Jau ne vieną dešimtmetį Pietų Korėja džiugina pasaulį dramomis, detektyvais, veiksmo filmais ar šiurpą keliančiais psichologiniais trileriais, priverčiančiais žiūrovą krūptelti ir smalsauti, kas bus toliau. Pietų Korėjos kinas išskirtinis, savitas, nepanašus į nieką kitą. Vadinamąją „Korėjos bangą“ (angl. „The Korean Wave“) apima ir televizijos serialai, plačiau žinomi kaip keidramos (K-dramas). Kaip ir anksčiau televizijos kanalus valdžiusios Pietų Amerikos ir meksikietiškos muilo operos, korėjietiški serialai užima didžiąją Azijos šalių rinką bei turi vis sparčiau augantį sekėjų ratą Vakaruose. Išties juos būtų galima vadinti azijietiškomis muilo operomis, kadangi daugumos pagrindinė tema - meilė. Romantiškos dramos ar komedijos yra bene populiariausias žanras. Šiame straipsnyje panagrinėsime šį fenomeną, jo priežastis ir įtaką.
Pasauliniai proveržiai ir „Kalmaro žaidimo“ fenomenas
Pietų Korėjos serialas „Kalmaro žaidimas“ („Squid Game“ arba „오징어 게임“) tapo visų laikų žiūrimiausia „Netflix“ platformos juosta. Vien per pirmą mėnesį jį pamatė net 111 mln. žiūrovų, o per 17 dienų - 111 mln. namų ūkių. Serija labai greitai tapo fenomenas, o trečiasis sezonas (paskutinis) taip pat sulaužė „Netflix“ rekordus: per pirmas 3 dienas daugiau nei 60.1 mln. žiūrovų ir virš 368.4 mln. žiūrėjimo valandų.
Seriale pasakojama apie žmones, kuriems dėl įvairių priežasčių labai nesiseka, paskendusius skolose ar gyvenimo krizėse. Į skolas iki ausų įklimpę herojai netikėtai sulaukia pasiūlymo dalyvauti žaidime, kuriame galima laimėti daugiau kaip 38 mln. dolerių. 456 žaidėjai įkurdinami į labirintą panašiame komplekse, kuriame turi atlikti įvairias užduotis. Laimėtojas bus tik vienas. Pagrindinis herojus - Seong Gi-hun (Player 456), kuris turi didelių skolų, yra išsiskyręs, bet sutinka dalyvauti, siekdamas pakeisti savo ir šeimos likimą. Serialo pavadinimas kilęs iš vaikiško korėjiečių žaidimo. Vaikų žaidimų naudojimas - dramatiška kontrastinė priemonė: vaikų žaidimai, nekalti ir paprasti, tampa mirtinų pasekmių arenoje.
Režisierius ir kūrėjas Hwang Dong-hyuk parašė scenarijų dar 2009 m., remdamasis savo patirtimi - jo asmeniniais sunkumais, skolomis, socialine nelygybe Pietų Korėjoje. Vizualus stilius - kontrastai spalvų, kostiumų, scenų: žaidėjų žalios treniruotės uniformos, raudoni kelniai/apsaugos uniformos, geltoni kostiumai, fantastiškai svetimos žaidimų erdvės. Tai kuria estetiką, kuri kartu žavi ir gąsdina. Muzika ir garsas - taip pat svarbus elementas: klasikinės melodijos, vaikiški žaidimų garsai ir viskas sulipdyta su siaubo / įtampos elementais. Tai stiprina jausmą, kad žaidimas - ne tik fizinė, bet ir emocinė-kultūrinė kova. Pirmasis sezonas, pasirodęs 2021 m., iškart tapo pasauliniu hitu. Antrojo sezono („Kalmaro žaidimas 2 sezonas“) žiūrovai laukė ilgiau nei dvejus metus, o 2024 m. gruodžio 26 d. premjera vėl sulaukė milžiniško susidomėjimo. Trečiasis sezonas, išleistas 2025 m. birželio 27 d., užbaigė trilogiją. Be pagrindinio serialo, „Netflix“ 2023 m. pristatė ir realybės šou Squid Game: The Challenge, kuriame tikri dalyviai rungėsi dėl milžiniško piniginio prizo.
