Kūčios - ypatingas metas, šeimos metas. Tai pati laukiamiausia metų šventė. Jis tampa dar svarbesnis prie stalo sėdant su mažyliais. Tada labiausiai ir prisimename mūsų vaikystės Kūčias, labiausiai norime perduoti savo atžalėlėms tą stebuklingą šventės jausmą.
Kiekviename Lietuvos regione Kūčių tradicijos yra savitos, saugokime jas ir didžiuokimės. Tradiciškai visos šeimos Kūčių vakarą susėda prie patiekalais nukrauto stalo.
Kūčios - ypatingas šeimos metas ir tradicijų puoselėjimas
Tradicijos ir simbolika
Kad ši vakarienė vaikams būtų išskirtinė, duokite jiems keletą užduotėlių. Tegu bus jie atsakingi už dvylikos patiekalų suskaičiavimą. Paaiškinkite, kad ne mažiau dvylikos turi būti, nes šie reiškia dvylika mėnesių arba dvylika Kristaus apaštalų. Kartu su vaikais prieš užtiesiant staltiesę, patieskite po ja šiaudų. Paaiškinkite jiems, kad vėliau su jais bus burtas, o štai senovėje tokius šiaudus po vakarienės nešdavo gyvulėliams suėsti. Patiestas šienas pagonybės laikais simbolizavo sudūlėjusią praeitį, o katalikai aiškina, kad ant šieno ėdžiose yra gimęs Jėzus. Būtinai padėkite ant stalo viena lėkštele daugiau nei yra žmonių ir paaiškinkite vaikams, kad ši lėkštelė skirta mirusiesiems ir angeliukams.
Kai stalas jau paruoštas, papasakokite, kad sėsdavo seniau prie stalo visi Vakarinei žvaigždei danguje sužibus. Pasižiūrėkite prieš susėsdami pro langą į žvaigždes. Perspėkite susėdančiuosius, kad įsidėmėtų, iš kurios pusės prie stalo sėdo. Iš tos pačios turės ir atsistoti nueidami. Atsisėdus prie stalo uždegama žvakė. Žodį pasako vyriausias šeimos narys. Visi sukalba maldą, laužia Kalėdaitį. Paaiškinkite vaikams, kad Kalėdaičio laužimas reiškia, jog ateinančiais metais su tuo žmogumi nesipyksi. Paskatinkite vaikus paragauti visų dvylikos patiekalų.
Mūsų šeimoje Kūčių stalas visada būna tradicinis, o patiekalus ruošiame tuos pačius, kuriuos gamindavo dar močiutė. Ruošiant Kūčių patiekalus mudvi su mama laikomės ne tik pasninko tradicijų (gaminame patiekalus be mėsos, kiaušinių, pieno produktų), bet ir stengiamės jiems naudoti vietinius sezoninius ingredientus: lietuviškas daržoves ir vaisius, žuvis, pagautas vietiniuose vandenyse. Mūsų Kūčių stalas beveik kiekvienais metais išlieka labai panašus, tradicinis, būtent dėl to taip laukiamas, nes patiekalai gaminami tik kartą metuose ir perduodami iš kartos į kartą. Stengiuosi puoselėti ir saugoti savo šeimos Kūčių tradicijas, kuriomis kiekvienais metais labai džiaugiuosi.

