Pietų Kinijos jūra, apimanti apie 3,5 mln. km², yra viena svarbiausių pasaulio jūrų, kurioje susikerta gyvybinės prekybos arterijos ir glūdi dideli gamtiniai ištekliai. Tačiau šis regionas yra ir nuolatinių teritorinių ginčų bei geopolitinės įtampos židinys. Daugiau nei pusė pasaulio jūrų prekybos keliauja per Pietų Kinijos jūrą, jungdama Rytų ir Pietryčių Azijos šalis su Europa, Artimaisiaisiais Rytais ir Afrika. Nesutarimai Pietų Kinijos jūroje kildinami iš pokolonijinio laikotarpio, kada naujai besikuriančios nepriklausomos valstybės neperėmė iš kolonizatorių aiškios jūrinių teritorijų kontrolės.
Teritorines pretenzijas Pietų Kinijos jūroje yra išreiškusios Kinija, Taivanas, Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Vietnamas ir Indonezija. Didžiausias ambicijas rodo Kinija. Jos teritorines pretenzijas įkūnija „devynių brūkšnių“ linija, atsiradusi XX amžiaus viduryje. Kinijos teisės į didžiąją dalį regiono neretai grindžiamos istoriniais šaltiniais, žemėlapiais ir dokumentais, kurie, pasak Pekino, rodo šimtmečius apimančią Kinijos veiklą (žvejybą, tyrinėjimus ir laivininkystę).
Žvelgiant iš Kinijos perspektyvos, šiuo regionu driekiasi šalies ekonomikos ir energetinio saugumo gyvybinės arterijos. Be to, regionas (tiksliau, jo dominavimas) yra itin svarbus Kinijos saugumui ir galios projekcijai už „pirmosios salų grandinės“. Pekino paranoja dėl ekonominio pažeidžiamumo stumia jį ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, atsinaujinusios 400 metų senumo idėjos dėl Tailando Kra kanalo vystymo. Šis 90 km ilgio žemyninis tiltas turėtų suteikti apčiuopiamos naudos Tailando ekonomikai, bet svarbiausia - būtų gyvybiškai svarbus Kinijai, ypač jei būtų blokuojami kinų prekybos srautai Malakos sąsiauryje.
Filipinų ir Kinijos konfrontacija
Pastaraisiais metais Filipinai tapo vienu atviriausių ir aktyviausių Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje kritikų. Tai sietina su reikšmingu užsienio politikos krypties, susijusios su Kinija, posūkiu. Nuo 2022 m. prezidento Ferdinando Marcoso jaunesniojo atėjimo į valdžią konfrontacija tarp šalių išaugo tiek Antrojoje Tomo (Second Thomas Shoal), tiek Skarboro (Scarborough Shoal) seklumose. Pekinas įdėmiai stebi neigiama linkme judančius dvišalius santykius: 2023 m. gruodį Kinijos užsienio reikalų ministras Vang Y apkaltino Filipinus, kad jie „pakeitė savo politinę poziciją, nesilaiko įsipareigojimų ir toliau provokuoja bei kelia rūpesčius jūroje“.
Šįmet vykusiame forume „Shangri-La Dialogue“ Pietų Kinijos jūros konfliktas buvo viena ryškiausių temų. Filipinų prezidento kalba puikiai atspindėjo situacijos regione pavojingumą ir naujas Filipinų raudonas linijas: „Jei per incidentą žūtų Filipinų kareivis, nesvarbu, ar pakrančių apsaugos, ar jūrų laivyno, tai neabejotinai padidintų atsako lygį <…>. Sąmoningas Filipinų piliečio nužudymas, manau, būtų labai arti to, ką mes laikytume karo paskelbimu, taigi reaguotume atitinkamai.“ O Kinijos gynybos ministras Dong Dziunas patikino, kad „nepaisant ganėtinai ramios situacijos regione, viena šalis, padedama išorinių jėgų, tebelaužo dvišalius susitarimus ir pasižadėjimus“ ir kad ta šalis „iš anksto suplanavo provokacijas ir kūrė dirbtinius scenarijus norėdama suklaidinti visuomenę“.
Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. tarp Kinijos ir Filipinų įvyko dešimt akistatų. Visos jos susijusios su Antrosiose Tomo seklumose (Filipinams tai - Ajungino seklumos) 1999 m. tyčia įstrigusiu Siera Madrės karo laivu, kuris iki šiol yra Filipinų teritorinių pretenzijų gynybos forpostas su nuolat dislokuota įgula. Pasak įvairių skaičiavimų, šis relikvija tapęs laivas turėjo subyrėti jau 2015 metais. Vis dėlto dėl periodiškai vykstančių laivo remontui ir karių aprūpinimui gyvybiškai svarbių tiekimo misijų taip nenutiko - būtent per šias operacijas stojama į pavojingą akistatą su Kinija.