Jo kalmarų žaidimo idėja buvo atmesta 10 metų. Tada atsirado „Netflix“.
„Kalmaro žaidimas“ - ne vienintelis Pietų Korėjos ekrano kūrinys, išpopuliarėjęs visame pasaulyje. Prie muzikos populiarumo prisidėjo ir režisieriaus Bong Joon-ho „Parazito“ („Parasite“, 2019) sėkmė, atnešusi jam keturias „Oskarų“ statulėles. Prieš tai Holivude jau keliskart dirbęs režisierius tapo vienu paklausiausių kino industrijos vardų. Filmas pasakoja apie vieną nevykėlių šeimą, gyvenančią pusrūsyje, kuri pamažu įsiskverbia į prabangius namus tapdami auklėtojais, vairuotojais ir tarnaitėmis nieko neįtariančioje turtingoje šeimoje. 2020-aisiais tarptautinį pripažinimą pelnė drama „Minari“, pasakojanti apie JAV Arkanzaso valstijoje įsikūrusią korėjiečių šeimą, kuriai tenka iškęsti visokių sunkumų. Juosta buvo nominuota šešiems „Oskarams“ ir pelnė šį apdovanojimą geriausios antraplanės aktorės kategorijoje.
Daugelyje populiarių Pietų Korėjos filmų ir serialų vaizduojami gyvenimo užribyje atsidūrę žmonės, kalbama apie socialinę nelygybę. Prieš porą metų surengtos apklausos metu trečdalis įvairių pasaulio valstybių gyventojų teigė, kad Pietų Korėjos juostos jų šalyje yra populiarios. 2019-aisiais šios šalies filmai ir serialai uždirbo rekordinę sumą - du milijardus JAV dolerių. Tai - dvigubai daugiau negu prieš dešimt metų. Proveržis prasidėjo 2009-aisiais nuo TV serialo „Berniukai virš gėlių“ („Boys Over Flowers“) - japonų komikso ekranizacijos. Juostoje pasakojama apie mergaitę iš neturtingos šeimos, kuri ima lankyti mokyklą, į kurią savo vaikus leidžia turtingieji. Ten gyvenimui diriguoja keturi vaikinai, kurių tėvai mokyklai aukoja labai daug pinigų. Kai visi šie vaikinai susidomi nauja bendraklase, ima rutuliotis drama. Panašūs siužetai į ekranus buvo perkelti ir Kinijoje bei Tailande, tačiau ne taip įtaigiai ir sėkmingai kaip Pietų Korėjoje.
Pagrindiniai korėjietiškų serialų bruožai ir temos
Nepaisant žanrų, serialus, su tam tikromis išimtimis, sudaro 16 arba 20 serijų, kurių kiekvienos trukmė yra maždaug apie 1 val. 20 min. Daugiau nei vieną sezoną dažniau turi kriminaliniai ar istoriniai serialai.
Romantinių dramų specifika
Romantiniuose, jau žanro klasika laikomuose serialuose, tokiuose, kaip „Boys Over Flowers“ ar „The Heirs“, pagrindinis siužeto konfliktas - neturtingos merginos ir vaikino santykiai. Tiesa, pastaruosiuose beveik pasikartoja toks pat klišinis siužetas - jaunas, gražus ir populiarus vaikinas įsimyli paprastą, niekuo neišsiskiriančią merginą, jų santykiams būtinai prieštarauja senelis ar tėvai, kurie valdo įmonių tinklą ir vieną dieną jį perduos savo atžalai. Antraplaniai aktoriai pasitelkiami kurti meilės trikampius ar keturkampius ir visais įmanomais būdais bando sutrukdyti santykiams, kurių paskutinėje serijoje vis tiek laukia laiminga pabaiga.