Šeimos Kūčių stalo istorijos ir interpretacijos
„Mano šeima - toks lengvas miksas. Mama - lietuvė, tėtis - lenkės ir ukrainiečio sūnus. Galbūt todėl mūsų šeimoje prie Kūčių stalo niekada nebuvo nei aguonpienio, nei kokių kitų tradiciniais laikomų patiekalų. Mūsų tradicijos - kad būtų įdomu, lengva, skanu.“
„Kūčioms aš gaminu patiekalus, kurių dažniausiai negaminu jokiu kitu metu laiku ir jokiai kitai progai. Nors ir besikartojantis, mano šeimai toks meniu patinka, visi viską noriai suvalgo: ir silkę, ir burokėlius, ir visa kita. Todėl aš, planuodama vaišes, paprastumo dėlei dažniausiai nutariu vėl nieko nekeisti. Kūčioms aš niekada negaminu mėsos, bet drąsiai naudoju kiaušinius, sviestą ir sūrį. Ant stalo nededu apelsinų ir pomidorų, bet po staltiese tai pat nekišu šieno, negaminu kūčios, neverdu kisieliaus ir, kaip jau rašiau, seniai nebemalu aguonų pieno. Mūsų Kūčios nėra tos tradicinės, nuo prieštvaninių laikų surašytos visuose tautiškumo vadovėliuose, bet jos yra tradicinės mūsų šeimai. Man tokio autentiškumo pilnai pakanka.“
Priminė Kūčių tradicijas: stalo puošimas, pagrindiniai trys patiekalai ir burtai
Dvylika Kūčių stalo patiekalų: nuo klasikos iki modernumo
Konservuoti žirneliai ir kukurūzai, tokie kaip „Bonduelle“, - tai tikra pagalba kuriant skanų, sotų ir spalvingą Kūčių stalą. Jie nereikalauja jokio papildomo paruošimo, dera su grūdais, daržovėmis, grybais ir ankštiniais, o švelnus jų skonis bei tekstūra leidžia improvizuoti neatsisakant Kūčių papročių. Be to, Kūčios gali būti ir tradicinės, ir modernios tuo pačiu metu. Nereikia dešimčių sudėtingų produktų - kartais pakanka kelių universalių ingredientų, kurie visada gelbsti. Konservuoti žirneliai ir kukurūzai gali būti būtent tie šventės herojai, kurie ir suteiks patiekalams spalvų, šviežumo ir švelnaus saldumo. Su jais lengva kurti skanius, jaukius ir įsimintinus Kūčių vakaro patiekalus. Pateikiame penkias idėjas, kurios ne tik paįvairins šventinį stalą, bet ir padės paruošti patiekalus be streso.
Užkandžiai ir lengvi kąsneliai
Vieno kąsnio skrebučiai su gvakamole ir lašiša
Mano hitas - visų favoritas - skaniausias vienas kąsnis a.k.a. sesė man neatleistų jei nepagaminčiau. Tai aš darysiu ir su duonos skrebučiu, ir su agurku. Alternatyva be glitimo - viskas taip pat, tik vietoje skrebučio - agurko griežinėlis.

Bulvių skrebučiai su priedais
Bulvių skrebučiai su priedais - mano šių metų atradimas. Pirma variacija: paprasta bulvė + kreminis sūris + silkė + kaparėliai + krapai, antra variacija: saldi bulvė + kreminis sūris + lašiša + marinuoti kelmučiai. Žinokit, kažkas nuostabaus, nekatrauju pavaišinti šeimą, jaučiu kaip mane užlieja komplimentų bangos.
Brusketos su tuno užtepėle
Brusketos su tuno užtepėle. Pamenu kai pirmą kartą pagaminau šią užtepėlę - svečiai labai gyrė, klausė recepto, kad galėtų pasigaminti patys. Ši labai paprasta 3 minučių ir 3 ingredientų užtepėlė vis dar eina į trasą.
Mini salotų „shot‘ai“
Man labai patinka patiekti mini salotas - jas vadinu salotų shot’ais. Šiam reikalui puikiai tinka maži stikliniai indeliai, net stipriųjų gėrimų taurelės, kad būtų dar panašiau į shot’us. Gaminsiu visai mini sluoksniuotas salotas.
Žirnelių užtepėlė su kepinta duona
Užtepėlės per Kūčias visada populiarios, o ši - itin kremiška ir gardi. Sutrinkite „Bonduelle“ žirnelius su citrinos sultimis, česnaku, alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir šviežiomis petražolėmis. Skonis švelnus, spalva - ryškiai žalia, o tekstūra - idealiai tiršta. Patiekite su paskrudinta juoda duona arba lavašo traškučiais - tai puikus patiekalas vakaro pradžiai.

Kukurūzų ir bulvių blynelių bokšteliai
Tai patiekalas, kuris atrodo įspūdingai, bet pagaminamas per 20 minučių. Tarkuotas bulves sumaišykite su miltais, druska, pipirais, svogūnu ir „Bonduelle“ kukurūzais. Keptuvėje apkepkite mažus blynelius, o iš jų dėliokite mini bokštelius, perteptus avinžirnių kremu arba humusu. Tokie traškūs, salstelėję kukurūzų blyneliai patiks vaikams, o suaugusiems bus puikus užkandis greta kitų Kūčių patiekalų.

Šventinės silkės alternatyva: dumblių mišrainė su kukurūzais
Šiandien vis populiarėjant augalinei virtuvei, tradicinė silkė Kūčioms turi daugybę alternatyvų. Viena jų - keptų jūros dumblių, pupelių arba marinuotų burokėlių derinys, kurio tekstūra primena žuvį. Į šią mišrainę įdėkite „Bonduelle“ kukurūzų, kurie suteiks saldumo ir subalansuos rūgštelę nuo marinato. Rezultatas - šventiška, ryški ir gaivi mišrainė, kurią valgys net tie, kurie mėgsta tradicinę silkę.