Viena naujausių ir pavojingiausių akistatų per aprūpinimo misiją įvyko birželio 17 d. Filipinų ginkluotųjų pajėgų pareiškime rašoma: „Prievartiniai, agresyvūs ir barbariški Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos veiksmai per humanitarinę rotacijos ir atsargų papildymo misiją <…> padarė didelę žalą AFP laivams, įskaitant jų ryšių ir navigacijos įrangą. Kinijos pakrančių apsaugos personalas taip pat buvo užfiksuotas mojuojantis ašmeniniais ginklais ir grasinantis sužeisti AFP kariams.“ Vėliau Filipinų generolas Romeo Bravneris tvirtino, kad Kinijos pakrančių apsauga elgėsi kaip piratai: „Tik piratai įsilaipina, vagia ir naikina laivus, įrangą ir asmeninį turtą.“ Nors aukų pavyko išvengti, tačiau pranešama, kad vienas jūreivis buvo sunkiai sužeistas.
Vietnamas: tarp draugystės ir varžybų
Vietnamo atvejis yra išties įdomus. Pastarąjį dešimtmetį tarptautinėje žiniasklaidoje Kinijos ir Vietnamo „socialistinė“ draugystė atspindima labai pozityviai. Visgi, norint visapusiškai įvertinti iš pirmo žvilgsnio itin tvirtą abiejų šalių bičiulystę, svarbu nepamiršti istorinio konteksto - 1979 m. tarp Kinijos ir Vietnamo buvo įsiplieskęs pasienio karas, kurio mastas reikšmingai neišsiplėtė, bet pavieniai kariuomenių susirėmimai tęsėsi net iki 1991 m., kol santykiai buvo normalizuoti.
Priešingai nei Filipinai, Vietnamas dešimtmečius išlaikė ryžtingą ir griežtą laikyseną Rytų jūros atžvilgiu. Žvelgiant iš pastarųjų dešimtmečių patirties, tokia pozicija Vietnamui atsipirkdavo. 2014 m. kilusi naftos platformos krizė Tonkino įlankoje laikytina viena rimčiausių po 1988 m. vykusio kruvino susirėmimo, visgi akistatą sąlyginai laimėjo tvirtą poziciją išlaikęs Hanojus: Kinijos planuotas naftos platformos perdislokavimas buvo visiškai nutrauktas anksčiau laiko. Šis įvykis sukėlė atgarsių ir pačiame Vietname: visuomenėje kilę antikiniški protestai eskalavosi iki riaušių prieš Kinijos verslus ir piliečius šalyje.
Vietnamo veiksmai ginčytinose teritorijose, dažnai grindžiami taisykle „dantis už dantį“, yra sistemingi ir gerai apskaičiuoti, ypač turint omenyje sausumos atkūrimo darbus, kurių metu sekliose jūros vietose dirbtinai kuriami žemės masyvai. Nuo 2023 m. lapkričio iki 2024 m. birželio mėn. Vietnamas dešimtyje vietovių atkūrė daugiau nei 280 hektarų žemės. Lyginant su 2022 m. ir 2023 m. statistika (atitinkamai 138 ir 164 ha), dabartinė situacija rodo ryškų Vietnamo veiksmų suaktyvėjimą ir pastangas kuo geriau įsitvirtinti teritorijose, esančiose Kinijos ir Vietnamo teritorinių nesutarimų epicentre. Neskaitant Kinijos, Vietnamas yra neabejotinas žemių atkūrimo regione lyderis: iki šiol atkurta maždaug 971 ha teritorija (perpus mažiau nei Kinija su 1861 ha atkurtos žemės).
Panašu, kad Kinijos ir Vietnamo teritorinis konfliktas gali gilėti. 2024 m. pradžioje Kinija paskelbė bazinių linijų perbraižymą, kurio paskirtis - iš naujo nustatyti teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos dydį Tonkino įlankoje. Po 2000 m. dvišalio susitarimo dėl teritorinių ribų iki šiol nesutarimai dėl šios įlankos buvo laikomi galutinai išspręstais ir užgesintais. Vis dėlto atrodo, kad situacija keičiasi - Pekino perbraižymai nemažą dalį vietovės paverčia Kinijos vidaus vandenimis, o tai gali reikšmingai paveikti ne tik Vietnamo, bet ir užsienio laivų judėjimo laisvę.