Tikriausiai ryškiausias korėjietiškus serialus išskiriantis bruožas - čia nėra erotikos ar intymių santykių. Pačių serialų kulminacija tampa poros bučinys paskutinėje serijoje. Tačiau net ir jis labai primena klasikinius Holivudo filmus, kuriuose būdavo galima bučiuotis tik suglaustomis lūpomis ir ekrane rodyti trumpą laiką. Tokios scenos tapo beveik visų romantinių serialų ikonografija. Intymumo vengimo priežastis gali būti pačios šalies konservatyvumas ar serialų auditorija. Šiuos dažniausiai žiūri paprastos, jaunos ar vyresnio amžiaus moterys, kurios gali lengvai tapatintis su pagrindine veikėja, kilusia iš neturtingos šeimos. Vyrai serialuose dažniau rodomi pusnuogiai, ištreniruotais kūnais, besimaudantys duše ar persirengiantys po treniruotės, o moters niekada nepamatysime bent kiek atviresniais rūbais. Romantiniuose serialuose visada vaidina vienas iš populiariosios muzikos dievaičių (angl. Idols), jis dažniausiai įkūnija antraplanius aktorius. Tai yra įprastinė praktika serialo ir paties atlikėjo reitingams pakelti.
Žinoma, liberalėjant visuomenei, pamažu keičiasi siužetai ir pagrindinių veikėjų charakteristikos. Šiais metais „Netflix“ pasirodžiusiuose serialuose „Itaewon Class“, „It`s Okay to Not Be Okay“ ar „Record of Youth“ pagrindinės veikėjos moterys yra nepriklausomos ir net labiau ekonomiškai stabilios nei vyrai. Jų pagrindinis tikslas - ne tik surasti mylimą partnerį, bet ir siekti savo pačių svajonių bei būti sėkmingoms karjeros prasme.
Kitos temos ir žanrai
Korėja yra žinoma ne vien dėl romantinių, bet ir dėl istorinių, fantastinių ar kriminalinių serialų. Pastaruosiuose dažniau vaidina vyresnio amžiaus aktoriai. Nors šiuose serialuose ir yra tiriami nusikaltimai, pagrindinė siužeto linija dažniausiai išlieka teisėsaugos korupcija. Populiarių serialų „Signal“ ar „Stranger“ pagrindiniai veikėjai kovoja su savo vadovais ar bendradarbiais, kurie slepia įtakingų asmenų nusikaltimus ir dažnai yra papirkinėjami. Serialuose atskleidžiama konglomeratų įtaka šalies valdyme, jie sau parankius asmenis paskiria į aukštas pozicijas.
Socialinės problemos ir jų atspindys serialuose
Socialinė kritika - vyraujanti daugelio filmų ir serialų tema. Juose dažnai pasakojama apie jaunų žmonių kovą dėl aukštesnės socialinės padėties, psichologinį terorą mokykloje, darbe, kariuomenėje. Juose taip pat pasakojama apie Pietų ir Šiaurės Korėjų santykius. Padalinta šalis laukia Korėjos susivienijimo. Kūrėjai kritikuoja visuomenės ydas, kartu vaizduodami žmones, kurie stoja į kovą su sistema. Vieni serialų herojai kovoja už teisingumą, kiti - už meilę. Net ir patys klišiškiausi ar absurdiški serialai gali daug papasakoti apie šalies visuomenę ir jai aktualias problemas. Pietų Korėjoje stipriai jaučiama socialinė nelygybė, opi yra patyčių ar savižudybių tema, apie kurią garsiai nekalbama.
Nepaisant žanro, be socialinės nelygybės, vienas labiausiai pasikartojančių motyvų yra patyčios. Pietų Korėjoje nuo mažų dienų vaikai mokyklose susiduria su žiauriu bendraklasių ar vyresniųjų elgesiu, kuris dažnai priveda prie savižudybės. Šalis beveik kiekvienais metais patenka į didžiausią savižudybių skaičių turinčių valstybių sąrašą. Vienas ryškiausių pavyzdžių Pietų Korėjoje - „Korean Air“ aviacijos įmonės vadovo dukros elgesys, kuomet ji pareikalavo, kad lėktuvas būtų grąžintas atgal į oro uostą, nes skrydžio palydovė jai padavė riešutus ne porcelianiniame dubenėlyje. Iš jos netgi buvo pareikalauta atsiprašyti atsiklaupus ant kelių ir palikti lėktuvą. Panašų elgesį galime pamatyti seriale „Itaewon Class“, kur pagrindinį veikėją visais įmanomais būdais bando sužlugdyti konglomeratų šeima. Jis įkūnija visuomenės idealą, bandantį gyventi sąžiningai ir kovoti prieš neteisybę.