Šventinė Kūčių „silkė“ su žirneliais ir jūrine nata
Laikas: ~20 min.
Porcijos: 4
Ingredientai:
- 1 sk. „Bonduelle“ žirnelių
- 2 vidutinės virtos bulvės
- 1 didelė morka (virta)
- 1 raudonas svogūnas (plonais pusžiedžiais)
- 4-5 marinuoti agurkėliai
- 1 lakštas jūros dumblių (arba žiupsnelis maltų)
- 2 valg. š. grietinės arba kreminio tofu
- 1 valg. š. garstyčių
- 1 arb. š. citrinos sulčių
- Druska, pipirai
Gaminimas:
- Supjaustykite bulves, morkas ir marinuotus agurkus nedideliais kubeliais.
- Į dubenį suberkite „Bonduelle“ žirnelius, svogūną ir daržoves.
- Susmulkinę dumblių lakštą, įmaišykite į salotas - būtent jis suteiks subtilų „žuvies“ aromatą.
- Atskirai sumaišykite padažą: grietinė (ar tofu), garstyčios, citrina, druska, pipirai.
- Viską suberkite į vieną dubenį, lengvai išmaišykite, palaikykite 10-15 min., kad susijungtų skoniai.
Pagrindiniai ir karštieji patiekalai
Silkė pataluose: mamos tradicija ir modernios interpretacijos
Mano mama kiekvienais metais gamina silkę pataluose ir tai yra ne tik mano tėčio, bet ir daugumos ragavusių stalo favoritas. Mama yra atkalusi savo receptą ir griežtai nesutinka nieko keisti. Ir tikrai aš pripažįstu, kad skaniau paruoštos nesu ragavusi niekur.
Ant mūsų Kūčių stalo dažniausiai silkė su burokėliais irgi būna ruošiama Kūčioms. Šis silkės su burokėliais receptas subalansuotas Kūčioms, be majonezo, kiaušinių, bet su obuoliais, svogūnais ir citrinų bei alyvuogių aliejaus padažu.
Šiemet, kaip ir pernai, aš pailgoje lėkštėje eilutėmis sudėliosi silkę, ją apšlakstysiu actu ir aliejumi, užbarstysiu svogūniukų ir krapų. Silkė, keptų svogūnų ir morkų pataluose, visada puikuojasi ant mamos ruošto Kūčių stalo. Šiemet aš gaminau tradicinės Kūčių silkės šiuolaikiškesnę versiją su Matje silke „Keturi metų laikai“. Jai ruošiau net 4 „patalus“: su džiovintais obuoliais ir aguonomis, su raudonaisiais svogūnais ir džiovintomis spanguolėmis, su keptais svogūnais, cinamonu ir razinomis, su keptomis morkomis ir džiovintomis slyvomis.
Silkė su džiovintais grybais. Šią silkę ant Kūčių stalo pamenu nuo vaikystės, jai grybai ruošiami kartu su pyragėlių įdaru. Modernesnę silkės su džiovintais grybais versiją, o kartu ir rekomendacijas, kokį vyną derinti prie silkės, rasite šiame blogo įraše.
Kepta žuvis ir jos garnyras
Karštas. Nes koks rimtas balius be karšto patiekalo? Šį kartą kepsiu klasikinį upėtakį su žolelėmis. Viskas labai paprasta: upėtakių vidų aptepame sviestu arba aliejumi, barstome druska ir pipirais, dedame kiek telpa česnako skiltelių, citrinos griežinėlių, krapų ir petražolių. Išorę įstrižai įpjaustome, vėl tepame sviestu arba aliejumi, barstome druska, pipirais ir tarkuota citrinos žievele. Garnyras prie žuvies. Kepsiu česnakais kvepiančias šaknines daržoves.
Dažniausiai mama Kūčioms žuvį kepa su svogūnais ir pomidorų tyre. Aš kiekvieną kartą išbandau ir pas mamą ant Kūčių stalo atsinešu vis kitaip ruoštą vietinę žuvį. Pernai tai buvo keptas sterkas su porais ant keptų bulvių „žvynelių“.
Aš visada pasūdau lašišos, dvi dideles filė. Kartais paprastai, su krapais ir druska, kartais su burokėliais ir krienais. Sūdytą lašišą valgom dar ilgai po Kūčių, pusryčiams ant bandelių, arba su keptais kiaušiniais, ir dar visaip kitaip.
