėti dalinimui dėl įvairių priežasčių nebetinkamo maisto perdirbimo darbai. Tai svarbi iniciatyva siekiant, kad labai sunokę, transportuojant apdaužyti vaisiai ir daržovės ar kitas maistas nebūtų išmetamas utilizuoti. Nuo spalio veikiančioje virtuvėje „Maisto banko” talkininkai jau spėjo perdirbti virš tūkstančio kilogramų maisto produktų. Čia pagamintos konservuotos daržovių sriubos, vaisių džemai, padažai, užtepėlės ir pan. išdalintos nepasiturinčius asmenis remiančioms organizacijoms. Didžioji dalis perdirbimo virtuvės įrangos nupirkta iš prekybos tinklo „IKI“ pernai organizuotos akcijos „Gera kaina - geras darbas“ lėšų. Virtuvei vadovauja profesionalus maisto technologas Romualdas. Ateityje maisto perdirbimo veiklą planuojame plėsti ir kituose „Maisto banko“ padaliniuose.
Dažniausiai gelbėjami vaisiai, daržovės ir duonos gaminiai, taip pat pieno produktai ir mėsa. Rudenį didžiausias iššūkis tenka vaisiams ir daržovėms. Jų kiekis yra toks didelis, kad per trumpą laiką sunku išdalinti žmonėms. Todėl buvo įrengta produktų perdirbimo virtuvė. Virtuvėje gaminami konservai: uogienės, konservuotos sriubos, troškiniai, pagardai. Taip užkonservuoti vaisiai ir daržovės gali būti dalinami remiamoms organizacijoms. Perdirbimui naudojami ir žmonių sunešti stiklainiai. Vien pernai buvo panaudota daugiau nei 10 tūkst.
Parama ne tik maistu
„Maisto bankas“ per mėnesį pamaitina daugiau nei 143 tūkstančius žmonių. Daliai jų tai yra gyvybiškai svarbus maistas. Tiems, kuriems nereikia pirkti maisto, atsiranda galimybė likusias lėšas skirti vaikų reikmėms, vaistams ar komunaliniams mokesčiams. Svarbiausia, kad išsprendus maisto klausimą, žmonės gali skirti energijos kitoms problemoms spręsti.
Vienas didžiausių iššūkių - užtikrinti, kad parama pasiektų visus, kuriems jos reikia.
Kaip prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos?
Yra daug būdų, kaip galima prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos:
- Paaukoti maisto produktų. „Maisto bankas“ priima ilgai negendančius maisto produktus, tokius kaip kruopos, makaronai, konservai, aliejus ir kt.
- Savanoriauti. „Maisto bankui“ nuolat reikia savanorių, kurie padėtų rūšiuoti maistą, jį pakuoti ir pristatyti.
- Finansiškai paremti. „Maisto banką“ galima paremti finansiškai, pervedant pinigų į organizacijos sąskaitą.
- Paimti „vienišius“ bananus. Pirkdami bananus, nepamirškite paimti ir tų, kurie liko vieniši.
- Tausoti maistą namuose. Planuokite savo pirkinius, gaminkite tik tiek, kiek suvalgysite, ir tinkamai laikykite maisto produktus.
Dabar visi norintys tai gali padaryti apsiperkant e. parduotuvėje „Rimi.lt“. Krepšelį sudarys: pirmos rūšies kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė du džiovintomis uogomis, kiaulienos konservai, vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, keptos pupelės pomidorų padaže, grikių kruopos, rapsų aliejus, konservuoti žalieji žirneliai, saldintas sutirštintas pienas. Visų produktų po 1 vnt.
Kviečia prisidėti „Maisto bankas“ džiaugiasi, kad prekės ženklas „Maggi“ atkreipė dėmesį į jų problemas ir kviečia visuomenę tausoti maistą. Nuo kiekvieno „Maggi“ pirkinio „Iki“ prekybos tinkle 3 euro centai bus skirti „Maisto banko“ šaldymo ir sandėliavimo įrangos įsigijimui.
Savo užaugintais vaisiais ar daržovėmis galima pasidalinti bet kuriame „Maisto banko“ padalinyje.
Kiti „Maisto banko“ projektai ir iniciatyvos
„Maisto bankas“ ne tik renka ir dalina maistą, bet ir vykdo įvairius projektus bei akcijas, skirtas atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą ir padėti nepasiturintiems.