Konservatyvioje Pietų Korėjoje mažai kalbama apie LGBTI+ bendruomenę ir žmonės dažnai bijo atskleisti savo seksualinę orientaciją. Taip yra ir pramogų pasaulyje, kadangi labai kritiškoje visuomenėje jie sulaukia daug neigiamų komentarų bei rizikuoja netekti darbo. Šiame seriale („Itaewon Class“) vieną iš vaidmenų atliko ir juodaodis aktorius, įkūnijęs afrikietės moters ir korėjiečio vyro sūnų. „Itaewon Class“ jis susilaukia komentarų dėl savo odos spalvos ir yra neįleidžiamas į naktinį klubą.
Pietų Korėjos kino ir serialų unikalumas skirtinguose žanruose
Pietų Korėjos kinas išskirtinis, savitas, nepanašus į nieką kitą. Tokie filmai kaip „Verksmas“ yra kuriami tam, kad tarsi įlįstų į žiūrovo smegenis ir ten sėtų baimę ir nerimą.
Filmai apie gyvenimo sunkumus
Pietų Korėjos kino pasaulyje jau seniai žinomas režisierius E J-yong savo naujausiame filme „Bacchus ponia“ nagrinėja sukrečiančią temą, nuo kurios dauguma verčiau rinktųsi nusukti akis. Filme pasakojama senyvo amžiaus moters istorija, kurios vienintelė išeitis prasimanyti pinigų yra parsidavinėti. So-young, kurios vaidmenį atlieka aktorė Youn Yuh-jung, yra viena iš Seulo „Bacchu ponių“ - senyvo amžiaus moterų, siūlančių prostitucijos paslaugas vyrams miesto parkuose. Jos gyvenimas monotoniškas, besisukantis tik apie darbą ir du neturimą šeimą atstojančius kaimynus - transeksualę Tiną ir invalidą Do-hoon. Tačiau jos gyvenimas pasisuka netikėta linkme kai ji imasi globoti maišytos kilmės berniuką Minho. Nors filme atspindėta nemažai socialinių problemų, į jas labai nesigilinama, nenukrypstama nuo pagrindinės siužeto linijos. Gilinamasi į pagrindinės veikėjos neviltį ir sunkumus, jos vidinę dilemą, kai iš prigimties geraširdė ir užjaučianti, ji priversta rinktis tarp savo pačios likimo ir galimybės padėti besikankinantiems savo klientams.
Istorinės dramos
Filmas, pasakojantis vieno žmogaus gyvenimo istoriją, jos vingius ir pagrindinio veikėjo patirtus sunkumus susidūrus su svarbiausiais ir skaudžiausiais moderniosios Korėjos istorijos įvykiais. Ši juosta Pietų Korėjoje susilaukė didelio pripažinimo ir sėkmės. Dėl 1950-1953-aisiais vykusio Korėjos karo pradėtos Hungam evakuacijos metu, 1950-ųjų metų gruodį 100000 šiaurės korėjiečių jūra buvo plukdomi iš Šiaurės Korėjos. Dar vaikas, pagrindinis veikėjas Deok-su su motina, broliais ir seserimis įlipa į vieną iš evakuacijos laivų, tačiau sumaištyje pameta savo tėvą ir jauniausiąją seserį. Vienintelis jam likęs atminimas yra sesers suknelės skiautė, ir bėgant metams Deok-su neturi daug vilčių dar kada nors surasti tėvą ir seserį. Su likusiais šeimos nariais berniukas atvyksta į Korėjos uostamiestį Busaną, kur apsigyvena su teta, kuri turi mažą krautuvėlę Gukje turguje. Ši istorija nėra pasakojimas apie pavienio žmogaus patyrimus - Deok-su tarsi atstovauja visą savo kartą, kuriai teko pragyventi Korėjos karą, emigruoti tam, kad galėtų išgyventi ir kovoti Vietnamo kare. Pagrindinė priežastis, padedanti Deok-su kovoti ir išgyventi, yra jo šeima ir poreikis ją apsaugoti. Kurį laiką jis gyvena ir uždarbiauja Vokietijoje, sugrįžęs sukuria savo šeimą, tačiau dėl pinigų trūkumo vėl yra priverčiamas išvykti.