Šiltos perlinės kruopos su grybais ir žirneliais
Jeigu kas nors galvoja, kad patiekalas be mėsos negali būti sotus, ši kombinacija pakeis nuomonę. Sumaišykite išvirtas perlines kruopas su pakepintais svogūnais, miško grybais (ar pievagrybiais), žiupsniu kmynų ir sauja „Bonduelle“ žirnelių. Žirneliai suteiks švelnaus saldumo ir spalvos, o kruopos bei grybai - sotumo. Tai puikus pagrindinis patiekalas, tinkantis ir kaip likučių gelbėtojas po švenčių.

Kukurūzų ir pupelių troškinys su džiovintais grybais
Jei norite ant stalo kažko unikalesnio, šis troškinys nustebins visus. Pakepinkite svogūną, įdėkite išmirkytų džiovintų grybų, šiek tiek pomidorų tyrės, žiupsnį rūkytos paprikos, pupelių ir galiausiai „Bonduelle“ kukurūzų. Kukurūzų saldumas idealiai dera su karamelizuotais svogūnais ir dūminiu grybų aromatu. Šis patiekalas sotus, aromatingas ir puikiai tinka Kūčių stalui.
Kukurūzų ir pupelių troškinys Kūčioms su džiovintais grybais
Šis troškinys kitą dieną būna dar skanesnis, todėl puikiai tinka pasiruošti iš anksto prieš Kūčias.
Laikas: ~30-35 min.
Porcijos: 4
Ingredientai:
- 1 sk. „Bonduelle“ kukurūzų
- 1 sk. virtų pupelių
- 30 g džiovintų grybų
- 1 svogūnas, 2 skilt. česnako
- 2 valg. š. pomidorų tyrės
- Rūkytos paprikos žiupsnis, lauro lapai
- Aliejus, druska, pipirai
Gaminimas:
- Užmerkite grybus 20-30 min., nusunkite.
- Keptuvėje pakepinkite svogūną ir česnaką, įmaišykite pomidorų tyrę bei prieskonius.
- Sudėkite grybus, trumpai pakepinkite.
- Įpilkite apie 400 ml vandens ar sultinio, įdėkite lauro lapų ir troškinkite 10-15 min.
- Įmaišykite pupeles ir „Bonduelle“ kukurūzus, pavirkite dar kelias minutes.
- Pabarstykite šviežiomis petražolėmis ar krapais. Geriausiai dera su virtomis bulvėmis, perlinėmis kruopomis arba tamsia duona.

Cibulynė: žemaičių Kūčių patiekalas
Nuo senų laikų mūsų seneliai ruošdavo cibulynę. Ar verta ją būtų prisiminti ir įtraukti į šių dienų racioną? Cibulynė tai šalta sriuba su deginta silke, svogūnais ir prieskoniais. Žemaičių tradicinis Kūčių patiekalas. Dėl visų sudedamųjų komponentų aukštos maistinės vertės, tikrai galima išbandyti ir šį patiekalą.
Desertai ir saldumynai
Kūčiukai ir aguonpienis
Antras patiekalas būna šližikai/kūčiukai. Juos mes valgom su sojų arba migdolų pienu. Tradicinį aguonų pieną aš gaminau tik vieną kartą gyvenime ir stipriai gailėjausi.
Kūčiukai arba Šlyžikai, būtent taip juos vadindavo mano seneliai. Jei advento laikotarpiu namuose ant stalo beveik visada turime pirktinių kūčiukų, tai per Kūčias mėgaujamės tik naminiais. Pamenu, jų visada labai daug prikepdavo močiutė ir laikydavo iki Kūčių drobiniame maišelyje. Deja, bet močiutės kūčiukų recepto išsaugoti nepavyko, aš dabar juos kepu pagal savo daug metų išbandytą ir patikrintą kūčiukų su spelta miltais, medumi ir aguonomis receptą. Aguonų pienas arba aguonpienis. Jį močiutė gamindavo trindama aguonas specialioje trintuvėje, mama aguonas jam mala mėsmale, o aš brinkintas aguonas lengvai į pieną suplaku galingos kokteilinės pagalba.
Mandarinai šokolade
Mandarinai šokolade. Kažkada senokai fotkinau projektą su „Pobeda“ šokoladu, ir labai visiems patiko! Receptas lengvas, greitas, tik iš 3 ingredientų ir puikiai atitinkantis progą!

Kūčia: senovinis desertas
Kūčia - vienas seniausių Kūčių patiekalų. Ji mūsų šeimoje nėra tradicinė, bet aš ją labai mėgstu ir gaminu jau daugiau nei penkmetį. Kūčią gaminu iš Dzūkijoje populiarių perlinių kruopų su džiovintais vaisiais, riešutais ir medumi. Šis patiekalas labiau desertas.
