Ignas Domeika (isp. Ignacio Domeyko, bltr. Ігнат Дамейка, lenk. Ignacy Domejko; 1802 m. liepos 31 d. Nedzviadkoje - 1889 m. sausio 23 d. Čilės Santjage) - tai vienas ryškiausių XIX amžiaus lietuvių kilmės mokslininkų, geologas, mineralogas, etnologas, pasaulinio pripažinimo sulaukęs tyrinėtojas, kurio gyvenimo kelias driekėsi nuo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki pat Čilės. Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabartinė Baltarusija), lenkiakalbėje LDK bajorų šeimoje, Ignas Domeika tapo ne tik savo šalies, bet ir naujųjų namų - Čilės - didžiuoju švietėju ir reformatoriumi.
Jo gyvenimo kelias prasidėjo 1816-1817 m. Vilniaus universitete, kur jis studijavo fiziką ir matematiką. Jau būdamas keturiolikos metų, jis įstojo į Fizikos ir matematikos skyrių. 1822 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro laipsnį. Tuo pat metu, nuo 1819 m., Ignas Domeika aktyviai dalyvavo filomatų veikloje, tapo draugijos nariu, rūpinosi jos biblioteka ir organizavo susirinkimus. Deja, caro administracijai represavus Filomatų draugiją, 1823 m. I. Domeika buvo suimtas ir įkalintas Vilniaus bazilijonų vienuolyne. Po paleidimo jam buvo paskirta policijos priežiūra, draudžianti išvykti ar užimti valstybines pareigas. Tik 1830 m. policijos priežiūra buvo panaikinta.
1831 m. Sukilimas ir Emigracija
Ignas Domeika aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, kovojo Chlapovskio daliniuose kartu su žymiais to meto kovotojais. Po pralaimėto mūšio ties Šiauliais 1831 m. vasarą, jis pasitraukė į Prūsiją, vėliau - į Prancūziją. Paryžiuje, Sorbonos universitete, jis tęsė studijas, gilindamasis į geologijos, matematikos, fizikos, chemijos ir botanikos mokslus. Būtent čia jis apsisprendė studijuoti geologiją, mineralogiją ir kalnakasybą, 1837 m. baigė Paryžiaus aukštąją kalnakasybos mokyklą.
Veikla Pietų Amerikoje: Čilės Atvėrimas Mokslui
1838 m. Ignas Domeika atvyko į Čilę, kur praleido beveik visą likusį savo gyvenimą - 46-erius metus. Čia jis pradėjo savo, kaip mokslininko, karjerą. Nuo 1840 m. jis buvo La Serenos aukštosios kasybos mokyklos profesorius, o nuo 1847 m. - Santjago universiteto profesorius, vėliau fakulteto dekanas, o 1867-1883 m. ėjo Santjago universiteto rektoriaus pareigas.
Čilėje praleistas laikas tapo itin produktyviu jo mokslinės veiklos periodu. Ignas Domeika daug dėmesio skyrė Čilės gamtos tyrinėjimams. Jis atrado aukso, vario ir akmens anglių telkinių, publikavo virš 500 mokslinių darbų. Jo tyrimai apėmė ne tik naudingąsias iškasenas, bet ir Čilės geologinę sandarą. Jis sudarė ir paskelbė pirmąjį Čilės geologijos žemėlapį, kuris buvo itin svarbus naujai nepriklausomai šaliai.
Be geologinių tyrimų, I. Domeika aktyviai domėjosi ir etnografija. Jis tyrinėjo vietinius indėnus, ypač mapučių (araukanų) gentis. Jo monografija „Araukanija ir jos gyventojai“ (isp. Araucania y sus habitantes) tapo svarbiu dokumentu, padėjusiu išsaugoti šios tautos kultūrinį paveldą.
Mokslininkas taip pat įkūrė meteorologinių stočių tinklą Čilėje, siekdamas geriau suprasti ir prognozuoti šalies klimatą. Jis atliko tyrimus, susijusius su mineraliniais vandenimis, vulkanų išsiveržimais, analizuodamas solfataras - karštų dujų ir vandenų išsiveržimus ugnikalnių šlaituose. Jo dėmesio sulaukė ir meteoritai, rasti Atakamos dykumoje. Jis analizavo jų sudėtį, nustatė kosminę kilmę ir nusiuntė pavyzdžius į Europos mokslo centrus. Ypač reikšmingas buvo jo rastas ir pavadintas Vaca Muerte meteoritas, kuriame aptikti seniausi Saulės sistemoje cirkonai.