Istorinė drama su fantazijos elementais
Marko Tveno „Princą ir elgetą“ siužetu primenantis korėjietiškas filmas „Maskaradas“ susišlavė gausybę apdovanojimų ir sulaukė didelio pripažinimo. Po nepavykusio pasikėsinimo į jo gyvybę, Džosono karalius Gwanghae jaučiasi nesaugus savo paties rūmuose. Jis įsako savo vyriausiajam patarėjui surasti jo antrininką, kuris prireikus apsimestų juo ir padėtų tikrajam valdovui išvengti grėsmės. Surastasis antrininkas - neturtingas linksmintojas vardu Ha-sun. Geraširdį ir naivų valstietį mokinti elgtis kaip karalius imasi patarėjas ir vyriausiasis rūmų eunuchas. Tačiau karaliaus Gwanghae baimė netikėtai tampa tikrove - jis apnuodijamas ir panyra į komą, o apsimetėlis Ha-sun priverčiamas iš tikrųjų perimti karalystės valdovo pareigas. Filmo veiksmas vyksta XVII-ojo amžiaus Korėjos pusiasalyje, kuriame tuo metu gyvavo Džosono karalystė. Ją tuo metu valdė filme pagrindinį vaidmenį įkvėpęs karalius Gwanghae. Aštuntaisiais jo valdymo metais iki tol aristokratiją lepinę įstatymai jo paliepimu buvo staiga pakeisti, ir turtingasis visuomenės sluoksnis buvo priverstas mokėti didesnius mokesčius. Tokia pertvarka palengvino valstiečių ir viduriniosios klasės naštą, o kilmingiesiems taip pat buvo įsakyta neišnaudoti valstiečių kaip vergų, nebent jie norėtų užsitraukti karaliaus pyktį.
Kriminalinės dramos
Tai nėra tipinis veiksmo filmas mafijos tematika, kur nuolat pešasi ir vienas į kitą šaudo raumeningi ir simpatiški vyrukai. Šio filmo pagrindinis veikėjas netgi nėra pakankamai jaunas, kad tilptų į įprastinius filmų standartus, kur vyrauja jaunystės kultas - tai savo gyvenimą jau įpusėjęs ir ne itin patrauklus vyras, iki kaklo paskendęs nešvariuose darbeliuose. Vos filmui prasidėjus, žiūrovas yra supažindinamas su 1990 -ųjų Pietų Korėja, kurios tuometinis prezidentas skelbia karą organizuotam nusikalstamumui ir šalyje siaučiančioms gaujoms. Čia pirmąkart ir sutinkame pagrindinį istorijos veikėją Choi Ikhyuną (akt. Choi Minsik), kuris, kaip ir daugelis nusikaltėlių, kalėjime laukia savo teismo. Netrukus prasideda kelionė po Ikhyuno atmintį, kuri žiūrovą siunčia laiku atgal iki pat 1982 - ųjų į Pietų Korėjos miestą Busaną. Šis miestas yra vienas iš kelių Pietų Korėjos laivybos uostų, priimančių ir siunčiančių krovinius, todėl Ikhyunas, dirbdamas muitinėje, neblogai uždirba, prie oficialaus atlyginimo prisidurdamas kyšiais. Tačiau ir muitinės vadovybės nervai ne geležiniai - Ikhyunui gresia nemenki nemalonumai ir darbo praradimas, bet, kaip sakoma, jeigu Dievas uždaro duris, tai paliks atidarytą langą - ir tas langas pasirodo esąs 10 kilogramų sverianti kokaino siunta, kuri turi būti išsiųsta į Japoniją. Ikhyunas nusprendžia iš to gerai pasipelnyti su savo tolimu giminaičiu Hyungbae.