Kisielius: spanguolių ir avižų
Spanguolių kisielius. Jo receptą su linų sėmenimis esu aprašiusi knygoje „Gero maisto dienoraštis. Žiema“. Šis šildantis spanguolių gėrimas Kūčioms irgi labai tiktų. Avižų kisielius. Tai senovinis Kūčių patiekalas, bet mūsų šeimoje jo niekada niekas negamindavo. Šiuolaikišką avižų kisieliaus versiją su trintomis spanguolėmis gaminau savo maisto tinklaraštininkės karjeros pradžioje.
Kiti saldūs akcentai
Deserto per Kūčias pas mus dažniausiai nebūna. Jeigu kas labai užsinori ko nors saldaus, tai atsipjauna imbierinio namelio kampą arba pakramsnoja kalėdinių sausainiukų. Arba pasiserviruoja dar vieną dubenėlį šližikų. Mandarinai. Na nes parodykit man ką nors, kas neskaičiuoja mandarinų ant stalo kaip vieno iš 12 Kūčių patiekalų?
Kūčių patiekalų mitybos ir sveikatingumo aspektai
Pasak Sandrijos, kalbant apie 12 Kūčių stalo patiekalų, labai svarbu saikas ragaujant visus šventinius valgius.
Saikas ir lengvumas: patarimai Kūčių dienai
Advento paskirtis - susilaikyti nuo per dažno valgymo, apriboti kalorijų kiekį, leisti organizmui pailsėti, suaktyvinti ląstelių regeneraciją. Nepatartina visą Kūčių dieną nieko nevalgyti iki pat vakaro. Nes atsisėdus prie šventinio stalo labai išalkus, pradedame valgyti daug ir greitai. O tai tik apsunkina skrandžio ir žarnyno veiklą prieš naktį. Šią dieną, rekomenduojami lengvi pusryčiai ir pietūs (pasirinkite augalinės kilmės maistą - pusryčiams grūdinę košę, pietums daržovių salotas ir/ar daržovių sriubą), kad vakare alkis nevirstų persivalgymu.
Ingredientų nauda: nuo aguonų iki bulvių
Aguonos ir aguonpienis
Aguonų pienas - toks mistinis dalykas. Ar verta juo praturtinti Kūčių stalą? Aguonpienis - mūsų senolių palikimas. Jie natūraliai žinojo kokį maistą valgyti, kada ir kiek jo riekia. Aguonos yra naudingos savo maistine verte. Jose yra iki 24 % baltymų, didelis kiekis Omega-6 riebalų rūgščių. Aguonose yra geležies ir fosforo, kas padeda palaikyti kaulų bei raumenų tinkamą funkcionavimą, taip pat kalcio ir magnio, būtinų smegenų veiklai. Labai daug ir skaidulų, skatinančių žarnyno peristaltiką. Taip pat, aguonos pasižymi analgetinėmis, bakterocidinėmis, raminančiomis savybėmis. Raminamasis efektas gali būti gero miego priežastis. Baltymai, esantys sėklose, ir cukrus pridėtas į gėrimą, gali stimuliuoti serotonino išskyrimą, o ši biologiškai aktyvi medžiaga ir gerina miego kokybę.
Pirmiausia - kūčiukai, kaip su jais? Kūčiukų pagrindiniai ingredientai tai miltai, vanduo ir aguonos. Dabartiniai kūčiukai, parduodami prekybos centruose, kepyklėlėse, labai dažnai esti saldūs, pagaminti iš baltųjų miltų. Galbūt, vertėtų paieškoti pilno grūdo kūčiukų, be cukraus, o geriausias variantas - jei patys juos išsikeptumėte. Aguonpienis su kūčiukais - vienas pagrindinių Kūčių valgių. Tad, kūčiukais ne šiaip reikėtų užkandžiauti, bet geriau valgyti juos pirminės paskirties formoje.
O kisielius? Spanguolės yra gerai, bet jei kisielių gardiname cukrumi, kaip tada? Spanguolėse gausu vitaminų C ir E, taip pat mangano, fitocheminių medžiagų - antocianinų ir kvarcetino. Visos šios medžiagos pasižymi galingu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Spanguolės pasižymi naudinga prevencine širdies ir kraujagyslių ligų priemone: mažina bendrojo cholesterolio, trigliceridų, taip pat oksiduoto MTL (mažo tankio lipoproteinų cholesterolio) koncentraciją, gerina širdies veiklą. Kaip dėl cukraus? Puikus cukraus pakaitalas galėtų būti kokosų žiedų cukrus ar nerafinuotas cukrus ir jo reikėtų labai nedaug.