„Sveikatiada“
Jau penktus metus „Maisto bankas“ drauge su partneriais įgyvendina projektą „Sveikatiada“. Tai socialinė iniciativa, kurios tikslas - formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokyklose.
„Kviečiu į svečius“
Trečius metus iš eilės kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson ir „Maisto bankas“ rengia projektą „Kviečiu į svečius.
Ekstremalių situacijų pratybos
„Maisto bankas“ organizuoja ekstremalių situacijų pratybas, siekdamas pasiruošti galimoms krizėms ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Bendradarbiavimas su Šveicarijos maisto banku
„Maisto bankas“ bendradarbiauja su Šveicarijos maisto banku „Schweizer Tafel“, semdamasis patirties tiekiant prekybos tinklų atiduodamą maistą nepasiturintiems.
„Maisto banko“ veikla regionuose
„Maisto bankas“ veikia ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, padėdamas sunkiai gyvenantiems žmonėms. Plungės skyrius maistu remia virš 1,5 tūkst. rajono gyventojų, o Utenos skyrius - virš 2 tūkst.
Labdaros ir paramos fondas MAISTO BANKAS
Tradicinės akcijos ir paramos koncertai
Praėjusį savaitgalį Lietuvoje surengta „Maisto banko“ paramos akcija subūrė tūkstančius gyventojų, kurie nepasiturintiems paaukojo 332 008 vienetus ilgo galiojimo maisto produktų. Surinktos paramos vertė viršijo 533 tūkst. eurų. Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyksta 73 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, 413 prekybos vietų.
Penktadienio vakarą vykusiame „Maisto banko“ paramos koncerte „PasiDalink“ televizijos žiūrovai suvienijo širdis ir kovai su maisto švaistymu bei skurdu paaukojo įspūdingą sumą - 205 tūkst. eurų. Visą penktadienio vakarą arenoje tvyrojo ypatinga šiluma ir gerumo dvasia - tūkstančiai savanorių, geros valios žmonės ir ryškiausios Lietuvos žvaigždės susivienijo kilniam tikslui. Jau šįvakar tiesioginiame LNK televizijos eteryje vyksiantis „Maisto banko“ paramos koncertas „PasiDalink“ žada netikėtą pokytį - šalia ilgamečių renginio vedėjų Rolando Vilkončiaus ir Indrės Kavaliauskaitės išvysime naują veidą. Prieš pat Kalėdas - netikėtas posūkis: paaiškėjo, kad ką tik Lietuvos žvaigždžių pristatyta daina „Pasidalink“ nėra tik šventinis kūrinys. Tai specialiai „Maisto banko“ paramos koncertui sukurtas gerumo himnas ir solidarumo gestas - prie organizacijos misijos jungiasi ryškiausi šalies atlikėjai, o didysis koncertas jau rytoj, tiesiogiai per LNK. Artėjant „Maisto banko“ paramos koncertui „PasiDalink“, grupė „The Roop“ jungiasi prie gerumo misijos. Prieš mėnesį grupės lyderio Vaidoto Valiukevičiaus socialiniuose tinkluose paskelbta istorija apie netikėtą susitikimą su žmogumi prašiusiu maisto, akimirksniu suvirpino tūkstančius. „Gerumas yra užkrečiamas“, - tada rašė Vaidotas.
Tai buvo vieni sudėtingiausių, bet kartu ir sutelkčiausių mūsų organizacijos metų. Žemai lenkiame galvas prieš kiekvieną pagalbininką - savanorį, aukotoją, rėmėją ar tiesiog geru žodžiu palaikiusį žmogų. Jūsų dėka buvo išgelbėti tūkstančiai tonų gero maisto, kuris virto milijonais porcijų valgio ant senolių, neįgaliųjų, vaikus globojančių šeimynų ir kitų, šiuo neramiu laikotarpiu sunkumų patiriančių žmonių, stalų.
Jau šį vakarą 19.30 val. Lietuvos mokyklos bei darželiai ir šiais mokslo metais kviečiami jungtis prie „Maisto banko“ iniciatyvos „Pasirašyk geriems darbams“ ir padovanoti gerumą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Kovo 16-27 d.
Adresai:
- Panerių g. 37, Vilnius (įėję į kiemą sukite į kairę pusę).
- Vytenio g. 54, Vilnius.