Kitas pavyzdys - filmo pagrindinis veikėjas - detektyvas Han Do-kyung, kuris metų metus paslapčia dirba korumpuotam Anamo merui Park Sungbae. Tačiau siužeto pradžioje situacija pasikeičia - Han Do-kyung negailestingo prokuroro Kim Cha-in yra verčiamas prisidėti prie mero veiklos tyrimo, siekiant atskleisti jo nešvarius darbelius.
Rekomenduojami serialai „Netflix“ platformoje
Korėjietiškos dramos, arba K-dramos, užkariavo pasaulį savo įtraukiančiu pasakojimu, sodriais kultūriniais elementais ir įsimintinais personažais. Nesvarbu, ar esate šio žanro naujokas, ar patyręs žiūrovas, „Netflix“ siūlo platų korėjietiškų dramų pasirinkimą, puikiai tinkantį žiūrėti serijas.
| Serialo pavadinimas | Žanras | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Itaewon Class | Drama, kerštas, draugystė | Įtraukianti istorija apie kerštą, ambicijas ir draugystę, kurios centre - Park Sae-ro-yi, atidaręs barą-restoraną po asmeninių tragedijų. |
| Kingdom | Istorinė drama, siaubas, zombiai | Veiksmas vyksta Korėjos Chosono laikotarpiu, derinant politines intrigas su zombių apokalipse, sosto įpėdiniui tiriant paslaptingą marą. |
| Hospital Playlist | Drama, draugystė | Jaudinantis ir realistiškas draugystės bei gyvenimo ligoninėje vaizdavimas, pasakojantis apie penkis gydytojus, draugus nuo studijų laikų. |
| Extracurricular | Tamsi drama, kriminalas | Intensyvi drama, nagrinėjanti nusikaltimų pasekmes ir moralines dilemas, pasakojanti apie dvigubą vidurinės mokyklos mokinio gyvenimą. |
| Start-Up | Drama, romantika, komedija | Įkvepianti drama, pasinerianti į technologijų startuolių pasaulį, kurioje Seo Dal-mi siekia tapti Korėjos Steve'u Jobsu. |
| Vincenzo | Kriminalas, komedija, drama | Unikalus derinys apie korėjiečių ir italų kilmės mafijos advokatą, kuris grįžta į Pietų Korėją ir kovoja su korumpuota bendrove. |
| My Mister | Jaudinanti drama | Drama apie trijų vidutinio amžiaus brolių ir jaunos moters, susiduriančių su sunkumais, gyvenimus, nagrinėjanti atsparumo ir žmogiškojo ryšio temas. |
| Crash Landing on You | Romantinė drama | Jaudinanti istorija apie Pietų Korėjos paveldėtoją, kuri netyčia parasparniu nuskrido į Šiaurės Korėją ir sutinka žavingą pareigūną. |
| Sweet Home | Siaubas, trileris | Jaudinantis nuotykių pasaulis apie daugiabučio komplekso gyventojus, kurie įstringa viduje, o žmonės virsta monstrais. |
Kultūrinis kontekstas ir visuomenės atspindys
Internetas labai išpopuliarino Pietų Korėjos kūrybą. Juk ši šalis nuo seno yra atsiskyrusi nuo likusio pasaulio. Nedaug jos gyventojų moka anglų kalbą, nors šalis jau daug dešimtmečių yra JAV sąjungininkė. Pietų Korėjoje svarbų vaidmenį vaidina tradicijos. Jų ypač paisoma renkantis profesiją ir gyvenimo partnerį. Tėvai paprastai trokšta, kad jų atžalos taptų gydytojais ar advokatais. Dėl to vaikai po pamokų kasdien kelias valandas praleidžia mokymosi įstaigose, kur ir toliau atlieka įvairias užduotis. Darbas viešajame sektoriuje laikomas prestižiniu. Įsidarbinti tokiose įstaigose sunku, priimami tik gabiausi ir darbščiausi. Renkantis partnerį turi reikšmės tėvai. Todėl našlaičių, vienišų motinų dukterų ir sūnų galimybės prastos.