Bulvės su lupenomis ir jų nauda
Virtas bulves geriau valgyti su lupenomis ar be jų? Virtos bulvės su lupenomis - tai geras angliavandenių (iki 75%), tai pat svarbių organizmui vitaminų ir mineralų, iš kurių daugiausiai yra vitamino C ir B6 bei mineralų kalio, fosforo, magnio ir geležies. Taip pat, bulvės su lupenomis naudingos magnio kiekiu bulvės odoje. Jei nuskutame bulves - išmetame 45 % magnio. Bulvės itin turtingos fitomedžiagomis - karotenoidais. Du karotenoidai - beta-karotenas ir luteinas - vyraujantys bulvėse, labai svarbūs akims ir jų sveikatai. Beta-karotenas - vitamino A pirmtakas (pro-vitaminas A). Tamsiai geltonosiose ir raudonosiose bulvėse daugiausiai šių antioksidantų. Atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad atsparaus krakmolo kiekis bulvėje labai priklauso nuo jos paruošimo būdo ir temperatūros, bet ne nuo rūšies. Įdomu ir tai, kad išvirtos/iškeptos ir atvėsintos bulvės turi daugiausiai atsparaus krakmolo. Atsparusis bulvių krakmolas suteikia didesnį sotumo jausmą, mažina norą užkandžiauti, galimas teigiamas poveikis kūno kompozicijai ir kraujo lipidų bei gliukozės kiekiui.
Sėmenys ir kanapės: kuo jos ypatingos?
Ir ką prie jų geriau būtų rinktis - sėmeninę ar kanapinę? Tiek sėmenys, tiek ir kanapės - puikios savo maistine verte sėklos. Tad kurią pasirinksite - abi bus labai naudingos Jūsų organizmui. Linų sėmenų sėklose vyrauja aukšta Omega 3 koncentracija - 55-57 %. Linų sėmenys yra puikus ir vitaminų bei mineralų (kalcio, magnio ir fosforo) šaltinis. Riebaluose tirpus vitaminas ir galingas antioksidantas - vitaminas E - taip pat dominuoja šiose sėklose. Kanapių sėklose taip pat gausu nesočiųjų riebalų rūgščių (omega 3 ir omega 6), itin daug baltymų, vitamino E ir mineralų: fosforo, kalio, natrio, magnio, kalcio, geležies, cinko. Kanapių daug amino rūgšties arginino, kuri yra azoto oksido, atsakingo už kraujagyslių tonuso, kraujospūdžio kontrolę, pirmtakas.
Silkė ir kiti žuvies patiekalai
Kas be ko, Kūčių stalas neapsieina be silkės patiekalų. Kuris silkės gamybos variantas yra sveikiausias? Jei jau ją ruošiame, su kuo geriau tai būtų daryti? Ar jos derinimas kartu su grybais nepasunkina mūsų skrandžių? Žuvis jau nuo seno vertinama kaip puikus aukštos kokybės baltymų, riebalų ir svarbių mikromedžiagų šaltinis. Žalios silkės valgymas yra pats sveikiausias. Kodėl? Pirmiausia dėl Omega-3 riebalų rūgščių, kurios labai greitai suyra termiškai apdorojant produktus. Tad, virtoje žuvyje Omega-3 lieka daugiau nei keptoje. Silkė viena riebiausių žuvų, turtinga polinesočiosiomis Omega-3 riebalų rūgštimis (jos organizme veikia antiuždegimiškai, slopina trombų formavimąsi, gerina kraujo lipidų profilį, padeda smegenims optimaliai funkcionuoti), kalciu ir vitaminu D. Silkėje gana aukštas ir sočiųjų riebalų rūgščių procentas. Silkėje taip pat didelis kiekis kalcio, taip pat vitaminų D, E ir B12.
Kalbant apie grybus, norėčiau priminti, kad norint iš grybų pasisavinti kuo daugiau maistinių medžiagų, turime kuo geriau juos sukramtyti. Laukiniuose valgomuose grybuose yra 84-95 proc. vandens ir nemažai - 4-6 proc. blogai ar visai neįsisavinamos medžiagos chitino. Chitinas suyra grybus smulkinant, ir tada jie geriau virškinami. Grybai su silke nuostabus patiekalas tik, jei valgomas vėlai vakare, gali apsunkinti virškinimą. Išvada - paragaukite labai nedaug, nes juk ant stalo 12 patiekalų, pagal tradicijas - reikia po nedaug paragauti visų.