Regioninės tendencijos ir didesnė įtampa
Prie valdžios vairo stojus Si Dzinpingui Kinijos elgesys Pietų Kinijos jūroje iš esmės pasikeitė. Anksčiau vyravęs Pekino noras pademonstruoti augančius raumenis pamažu perauga į kinetinius susidūrimus, per kuriuos kyla labai reali žaibiškos konflikto eskalacijos grėsmė. Vis dėlto neproporcingas Kinijos ir kitų nesutariančių šalių galios santykis bei Pekino agresyvumas grįžta bumerangu - regiono šalys pradeda permąstyti ilgus metus išlaikytas balansavimu ir neretai pernelyg dideliu nuolankumu grįstas pozicijas Kinijos atžvilgiu, ypač Pietų Kinijos jūros kontekste.
Didėjantis nesaugumo ir iš Kinijos sklindančios grėsmės jausmas skatina šalių norą aktyviai megzti glaudesnius santykius su Vakarais. Bene rimčiausias neigiamas signalas Pekinui yra pastaruoju metu juntama regiono šalių santykių su Vakarais stiprėjimo dinamika. Nors svarbus šio pokyčio katalizatorius yra Rusijos invazija Ukrainoje, tiesioginė rizika šalims kyla būtent iš nuosekliai didėjančio Pekino agresyvumo Pietų Kinijos jūroje. Glaudesnis bendradarbiavimas, naujų ir senų susitarimų atnaujinimas, dažnėjančios bendros karinės pratybos ir dvišalių santykių stiprinimas įvairiose srityse yra apraiškos, tiesiogiai nulemtos grėsmingos Pekino laikysenos.
Filipinų ir JAV bendradarbiavimas yra puikus to pavyzdys: nepaisant 2014 m. gynybos bendradarbiavimo sutarties, kuri JAV suteikė prieigą prie penkių karinių bazių Filipinuose, 2023 m. abi šalys papildomai sutarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir dar keturių bazių prieigos. Be to, 2023 m. pradžioje Filipinų valdžia pareiškė peržiūrinti pasiūlymą dėl trišalės gynybos ir saugumo sutarties su JAV ir Japonija. Kinijos itin neigiamai vertinamos koalicijos stiprinimo dinamika pasitvirtino: 2024 m. balandį per visų trijų valstybių vadovų susitikimą Vašingtone buvo aiškiai išplėstos bendradarbiavimo įvairiose srityse ribos. Kaip skelbiama Baltųjų rūmų pareiškime, „<…> prasideda naujas trišalis etapas“. JAV sąjungininkų santykių stiprinimą, kurio vienijantis veiksnys yra Kinijos teritorinės pretenzijos, puikiai atspindi 2024 m. balandžio 12 d. surengtos dviejų dienų trukmės jungtinės JAV, Filipinų ir Pietų Korėjos pratybos Rytų Kinijos jūroje.
Kinijos agresija skatina kitų šalių norą pradėti spręsti tarpusavio teritorinius ir kitus istorinius ginčus. Šis Pekinui itin neparankus virsmas jau rodo ryškius rezultatus Rytų Kinijos jūroje: nepaisant išties giliai įsišaknijusių istorinių nesutarimų, vis glaudesnį bendradarbiavimą įvairiose srityse demonstruoja Japonija ir Pietų Korėja. Panašia linkme situacija pradeda krypti ir Pietų Kinijos jūros regione - puikus to pavyzdys yra Vietnamo ir Filipinų suartėjimas. Šių metų sausį Filipinų ir Vietnamo vadovai sutarė dėl glaudaus savo pakrančių apsaugos pajėgų bendradarbiavimo. O birželį Vietnamas atvirai išreiškė norą pradėti dialogą ir veiksmų koordinavimą su Filipinais Pietų Kinijos jūroje. Reaguodami Filipinai paskelbė, kad Manila taip pat yra pasiruošusi ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų dėl nesutarimų su Hanojumi Pietų Kinijos jūroje.
Kas slypi Pietų Kinijos jūros ginčo užkulisiuose? | Pradėkite čia
Kinija - tai įspūdingo grožio ir dydžio šalis, kurios lankytinos vietos paliks neišdildomus įspūdžius bei norą sugrįžti. Šalis turtinga įspūdingomis vietomis, tarp kurių rasite senovinius miestus, miškus, paslaptingas šventyklas, pasakiško grožio ryžių laukus, nuostabius slėnius ir didingus kalnus. Čia susipina senosios Kinijos papročiai bei tradicijos ir šiuolaikiškas gyvenimas su naujausiomis technologijomis. Kinijos jūra - tai šalies langas į pasaulį. Nuo šiaurinių industrinių pakrančių iki pietinių tropikų - kiekvienas regionas turi savo istoriją, skonį ir ritmą. Pietų Kinijos jūra, didžiulis ir strategiškai svarbus Ramiojo vandenyno regionas, yra apsupta daugybės pusiasalių, kurie formuoja jos unikalų kraštovaizdį ir daro įtaką regiono klimatui, ekonomikai ir politikai.