Šioje šalyje jaunuoliams labai svarbi nepriekaištinga išvaizda, kuri gali užtikrinti sėkmę profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Kone kiekvienas stengiasi atitikti visuotinai pripažintus grožio standartus. Todėl čia nieko nestebina, kai paaugliams daromos plastinės operacijos. Akių ir lūpų forma, kosmetika, laikrodžiai ir naujausios mados drabužiai - visa tai turėtų byloti apie socialinį statusą. Tie, kurie nesugeba atrodyti tobulai, laikomi nepritapėliais. Apie tai taip pat pasakojama Pietų Korėjos filmuose ir serialuose. Pirmą kartą pradėjusi žiūrėti korėjietiškus serialus, susidūriau su terminu „vizualinis aktorius“ (angl. Visual Actor). Taip vadinami aktoriai, kurių pagrindinė stiprybė yra jų išvaizda. Jie dažniausiai ir atlieka pagrindinius vaidmenis romantiniuose serialuose. Pietų Korėja, ir ypač Seulas, yra laikomi plastinės chirurgijos sostine. Šalyje yra įprasta savo vaikams dovanoti akies vokų korekcijos operacijas.
Pasaulinė sklaida ir ateities perspektyvos
Ne kiekvienas vakarietis gali perprasti korėjiečių gyvenimo būdą ir mąstyseną. Vis dėlto jų ekrano kūriniais žavisi žiūrovai visame pasaulyje. Todėl internetinės platformos mielai platina šiuos kūrinius. Šiemet vien per „Netflix“ planuojama parodyti 25 naujus Pietų Korėjos vaidybinius filmus ir serialus. Šios Rytų Azijos šalies kino kūrėjai į Holivudą lygiuojasi ne tiktai filmais. Čia filmavimo aikštelių užkulisius drebina ir panašūs skandalai. Štai kino aktorius Kim Ji Soo (29 m.) pernai buvo apkaltintas seksualine prievarta. Buvę jo bendraklasiai taip pat tikino, kad paauglystėje ilgą laiką buvo priversti kęsti jo psichologinį terorą. Vyras dalį kaltinimų pripažino. Šiuo metu jis tarnauja kariuomenėje ir tikisi, kad grįžęs bus reabilituotas ir vėl galės vaidinti.
Apie Pietų Korėjos kino meno proveržį su pavydu girdi Kinijos gyventojai. Būtent girdi, o ne stebi, nes šioje šalyje nuo 2016-ųjų Pietų Korėjos filmai yra uždrausti. Beje, pačios Kinijos serialai yra blankūs ir nepopuliarūs - ten net vaidybiniuose filmuose draudžiama kalbėti apie socialines problemas. O valdžios kritika neįmanoma. Kinų serialai - ašaras spaudžiančios melodramos, istorinis kostiumų kičas ir tuščiagarbis nacionalistinis „didvyrių“ paradas. Kinijos prezidento Xi Jinpingo nurodymu vyrai televizijos ekrane negali atrodyti kaip korėjiečiai. Juos Kinijos lyderis laiko sumoteriškėjusiais.
Tai nė kiek nerūpi Pietų Korėjos kino kūrėjams. Jie užkariauja pasaulį ir kviečiasi pasaulį į savo namus. Populiarūs serialai, kaip antai amerikiečių „Kostiumuotieji“ („Suits“) arba BBC „Baudžiamoji justicija“ („Criminal Justice“) dabar turi ir korėjietiškas versijas. Iš JAV filmų ir serialų pasaulis žino apie pigias užkandines, kuriose pilna amerikiečių taip mėgstamo nesveiko maisto. O Pietų Korėjos filmuose dažnai matome skanų maistą - kimčius, „bibimbap“, ant grotelių keptą jautieną.