Dažnai troškinama ir žuvis. Kokią žuvį geriausia būtų rinktis, kad ji neprarastų savo naudingųjų savybių troškinimo metu? Populiariausios ir dažniausiai ruošiamos žuvys didžiosioms metų šventėms - tai jūros lydeka, silkė ir karpis. Jūros lydeka - liesa žuvis, tinka virti garuose, kepti keptuvėje, orkaitėje. Atlantinė silkė tinka kepti orkaitėje, keptuvėje, ant iešmo, grotelių, marinuoti, valgyti žalią. Karpis - riebi žuvis, tinkama virti garuose, kepti keptuvėje, orkaitėje. Visos jos, apdorojant termiškai, praranda dalį maistinių medžiagų, tačiau labai svarbi apdorojimo temperatūra, laikas ir prietaisas, kuriame kepate žuvį.
Obuoliai ir lazdyno riešutai: natūralūs vitaminų šaltiniai
Kokiais dar sveikais produktais būtų galima pagardinti mūsų Kūčių stalą? Tinkamas pasirinkimas būtų obuoliai ir lazdyno riešutai. Obuoliuose itin gausu flavonoidų (biologiškai aktyvių medžiagų, pasižyminčių antiuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu), skaidulų, taip pat vitamino C bei tokių mikroelementų kaip magnis, kalcis, fosforas ir kalis. Australijos ir Anglijos mokslininkai teigia, kad obuolio vartojimas kiekvieną dieną gali apsaugoti nuo astmos. Lazdynų riešutuose gausu vitamino E, aukštos kokybės baltymų ir skaidulų, didelis kiekis vitamino B9, taip pat kalcio, magnio ir kalio. Taip pat labai daug antioksidanto proantocianidino, kurio poveikis 20 kartų didesnis nei vitamino C ir 50 kartų didesnis nei vitamino E. Šis antioksidantas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina širdies kraujagyslių sistemos ligas, kraujospūdį, atitolina demensiją.
Kūčių nakties burtai ir papročiai
Burtų magija ir ateities spėjimai
Visiems pavalgius galima atlikti burtą su šiaudais. Nežiūrint dešine ranka reikia ištraukti iš po staltiesės vieną šiaudą. Ilgas šiaudas reiškia ilgą gyvenimą, trumpas, plonas - vargų, storas, šakotas šiaudas - turtai, žolė su žiedeliu - meilę ir vedybas, su varpa - turtus ir vaisingumą. Dar sakoma, kad jei ilgą šiaudą ištraukia vyras - ilgai gyvens, o jei mergina - ilgai senmergiaus. Trumpas šiaudas reiškė greitas merginos vestuves, o storas - laimingą gyvenimą. Šiaudus galima traukti ir iš po stalu padėto krepšio. Būdavo imama ir po du šiaudus - abu dešine ranka. Ištraukus abu kišami už nugaros ir greitai vienas perimamas į kairę ranką. Jei dešinėje lieka ilgesnis - bus laimingas gyvenimas. Iš šiaudų apie vedybas dar ir taip burdavo, kad jei prie šiaudo prikibęs kitas - bus vestuvės. Jei šiaudas ilgas - būsimas vyras bus aukštas ar toli ištekės, jei trumpas - bus žemas vyras. Dar gyvenimo trukmę matuodavo taip, kad kiek saujų išsiteks ant šiaudo, tiek dešimtmečių ir gyvens. Ištrauktus šiaudelius reikia vėl sudėti po staltiese ar į krepšį - numesti negalima. Kalėdų rytą šienas nuo stalo nurenkamas. Reikia stengtis jį nurinkti taip, kad nei šiaudelis nenukristų ar neliktų - tai reiškia santaiką ir laimę šeimoje.
Žaidimams su batais galite kas norite mesti batą per petį link durų. Jei žaidėjai vyresni, galite burtis, kas pirmas ištekės, jei mažesni, tegu šis žaidimas bus susijęs su pranašyste, ar atostogų važiuosite toli (jei batas atsisukęs į duris) ar liksite gimtojoje šalyje. Batus galite sudėti į didelį bliūdą ar vonelę ir smarkiai kratyti. Kurio pirmo batas iškris, tas pirmas ištekės/ves. Dar galima taip batus kratyti per petį iš maišo. Kuris pirmas iškris, tas pirmas iš namų išeis. Dar vienas burtas - sudėti vyriškus ir moteriškus batus ir kiekvienas turi griebti nežiūrėdamas.