Indėlis į Čilės Švietimo Sistemą
Ignas Domeika laikomas vienu iš Čilės švietimo sistemos reformatorių. 1852 m. jis buvo paskirtas Aukštojo mokslo reikalų delegatūros vadovu, organizavo ir pertvarkė mokslo institucijas, stiprino kadrus ir materialinę bazę. Jo iniciatyva ir sėkmingas vadovavimas leido užbaigti naujo universiteto pastato statybą.
Atminimo Įamžinimas
Igno Domeikos atminimas Čilėje ir visame pasaulyje yra plačiai įamžintas. Jo vardu pavadinti daugybė geografinių objektų: Domeikos kalnagūbris Anduose (isp. Cordillera de Domeyko), Domeikos miestelis (isp. Domeyko, Antofagastos provincija), Puerto de Domeiko uostas, Domeikos kalnas (isp. Cerro de Domeyco). Jo vardu pavadintos gatvės Santjago, La Serenos ir Valdivijos miestuose, o jo namas Santjage žinomas kaip „Casa Ignacio Domeyko“.
Jo vardu yra pavadintas vario rūdos mineralas - domeikitas. Taip pat dvi fosilijos - Nautilus domeykus ir Amonitus domeykanus, lapių atmaina - Canis domeykanus, našlaičių rūšis Viola domeykoana Gay. Jis buvo pagerbtas ir kosmose - jo vardu pavadintas asteroidas Nr. 2784.
2001 m. Santjage, minint 200-ąsias Igno Domeikos gimimo metines, buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas - remti ir plėtoti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui ir veiklai tyrinėti.
Dokumentinis filmas "Bilietas į niekur" 2024-2025
Lietuvių Bendruomenė Čilėje
Nors Ignas Domeika buvo vienas pirmųjų lietuvių, apsigyvenusių Čilėje, vėliau į šią šalį atvyko ir daugiau lietuvių. Pokario metais į Kolumbiją ir Venesuelą atvyko pabėgėliai nuo sovietų režimo, tarp kurių buvo daug inteligentų, kurie svetur kūrė lietuvių kultūrą. Nors lietuvių bendruomenė Čilėje nėra didelė, jos nariai stengiasi puoselėti lietuvišką kultūrą ir tradicijas, palaiko ryšius ir dalijasi informacija apie gyvenimą šalyje.
Tarpukariu ir vėliau didelė dalis lietuvių emigravo į Argentiną, Urugvajų ir Braziliją. Šios šalys tuo metu buvo ekonomiškai stiprios ir siūlė nemažai galimybių įsidarbinti ir įsikurti.
Šiuolaikiniai lietuviai Čilėje susiduria su kalbos barjeru, nes dauguma vietinių nekalba angliškai, todėl tenka mokytis ispanų kalbos. Taip pat iššūkiu gali tapti vietinių gyventojų atvirumas ir komunikabilumas, kartais galintis atrodyti kaip privatumo pažeidimas. Tačiau čiliečiai yra smalsūs ir draugiški, mielai bendrauja su užsieniečiais. Čilė lietuviams gali pasiūlyti puikų klimatą, gamtos įvairovę, nuostabius kalnus, vaisių, daržovių, žuvų ir jūros gėrybių gausą bei kokybišką vyną.
Nors lietuviškų produktų Čilėje rasti sunku, lietuviai stengiasi išlaikyti savo kultūrą gamindami tradicinius patiekalus namuose ir puoselėdami lietuviškas tradicijas šeimose.
Ignas Domeika, būdamas pasaulio pilietis, nutiesė tiltą tarp Čilės ir Europos, o jo asmenybė vienodai jungia Lietuvą, Prancūziją, Čilę, Baltarusiją ir Lenkiją. Jo gyvenimas ir darbai yra neįkainojamas indėlis į mokslą ir kultūrą, o jo atminimas gyvuos ateities kartoms.