Ateities spėjimui galima panaudoti puodelius ir po jais padėti įvairius simbolius (kokius padėsite ir ką jie gali reikšti, susigalvokite patys), pavyzdžiui, duona - sotūs metai, kaspinas - tolima kelionė, pieštukas - seksis mokslai, pinigėlis - bus turtingi metai, raktas - šeimininkausi kitais metais. Kiekvienas žaidėjas parodo, kurį puodelį atidengti. Dar vienas ateities spėjimo burtas - lieti vašką į vandenį. Galima tiek žvakę varvinti tiek ir lieti karštą vašką iš šaukšto. Gautos figūros aiškinamos pagal tai, ką įžvelgiate. Taip pat galima deginti suglamžytą popierių. Iš šešėlių, gaunamų sukiojant padėklą, spėjama ateitis. Išjungus šviesą, vienoje stalo pusėje pastatoma deganti žvakė, kitoje pusėje - į dubenėlį įdedamas suglamžytas popierius. Reikalingas dubuo su vandeniu. Prie kraštų prilipinami lapukai su žodžiais "Taip", "Ne", "Nezinau". Į vandenį dedama žvakutė. Žaidėjai klausia norimo klausimo ir pamaišo pirštu vandenyje aplink žvakutę. Spėjimas su žiedu.
Pagal dangų Kūčių naktį galima nuspėti orus. Jeigu jis nusėtas smulkiais baltais debesų kamuoliukais - metai žada būti derlingi. Jei pirma vakare pamatyta žvaigždė būna ryški, šviesi ir mirksi - seksis visus metus, būsi laimingas, bus saulėti metai, geras derlius. Giedras žvaigždėtas, ypač su į krūvas susimetusiomis žvaigždėmis, dangus - irgi derlingų metų ženklas: gausu bus grybų, uogų, obelys derės. Jei Kūčių vakarą sninga arba lyja - bus geri metai. Dideliais gumulais - „bobų kąsniais“ sninga - bus geri bičių metai. Jeigu debesys dideliais gabalais plaukia - bus geras bulvių derlius. Jeigu lyja - bus derlingi metai, gerai žolė augs. Jei Kalėdos be sniego - bus vėlyvas pavasaris, baltos Velykos: „Jei per Kalėdas su ratais, tai per Velykas su rogėmis“. Jei pastogėse kabo ilgi varvekliai, bus karšta vasara.
Po Kūčių vakarienės galima visiems aplankyti sodą. Tikėta, kad norint jog vaismedžiai geriau derėtų, juos reikia apkabinti arba vaikai gali bėgti juos papurtyti. Pro sodą reiktų eiti neskubant, kad žiedai pavasarį nenubyrėtų.

Gyvūnų kalba ir stebuklai
Viena iš gražių Kūčių pasakų - tikėjimas, kad šią naktį gyvūlėliai prakalba žmogui suprantamu balsu. Gyvulių kalbą ne visiems lemta girdėti - galima išgirsti tik atsitiktinai, sakydavo, kad gyvulių šneką galima išgirsti prieš 12 val., kol gaidžiai neužgiedojo. Gyvuliai šia naktį matą ateitį, žiną paslaptis.
Maistas nuo stalo nenukraustomas, kažkiek paliekama per naktį. Vienas iš senųjų pokštų - tai tikėjimas, kad vanduo Kūčių naktį virsta vynu. Sakoma, kad jis virsta vynu tik akimirkai, kaip kad ir paparčio žiedas pasirodo tik trumpam. Kai kur tikėta, kad laumės saugodavo vandenį, norėdamos dvyliktą valandą žmones nuo jo nuvilioti, pasiversdavo baidykėmis, gražiais žvėreliais, žibančiais žaislais, ugnimi... Suklydus laiką, kada semiamas vanduo, tikėta, kad galima ir varlių prisisemti.
Tikėta, kad raganos Kūčių vakarą gali žmones paklaidinti, tad geriau niekur neiti. Jos šį vakarą būna labai pavojingos: kerpa avis, laksto po laukus, kaimus, pirtis, vagia vaikus, skandina jaunuolius, sugundo, kai kam užkiša dūmtraukį. Senesnieji Valkininkiečiai, kad raganos nesukeistų kūdikių, kambariuose Kūčių naktį, saugodami vaikus nuo pasikėsinimo, jų pakabintus lopšius visada apsupdavo paklodėmis. Tikėta, kad raganos ir piktos dvasios netekdavo galios užgiedojus gaidžiui.
tags: #kuciu #vakarienes #stalas
